Vaiku atemimas

UŽ PILNAVERTĮ IŠ LIETUVOS IŠVYKUSIŲ VAIKŲ GIMTOSIOS KALBOS UGDYMĄ

Mes, Vilniaus Ozo gimnazijos 1-12 klasių nuotolinio lituanistinio ugdymo mokinių tėvai, kurių vaikai gimnazijoje nuotoliniu būdu mokosi lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos, etnokultūros, nesuprantame ir nepateisiname valstybės politikos, kuri neužtikrina tinkamo ir pilnaverčio gimtosios kalbos ugdymo. Primygtinai prašome vaikams suteikti pilnavertį mokymą: skirti reguliarų, nuoseklų mokytojų mokymą pamokomis pagal konkrečios klasės bendrojo ugdymo planą, o ne savarankišką mokymą – konsultacijas, kurioms dabar skiriama tik 40 procentų numatytų visų mokomojo dalyko valandų. Mes ir mūsų vaikai esame lietuviai, Lietuvos piliečiai. Nors dėl įvairių priežasčių kurį laiką negalime gyventi Lietuvoje, mes nepalikome vaikų likimo valiai, jie išvyko su mumis - diplomatais, kitų sričių profesionalais - gyventi į užsienį. Dėl šių priežasčių mūsų vaikai neprarado teisės pilnavertiškai mokytis savo gimtosios kalbos ir gimtąja kalba, išlaikyti savo šaknis ir lietuvybę. Mokantis savarankiškai (konsultacijomis) dėl mokymui skirto laiko stokos vaikai gali tik susipažinti su lietuvių kalba, o ne įsisavinti tam tikros klasės lietuvių kalbos kursą. Turėtų būti skinama 100 procentų numatytų visų mokomojo dalyko valandų (pamokų), kad mokytojai su vaikais galėtų nuolat bendrauti, suteikti atgalinį ryšį raštu ir žodžiu (skype). Valstybė, panaudodama šiuolaikines technolologijas, turi visas sąlygas, kad galėtų užtikrinti pilnavertį lietuvių kalbos mokymosi tęstinumą, o į Lietuvą grįžę vaikai galėtų ramiai integruotis ir be lietuvių kalbos spragų tęsti lietuvių kalbos mokymąsi bendrojo ugdymo mokyklose.

Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos reorganizacijai - NE!!!

R. Stonkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisija, Lietuvos Respublikos prezidentas, Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas, Lietuvos Respublikos seimo nariai

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, teikiame spręsti svarbų Lietuvos Respublikos visuomenei ir valstybei klausimą, dėl Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos identiteto išsaugojimo. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija. 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 414, Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla jungiama prie Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ir po reorganizacijos netenka Mokyklos statuso. Šia peticija siekiame išsaugoti Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos juridinį statusą, išlaikyti Lietuvos Respublikos unikalumą ir išskirtinumą aviacijos srityje. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų tinklo pertvarka (optimizavimas) turėtų būti atliekama atsižvelgiant į visuomenės interesus. Todėl siūlome pakeisti 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 414, numatant, kad Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla išlaikytų esamą MOKYKLOS statusą ir turėtų galimybę toliau NEMOKAMAI 3 - 15 metų amžiaus Lietuvos Respublikos vaikams teikti aviacines žinias ir ugdyti mokyklinių orlaivių pilotavimo įgūdžius. Sprendimai dėl Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos reorganizavimo buvo priimti skubotai, nepasitarus su Mokyklos bendruomene ar specialistais, galinčiais įvertinti Mokyklos reorganizavimo pasekmes. Esame sunerimę dėl vaikų aviacijos sporto ir vaikų aviacinio švietimo, taikant mokyklinių orlaivių pilotavimo praktiką, programos likimo, Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos, jos mokinių devyniuose šalies regionuose, aviacinio švietimo idėjos ir visų vaikų, svajojančių pajusti skrydžio galią, ateities. 2018 m. Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla atšventė garbingą 35-erių metų jubiliejų, bet vaikų sklandymas ir aviacinis švietimas Lietuvoje siekia dar praeito šimtmečio pirmąją pusę. Manome, kad negalima griauti to, kas buvo ilgus metus kuriama ir puoselėjama – Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla turi išlaikyti savo statusą ir toliau suteikti vaikams galimybę tapti jaunaisiais pilotais, siekti svajonių profesijos. Identiteto išsaugojimo priežastys: - Mokykla, savo išskirtine veikla, yra ne tik neformaliojo švietimo įstaiga, bet ir visos Lietuvos Respublikos kultūros ir paveldo dalis. Didėjant emigracijos skaičiui Lietuvai labai svarbu išlikti unikalia valstybe, į kurią norėtų grįžti mūsų tėvynainiai ir plėtoti tai, ko nėra kitose šalyse; - Mokykla yra vienintelė tokio pobūdžio įstaiga Lietuvoje ( ir Europoje), todėl kyla pagrįstų abejonių, kad kitos įstaigos techninio modeliavimo ir tarptautiškumo patirtis bus pakankama, siekiant plėsti mokyklinių orlaivių pilotavimo reiškinį; - Mokyklą lanko ambicingi vaikai, turintys aiškią ateities viziją ir konkrečių svajonių. Net 50 procentų Mokyklos absolventų savo gyvenimus susieja su aviacija, likę 50 procentų yra aviacijos mylėtojai. Išvada – Mokyklos vykdomas mokinių profesinis orientavimas yra efektyvus; - Mokykloje dirba aviacijai pasišventę žmonės, kuriems svarbu vaikai ir jų poreikiai. Mokyklos žmogiškieji ištekliai yra labai riboti ir sąlygoti specifinių reikalavimų. Tuo tarpu, išanalizavus švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių institucijų funkcijų vidaus audito ataskaitą paaiškėjo, kad metinės darbo užmokesčio išlaidos, tenkančios 1 etatiniam Mokyklos darbuotojui per metus, yra mažiausios, palyginus su kitomis ministerijai pavaldžiomis neformaliojo švietimo funkcijas vykdančiomis įstaigomis, tad nesuprantama, kokią ekonominę naudą gali atnešti Mokyklos reorganizavimas; - Mokykla turi tinkamą mokymo ir mokymosi bazę (aerodromus, mokymo priemones, mokymo priemonių dirbtuves ir kt.); - Mokykla turi savitą bei unikalią kultūrą, kuri yra svarbi ir nepakartojama Lietuvos valstybės dalis; - Mokykla įgyvendina vaikų aviacinio švietimo, taikant mokyklinių orlaivių pilotavimo praktiką, programą, kuri jau daugelį metų yra puoselėjama ir tobulinama Mokyklos darbuotojų, tad reorganizavus Mokyklą ir leidus kompetencijos neturintiems arba turintiems jos nepakankamai asmenims reguliuoti programos įgyvendinimą, nekyla abejonių, kad jos likimas ateityje – žlugimas. Mes, pasirašiusieji šią peticiją, manome, kad 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 414 priimtas skubotai, neįsigilinus į galimas pasekmes ir neužtikrina tinkamo vaikų aviacinio ugdymo ir sporto augimo Lietuvoje. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų tinklo pertvarka turėtų atitikti Lietuvos valstybės, visuomenės ir pačios mokyklos bendruomenės (mokinių, mokinių tėvų, mokytojų) poreikius ir interesus. Tik visoms suinteresuotoms pusėms sutarus, įmanomas teisingas sprendimų priėmimas ir efektyvus Mokyklos darbas.

elektrėnų atrakcionų parkas vaikų pasaulis Išsaugojimas parko Elektrėnai

elektrėnų atrakcionų parkas vaikų pasaulis Reika išsaugotų mūsų parka ir atracijona Reike renovacijos Apleistas atrakcionų parkas Elektrėnuose Elektrėnų atrakcionų parkas „Vaikų pasaulis“ buvo įrengtas 1986 metais ir veikė beveik tris dešimtmečius. Atsižvelgiant į finansiškai nuostolingą veiklą, moraliai pasenusią, nesaugią, eksploatuoti netinkamą inžinerinę ir specialią įrangą, kuri kėlė grėsmę lankytojams, nusidėvėjusius statinius ir didžiulius šių statinių išlaikymo kaštus buvo priimtas sprendimas Elektrėnų atrakcionų parką uždaryti.

Peticija prieš mokesčio didinimą už priesmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą

L. Burneckis. Adresuota: Klaipėdos savivaldybė

Klaipėdos rajono gyventojai, kaip ir visi kiti Lietuvos gyventojai moka tokius pačius mokesčius valstybei, t.y. gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas, privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei kitus valstybės nustatytus ir privalomus mokėti mokesčius. Tolimesnis mokesčių paskirstymas tarp savivaldybių nėra įtakojamas paprastų Lietuvos žmonių, todėl mokėti už priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą 2-3 kartus daugiau vien dėl to, kad gyveni vos keletą kilometrų nuo Klaipėdos (Jakai, Ketvergiai, Kalotė ir kt. kaimai) yra socialiai neteisingas ir diskriminuojantis rajono gyventojus. Be to, daugelis aplinkinių vietovių gyventojų dirba Klaipėdos mieste, ir mokesčiai pirmiausia patenka Klaipėdos miesto valstybinei mokesčių inspekcijai, kurie metų gale yra perskirstomi pagal darbuotojų gyvenamąją vietą. Dar norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad minėtame straipsnyje Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotoja Laima Prižgintienė ragino rajono gyventojus deklaruoti savo gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste, tuomet mokestis už vaikų ugdymą ikimokyklinėse įstaigose nedidėtų. Deja, daugelio už Klaipėdos miesto ribų įsikūrusių gyventojų tai yra vienintelis, jų turimas būstas, ir galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos Klaipėdos mieste nėra. Prašome išsamiai apsvarstyti minėtą klausimą ir nepatvirtinti mokesčio už priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Klaipėdos mieste vaikams, kurių tėvai savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Klaipėdos rajone. Taip pat prašome informuoti kokiu pagrindu šį mokestį žadama didinti. Siūlome Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėms susitarti dėl šios problemos sprendimo būdų, o ne papildomai apmokestinti Klaipėdos rajono gyventojus Šernų ir Ketvergių kaimų bendruomenės pirmininkas Marijus Dambrauskas

Lietuvos Vaikų prašymas mažinti mokyklose krūvius ir pamokų skaičių per metus.

Arnas S. ir Justinas R.. Adresuota: Šilutės Martyno Jankaus pagr. mokyklos mokiniai

Mes, Lietuvos mokiniai pasidomėjome apie kitų šalių mokyklas, apie jų pamokas ir t.t. Sužinojome,kad Lietuvoje yra pravedama labai daug pamokų per metus. Pavyzdžiui Japonijoje kas dieną būna maždaug apie 4 - 5 pamokas,tačiau jų išsilavinimo lygis pakankamai didelis,Anglijoje taip pat per dieną pravedama apie 5 - 6 pamokas, o Lietuvoje pamokų skaičius per dieną būna nuo 5 iki 7 pamokų. Apskaičiavus visų per metus pravedamų pamokų skaičių, sužinojome, kad tas skirtumas yra apie 400 pamokų.Parodymų duomenimis Lietuvoje pamokų mums pravedama apie 1500 per metus. Užsienio mokyklose šitas skaičius daug mažesnis. Mūsų manymu, sumažintas krūvis bei pamokų skaičius suteiktų mokiniams bei abiturientams daugiau laisvės, atsirastų daugiau laiko savarankiškui mokymuisi. Be to tai sumažintų pabėgtų pamokų skaičių per metus visoje Lietuvoje. Taigi, išvada ta, kad Lietuvos vyriausybė labai apkrauna Lietuvos vaikus, paauglius ir abiturientus. Buvo apklausta keliasdešimt mokinių,jie patvirtino visa tai. Tačiau keliasdešimt žmonių visko nepadės ,,sutvarkyti". Mums reikalinga Jūsų pagalba. Taigi jei Jūs, Mieli Lietuvos žmonės, vaikai, sutinkate su tai, kad mažinti krūvius bei pamokų skaičių per metus, Būkite malonūs ir pritarkite Mums savo ,,parašu". Dėkui. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=103]Peticijos aptarimas[/url]

LR Seimas neuždraudė mušti vaikų ir moterų. MES esame PRIEŠ smurtą šeimoje

J. Pranckevičienė. Adresuota: LR Seimas

Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, kreipiamės į LR Seimą ir Gerbiamą Prezidentę su peticija PRIEŠ SMURTĄ, PRIEŠ fizinių bausmių taikymą mūsų vaikams, PRIEŠ smurtą šeimoje, UŽ griežtą baudžiamąją atsakomybę bei teisinius pagrindus kovoti su šiomis problemomis. Šių metų kovo mėnesio pabaigoje LR Seimas neuždraudė smurto prieš vaikus, nors Jungtinės Tautos seniai pripažino tai pasaulinio masto problema ir pasmerkė. Lietuva viena pirmaujančių pagal savižudybių skaičių Europoje ir Pasaulyje, visuomenę slegia alkoholizmas, psichinės sveikatos problemos, dėl vaikystėje patirtų psichologinių traumų. Reikalaujame pritaikyti baudžiamąją atsakomybę už smurtavimą šeimoje, bei teisinį pagrindą ginti, atskirti šeimą nuo smurtautojo, kad jis netektų sutuoktinio bei vaikų globos teisių, tačiau privalėtų mokėti šeimai alimentus bei gydytis psichologines problemas, kurios kenkia šeimai, mūsų visuomenės pagrindui. Smurtautojui taip pat turi būti uždrausta kurti naują šeimą, kol psichinės sveikatos specialistai pripažins jį nelinkusiu į smurtą. Kam švaistyti valstybės lėšas kaskart užkirtinėt kelią pasikartojančiam smurtui?

Prieš Šiaulių vaikų globos namų pavertimą laikina gyvenamaja vieta!

Marius Morozas. Adresuota: Šiaulių miesto meras Artūras Visockas; Šiaulių miesto savivaldybės Taryba.

Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos valdančioji koalicija planuoja reorganizuoti Šiauliuose esančius vaikų globos namus ir „Šaltinio“ patalpose (adresu Vytauto g. 182, Šiauliai) įkurti laikinuosius gyvenamuosius namus 120 asmenims. Asmenys neturintys, kur apsistoti čia galės gyventi iki 6 mėnesių trukmės. Miesto centrinėje dalyje, kur itin gausus švietimo, ugdymo įstaigų tinklas, gydimo įstaigų miestelis, miesto sporto ir užimtumo bazės, šalia eilė reprezentacinių miesto vietų bus įkurta įkalinimo įstaigų „etatininkų“, šiaip visokio plauko asocialių asmenų ar visuomenėje nepritampančių individų apsistojimo oazė. Net sunku nusakyti kuo taps gero kilometro spindulio aplink esanti vieta, apie saugią kaimynystę net neverta kalbėti, kriminogeninė situacijas apsivers 180 laipsniu kampu. Mikrorajonas taps atgrasiu ir garsės kaip anksčiau Žalgirio g. ar pan. Nejau miesto valdžia tokioms patalpoms neranda vietos už miesto ribų ir nori miestiečius ir jų vaikus paversti gyvenamos vietos įkaitais? AČIŪ

DĖL PAPILDOMOS POILSIO DIENOS SKIRIMO DARBUOTOJAMS AUGINANTIEMS DU AR DAUGIAU VAIKŲ IKI JAUNIAUSIAM SUKAKS 14 METŲ

Ernestas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

PETICIJOS (SIŪLYMO) ESMĖ: Pakeisti įstatymo nuostatą, kad papildoma laisva diena (tėvadienis / mamadienis) būtų skiriama darbuotojams auginantiems du ir daugiau vaikų iki tol kol jauniausiam vaikui sukaks 14 metų. Peticija oficialiai pateikta nagrinėti Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijai 2019 m. spalio 3 d. Iš anksto dėkoju visiems pritarusiems peticijos siūlymui ir atskiras dėkui tiems kurie paragins pasirašyti ir kitus :) AČIŪ !!!! -------------PETICIJA---------------- I. ESAMA SITUACIJA: Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, auginantiems du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę). II. PROBLEMOS ESMĖ IR POKYČIŲ POREIKIO PAGRINDIMAS: Minėtas teisinis reguliavimas, kuomet darbuotojo papildomos poilsio dienos lengvata susiejama su konkrečiu vieno, vyriausiojo, iš vaikų amžiumi – 12 metų, yra ydingas, nes galimai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų principų, toks ribojimas yra nepagrįstas objektyviais kriterijais, aplinkybėmis ar asmens branda, nesuderinamas su kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytomis tėvų ar vaikų teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, kurie siejami su asmens (vaiko) amžiumi. Šio metu darbuotojas minėta įstatymine lengvata gali naudotis tik iki tol, kol vyriausiam iš vaikų nesueina 12 metų, ir nėra pagrindimo, kodėl įstatyme nustatyta teisė siejama būtent su vaiko 12 metų amžiumi, nors pvz. 1 ar 13 metų vaikas teisine prasme (pareigos, teisės, ir kt.) nesiskiria nuo 12-mečio. Taip pat tokia Darbo kodekso nuostata galimai yra diskriminacinio pobūdžio jaunesnio (jei 2 vaikai) ar jaunesnių vaikų (jei 3 ir daugiau vaikų) atžvilgiu, nes kuo jaunesnis vaikas, tuo jis mažiau savarankiškas ir reikalaujantis suaugusiojo priežiūros ir pagalbos ir lengvatos praradimas didžiausią neigiamą pasekmę padaro jauniausiam vaikui. Deja pagal įstatymą dirbantys tėvai, kai vyriausiam vaiku sueina 12 metų, praranda teisę į lengvatą, nors rūpinimosi vaikais, ypač jauniausiu vaiku, poreikis išlieka nepakitęs. Be to priklausomai nuo vaikų amžiaus skirtumo darbuotojų teisės naudotis įstatymine lengvata yra nevienodos: pvz. jei tarp vaikų amžiaus skirtumas yra 11 metų (vyriausiam 11 o jaunesniajam – iki 1 metų) tai tėvai lengvata gali naudotis tik iki 1 metų, o jei skirtumas mažesnis – tai ilgesnį laiką. Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisų susiejimas su 12 metų vaiko amžiumi nedera su kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytu reguliavimu, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios Konstitucinės nuostatos kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami tam tikruose įstatymuose. Vienas iš tokių atvejų – visiška tėvų atsakomybė už nepilnamečio vaiko iki 14 metų amžiaus ir dalinė atsakomybė už 14–18 metų vaiko padarytą žalą. Pagrindinis įstatymas, kurio tikslas užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus – yra Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatoma, kad vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos taikomos visų vaikų, tai yra nuo 0 iki 18 metų amžiaus, nustatant tik tam tikras išimtis (papildomas teises) atsižvelgiant į vaiko amžių (pvz. sulaukęs 14 metų vaikas gali savarankiškai kreiptis į teismą dėl jo teisių pažeidimo, ar trumpą laiką esant objektyvioms aplinkybėms be tėvų pabūti su jaunesniu vaiku (31 str. 8 d.) ir pan.). Vaiko ir tėvų atsakomybės už žalą ar vaiko padarytus nusikaltimus irgi kinta vaikui sulaukus ne 12, o 14 ar daugiau metų amžiaus. Civilinio kodekso (CK) 6.263 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.275–6.276 straipsniuose skiriama atsakomybė už nepilnamečių iki 14 metų ir nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę 16 metų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais –14 metų. Apibendrinus Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas galima pagrįstai teigti, kad minimalus vaiko amžius, nuo kurio įtvirtinamos dauguma papildomų asmens teisių, pareigų ar atsakomybių, yra 14 metų. III. SIŪLOMI ĮSTATYMO PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI Siekiant suvienodinti Darbo kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus ribojimus susietus su vaiko amžiumi siūlau pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso įstatymo 138 straipsnio 3 dalį išdėstant ją sekančiai: 3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Darbuotojams, auginantiems du vaikus, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę) iki jauniausiam vaikui sueis 14 metų. Už papildomas poilsio dienas darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Įgyvendinus siūlomą pakeitimą būtų šios teigiamos pasekmės: 1. Pagerėjusios darbuotojams vaikų priežiūros sąlygos; 2. Suvienodintos įstatyminės nuostatos dėl vaiko amžiaus; 3. Teigiama įtaką gimstamumo didėjimui; 4. Vaiko gerovės ir šeimos aplinkos pagerinimas; 5. Ilguoju laikotarpiu turėtų teigiamos įtakos valstybės ekonomikai. ----------------------------------------

Subsidijuoti vaikų sauskelnes, pieno mišinukus, higienos priemones ir kitas priemones.

Mindaugas Gumbelevičius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Reikalaujame, kad valstybė subsidijuotų 50% mažmeninės kainos visiems vaikų naudojamiems produktams: sauskelnėms, pieno mišinukams, higienos priemonėms ir kitoms reikalingoms priemonėms.

Panevėžio jaunimui reikia Panevėžio vaikų ir jaunimo centro!

Lietuvos moksleivių sąjungos Panevėžio mokinių saviv. Adresuota: Panevėžio miesto savivaldybė

Panevėžys - vienas iš didžiųjų Lietuvos miestų, aišku, kurio dalį sudaro ir jauni, besimokantys ar studijuojantys žmonės. Jau kuris laikas, būtent Panevėžio jaunimas, pasigesta vietos, kur galėtų rasti visas veikiančias miesto jaunimo organizacijas, įvairias pramogas, edukacines poilsio erdves, jaunimo erdves, karjeros ugdymo centrus - vietos, kurioje galėtų gauti visą Panevėžio jaunuoliui reikalingą informaciją ir dar daugiau. Atsižvelgiant į kitų Lietuvos miestų gerąsias praktikas, vaikų ir jaunimo centrai visoje Lietuvoje dažnam jaunuoliui yra patrauklūs ir Centrais yra domimasi - moksleiviai bei studentai gali rasti erdvę, kurioje gali atsipalaiduoti, paruošti namų darbus, išmokti ar sužinoti įvairių naujų dalykų, prisijungti ir dalyvauti įvairių jaunimo organizacijų veikloje ir rasti visas jaunimo organizacijas vienoje vietoje - gaila, kad Panevėžio moksleiviams ir studentams nėra sudaromos sąlygos saugiai kurti, mokytis, ilsėtis ir tobulėti. Lietuvos moksleivių sąjungos Panevėžio mokinių savivaldų informavimo centras išreiškia didelį susirūpinimą dėl vaikų ir jaunimo centro neegzistavimo Panevėžio mieste ir ragina Panevėžio miesto savivaldybę organizuoti Panevėžio vaikų ir jaunimo centro atidarymą bei Centro veiklą Panevėžyje. Jei ir Tu esi už saugią, naudingą bei informatyvią aplinką Panevėžio moksleiviui ar studentui - pasirašyk peticiją ir bendro tikslo siekime kartu!