Vaiku atemimas

Peticija dėl neatidėliotinos apkaltos Daliai Grybauskaitei : dėl vaikų grobimo įstatymo, milijardinės “Independence“ aferos, sužlugdytos Garliavos pedofilijos ir nužudymų bylos, „Snoro“ banko turto užgrobimo, nežabotos korupcijos teismuose ir prokuratūro

Peticija dėl neatidėliotinos apkaltos Daliai Grybauskaitei : dėl vaikų grobimo įstatymo, milijardinės “Independence“ aferos, sužlugdytos Garliavos pedofilijos ir nužudymų bylos, „Snoro“ banko turto užgrobimo, nežabotos korupcijos teismuose ir prokuratūroje Aurimas Drižius Nors iki Dalios Grybauskaitės apgailėtinos kadencijos pabaigos lieka kiek daugiau nei penki mėnesiai, tačiau kasdien aiškėjantys stulbinantys „ekscelencijos“ nusikaltimai Lietuvos Respublikai reikalauja neatidėliotinos prezidentės apkaltos. Pagrindiniai punktai, kodėl Dalia Grybauskaitė turi būti nedelsiant pašalinta iš prezidento pareigų: 1. Dalia Grybauskaitė dar 2017 m. sausio 9 d. pateikė Seimui Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame numatė, kas tai yra smurtas prieš vaiką : "Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai“. Pagal šį Dalios Grybauskaitės sugalvotą naują formuluotę (smurtu prieš vaiką laikomas ir "psichologinis poveikis") vaikus galima atimti iš absoliučiai visų Lietuvos šeimų - nes mamos kasdien sako savo vaikams : "nusiplauk rankas", 'ateik valgyti", "eik miegoti" ir taip daro vaikas psichologinį poveikį, pagal Dalią Grybauskaitę, smurtauja prieš vaikus. Įsigaliojus šiam įstatymui, iš Lietuvos šeimų, neoficialiais duomenimis, per kelis mėnesius buvo atimta virš 1000 vaikų – absoliučioje daugumoje atvejų visiškai be jokio pagrindo ar priežasties. Koks šių atimtų vaikų likimas – nežinoma, tačiau aišku, kad įstatymo autorės tikslas – griauti Lietuvos valstybę iš vidaus, griaunant šeimas, atiminėjant vaikus sunaikinti paskutines žmonių viltis, kad šioje šalyje dar įmanoma gyventi. 2. Įgyvendinta milijardinė vadinamoji „Independence“ afera. Nors su kaimynine Latvija ir Estija dar 2009 m. buvo sutarta, kad regioninis suskystintų gamtinių dujų terminalas bus statomas Rygoje, o elektros kabelis į Švediją tiesiamas per Klaipėdą, tačiau Dalios Grybauskaitės iniciatyva 2012 m. buvo labai staiga pradėtas statyti „SGD terminalas Klaipėdoje. Galiausiai paskelbtas konkursas SGD laivo pirkimui, tačiau vietoj pirkimo tas laivas buvo išsinuomotas dešimčiai metų, mokant kasdien po 165,55 tūkst. Eurų. Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ Lietuva už SGD laivo nuomą per dieną moka apie 168,55 tūkst. eurų, per metus – 61,446 mln. eurų, o per 10 metų sumokės apie 614,465 mln. eurų. Nors pačios SGD laivo kaina – tik apie 250 mln. dolerių, tačiau Dalios Grybauskaitės iniciatyva buvo pasirašyta nuomos sutartis didžiuliam laivui, kurio pajėgumų Lietuvos rinkai tikrai per daug. Kadangi Latvija ir Estija atsisakė pirkti dujas iš „Independence“, visos šios aferos išlaidos buvo padalintos Lietuvos vartotojams, pavadinant šios aferos kaštus „saugumo dedamąja“. Išlaidos „Independence“ yra įtrauktos į elektros ir šilumos kainą vartotojams, didžiausią naštą už SGD terminalo išlaikymą užkrauta AB „Achemai“, kuri neatlaiko šios naštos ir skelbia apie ketinimus nutraukti veiklą, palikdama be darbo 4,5 tūkst. Įmonės darbuotojų, o kartu – bado mirčiai ir visą Jonavos miestą. Vietoj to, kad nedelsiant nutraukti sutartį dėl „Independence“ nuomos kaip visiškai nusikalstamos, „valstiečių“ dominuojamas Seimas ketina skolintis dar 300 mln. eurų tam, kad išpirkti SGD laivą. Primename, kad apgauti latviai ir estai užblokavo Lietuvos bandymus paversti „Independence“ regioniniu projektu ir gauti ES paramą – vietoj to kaimyninės šalis nutarė tiesti dujotiekį į Suomiją, kuriam gavo ES paramą. Tai paskutinis vinis į „Independence“ karstą. Viso ši afera Lietuvos žmonėms kainuos daugiau nei milijardą eurų – afera pridengta jau seniai girdėtu lozungu „rusai puola“ ir „energetinė nepriklausomybė“ 3. Kruvinoji Garliavos pedofilijos byla. Kai Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė ir jos brolis pradėjo kovą dėl prievartautos Deimantės Kedytės, niekas nesitikėjo, kad ši istorija sukels tiek daug skausmo ir apnuogins visą Lietuvos „teisinę sistemą“. Primename, kad iki šiol neišaiškinta, kas nužudė Drąsių Kedį, Joną Furmanavičių, Andrių Ūsą, Violetą Naruševičienę ir dar daug atsitiktinių žmonių, šios istorijos liudininkų. Prokuratūros pasakos apie tai, kad D.Kedys „užspringo žolės lapu“, o A.Ūsas „paskendo baloje“ kelia tik šypseną – akivaizdu, kad prokuratūra dalyvauja šiuose nusikaltimuose. Nors net keturios psichologinės ekspertizės patvirtino, kad mergaitė nemeluoja pasakodama apie prievartavimus, tačiau galiausiai buvo apkaltintos šios istorijos aukos. N.Venckienė jau metai laikoma Čikagos kalėjime, apkaltinus ją nebūtais nusikaltimais – tai, ko vertas lietuviškas „teismas“, dar kartą įrodė Vilniaus apygardos teismas, nuteisęs mergaitę močiutę už anūkės „lytinį priekabiavimą“. Tai, kad močiutė „lytiškai priekabiautų“ prie savo mylimos anūkės – dar negirdėtas dalykas, tokiems kaltinimams pritrūko fantazijos net Stalino NKVDistai. Tačiau Lietuvos teismas vykdo tautos genocidą ir daro tai pagal Dalios Grybauskaitės nurodymą. Kuo čia dėta prezidentė? Atsakau – net generalinis prokuroras A.Valantinas tik po susitikimo su prezidente paskelbė, kad A.Ūsas bus apkaltintas „priekabiavimu“. T.y. toks sprendimas buvo priimtas ne savarankiškai prokuroro, tačiau pokalbyje su prezidente, ir paskelbtas tik po D.Grybauskaitės pritarimo. Tai, kad prezidentūros patarėjai skambinėjo Vilniaus savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybai ir reikalavo, kad N.Venckienė būtų nušalinta nuo atstovavimo Deimantei Kedytei, patvirtino ir tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas. 4. „Snoro“ ir Ūkio bankų užgrobimai. Tai itin brangiai Lietuvos valstybei kainavusi bankų užgrobimo operacija – puikiai veikiantis „Snoras“ buvo užgrobtas, jam paskelbtas bankrotas, o 8 mlrd. Litų vertės banko turtas pagrobtas ir pasidalintas banko administratorių, darant itin sunkius nusikaltimus – kur tie milijardai iškeliavo – atsakymą geriausiai žino ta pati Dalia Grybauskaitė, kurios kabinete ir buvo suplanuotas banko užgrobimas. Kaip žinia, Seimas bandė ištirti „Snoro“ užgrobimą, ir patvirtino laikinosios komisijos išvadą, kad „Lietuvos bankas nepateikė jokių įrodymų, kad „Snorui“ buvo nustatytas kapitalo trūkumas“. Banko savininkai pabėgo, ir neaišku, kuo baigsis jų pastangos bylinėtis su Lietuva dėl žalos atlyginimo – bet kuriuo atveju, nuostoliai Lietuvos biudžetui milijardiniai, kadangi išgrobstyto banko įsipareigojimus vėl padengė Lietuvos biudžetas skolintais pinigais. 5. Visiškai korumpuota teismų ir prokuratūros sistema. Tai, kad Lietuvoje neliko savarankiškai veikiančių nepriklausomų teismų ir prokuratūros, parodo ir jau paminėtos istorijos. Tačiau prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės valstybės paslapties nutekinimo byla įrodė, kad teismai visiškai priklausomi nuo prezidentės. Nors teismui buvo pateikti net vaizdo įrašai, kaip D.Ulbinaitė kopijuoja valstybės paslaptį, vėliau skambina žurnalistei, prašo ją atvykti, susitinka ir perduoda jai minėtą dokumentą – po šio įvykio spauda paviešino minėtą valstybės paslaptį – visa Lietuvos „teisų“ sistema, įskaitant ir Aukščiausiąjį teismą – nusprendė, kad minėti įrodymai „nieko neįrodo“. Visi šie neišaiškinti nusikaltimai ir aferos yra didžiulės kraujuojančios žaizdos Lietuvos gyvenime, ir bet kokie „valstiečių“ bandymai tas žaizdas pagydyti PVM lengvatomis malkomis atrodo komiškai. Neišsprendus šių problemų – mafijai, o ne įstatymui tarnaujančių teismų ir prokuratūros sistemos išvalymo, patraukiant nusikaltėlius atsakomybėn, neįmanomi jokie žingsniai į priekį. Tačiau tam, kad sustabdyti šiuos nusikaltimus, būtina kuo skubiau skelbti apkaltą Daliai Grybauskaitei. Nes aišku, kad per likusį kadencijos laiką ji bandys paslėpti šių nusikaltimų galus, palikti aukštuose pareigose jai ištikimus žmones. Neatidėliotina apkalta Daliai Grybauskaitei – būtina sąlyga Lietuvai išsivaduojant iš šio mafijinio režimo. Aurimas Drižius „Laisvo laikraščio“ redaktorius