Kauno piliečių peticija prieš medžių naikinimą Kaune

Giedrius Kuprevičius. Adresuota: Kauno miesto merui

KAUNO PILIEČIŲ PETICIJA 2017 rugpjūčio 14 d. Kauno miesto Merui Lietuvos respublikos Aplinkos apsaugos ministerijai Lietuvos Seimo aplinkos apsaugos komitetui Mes, žemiau pasirašiusieji, griežtai protestuojame prieš beatodairišką sveikų ir dar nesenų medžių kirtimą Kauno gatvėse. Pasisakome už atvirą, kompetentingą diskusiją ir dėl kitų Kauną identifikuojančių objektų – Kauko laiptų, Ąžuolyno, Centrinio pašto, Pieno centro ir t.t. likimo. Ketiname pasitelkti visas įstatymų leistinas priemones, įskaitant ir kreipinį į tarptautines gamtos ir paveldo apsaugos organizacijas su prašymu nustatyti mieste vykdomų procesų žalos mastą gamtai ir unikaliems miesto paveldo objektams.

BLAIVŪS IR LAISVI PILIEČIAI PRIEŠ BIUROKRATO SAVIVALĘ

VŠĮ "Kauno mažasis teatras kūrybinis kolektyvas. Adresuota: Kauno miesto tarybai, Kauno miesto savivaldybės kultūros skyriui, Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui, laisvos Lietuvos piliečiams

Atviras laiškas/ peticija Lietuvos kultūros ministrui Šarūnui Biručiui, Kauno miesto tarybai, Kauno miesto savivaldybės kultūros skyriui, Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui, Lietuvos kultūros ir meno organizacijoms, Lietuvos visuomenei. Mes, žemiau pasirašiusieji, reiškiame pasipiktinimą Kauno mažojo teatro direktoriaus Audriaus Baniūno 2012 gruodžio 21 dienos potvarkiu iš darbo atleisti šio teatro režisierių ir meno vadovą Vytautą Balsį, motyvuojant savo sprendimą užfiksuotomis pravaikštomis, t. y. tuo, jog režisierius neišbūna teatro patalpose aštuonias darbo valandas, kaip to reikalautų darbo statutas (direktoriaus sprendimu aštuonių valandų darbo diena yra ir sekmadienis, nors tą dieną spektakliai nerodomi). Visi Lietuvos menininkai, šiaip mąstantys žmonės suvokia, jog spektakliai kuriami ne sėdint ankštame kabinete. Todėl teatro direktoriaus atleidimo priežastis yra absurdiška. Praktiškai visuose Lietuvos teatruose yra leidžiama, atsižvelgiant į Darbo kodeksą, būti darbo vietoje tik per konkrečias repeticijas ar spektaklius, kitą laiką repetuojant, dirbant laisvose erdvėse. Kitaip kuriantis, savo vidinę laisvę siekiantis išsaugoti žmogus tampa biurokratų kaprizo ar antipatijos auka. Gerai žinome Jono Jurašo istoriją, taip pat analogišką Andrejaus Tarkovskio istoriją – menininkai buvo priversti palikti tėvynę, kuriai lig tol skyrė savo jėgas bei talentą. Tokie atvejai, rodos, turėjo tapti neįmanomi nepriklausomybės laikais. Deja, jų tik padaugėjo. Nesinori priminti konkrečių pavardžių, bet ne paslaptis, jog ne vienas mūsų režisierius, aktorius, muzikas pelnosi duoną svetimose žemėse, garsina svetimų šalių meno šakas. Ir ne dėl sotesnio kąsnio – žymiai dažniau dėl vietinių nepakantumo, šviežiai iškilusių ponėkų – tokių, kuriuos išjuokė dar Maironis savo satyrose, kurios vėl tapo aktualios naujos nepriklausomybės laikais... Ir štai dabar vėl eilinė intriga Kauno mažajame teatre. Tačiau ar Lietuva tiek turtinga, kad galėtų švaistytis pripažintais, savo teatrą, savo žiūrovą turinčiais režisieriais? Vytauto Balsio ir Audriaus Baniūno konfliktas tęsėsi ne vienerius metus. Direktorius jau buvo 2008 metais atleidęs savo režisierių iš darbo, bet buvo priverstas atstatyti. Ir štai 2012 driokstelėjo kalėdinę “dovaną” - be logiško pagrindo atleido daugelio sėkmingų spektaklių režisierių Vytautą Balsį. Keista, kolektyve įtemptu periodu, nemaloniomis mikroklimato sąlygomis Vytautas Balsys sugebėjo našiai ir kūrybingai dirbti: 2008 – 2012 metais pastatė spektaklius „Akla višta“, „Mylimiausi“, „Žmogus medyje“, „Mokėk-duosiu“ (pagal Gitaną Gugevičiūtę), „Ponas K.“ (pagal Davidą Giesemanną), „Lėlių namai“ (pagal Henriką Ibseną), „Gagarino gatvė“ (pagal Gregorą Burke) ir paskutinį, plataus pripažinimo sulaukusį spektaklį „Silvija“ (pagal Edwardą Albee). Tikra teatro vizitine kortele yra tapęs jau daugelį sezonų nuo scenos nenueinantis spektaklis „Katytė P.“ (pagal Eve Ensler). Direktorius galėjo būti tik patenkintas pilna sale, geromis recenzijomis, žiūrovų švytinčiais veidais. Visas teatro kūrybinis personalas, samdiniai bei kiti aktyvūs piliečiai konstatuojame, jog jeigu direktorius: • praktiškai nebendrauja su kūrybiniu kolektyvu, negerina kolektyvo darbo sąlygų; • gauna subsidijas, teatrui surenkant pilnas sales (daugelis pastatytų meno vadovo V. Balsio) tuo pačiu nesumoka dailininkei I. Kažemėkienei, kompozitoriui V. Bartuliui honoraro. • nedalyvavo paskutinėse premjerose; • galų gale pakartotinai absurdiškai atleidžia produktyvų bei sėkmingą meno vadovą, V. Balsį - miesto teatro veidą už apgailėtiną pagrindą- pravaikštas, tuo griauna unikalų Kauno senamiesčio reiškinį- mažąjį teatrą; jis, t.y. Audrius Baniūnas vienareikšmiškai netinka Kauno miesto mažojo teatro direktoriaus pareigoms. Todėl šiuo atviru laišku mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į įvardintas instancijas bei asmenis, taip pat visus Lietuvos meno, kultūros žmones, žiūrovus, visus sveikai protaujančius šalies piliečius, ragindami nelikti abejingiems menininko likimui ir reikalaujame: 1. atšaukti Kauno mažojo teatro direktoriaus Audriaus Baniūno sprendimą atleisti teatro režisierių ir meno vadovą Vytautą Balsį; 2. artimiausiame Kauno m. tarybos posėdyje atleisti susikompromitavusį Audrių Baniūną iš Kauno mažojo teatro direktoriaus pareigų 3. skelbti konkursą naujam vadovui, sugebančiam dirbti kolektyve ir toliau garsinti Kauno mažąjį teatrą sėkmingais spektakliais, o ne apgailėtinais skandalais.