DĖL KLAIPĖDIEČIŲ TEISĖS Į ŠVARIĄ IR SVEIKĄ APLINKĄ UŽTIKRINIMO

Klaipėdos bendruomenė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir kitas institucijas prašydami atkreipti dėmesį į neatidėliotino įsikišimo ir skubių priemonių reikalaujančią situaciją, susidariusią Klaipėdos mieste, kai dėl atsakingų įstaigų neveiksnumo yra pažeidžiama konstitucinė vietos gyventojų teisė į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėda – labiausiai užterštas miestas Lietuvoje. Nors nustatyta kietųjų dalelių ore ribinė paros norma yra 50 μg/m³, o metinė riba padidėjusiai oro taršai yra ne daugiau kaip 35 dienos, vien šiais metais Klaipėdoje fiksuoti net 53 oro taršos viršijimo atvejai, kai tuo tarpu kituose Lietuvos miestuose (išskyrus Vilnių) padidėjusi oro tarša nesiekė 30 dienų. Higienos instituto duomenimis, nuo 2013 metų iki dabar Klaipėda lenkia Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestus pagal mirusiųjų nuo kvėpavimo sistemos ligų skaičių. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir kitų miesto bei rajono įmonių veikla, nekontroliuojami sunkiasvorio transporto srautai, senas, daugiausiai dyzelinu varomas miesto autobusų ir asmeninių automobilių parkas klaipėdiečių ir miesto svečių aplinką daro nebegyvenama: nemalonūs kvapai, tarša kietosiomis dalelėmis, triukšmas, vibracijos - visa tai neigiamai ir negrįžtamai veikia mūsų sveikatą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje teigiama, kad „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių“ (53 str.), kad „Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą“ (54 str.), tačiau Klaipėda ir jos gyventojai yra tapę miesto ir uosto pramonės įkaitais: ● Pietinėje Klaipėdos dalyje esanti gyvenvietė Smeltė, kurioje yra 152 gyvenamieji namai, anksčiau buvusi įtraukta į uosto plėtros programą kaip rezervinė teritorija, o dabar šio statuso nebetekusi, tapo apsupta uosto krovos įmonėmis su greta esančiu intensyvaus geležinkelio mazgu. Gyventojai kenčia nuo nuolatinio triukšmo, smulkinamo metalo ir visą parą kraunamų birių krovinių taršos, vibracijos, intensyvaus sunkvežimių eismo. ● Vitės kvartalo ir miesto centro gyventojai skendi geležies rūdos ir anglies/naftos kokso dulkėse, kurios atsiranda dėl atviros šių medžiagų krovos; Miško kvartalo, Melnragės bei Vitės gyventojai jau daugelį metų kenčia nuo uoste kraunamų naftos ir chemijos produktų skleidžiamos smarvės; Paupių ir Luizės kvartalų gyventojai kenčia nuo medienos apdirbimo įmonių skleidžiamos taršos, o Giruliuose, Smeltėje ir Vitės kvartale geležinkelio triukšmas ir vibracija nuolat viršija leistinas normas ir kelia pavojų gyventojų sveikatai. ● Pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojus jau penkerius metus kankina nemalonūs kvapai sklindantys dėl Dumpių kaime įsikūrusių įmonių veiklos. Lietuvoje leistina didžiausia nustatyta kvapo koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje norma yra 8 europiniai kvapo vienetai (EOU), t.y. gerokai didesnė nei kitose Europos šalyse, pvz. Latvijoje – 5, Danijoje – 1, o Nyderlanduose – 0,5 EOU/m³. Atsižvelgdami į paminėtas sveikatai ir gyvenimo kokybei didžiulį neigiamą poveikį darančias aplinkybes, visų Klaipėdos gyventojų vardu iš atsakingų institucijų reikalaujame nedelsiant imtis priemonių užtikrinant sveiką ir švarią aplinką Klaipėdos miesto bei rajono gyventojams ir svečiams. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalaujame: 1. Suprojektuoti ir iki 2022 m. įrengti sunkiasvorio transporto eismo koridorius - jungtis su uostu, už miesto ribų, aplenkiant gyvenamuosius miesto rajonus. 2. Sunkiojo transporto eismą mieste riboti piko valandomis, nuo 8 iki 10 val. ir nuo 16 iki 18 val., nukreipiant jį į aplinkkelius. 3. Iki 2021 m. organizuoti netaršaus ir nemokamo (dotuojamo) miesto viešojo transporto sistemą, kuri sąlygotų privačių automobilių srautų mieste mažėjimą; kitų Europos miestų pavyzdžiu svarstyti galimybę riboti senesnių dyzelinių automobilių eismą miesto centre. 4. Iki 2021 m. sujungti visus Klaipėdos miesto gatvių šviesoforus į bendrą tinklą ir prijungti prie 2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės 2018-2020 m. strateginiame veiklos plane Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programoje (Nr. 06) numatytos įdiegti koordinuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos, tuo užtikrinant visame mieste dirbtinio intelekto pagrindu valdomos „Žaliosios bangos“ veikimą; nustatyti šiai programai darbų, kuriuos planuojama padaryti, įgyvendinant koalicijos 2015–2019 m. programą „Pirmyn, Klaipėda!“, sąraše aukščiausią prioritetą. 5. Iki 2019 m. kovo mėn. parengti medžių sodinimo ir žalių plotų įrengimo Šilutės plente ir kitose labiausiai užterštose miesto dalyse programą, skiriant adekvatų finansavimą ir nustatant vykdymo terminus. 6. Iki 2022 m., bendradarbiaujant su AB „Lietuvos geležinkeliai“, įrengti geležinkelio aplinkkelius ir garsą slopinančias sieneles Girulių, Smeltės ir Vitės kvartaluose. 7. Iki 2019 m. sausio mėn. paruošti priemonių planą siekiant sumažinti geležinkelių sąstatų greitį iki miesto ribose privalomo 30 km/h; užtikrinti šio reglamento stebėseną ir kontrolę. 8. Iki 2020 m. nupirkti 6 naujas Klaipėdos miesto oro taršai matuoti skirtas stoteles ir sujungti Klaipėdos miesto savivaldybės, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir kitų uosto krovos ir LEZ įmonių valdomas oro taršos kietosiomis dalelėmis ir lakiaisiais organiniais junginiais matavimo stoteles į bendrą tinklą, jų stebėsenos duomenis padarant prieinamus internetu ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, bet ir kiekvienam miesto piliečiui. 9. Remiantis LR aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 6 d. 8 p., nustatyti Klaipėdos miesto teritorijoje griežtesnes, negu to reikalauja valstybiniai teisės aktai, taršos normas pramonės subjektams, taip mažinant suminę miesto taršą. 10. Tvirtinant Klaipėdos miesto bendrąjį planą, numatyti 100 m. buferines zonas tarp miesto ir uosto pramonės įmonių teritorijų ribų ir gyvenamųjų teritorijų; nustatyti numatytų buferinių zonų apsodinimo medžiais bei želdiniais tvarką ir terminus. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalaujame: 1. Stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą, kol siūlomais sprendiniais nebus užtikrinta darni bei tvari uosto bei miesto raida; stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą todėl, kad galiojanti teisinė bazė akivaizdžiai įrodo, kad Klaipėdos uosto bendrojo plano sprendiniai prieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikos bendrojo plano ir Lietuvos Respublikos bendrojo plano „Jūrinės teritorijos“ sprendiniams, šiuo metu turintiems įstatymo galią. 2. Papildyti KVJ Uosto įstatymo 9 ir 11 str., įpareigojant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją būti atsakinga ne tik už paties uosto aplinką, bet ir už uosto teritorijos ribų skleidžiamą taršą dėl valstybinėje uosto teritorijoje veikiančių įmonių veiklos; kitų Europos uostų pavyzdžiu sukurti „vieno langelio“ prieigą gyventojams informuoti direkcijos taršos kontrolės skyrių apie pastebėtus numanomų pažeidimų atvejus. 3. Iki 2020 m. sukurti VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ finansuojamą, techniškai prižiūrimą ir nuolat visuomenei, o ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, internetu prieinamą aplinkos kokybės monitoringo sistemą uoste veikiančių įmonių aplinkosauginei kontrolei užtikrinti, sujungiant ją į bendrą tinklą su savivaldybės valdomomis taršos stebėsenos priemonėmis. 4. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją iki 2019 m. pabaigos parengti uoste veikiančių įmonių atvira krova vykdomos veiklos iškėlimo iš miesto centro ir kuo toliau nuo gyvenamųjų teritorijų programą bei veiksmų planą. 5. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkciją ruošiant detalųjį planą įtraukti būtinąsias (minimalias) 100 metrų sanitarines / buferines zonas, atskiriančias uosto veiklos ir gyvenamąsias teritorijas. 6. Iki 2019 m. pabaigos pakeisti Lietuvos higienos normoje nurodomą leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore; remiantis Danijos ir Nyderlandų pavyzdžiu, ją siūlome klasifikuoti pagal poveikio teritorijos tipą – 1 OUE/m³ miestuose ir poilsiui skirtose teritorijose, iki 3 OUE/m³ kaimuose ir iki 8 OUE/m³ negyvenamose teritorijose. 7. Įtvirtinti teisės aktais LR Ministro pirmininko pavedimu sudarytos komisijos „Dėl ekstremalios kvapų situacijos Klaipėdos pietinėje dalyje, bei nekontroliuojamos įmonių veiklos ir plėtros Klaipėdos rajone Dumpių kaime“ rekomendacijas, tarp jų ir šias: 7.1. iki 2019 m. pabaigos peržiūrėti ir sugriežtinti taršos leidimų įmonėms, veiklą vykdančioms miesto ribose, išdavimo tvarką, sumažinti leidimų galiojimo trukmę ir reikšmingai padidinti bausmių už leidimuose nustatytų sąlygų pažeidimus dydžius, įvesti privalomus bendruosius technologinius reikalavimus; 7.2. sustiprinti aplinkosaugos institucijų vykdomą mieste veikiančių įmonių veiklos kontrolę, suteikiant kontroliuojančioms institucijoms daugiau teisių; 7.3. sustiprinti už visuomenės sveikatą atsakingų institucijų vykdomos įmonių veiklos poveikio visuomenės sveikatai veiklos stebėseną ir valdymo kontrolę bei veiklos atskaitingumą ir viešumą. 8. Gerbti ir užtikrinti klaipėdiečių teisę į Orhuso konvencijos (Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais) nuostatų įgyvendinimą, užtikrinant visuomenei teisę gauti objektyvią informaciją apie aplinkos apsaugą ir užtikrinant realų, o ne deklaruojamą visuomenės atstovų dalyvavimą su aplinka, visuomenės sveikata ir miestiečių gyvenimo kokybe susijusių sprendimų priėmime.

Už skaidrumą ir medžių išsaugojimą Klaipėdoje!

E. Mickevičiūtė. Adresuota: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai

Mes, klaipėdiečiai, norime, kad senųjų medžių kirtimas Klaipėdos mieste taptų išimtiniu įvykiu, bet ne įprastu reiškiniu. Manome, kad Klaipėdos miesto valdžia turėtų išsamiau svarstyti ir įvertinti situaciją bei galimas alternatyvas prieš nusprendžiant kirsti senuosius miesto medžius, atsisakyti senųjų medžių pjovimo vajaus. Žvelgiant ir lyginat su senosios Europos miestais, kur gausu senų medžių, kurie yra saugomi ir stengiamasi juos išlaikyti, susidaro įspūdis, kad Klaipėdoje su želdynais tvarkomasi labai atsainiai. Kuomet pasaulyje ( pagal „Economist Intelligence Unit“ (EIU)) miestai tarp saugiausių ar geriausios e-parengties reitinguojami ir kaip žaliausi, kas yra laikoma didžiuliu pranašumu, ir jų gyventojai džiaugiasi išsaugoję savo žaliuosius plotus ir žaliuosius koridorius, Klaipėdoje viskas valdžios sprendimu vyksta priešingai. Medžių laja ne tik valo orą, praturtina jį deguonimi, tačiau kartu suteikia komfortą. Šaltuoju metų laiku, kai trūksta šviesos, medžiai yra be lapų, o šiltuoju - jie sudaro pavėsį. Svarbu ne tik pats medis, kaip vienetas, nemažiau svarbi yra jų laja, jos dydis. Vietoj nupjautų brandžių medžių pasodinti jauni medeliai savo laja tik po ilgų dešimtmečių atstos nukirstuosius. Neaišku, kada Turgaus gatvės liepų laja bus panaši į nukirstųjų liepų, kada jaunieji medeliai sugebės atliktį tą "darbą", kurį atliko senieji. Istoriškai Klaipėda buvo laikoma kaip gausiai apželdintas miestas. Šiuo metu ji po truputį praranda šį išskirtinį bruožą. Senieji medžiai yra auginti ne vienos klaipėdiečių kartos, todėl dažniausiai svarbus ir moralinis įsipareigojimas juos puoselėti ir išsaugoti ateities kartoms. Miesto medžiai kartu su saugomu architektūriniu paveldu jau yra tapę mūsų kultūrinio paveldo dalimi. Medžiai yra ne tik savivaldybių, bet ir jų gyventojų turtas. Turi būti laikoma, kad nepakankama priežastis pjauti senuosius medžius, kai jie yra "negražūs" ar "persenę", "ardo šaligatvį". Turėtų būti kertami tik tie senieji medžiai, kurie dėl savo būklės yra pavojingi aplinkai, bet dažniausiai pakanka medį tik genėti ar gydyti, nebūtina juos kirsti. Genejimui būtina pasitelkti profesionalius arboristus. Miesto medžių būklės įvertinimui neteisinga taikyti miško medžiams taikomus kriterijus. Klaipėdoje galėtų būti parengta ir diegiama senųjų miesto medžių išsaugojimo, puoselėjimo ir priežiūros, jų būklės ir augimo salygų gerinimo programa. Atsodinant ar sodinant naujus medelius, ypač istorinėje miesto dalyje, turėtų būti vengiama sodinti egzotinių rūšių ar formų medžių, prioritetas turėtų būti teikiamas Lietuvos medelynuose užaugintiems sodinukams. Laiko patikrintos rūšys neturėtų būti nuolat keičiamos nepatikrintomis. Siekiame, kad nusprendus kirsti medžius, miestiečiams būtų viešai ir aiškiai pateikiama informacija apie konkrečius ketinamus kirsti medžius, nurodant priežastis, išvadas dėl jų būklės bei numatomo atsodinimo bei kas, kokiais pagrindais atliko ekspertizę ir pateikė išvadas. Tam reikalui galėtų būti panaudotas miesto savivaldybės tinklapis, jame sukuriant atskirą miesto medžiams skyrių. Galėtų būti pateikiama informacija, kiek iškirsti medžiai būtų pagaminę deguonies, sumažinę taršą. Prašome viešinti eskspertus, pagrįsti, kad jie yra nepriklausomi, kad jie nėra susiję su paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kad negauna iš to naudos. Kadangi atsiranda nesutarimų, gali formuotis konfliktinės situacijos, todėl viešumas yra būtinas. Privalomieji visuomenės informavimo žingsniai turi prasidėti ne nusprendus kirsti, o dar planavimo stadijoje. Tai leis miestiečiams savalaikiai pareikšti savo nuomonę.[i]

Almanto Mureikos Klaipėdos miestui nebereikia

Robertas Zeidleris. Adresuota: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

ALMANTAS MUREIKA dirba Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje vyriausiojo architekto pareigose nuo 1990 metų. Jis su savo žmona vadovauja pirmaujančiai projektavimo bendrovei, tačiau interesų konflikto dėl to nemato. ALMANTAS MUREIKA yra KLAIPĖDOS MIESTO savivaldybės administracijos PROBLEMA. Įkvėpkime ryžto Klaipėdos miesto Merui, vicemerams, savivaldybės administracijos direktoriui išspręsti ALMANTO MUREIKOS problemą - ne formaliai, o iš esmės - atleidžiant šį tarnautoją iš tarnybos. Būkime vieningi - kitaip Klaipėdoje jau artimiausiu metu nebus ką veikti. Parodykime apsisprendimą pagaliau!

Klaipėdos miesto biudžetinių įstaigų buhalterijos CENTRALIZACIJAI- NE

Švietimo įstaigų bendruomenė. Adresuota: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos keletas žmonių užsimojo centralizuoti savivaldybei pavaldžių biudžetinių įstaigų apskaitos tvarkymą. Buhalteriai, įstaigų vadovai, bendruomenė - NEPRITARIA centralizacijai: • 2003 metais buvo decentralizacija, nes buvusi centralizacija nepasiteisino, ir buvo šimtai argumentų, kodėl kiekviena įstaiga turi turėti savo buhalteriją pačioje įstaigoje, dabar vėl bandoma grąžinti nepasiteisinusią ir blogai veikiančią sistemą. • 4-tus metus nuo 2010 m. įstaigos veikia pagal naujus apskaitos VSAFAS standartus, įstaigos nusipirko buhalterinės apskaitos programos pritaikytas naujiems VSAFAS standartams iš savo įstaigos lėšų, taip pat pirko kompiuterius, kursus, metodinę medžiagą, apmokymus, programos palaikymą – tai viso šito per vieną diena nebereikia ir vėl jau perkamos naujos programos, vėl naujai išmetami pinigai apmokymams, kursams, studijoms, įdiegimams, senų darbuotojų išeitinėms, patalpų įrengimui ir kitoms su tuo susijusioms nereikalingoms išlaidoms. Apmokyti ir gerai dirbantys darbuotojai bus „išmesti“ į gatvę ir papildys darbo biržos, o tuo pačiu ir pašalpos gavėjų gretas. Ar čia taupymas?! • Įstaigų darbuotojams ir bendruomenei (darželius ir mokyklas bei kitus veiklos ir užimtumo centrus lankantiems vaikų tėvams) kils daug nepatogumų, kai kiekvienas turės važiuoti kažkur į Centralizuotą buhalteriją aiškintis konkrečiais jam rūpimais klausimais. • Manome, kad centralizavus bus siekiama užvaldyti viešuosius pirkimus ir pirkti masiškai, o įstaigoms galbūt reikia kitokių paslaugų ir pirkimų. Centralizavus lengviau paslėpti neūkiškumo faktus, nes atlikti kiekvienos įstaigos auditą galima greitai ir operatyviai, o didžiulėje buhalterijoje tai taps neįmanoma. Gali būti, kad centralizavus, įstaigos nebeturės galimybės savarankiškai disponuoti joms skirtomis 2 % paramos lėšomis, nes įstaiga nežinos kiek ji gaus šių lėšų. • Dabar veikiančia sistema yra patenkinti visų įstaigų bendruomenių nariai. Siekiant centralizaciją vykdyti be bendruomenės pritarimo kyla abejonių dėl jos skaidrumo. Gal yra išeikvotos Europos Sąjungos lėšos, o suinteresuoti asmenys centralizaciją siekia įgyvendinti prisidengdami taupymu. Taupyti galima ir kitais būdais. Klaipėdos mieste yra ne viena įstaiga, kuriose vyksta ugdymas ir yra išlaikoma administracija, o mokinių skaičius mažas. Sustabdyti Centralizaciją reikalinga visuomenės parama. Kviečiame pasirašyti šią peticiją ir išplatinti ją visiems. Parodykime, kad galime būti vieningi.