Dėl valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso suteikimo Romuvai

Kęstutis Račkaitis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas (Seimas of the Republic of Lithuania ), Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Government of the Republic of Lithuania), Europos Žmogaus Teisių Teismas (European Court of Human Rights)

2019-tų metų birželio 27 dienos vakariniame posėdyje Lietuvos Respublikos Seimas (toliau Seimas) atmetė projektą pagal kurį Senovės baltų religinei bendrijai Romuva (toliau Romuva) būtų suteiktas valstybės pripažintos religinės bendrijos statusas. Po šio įvykio Romuvos pasekėjai Seimą pradėjo kaltinti žmogaus teisių pažeidimu. 2019-tų metų liepos 15-tą dieną Domantas Žilėnas pradėjo rinkti parašus su reikalavimu suteikti Romuvai valstybės pripažintos religijos statusą. Nesigilindami į priežastis dėl kurių Seimas nesuteikė Romuvai valstybinio pripažinimo ir į Romuvos kaltinimų Seimui pagrįstumą, prašome Romuvos spaudimą Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Žmogaus Teisių Teismui vertinti kaip nepagrįsta dėl sekančių priežasčių: 1. Romuva yra šališkai globojama valdininkų. Vienas iš pavyzdžių būtų Teisingumo ministerijos sprendimas iš visų lietuvišką pasaulėžiūrą puoselėjančių judėjimų išskirti Romuvą ir teikti duomenis tik apie ją. Toks Teisingumo ministerijos sprendimas galimai pažeidžia pačios Teisingumo ministerijos darbo nuostatų 8.18 punktą. Taip pat, panašūs valdininkų veiksmai galimai pažeidžia likusių bendruomenių laisves apibrėžtas kituose įstatymuose. 2. Romuvos reikšmė visuomenei yra perdėtai išpūsta. Visuomeninėse apklausose žmonės, įsivardinę kaip senojo baltų tikėjimo išpažinėjai, valdžios įstaigų savaime, be jokio pagrindo yra priskiriami Romuvos bendrijai. Lietuvoje veikia ne tik Romuva, bet ir kitos bendruomenės, puoselėjančios senąją lietuvių pasaulėžiūrą, todėl neatsakingas apklausos duomenų priskirimas Romuvai yra nesąžiningas kitų bendruomenių atžvilgiu. Pati Romuva sąmoningai dokumentus tvarko neskaidriai (https://www.youtube.com/watch?v=Sn5oXI9XeKE&t=851) galimai dėl dviejų priežasčių. Pirma – bendrijai daug lengviau priskirti sau naudingus visuomeninės apklausos duomenis. Antra – iškilus bėdoms lengva atsikratyti nepageidaujamų narių ar išsiginti, kad asmuo priklauso bendrijai. O tokių pavyzdžių yra. 3. Romuva savo veikloje pažeidžia tiek pačios savo statutą, tiek jos narių žmogaus teises (https://www.youtube.com/watch?v=Sn5oXI9XeKE). 4. Romuva valstybei teikia galimai melagingus dokumentus (https://youtu.be/hfiA4s6-DHU?t=183). 5. Per visą Romuvos gyvavimo laikotarpį šiam judėjimui vadovavo tik vienos šeimos nariai. Manome, kad tokia padėtis suteikia pakankamą pagrindą suabejoti Romuvos, kaip kultūrinio, socialinio ir dvasinio palikimo dalimi, kurio reikalauja įstatymas, suteikiantis kažkuriam judėjimui valstybės pripažinimą. Neginčydami kiekvieno laisvės į tikėjimą ar religiją, tačiau remdamiesi aukščiau paminėtomis detalėmis, prašome nepasiduoti Romuvos spaudimui ir klausimą spręsti nešališkai, atsižvelgiant į visas detales ir visus galiojančius įstatymus ... On June 27, 2019, the Seimas of the Republic of Lithuania (hereinafter the Seimas) rejected the project that would grant the status of the ancient Baltic religious community Romuva (hereafter Romuva) to the status of a state-recognized religious community. Following this incident, Romuva's followers began to accuse the Seimas of violating human rights. On July 15, 2019, Domantas Žilėnas began collecting signatures with the requirement to grant Romuva the status of a state-recognized religion. Here we do not discuss the reasons according which Seimas refused to grant Romuvas state recognition and we do not discuss the validity of the Romuva accusations to the Seimas. We ask to treat Romuva's pressure on the Seimas, the Government of the Republic of Lithuania, the Human Rights Court to be unfounded for the following reasons: 1. Romuva is protected by goverment officers. One example would be the decision of the Ministry of Justice to distinguish Romuva from all other similar movements. Such a decision of the Ministry of Justice is potentially in violation of paragraph 8.18 of the Rules of Procedure of the Ministry of Justice itself. Likewise, similar acts of officials are potentially violating the freedoms of the remaining communities as defined in other laws. 2. The importance of the Romuva to society is exaggerated. In public surveys, people who pointed them self as the old Baltic faith believer are automatically attributed to the Romuva community by the authorities. There are more organizations like Romuva and free interpretation of survey data is unfair to those organizations . Romuva deliberately manages documents in an opaque way (https://www.youtube.com/watch?v=Sn5oXI9XeKE&t=851) for two reasons. First of all, it is much easier to attribute useful public survey data as Romuva merit. Secondly, it is easy to get rid of unwanted members or to deny that a person belongs to the community in the event of trouble. And there are such examples. 3. Romuva violates both his own rules and the human rights of its members (https://www.youtube.com/watch?v=Sn5oXI9XeKE). 4. Romuva provides the state with potentially false documents (https://youtu.be/hfiA4s6-DHU?t=183). 5. During the entire period of Romuva's existence, this movement was led only by members of one family. We believe that this situation provides a reasonable basis for questioning the part of Romuva as a cultural, social and spiritual legacy required by the law that gives the state recognition for some movement. We do not challenge everyone's freedom to faith or religion. We just ask one thing. Do not give up Romuva's pressure and resolve the issue impartially, taking into account all the details and all applicable laws.

Lietuva turi suteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą / Help Romuva in our effort to be recognized as an official religion in Lithuania

Domantas Žilėnas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas (Seimas of the Republic of Lithuania ), Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Government of the Republic of Lithuania), Europos Žmogaus Teisių Teismas (European Court of Human Rights)

Lietuva turi suteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ (toliau – Romuva), kuri nuo 1967 m. skiria visas pajėgas lietuvių tapatybės stiprinimui, dar 2017 m. teisės aktais nustatyta tvarka pateikė Teisingumo ministerijai prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą tikėdama, kad Lietuva jau pribrendo tam, jog būtų įvykdytas istorinis teisingumas ir atiduota pagarba visiems tiems, kurie atnešė senąjį baltų tikėjimą iki šių laikų. Demokratiją mūsų šalyje užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 26 straipsnis pripažįsta žmogaus laisvę išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad religinė bendrija valstybės pripažįstama kaip kultūrinio, socialinio ir dvasinio palikimo dalis, o jos mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai, bendrija turi visuomenės palaikymą ir praeina 25 metai nuo bendrijos pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje. Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad Romuva visas šias Įstatyme nustatytas sąlygas atitinka. Nepaisant to, 2019 m. birželio 27 d. Seime vos šešių balsų persvara buvo priimtas sprendimas nesuteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso. Balsavimo rezultatus neabejotinai nulėmė ne tik išvakarėse Seimo nariams išplatintas kitos religijos atstovo (Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo G. Grušo) beprecedentinis priešiškas laiškas, bet ir Seimo narių pasisakymai, kurstantys religinę nesantaiką ir skleidžiantys šmeižtą apie Romuvą, be jokių įrodymų apkaltinant ją netgi ryšiais su KGB ir Kremliumi. Religinės nesantaikos kurstymą ir šmeižto skleidimą draudžia Lietuvos Konstitucija ir kiti teisės aktai, todėl kelia abejonių minėto Seimo sprendimo teisėtumas. Tai pabrėžė ir Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas Andrasas Korbanas-Arthenas viešai pareikšdamas nuomonę, kad Seimo sprendimas, paveiktas stipraus Romos katalikų bažnyčios spaudimo, reiškia ne tik didžiulį Lietuvos Konstitucijos pažeidimą, bet ir prieštarauja Europos sąjungos pamatinių teisių chartijai bei Jungtinių tautų visuotinių žmogaus teisių deklaracijai. Tuo remiantis, mes nesutinkame su Seimo sprendimu ir reikalaujame jį nedelsiant persvarstyti, kad būtų suteiktas valstybės pripažinimas Baltų religinei bendrijai „Romuva“ laikantis Lietuvos Respublikos religinių bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų. - - - - - Help Romuva in our effort to be recognized as an official religion in Lithuania The religious community of ancient Baltic faith “Romuva”, giving all efforts for the strengthening of Lithuanian identity since 1967, in 2017 appealed to the state in order to be accepted as a recognized religious community in hopes that Lithuania is ready for historical justice and for deference to those that carried the ancient Baltic faith into our times. The Constitution of the Republic of Lithuania guarantees the democracy in our country, and in the 26th article it affirms the religious freedom of faith and expression. The 6th article on religious communities states that a religious community is to be recognized by the state as a cultural, social and spiritual heritage if its teaching does not contradict the laws and moral values of the Republic of Lithuania, if the community has the support of society, and if it has been active for 25 years since its initial registration. The Ministry of Justice gave a verdict that Romuva fulfills all of the requirements above. In spite of that, on June 27th 2019 the parliament (Seimas), by a margin of 6 votes, arrived at a decision not to give the status of a recognized religious community to Romuva. The results of the vote were indubitably influenced and led astray not only by a hostile letter of a representative of another religion (the head of the Lithuanian conference of bishops, G. Grušas), but also by statements of some members of the parliament which induced religious enmity and slandered and accused Romuva, without any evidence, of having connections with the KGB and the Kremlin. The legitimacy of the decision of the Seimas is questionable, since the instigation of religious enmity and the spread of slander is prohibited by the Constitution of Lithuania and other juridical acts. This point has been stressed by the president of the European Congress of Ethnic Religions (ECER), Andras Corban-Arthen, who argued in his public letter that “the decision by the Seimas, under strong pressure from the Roman Catholic church, represents not only a gross violation of the Lithuanian Constitution, but also contravenes important treaties and agreements such as the Charter of Fundamental Rights of the European Union and the United Nations’ Universal Declaration of Human Rights“. On these grounds, we do not comply with the decision of the Seimas and we demand that it uphold the Constitution of the Republic of Lithuania and other international juridical acts, according to which Romuva must be accepted by the state as an officially-recognized religious community.

Prieš muzikinį triukšmą naktimis Vilniaus stoties rajone

Jonas M.. Adresuota: Šimašius/Policija

Negaliu patikėti, kad jaunimui dabar leidžiama viskas.Taip, iki šiol vakarais būdavo ramu ir man, kaip stoties rajone gyvenančiam asmeniui, po darbo būdavo ramu sugrįžti į savo butą ir atvėrus langus (nes vasarą karšta) ilsėtis. Deja, dabar viskas pasikeitė. Atsirado kažkokia "platforma" ir vakarais leidžiama galinga muzika ant geležineklio bėgių.Nesąmonė,žmonės lieka įkalinti tarp keturių sienų ir negali atsidaryti langų. Visiškai pritariu internete surastai nuomonei apie šį triukšmą vienos moters. Cituoju: "Gyvenu šalia, jūsų Platformą matau pro langus. Ir nors sveikinu ant bėgių atsirandančią gyvybę, bet turiu pripažinti, kad ji yra labai, gerokai per garsi. Ypač kai karšta ir miegoti su uždarytais langais nesinori. Taigi norėčiau pamatyti leidimus garsui po 22 val. Ir pakviesti triukšmo matuotojus pas save į svečius. Rašykite asmeninę žinutę, įleisiu." Štai, kas dedasi.Vardan triukšmadarių kankinami niekuo nekalti gyventojai.Tai gal pats jaunimėlis galėtų vasarą užsidaryti tarp keturių sienų (tiesa ten būtų geriau, nes klubuose veikia kondicionieriai). Reikalauju kuo greičiau uždaryti šitą nesąmonę, pavadintą "platformą".

dėl tiriančio prokuroro nušalinimo ir Generalinio prokuroro atstatydinimo dėl Dovilės Didžiūnaitės žūties.

Jurgita B. Adresuota: Visi Lietuvos žmonės, prokuratūra, Klaipėdos policininkai, Pernavas

Sveiki draugai. Norime visų prašyti pasirašyti peticiją, dėl Dovilės Didžiūnaitės bylos vilkinimo, kad galėtų atsistatydinti tiriantis prokuroras ir generalinis prokuroras ir juos pakeistų sąžiningas, norintis padėti naujas prokuroras, reikalaujantis TIESOS, o ne kemšantis pinigus, visai be sąžinės ir savigarbos jausmo. Mums lietuviams, kuriems taipogi įstrigo ši istorija, iškilus baisiai nelaimei, nieks nepadės ir pinigai paims viršų, nes tokie kaip R. Pinikas su savo pinigais ir narkotikais laimės visas bylas ir išvengs teistumų.

Pripažinti asmeninio kanapių naudojimo dekriminalizaciją

Asociacija “Žaliojo Žiedo Draugija“ ir iniciatyva „Atsipūtusi Mokykla“. Adresuota: Lietuvos Policija, Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra, Lietuvos Advokatūros advokatų taryba, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilniaus Miesto Savivaldybė

Peticiją pasirašančių piliečių nuomone, šiuo metu asmeninis kanapių naudojimas yra pakankamai apibrėžtas Administracinių Nusižengimų Kodekse: 340 straipsnis. Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 71 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo 1. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Kadangi kanapių auginimas užtraukia administracinę atsakomybę, jų vartojimas be gydytojo paskyrimo - taip pat, ir turint omenyje, jog nedisponuojant, t.y. neturint kanapių, pastarųjų vartoti yra fiziškai neįmanoma, nėra racionalaus pagrindo asmeniniam naudojimui skirtų kanapių laikymą papildomai traktuoti kaip baudžiamąjį nusižengimą aprašytą baudžiamojo kodekso 259-ame straipsnyje "Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti". Šia peticija reikalaujama, kad adresatai de facto laikytųsi tarnybinės pozicijos, t.y. žemesnėms grandims nuleistų įpareigojimus traktuoti, jog asmeninis kanapių naudojimas, t.y. jų auginimas, turėjimas, neturint tikslo platinti kitiems asmenims ir jų vartojimas, neskatinant kitų asmenų vartoti, yra administraciniai nusižengimai, o su platinimu, šešėline ekonomika ir organizuotu nusikalstamumu susijusį kanapių naudojimą ir toliau traktuotų kaip kriminalizuotą ir už jį taikytų tik baudžiamąją atsakomybę.

Prašome nutraukti gyvūnų gynėjų persekiojimą

Marius Kundrotas. Adresuota: Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui

Mes, pasirašantys Lietuvos Respublikos piliečiai, esame suglumę dėl Tauragės rajone susiklosčiusios padėties. Augintinis.eu leidinio duomenimis abejotinos atsakomybės piliečiai pririšo šunį viduryje plyno lauko baidyti šernų. Jį aptikę gyvūnų gynėjai rado apleistą, kupiną parazitų, iššutusia oda. Šuo sunkiai vaikščiojo, menkai reagavo į aplinką, kentė skausmus. Paaiškėjus, kad išgydyti galimybių nėra, teko gyvūną užmigdyti. Šuns savininkė Danutė Ramanauskienė apkaltino gyvūnų globėją Andželiką Bajorinaitę šuns vagyste ir nužudymu. Dabar jai keliama byla. Šią situaciją laikome absurdiška, nes pagal turimus duomenis būtent šeimininkai privedė gyvūną iki beviltiškos padėties, o gyvūnų gynėjai visomis priemonėmis bandė jį išgelbėti. Prašome nutraukti bylą, iškeltą A. Bajorinaitei, ir pradėti tyrimą dėl galimo D. Ramanauskienės elgesio - gyvūno nepriežiūros, dėl kurios jis patyrė kančią ir turėjo žūti.

Pries policijos smurta ir pazeideju zalojima keliuose

V.Ambr.. Adresuota: Lietuvos Respublika,seimas,policija,teismai..

https://www.youtube.com/watch?v=bAZoqKCDtqE Policija Elektrėnuose gaudynių metu pervažiavo motociklininką. Siūlome, kad kiekvienas policijos veiksmas, kurio metu buvo sužeisti sulaikytieji ar paprasti civiliai žmonės, būtų tiriamas ikiteisminio tyrimo metu

Už saugų gyvenimą

Viduklės miestelio bendruomenė. Adresuota: Kauno apskrities Raseinių Policijos komisariato komisarui

Už saugų gyvenimą Ar mums saugu gyventi mūsų miestelyje? Deja, Viduklės miestelio ir jo apylinkių žmonės jau kurį laiką gyvena įtampoje ir baimėje.Vasaros pradžioje prasidėjusios įžūlios vagystės tebesiteia iki šiol.Daug žmonių apvogta dienos metu,kai jų nebuvo namuose,vagiama ir naktį.Norime saugaus gyvenimo.

LIC HAVE NO CREDIBILITY IN ANY TYPE OF LABORIOUS PARTNERSHIPS

LIC. Adresuota: LIC

Some of the staff members of Lithuanian Innovation Center (LIC) break purblindly the juridically defined rules of the contracts and human rights ipso facto - LIC HAVE NO CREDIBILITY IN ANY TYPE OF LABORIOUS PARTNERSHIPS.

Žmogžudystėms STOP

Alina Jakštaitė. Adresuota: Policijos departamentas

Girtas vairuotojas sėdęs už vairo nužudė 7 žmones... Ir jam gresia vos iki 10-ties metu... Tiek duodama už viena žmogaus gyvybę... Lietuva reikalauja iki gyvos galvos... Nebūkim abejingi... Nuteiskim kaip priklauso....