Atkurkime LIETUVOS LITO galią!

Dalius Viršilas Všį EKOVALSTYBĖ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Bankas, Europos Centrinis Bankas, LR Vyriausybė, LR Finansų Ministerija, LR Ūkio Ministerija, LR Konstitucinis Teismas

Litas buvo ir yra stipresnis už Eurą. Gyvenimas Eurozonoje tą pagrindžia ir įrodo, kas yra kas. Kreipimasis į atsakingus asmenis - atkurkime LITO galią. Lietuvos Respublikos SEIMUI LR VYRIAUSYBEI, JOS PIRMININKUI LR FINANSŲ MINISTERIJAI, ŪKIO MINISTERIJAI LIETUVOS BANKUI EUROPOS CENTRINIAM BANKUI Europos Sąjunga su savo idėja prasidėjo praeitame tūkstantmetyje, gūdžiais 1957 m. Romos sutartimi(s), įkūrus Europos Ekonominę Bendriją. Jau tuomet buvo numatyta apie bendrą Europos šalių rinką, vieningą muitų sistemą ir valstybių suverinitetų eliminavimą... Visa tai buvo įtvirtinta 1993 m. Mastrichte, Nyderlanduose, kai bendrija tapo EUROPOS SĄJUNGA. Toje sutartyje, kurią pasirašė 15 tuometinių Europos žemyne išsidėsčiusių valstybių (tautų), nustatyti ir numatyti sąlyginiai kriterijai valstybėms, norinčioms prisijungti prie vieningos valiutos - EURO ("Ekiu" tuo metu jis vadinosi) 1999 m. šalys narės pradėjo naudotis nauja valiuta - EURO. 2002 m. Euras pradėjo cirkuliuoti rinkose grynųjų pinigų (monetų ir popierinių banko pranešimų - banknotų) pavidalu... Naujausias tūkstantmetis: 2002-2005 m. Šalys, įsivedusios Eurą išgyveno krizę. Tiklsiau žmonės išgyveno krizę, Sąjunga - pakilimą... 2003 m. Lietuvos Respublikos piliečiai (paskatinti alaus bonke ir miltelių pakeliu) subalsavo referendume už prisijungimą prie Europos Sąjungos sutarties (tos pačios, kuri buvo sudaryta dar 1993 m. t.y. praeitame tūkstantmetyje). Referendume buvo išreikšta kažkieno valia (nesusivokių žmonių rankomis ir balsais)... Tokiu būdu, 2004-05-01. Lietuvos Respublika oficialiai prisijungė prie Europos Sąjungos su visomis ir visokiomis iš to prisijungimo išplaukiančiomis pasėkmėmis. Viena iš jų - įsipareigojimas atsisakyti nacionalinės valiutos ir prisijungti prie Eurozonos, t.y. pradėti naudoti Eurą, kaip legalų atsiskaitymo įrankį - priemonę. Litas, buvo pasmerktas išnykti dar 1996 m. kai buvo priimtas Lito įstatymas, t.y. savo sukūrimo dieną jis jau buvo numatytas palikti mūsų erdvę kažkuriuo tai metu... 2008 metais pasaulis išgyveno globalią finansinę krizę, o LITAS buvo viena iš paklausiausių valiutų Lietuvoje - tai iliustruoja tuometinės VILIBOR (angl. Vilnius Interbank Offered Rate - vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis Lietuvos komerciniai bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) buvo 9-10%. Euribor (tas pats, tik norma nustatoma Euro bankų asociacijos) buvo apie 3-4%, t.y. ne itin paklausi valiuta. Nepaisant to, santykis buvo 1EUR=3,4528 LTL . Tie kas gyveno skoloje (bankams) - tiems buvo tikra krizė. Bankams - tikras aukso amžius. 2014 metais pagaliau, po daugiau kaip 20 metų nuo Europos Sąjungos sukūrimo, Lietuva atitiko kriterijus, tad jai buvo suteikta teisė prisijungti prie EUROZONOS, t.y. įsivesti EURĄ kaip savo valiutą. Vienintelę. Santykiu, kuris nesikeitė nuo pat Euro atsiradimo pasaulyje - 1EUR=3,4528 LTL. 2015 m. Mes pradėjom pratintis prie Euro (dar buvo dvi valiutos pradžioje... taip keistai atrodė...) Atsitiko beveik taip pat, kaip ir su didžiosiomis Europos Sąjungos narėmis 2002 m. Liaudis per porą metų nuskurdo lygiai tiek pat kartų, kiek kartų buvo Litas mažiau vertingas lyginant su Euru jo įvedimo dieną, t.y. 3,5 karto. Verslas prisitaikė, ypač smulkusis - kainas (paslaugų ir kai kurių prekių) patrigubino. Meistrai, individualių veiklų vykdytojai - adaptavosi, o kas ne - emigravo. Valdžia aukščiausia (Seimas, Ministrų kabinetas, teismai) kaip gyveno ne per blogiausiai, taip ir toliau gyvena. O biudžetinių įstaigų, statutinių pareigūnų (policija, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba), netgi valstybinių įmonių tarnautojai, darbuotojai, ir, beveik svarbiausia, Mokytojai - šiandiena beveik neišgyvena. Dar praeitame tūkstantmetyje (jei ne raeitoje sąjungoje) sukurta atlyginimų indeksavimo sistema, praeitame tūkstantmetyje sukurtos stojimo į Sąjungą sąlygos - TIKRAI NĖRA ADEKVAČIOS mūsų realybei ! Nori nenori, tai yra didžioji mūsų tautos dalis, kartais net ir šviesioji jos pusė. Ir mes dar 2003 m. (už alaus bonkę) nubalsavom juos nuskurdinti... Neteisinga, neadekvatu, neprotinga, negarbinga! Ši peticija yra už tai, kad perindeksuoti biudžetininkų, valstybininkų, statutininkų, valstybės pareigūnų ir kitų socialinę tvarką ir darną užtikrinančių žmonių atlyginimus, pritaikant Lito ir Euro santykį - 1LTL=1EUR. Taip pat pakeliant minimalaus atlyginimo ribą kelis kartus (samdomiems ir išnaudojamiems darbuotojams). Pakilus atlyginimams, mūsų tauta irgi pakils - pamatysit. Pasirašo Tautos atstovai, piliečiai, žmonės, kuriems rūpi mūsų visų darnus, sveikas ir laimingas gyvenimas

Dėl būsto paskolos 15% pradinio įnašo reikalavimo.

V.Ivanauskas. Adresuota: Lietuvos Bankas

Laba diena, šia peticija norėčiau atkreipti visų dėmesį į vieną logiškai nesuprantamą spragą Lietuvos Banko atsakingo skolinimo nuostatuose 9 punktą. "9. Maksimalus kredito, skirto nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti, dydžio ir įkeičiamo įsigyjamo arba statomo nekilnojamojo turto rinkos vertės arba kainos, atsižvelgiant į mažesnę, santykis negali būti didesnis kaip 85 proc..." Mano giliu įsitikinimu jis sudaro dideles problemas Lietuvos jaunoms šeimoms ar asmenims, kurie nori įsitvirtinti Lietuvoje, dirbti ir auginti čia savo vaikus, o ne išvažiuoti į užsienio šalis. 15% reikalaujamas pradinis įnašas dažnu atveju yra sunkiai įmanomas barjeras imant būsto paskola, apart tų laimingųjų, kurie apeina šią nuostatą imant papildomus kreditus, skolinantis iš giminaičių. Žmogus taupantis pradinį įnašą turi kažkur gyventi visą tą laikotarpį, jis nuomojasi butą, išlaidos yra gana didelės ir pastovios, todėl ši dalis niekur nedingsta kol nėra pasiimama paskola ir įsigyjamas nuosavas turtas, tada ši nuomos dalis gali būti skirta padengti paskolos įmokai. Tačiau būtent tas 15% reikalavimas ir ilginą daug kartų laikotarpį, per kurį asmuo gali sukaupti pradinį įnašą. Todėl aš manau, jog turi būti pataisytas šitas punktas, jog labiau asmeniškai būtų galima atsižvelgti į kiekvieną konkretų atvejį ir 15% pradinio įnašo reikalavimas būtų pritaikomas jį mažinant. Kitas aspektas, laikui bėgant kyla ir NT kainos, todėl taupant tenka vytis ir NT kainas, jų kilimo laikotarpiu, kas dar labiau ilgina jaunų Lietuvos piliečių užsibrėžtą tikslą, ir dažnu atveju priverčia tiesiog emigruoti... Todėl aš esu už jaunus asmenis Lietuvoje, dirbančius ir norinčius čia įsigyti savo būstą, toliau dirbti Lietuvoje ir gyventi, o ar Tu esi už tai ?

bankų veiksmai

Tadas Sarnačinskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos vyriausybė, Lietuvos bankas

Mes, Lietuvos respublikos piliečiai, esame pasipiktinę komercinių bankų veikla dėl napagrįstai keliamos VILIBOR palūkanų normos, taip stumdami Lietuvą į dar gilesnę ekonominę krizę. Šiuo metu VILIBOR nustato 5 didžiausi Lietuvos komerciniai bankai ir Lietuvos bankas. Toks principas yra visiškai nepriimtinas, nes atsiranda sąlygos karteliniams susitarimams. Visame civilizuotame pasaulyje palūkanų norma yra mažinama, bet Lietuvoje ji kyla rekordiškai. Jeigu Lietuvos valiuta yra pririšta prie Euro fiksuotu kursu, tai kodėl EURIBOR ir VILIBOR skiriasi daugiau nei dvigubai? Reikalaujame Lietuvos banko valdybos ir Lietuvos vyriausybės imtis griežčiausių veiksmų, siekiant sustabdyti nepagrįstą VILIBOR kylimą ir nustatyti santykį, kiek gali skirtis VILIBOR ir EURIBOR. Taip pat reikalaujame atkreipti dėmesį į tai, kiek komerciniai bankai nesumoka į valstybės biudžetą 15% pelno mokęsčio ir PVM, nuo VILIBOR pokyčių, nes tai taip pat yra banko pelnas.