Ne kino centras "Garsas" Panevėžyje sunaikinimui

R. Pilkauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui

Mes, žemiau pasirašiusieji, nepritariame Panevėžio miesto kino centro „Garsas“ sunaikinimui ir St. Eidrigevičiaus menų centro statybai jo vietoje. Mums nesuprantamas Panevėžio Savivaldybės noras tenkinti tik vienos, nors ir įtakingos, visuomenės grupės interesus. 1969 metais pastatytas kino centras "Garsas" buvo pagrindinis nepriklausomo ir laisvo žodžio ir gyvenimo būdo skleidėjas.Jame buvo parodyti tokie kultiniai filmai kaip "Smėlio karjerų generolai", " O laimės kūdikį", "Muzikos garsai" ir pan.Visas tuometinis pasaulio pažinimas buvo susijęs su kinu.Televizija buvo menka ir grynai propagandinė, kaip ir spauda. Dabartinis kino centras "Garsas" buvo pastatytas kito kino teatro "Garsas" vietoje, kuris veikė jau nuo 1928 metų. Kino centras "Garsas" yra seniausias kino teatras Lietuvoje šiais metais švenčiantis 90-ies metų jubiliejų. Tačiau taip mylimas gyventojų, kino centras "Garsas" buvo nuolat ignoruojamas miesto valdžios. Per ilgą savo egzistavimo laikotarpį jis buvo tik kartą kosmetiškai paremontuotas. Šaltos kino salės, nekomerciniai filmai nuolat stūmė didingą kino centrą "Garsas" į nebūtį , kol dabartinė miesto valdžia priėmė sprendimą jį visiškai sunaikinti. Mes Panevėžio miesto gyventojai, prieštaraujame miesto valdžios sprendimui nugriauti kino centras "Garsas" pastatą. Mes reikalaujame: 1.Skirti lėšas kapitaliniam kino centras "Garsas" remontui ir modernizavimui, išlaikant pagrindinę jo kaip kino centras paskirtį. 2.Suteikti kino centrui "Garsas" kultūros paminklo statusą.

KREIPIMASIS Dėl Marijampolės kolegijos savarankiškumo

Marijampolės kolegijos studentų atstovybė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui

KREIPIMASIS Dėl Marijampolės kolegijos savarankiškumo Marijampolės kolegija yra vienintelė Sūduvos krašto aukštoji mokykla, kurios ištakos siekia 1919 metus, stiprinant atkurtos Lietuvos valstybės švietimo sistemą, buvo įsteigta Marijampolės mokytojų seminarija, rengusi mokytojus pradžios mokykloms, ir 1926 metus, kai Kvietiškio dvare šalia Marijampolės buvo įkurta žemės ūkio mokykla. Per savo veiklos dešimtmečius šioje mokslo įstaigoje daugybei jaunų žmonių iš Marijampolės regiono buvo ir yra sudaromos palankios sąlygos įgyti reikiamą išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją neišvykstant mokytis toli nuo savo namų. Todėl mums didelį nerimą ir nepasitenkinimą kelia Švietimo ir mokslo ministerijos bei kai kurių Seimo narių paviešinti planai naikinti Marijampolės kolegiją, jos vietoje įsteigiant Kauno kolegijos filialą, kuris, akivaizdu, po kelių metų bus uždarytas. Nelikus Marijampolėje aukštosios mokyklos dalis regiono jaunimo iš nedideles pajamas gaunančių šeimų negalės visai studijuoti, nes vykti į Kauną neturės finansinių galimybių. Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenaikintų Marijampolės kolegijos savarankiškumo, kurdama jos vietoje kito miesto aukštosios mokyklos filialą, ir užtikrintų sąlygas regiono jaunimui įgyti aukštąjį išsilavinimą arti savo namų savarankiškoje Sūduvos krašto mokslo įstaigoje.

Dėl kompensuojamųjų vaistų kainų ir priemokų sumažinimo

Agnė Zuokienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui gerb. Algirdui Butkevičiui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui gerb. Jurui Požėlai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direkto

2015 m. kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,2 mln. pacientų, t. y. 40 proc. visų Lietuvos gyventojų. Gyventojų priemokos už kompensuojamuosius vaistus didėja – 2015 m. jos sudarė daugiau nei 53 mln. eurų. Lyginant su 2011 m. gyventojų priemokos išaugo 25 proc. Lietuvoje, skirtingai nuo kitų valstybių, papildomos išlaidos priemokoms paskirstomos netolygiai. Daugiausia priemokų – net 63 proc. – sumoka širdies ligomis sergantys pacientai. Lietuvoje valstybė dosniausiai remia vaistus nuo nervų sistemos ligų, todėl ir perkama bei suvartojama jų gerokai daugiau nei kitose šalyse, tačiau vaistai nuo virškinamojo trakto sutrikimų Lietuvoje kompensuojami mažiau nei svetur. Sunkiau sergantys ir didžiulius skausmus kenčiantys Lietuvos piliečiai nuskausminamųjų gauna perpus mažiau, o cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių vaistų net 4 kartus mažiau nei latviai ar estai. Vyriausybės programoje numatyta, jog bus sumažintos vaistų kainos, nors jau 3 metai tai nevyksta. Šiuo kreipimusi reiškiame didelį susirūpinimą dėl 2015 metų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainyno pakeitimų bei 2016 metų kainyno. P r a š o m e: • peržiūrėti šiuo metu galiojantį kainyną ir 30-50 proc. sumažinti gyventojų priemokas. • informuoti visuomenę apie priemokų sumažėjimą konkretiems kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. • informuoti, kaip vykdomas Valstybės kontrolės įpareigojimas derėtis su farmacininkais dėl kainų mažinimo,ir įvardyti, kokiems vaistams sumažinta deklaruojama kaina. • informuoti, kiek Lietuvoje nėra įtrauktų į kompensuojamų vaistų sąrašą vaistų, kurie yra kompensuojami bent 10 kitų ES šalių daugiau nei 2 metus?

Prieš priverstinę imigraciją

Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Seimui.

Tegul Lietuvos žmonės pasisako ar reikia priimti ekonominius migrantus iš Afrikos ir Azijos. Katastrofiški politiniai sprendimai. Italijos ir Graikijos nesugebėjimas kontroliuoti savo išorės sienų leido galingai skurstančių arabų ir afrikiečių bangai užlieti Europos žemyną. Vokietija ir kitos ES šalys dramatiškai pablogino padėtį, kai nusprendė priimti ir apgyvendinti šimtus tūkstančių šių visiškai skirtingos kultūros migrantų. Šie katastrofiški ES šalių sprendimai paskatino dar šimtus tūkstančių leistis į tolimą kelionę turtingų Vakarų link. Todėl visai įmanoma, kad 2015 metais nelegalių imigrantų antplūdis išaugs iki anksčiau neįtikėtino vieno milijono žmonių. Skurstančiųjų Vidurio Rytų ir Afrikos gyventojų yra bent dvigubai daugiau nei europiečių; o jų natūralus gyventojų prieaugis - kelis kartus aukštesnis. Tad galima drąsiai teigti, kad net 10 milijonų šių asmenų apgyvendinimas Europoje neišspręs įsisenėjusių skurdo bei nedarbo problemų tuose kraštuose. Priešingai, toks iš pirmo žvilgsnio geranoriškas gestas tik sustiprins likusiųjų skurde ryžtą kuo greičiau palikti savo gimtuosius kraštus ir emigruoti į tokias turtingas šalis kaip Vokietija. Šiuo metu Vokietija ir kitos ES šalys dūsta nuo imigrantų antplūdžio, kuris atsirado dėl itin neišmintingų ES galingųjų sprendimų. Nėra kur apgyvendinti ir prižiūrėti tokios masės staigiai atvykusių ir nelauktų svečių. Iki kraštutinių ribų apkraunamos prieglaudą suteikusių šalių socialinės rūpybos ir teisėtvarkos institucijos. Vokietijoje vyksta riaušės. Todėl ES biurokratai daro didžiulį spaudimą Lietuvai ir kitoms šalims pasidalinti šia našta. Dar pavasarį Jean-Claude Juncker vadovaujama Europos Komisija paruošė privalomas imigrantų kvotas kai kurioms ES valstybėms. Anglija atsisakė vykdyti Junkerio nurodymus, o Lietuva nesipriešino kvotoms. ES pareigūnai taip pat nurodė, kad prieglaudą suteikusios valstybės privalės pabėgėlių išlaikymui mokėti ES galiojančias pašalpas, kurios gali siekti 600 eurų kas mėnesį. Tad Lietuvoje visai realu, kad nedirbantiems imigrantams bus skirtos žymiai didesnės pašalpos, nei ta minimali alga, kurią gauna dirbantieji. Kokios kvotos bus iš tikrųjų taikomos Lietuvai? Anksčiau minėtas 350 migrantų priėmimo skaičius Lietuvai, jau dabar atrodo nepatenkins ES galingųjų poreikių. Nuo š.m. rugpjūčio mėn. Lietuvos stambieji žiniasklaidos kanalai pradėjo ruošti dirvą kur kas didesniems migrantų srautams. Buvo skelbiami įvairių Vakarų Europos politikos veteranų (Švedijos Carl Bildt bei Prancūzijos Laurent Fabius) grūmojimai Rytų Europos šalių adresu, neva jos nerodo pakankamo solidarumo migrantų priėmimo klausimu. Kaip ir reikėjo tikėtis, mūsų paklusnūs politiniai vadovai iš karto puolė koreguoti anksčiau pateiktus skaičius. Jau š.m. rugsėjo pradžioje Užsienio reikalų ministras Linkevičius, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pradėjo kalbėti apie galimai didesnius pabėgėlių priėmimo kontingentus. Jie ragino Lietuvos žmones parodyti daugiau solidarumo į bėdą patekusioms turtingoms ES šalims. Metų pradžioje Vyriausybė siūlė priimti 35 pabėgėlius, o Prezidentė šį skaičių padidino 10 kartų. Ko galima tikėtis – 3 500 ar 35 000? Ir kiek tai mums kainuos? Tarptautinis ar nacionalinis solidarumas? Kaip žinia, ES solidarumo Lietuvos atžvilgiu nepakako, imantis rimtesnių priemonių šalies demografiniam nukraujavimui sustabdyti. Jis tebesitęsia. Šimtai tūkstančių jaunų ir pajėgių Lietuvos dirbančiųjų kuria pridėtinę vertę turtingoms ES šalims ir padeda išlaikyti senstančių Vakarų Europos gyventojų socialinę rūpybą, lyg Lietuvai nebūtų svarbi Sodra, neįgalieji, našlaičiai ir pensininkai. - Dėl solidarumo Lietuva uždarė efektyviai veikiančią atominę jėgainę, o dabar gyventojai ir verslas moka žymiai brangiau už elektrą. - Lietuva atvėrė savo rinką turtingųjų ES šalių eksportuotojams, net ir tada, kai ši laisva prekyba sužlugdė vietinius gamintojus. - Dėl solidarumo Lietuva įvedė labai aukštus PVM ir akcizų mokesčius, kurie gal tinka turtingoms ES valstybėms, bet tikrai ne mūsų šaliai, kurios skolų augimas vejasi Graikijos lygį. Toliau einama mokesčių didinimo linkme, kad pasivytume ES turtingųjų šalių apmokestinimo lygį. - Lietuva skrupulingai laikosi visų ES teisės aktų ir reglamentų (jų yra net 170 000 puslapių). Daugeliu atvejų, ES taisyklės ir normos padidina šalies administravimo naštą ir gausina įvairių kontrolierių ir biurokratų gretas. Tai neleidžia šalies ekonomikai vystytis pakankamais tempais. - ES Užsienio ir saugumo politikoje Lietuva sąžiningai atlieka visas jai skirtas pareigas ir uždavinius. Lietuva laikosi tarptautinio solidarumo iki tokio laipsnio, kad sunku atpažinti, kur valstybė gina nacionalinius interesus. Ar jų dar iš viso turime? Jei Jūs manote, kad Lietuvos valstybė pirmiausia turi rūpintis savo piliečiais, o tik po to viso pasaulio vargšais, tai kviečiame pasirašyti žemiau pateiktą peticiją. Kadangi Lietuvos valdantieji viską daro, kad neįvyktų referendumai, Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją nutarė eiti kitu, mažiau biurokratiniu keliu. Valdžia turi pajusti piliečių nuotaikas. Jei piliečiai liks pasyvūs, valdžios nuolaidžiavimo politikai nebus ribų. Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją

Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais renginių, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai asmenys, metu

T. Tomilinas. Adresuota: J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui

Alkoholio vartojimas tarp vaikų ir nepilnamečių verčia susirūpinti. Per paskutiniuosius 10 metų nepilnamečių alkoholio suvartojimas išaugo net 7 kartus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pagal alkoholio vartojimą tarp nepilnamečių Lietuva užima trečią vietą pasaulyje. Didėjantis vaikų alkoholizmas ir susirgimų kepenų ciroze skaičiai neleidžia likti abejingiems. Siekiant apsaugoti vaikų ir jaunimo sveikatą ir formuoti teigiamus nepilnamečių asmenų gyvenimo įpročius, pasirašiusieji pareiškėjai prašo Jūsų pripažinti šį kreipimąsi PETICIJA ir REIKALAUJA: Pakeisti atitinkamus LR alkoholio kontrolės įstatymo straipsnius ir uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais, juos vartoti ar jų turėti viešuosiuose renginiuose, kuriuose dalyvauja asmenys, jaunesni nei 18 metų.