Lietuvos Respublikos seimo paleidimas

A.Aidovavicius. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Atsižvelgdamas į dabartinę Lietuvos Respublikos Seimo situaciją, noriu inicijuoti peticiją jos ekscelencijai Daliai Grybauskaitei, dėl seimo paleidimo. Išreikšdamas Lietuvos Žmonių valią, noriu pasakyti, jog mes nesitaikstysime su tuo, jog seimas, mums - Lietuvos žmonėms gali nurodinėti kaip gyventi, kad seimas gali dangstyti nusikaltėlius ir tėvynės išdavikus, jog seimas gali priimti sau palankius sprendimus,jog seime galima paminti konstitucinio teismo, bei jos ekscelencijos Dalios Grybauskaitės nuomonę, jog seime dirbantis žmonės veikiau galvos kam dabar surengti apkalta, nei dirbtu Lietuvos naudai. Taip pat šia idėja norime priminti seimui, jog Lietuva nėra jų smėlio dėže ir čia staiga smėlio pilių negalima pradėti griauti ir kas mėnesį laiko keisti žmonių gyvenimo būdą. Lietuvoje reikia vienybes, ko šiuo metu nematome seime tiek valdančiojoje daugumoje, tiek frakcijose. Seimas šiuo metu yra totali smėlio dėžė kuri Lietuvai neprognozuoja nieko gero, o žmonių emigraciją iš Lietuvos skaičiuojame kiekvieną dieną. Norime pasakyti STOP, laikas Lietuvos žmonėms prabilti!

Prašome pradėti tyrimą dėl karių mirčių Rukloje

Gilmantas A.. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Krašto apsaugos ministerijai PETICIJA Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome karinės ir civilinės valdžios pradėti tyrimą dėl Lietuvos ir Kroatijos karių mirčių Rukloje ir nubausti kaltuosius! Šių metų gruodžio 12 d. NATO priešakinių pajėgų batalione, dislokuotame Rukloje, po pietų mirė Kroatijos karys. 2016 m. gegužės 16 d. Rukloje nuo ūmaus infekcinio susirgimo mirė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvos karys jaunesnysis eilinis Martynas Jurkus. Pastaruoju metu abu kariai nusiskundimų sveikata neturėjo. Manoma, kad sveikatos pablogėjimą sukėlė maistas valgykloje. Jau daug mirčių taikos metu kariuomenėje. Ar karinė valdžia bando kažką nuslėpti? Kenčia visų pirma tėvai, kurie atidavė savo vaikus ginti Tėvynę! Reikalaujame: 1. Įsileisti nepriklausomus prokuratūros ekspertus pradėti nepriklausomą tyrimą! Neaiškios mirtys - visi kratosi atsakomybės. 2. Informuoti, kiek dar nepaskelbtų apsinuodijimų maistu atvejų registruoti kariomenėje? 3. Paaiškinti, kodėl kariomenėje daug sužeidimų per pratybas? Kariai neturi praktinių įgudžių naudotis darbo įrankiais, ginklais. 4. Suteikti visiems kariams aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Prašome informuoti visuomenę! Mylėkit artimus ir Tėvynę! Kviečiu pasirašyti šią peticiją ir išplatinti ją visiems.

MIRTIES BAUSMĖ - UŽ NUŽUDYTA VAIKA

Ilverta Brazulyte. Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimo naria,

Dėl griežtesnės teisinės atsakomybės už žiaurų elgesį su vaikais, bei gyvybės atėmimo. Gerb. Prezidente Dalia Grybauskaite ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Nekarta jau buvo tautiečių prašymai dėl Mirties Nuosprendžio grąžinimo. Bet musų prašymai, maldavimai būdavo atmesti, kodėl ? Ar mažai dar Lietuvoje miršta vaiku nuo smurto? Kiek dar turės žūti vaikų , kad valdžia imtųsi tam tikrų veiksmu, kad apginti nekalta bejėgi vaiką, kūdikį? Kodėl juos kišate i kalėjimus, juk jiems ten tik rojus, guli sau patenkinti, valgyt gauna, šiltai tupi savo narveliuose, o mes vargšai juos išlaikyti turime ? Kur teisybe kur tokiems NENAUDĖLIAMS BAUSMĖS? Jus čia skaitote bausme? Suprasčiau jei tame kalėjime jie gulėtų tik ant grindų, nematytu dienos šviesos, ir karts nuo karto jiems būtu vykdoma egzekucija ir iki gyvos galvos, dirbtu tam kad kalėjime save išsilaikytu, o ne valstybė ar męs paprasti žmogeliai iš varganų atlyginimų. Tikiuosi kad šį kart musu prašimą patvirtinsite ir Lietuvoje nebebus AUKŲ. Šios eiles skirtos Kėdainiuose užmuštam vaikui, bet tegul tos eilės pasiekia visus mirusius vaikus AMEN O kurgi mama tu buvai juk tu girdėjai, tu matei kaip sunki patėvio ranka žalojo, skriaudė vis mane. Dabar aš angelu skrendu norėčiau pasakyti ,kad tave myliu bet žodžiai stringa gerklėja juk tu matei, kaip skriaudžia jis mane. Nesulaikei, negynei, gynei jį ar meilės man, turėjai tu širdy o gal ten ledas, ne širdis yra ar gali būti, motinos širdis kieta? Aš juk verkiau, tavęs aš maldavau palikim jį,išeikime prašiau bet tau sūnus,antra vieta mylėjai jį, labiau negu mane. Norėčiau tau, mamyte, pasakyt sustojusi širdis neleidžia to daryt kodėl gi mama, paaukojai tu mane tu juk žinai, mylėjau aš tave. Norėjau aš gyvent, mylėt norėjau viltis į tave, kad taip ir bus aš dėjau tačiau nusisukai, tu išdavei mane aš nežinau, ar tu buvai mama? Aš angelu, skrendu pas Dievą iš ten matysiu aš tave kas dieną aš neprašysiu Dievo, kad nubaustu jis tave bet tu, ar atgailausi už mane? ----------------------------------------- O kurgi mama tu buvai kodėl tos rankos tu nesulaikei oi atsisuks ranka ta į tave bet nekeliausi tu į dangų, degsi pragare.... (Autorius Vacys..)

Vaikų smurtui - ne

Gabrielė Čekuolė. Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei

Nusikalstamas chaosas Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemoje pagaliau turi baigtis! Vos prieš metus visi siaubėjomės į šulinį sumestais vaikais, šiandien iki skausmo ir ašarų sudrebino žinia apie keturmečio mirtiną sumušimą Kėdainiuose. Siaubinga, kad tai padarė mažamečio tėvai. Išvis siaubingiausia, kad situacija šeimoje buvo žinoma vaiko teisių apsaugos tarnyboms, bet jos arba nesiėmė priemonių, kad vaikas gyventų atskirai nuo savo būsimųjų žudikų, arba greičiausiai tik mojavo biurokratiniais popierėliais, kad „imasi visų reikiamų priemonių“. Reikalaujame asmeninės politikų ir valstybės tarnautojų atsakomybės! Reikalaujame Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Alinos Jakavonienės atsistatydinimo! Pagaliau kažkas turi atsakyti už vaikų patiriamą siaubą savo kailiu!

DĖL SOCIALINIO IR EMOCINIO UGDYMO LIETUVOS UGDYMO INSTITUCIJOSE

Lietuvos Socialinio emocinio ugdymo asociacija. Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI DALIAI GRYBAUSKAITEI LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKEI LORETAI GRAUŽINIENEI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS MININSTRUI PIRMININKUI ALGIRDUI BUTKEVIČIUI LIETUVOS

Atsižvelgdami į pastarųjų metų problemas mokyklose, matydami kokių puikių rezultatų gali pasiekti nuosekliai dirbančios mokyklos, palaikydami LR Prezidentės D. Grybauskaitės inicijuotą kampaniją „Už saugią Lietuvą“ bei pritardami LR Seimo pirmininkės L. Graužinienės 2013 m. gruodžio 23d. Nr. XII -745 nutarimui „Dėl valstybinės švietimo 2013-2022 strategijos patvirtinimo” (19.2 punktas) ir Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 17 d. Nr. XII-2260 nutarimui „Dėl mokinių teisės į saugią aplinką ugdymo įstaigose”, kuriuo mokykloms yra rekomenduojama įgyvendinti bent vieną ilgalaikę socialinių ir emocinių įgūdžių programą, parengėme šią konferencijos rezoliuciją. Nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas mokyklose – procesas, kuris sparčiai plinta daugelio šalių mokyklose ir yra vertinamas kaip švietimo pagrindas. Socialinis ir emocinis ugdymas nėra tik programa ar kokia nors varnelė, padėta darbų sąraše. Tai ilgalaikis procesas, per kurį tiek suaugusieji, tiek nepilnamečiai įgyja žinių ir efektyviai jas taiko. Tokiu būdu formuojamos nuostatos ir įgūdžiai, reikalingi suprasti ir valdyti emocijas, numatyti tikslus ir juos pasiekti, jausti ir parodyti empatiją kitiems. Taip pat šie gebėjimai reikalingi kurti ir palaikyti pozityvius santykius, priimti atsakingus sprendimus. Kitaip tariant, nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas stiprina visos žmonijos potencialą. Mokymasis yra ne tik kognityvinė, bet ir socialinė-emocinė veikla – jauniems žmonėms sunku mokytis tol, kol jie nesirūpina, dėl ko mokosi, ko mokosi ir su kuo mokosi. Kad mokymosi procesas būtų rezultatyvus ir sėkmingas, reikalingos socialinės ir emocinės kompetencijos: savimonės ugdymasis, savęs valdymas, socialinis sąmoningumas, santykių palaikymo įgūdžiai ir atsakingų sprendimų priėmimas. Mūsų šalies mokyklų pedagogai, kurie įsijungė į nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimą, priklauso visame pasaulyje gausėjančiai pedagogų bendruomenei, pripažįstančiai, kad socialinis ir emocinis ugdymas yra universalus aukštos kokybės švietimo pagrindas. Kadangi socialinis ir emocinis ugdymas ne tik stiprina akademinį mokymąsi ir teigiamą mokinių raidą, bet ir mažina neigiamą elgesį bei emocinį skausmą, todėl visi visų amžiaus grupių (klasių) ir visų ugdymo institucijų (mokyklų) vaikai (mokiniai) turi turėti galimybę gauti naudos iš šio ugdymo. Socialinis ir emocinis ugdymas atskirais fragmentais Lietuvoje plėtojamas jau nuo 2000 metų, o nuo 2011 metų kai kurios mokyklos socialinį ir emocinį ugdymą pradėjo įgyvendinti sistemingai. Šios ugdymo institucijos akcentuoja, kad socialinio ir emocinio ugdymo programų diegimas bei nuoseklus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas inicijuoja pozityvius pokyčius Lietuvos mokyklose: mezgasi glaudesni ryšiai tarp bendruomenės narių, keičiasi mikroklimatas (gerėja santykiai, daugėja teigiamų emocijų, draugiškesnė darosi aplinka, kurioje laisvėja asmenybė). Mokyklų bendruomenių dėka sutelktai ir nuosekliai plėtojant socialinį ir emocinį ugdymą, sėkmingai sprendžiamos patyčių, smurto, mokyklos nelankymo problemos, o pastarieji metai parodė, kad nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas reikšmingai prisideda gerinant mokinių akademinius pasiekimus. Nuosekliai plėtojantys socialinį ir emocinį ugdymą mokytojai ir mokyklų vadovai pažymi, kad tai nauja patirtis, kuriai reikia padrąsinimo ir palaikymo. Mokytojai teigia, kad dirbti yra įdomu, o taikomi nauji mokymo metodai padeda siekti geresnės savivertės ir kelti mokinių motyvaciją. Be to, pavyksta atsakomybę sieti su laisve. Mokytojai, dalyvavę socialinio ir emocinio ugdymo mokymuose, pažymi asmeninę tobulėjimo naudą: auga pasitikėjimas savimi, kyla savivertė, gerėja tarpusavio santykiai su mokiniais ir kolegomis. Nors Švietimo ir mokslo ministerija remia aukščiau minėtų prevencinių programų diegimą, tačiau sistemingam darbui skiriamas nepakankamas dėmesys ir palaikymas. Diegti mokykloje vieną ar kitą prevencinę programą, išeiti mokymus ir gauti metodinę medžiagą – tai dar nėra sistemingas ir nuoseklus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimas, kuris suteikia galimybę siekti akivaizdžių rezultatų. Todėl mes, 2016 m. gegužės 13 d. konferencijos „Socialinio ir emocinio ugdymo svarba visuminiam vaiko ugdymui mokykloje” dalyviai ir kiti žemiau pasirašiusieji, pripažįstame, kad: 1. Socialinės ir emocinės kompetencijos yra jaunų žmonių sėkmės pamatas ne tik mokykloje, bet ir tolimesnėje veikloje, siekiant būti produktyviais darbuotojais bei aktyviais piliečiais. 2. Socialinis ir emocinis ugdymas skatina motyvaciją mokytis, didina atsakomybės jausmą ir įsipareigojimus mokyklai, gerina lankomumą. Mokiniai daugiau laiko skiria pamokų ruošai, gerėja jų mokymosi apskritai, taip pat pasiekimų patikrų ir egzaminų rezultatai, sėkmingiau įveikiamos pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos. 3. Socialinis ir emocinis ugdymas mažina mokinių probleminį elgesį: patyčias, smurtinius nusikaltimus, alkoholinių gėrimų, tabako ir psichotropinių medžiagų vartojimą, gerina mokinių sveikatą. Pozityvūs pokyčiai yra būdingi mokiniams, kurie dalyvauja socialinio ir emocinio ugdymo veiklose. 4. Socialiniai ir emociniai įgūdžiai turi būti lavinami nuosekliai per tam skirtas pamokas bei kitus užsiėmimus įvairių tipų bendrojo ugdymo mokyklose, siekiančiose visuminio mokinių ugdymo. Socialinis emocinis ugdymas turi būti prieinamas visiems vaikams, neatsižvelgiant į jų specifinius gabumus ar negalias. 5. Mokiniams bendrojo lavinimo institucijose turi būti ne tik suteikiamos žinios, bet ir lavinami gebėjimai konstruktyviai veikti ištikus nesėkmei, produktyviai dirbti su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti sprendžiant problemas, planuoti savo profesinę karjerą. Kreipiamės į Jus, Jūsų Ekscelencija, Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, prašome atkreipti dėmesį, kad socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas yra svarbus visuose vaiko amžiaus tarpsniuose ir švietimo sistema turi vadovautis ne diskriminacijos principu ir visiems vaikams iki 18 metų sudaryti galimybes ugdytis gyvenimui svarbius įgūdžius. Prašome paraginti švietimo politikus įtvirtinti socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo svarbą LR Švietimo įstatyme. Prašome neleisti mažinti biudžeto saugios mokyklos kūrimo sąskaita, nes socialinio ir emocinio ugdymo programos yra tiesiogiai susijusios su saugios mokymosi ir darbo aplinkos kūrimu. Dabartiniu laikotarpiu ES lėšos socialinio ir emocinio ugdymo programoms įgyvendinti yra skiriamos kaip lėšos įgyvendinti patyčių prevenciją, kuriai numatytas finansavimas yra sumažintas tris kartus. Lietuvos Respublikos Ministre pirmininke Algirdai Butkevičiau, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministre Jurai Požėla, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene, prašome inicijuoti ir palaikyti tarpžinybinį institucijų, ypač sveikatos ir švietimo, bendradarbiavimą siekiant plėtoti socialinį ir emocinį ugdymą, nes ši ugdymo kryptis yra susijusi ne tik su švietimu, bet ir su sveikatos saugojimu, ekonominiu augimu ir socialine gerove. Kadangi socialinio ir emocinio ugdymo programos stiprina psichinę sveikatą, mažina įsitraukimą į narkotinių medžiagų vartojimą, skatina rečiau mąstyti apie savižudybę, tarnauja mažinant nusikalstamumą ir globalias problemas (skurdas, emigracija, nedarbas, diskriminacija ir kt..) – vaikai tiesiog jaučiasi laimingesni – prašome inicijuoti tarpinstitucinį socialinio ir emocinio ugdymo programų palaikymą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene, prašome sudaryti darbo grupę Socialinio ir emocinio ugdymo koncepcijai kurti. Prevencinių programų pavadinimą būtina pervadinti į socialinio ir emocinio ugdymo programas, akcentuojant ne kovą su pasekmėmis, o proaktyvų vertybinį ugdymą. Nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo pamokos nėra trumpalaikės programos, joms būtinas nuolatinis palaikymas ir tęstinumas. Todėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje numatyti, jog, skiriant didesnį finansavimą, lėšų būtų skirta ir socialinio - emocinio ugdymo programoms vykdyti. Į mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto atestacijos nuostatų veiklos vertinimo kriterijus įraukti mokytojo ir pagalbos mokiniui specialistų asmeninių socialinių ir emocinių kompetencijų vertinimą. Parengti rekomendacijas vadovo, mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto priėmimo į darbą gaires, kuriomis remiantis būtų vertinamos ne tik profesinės kompetencijos, bet ir asmeninės socialinės ir emocinės kompetencijos. Plėtoti mokyklos personalo asmeninių socialinių ir emocinių ugdymo gebėjimų, kvalifikacijos tobulinimo sistemą bei sudaryti sąlygas mokyklų bendruomenėms tobulinti socialines ir emocines kompetencijas. Pedagogus rengiančių Lietuvos aukštųjų mokyklų rektoriai, prašome inicijuoti ir įtraukti į pedagogų rengimo programą socialinio ir emocinio ugdymo kursą. Didaktikos kursus išplėsti ir papildyti socialinio ie emocinio ugdymo didaktikos kompetencijomis. Net ir siauro dalyko mokytojui nepakanka vien dalyko didaktikos. Per aukštųjų mokyklų studentų atliekamus tyrimus prisidėti prie socialinio ir emocinio ugdymo programų poveikio vertinimo. Pedagogų kvlifikacijos tobulinimo institucijų vadovai, prašome užtikrinti akredituotų programų, plėtojančių asmenines socialines ir emocines pedagogų kompetencijas bei socialinio ir emocinio ugdymo kompetencijas, pasiūlą pedagogams, ugdymo įstaigų vadovams ir kitiems mokyklos bendruomenės nariams. Socialinio ir emocinio ugdymo kompetencijų plėtotės pasiūloje neapsiriboti trumpalaikiais kursais, o labiau orientuotis į tęstines metodologiškai pagrįstas programas ir tolimesnį ugdymo institucijų metodinį palaikymą socialinio ir emocinio ugdymo įgyvendinimo procese. Miestų ir rajonų savivaldybių merai, politikai, bendruomenių, švietimo įstaigų vadovai, sveikatos, vaiko teisių priežiūros specialistai, prašome pasirašyti memorandumus, kuriuose būtų: įtvirtintas dėmesys nuosekliam socialiniam ir emociniam ugdymui. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, susijusiam su socialinio ir emocinio ugdymo programų ir mokymo metodų naudojimu, sudaromos prioritetinės sąlygos. Į socialinio ir emocinio ugdymo veiklas įtraukiami ne tik mokyklos, bet ir vietos bendruomenės nariai ir kt. Siekiant mokinių sėkmės mokykloje ir gyvenime, sudarytos galimybės mokiniams tenkinti socialinio ir emocinio ugdymosi poreikius ir skiriama ne mažiau kaip 1 savaitinė valanda nuoseklioms socialinio ir emocinio ugdymo pamokoms. Ugdymo programos bendruosiuose planuose 5-10(12) klasėse numatyti 1 savaitinę valandą kaip privalomą dalyką, į kurį būtų integruojamos gretimos žmogaus saugos dalyko temos (likusias žmogaus saugos temas integruoti į gamtamokslinio ugdymo dalykus). 1-4 klasėse 1 savaitinė pamoka skiriama iš mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skiriamų valandų. Lietuvos politinių partijų vadovai, prašome savo partijų programose įtvirtinti pozityvų požiūrį į vaiko ugdymą, akcentuojant socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo svarbą, o ne kovą su blogybėmis. Esamų ir būsimų Lietuvos Respublikos Seimo narių prašome prisidėti prie Švietimo įstatymo pataisų, kuriose būtų įtvirtintas socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas ugdymo institucijose, inicijavimo ir palaikymo. Parašai:

Atviras laiškas Lietuvos Respublikos Prezidentei

P. Lavrinec. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Jūsų Ekscelencija, po gruodžio 19 dieną Baltarusijos Respublikoje vykusių prezidento rinkimų dalis žymių šios šalies visuomenės veikėjų buvo suimti, kai kuriems iš jų gresia ilgas laisvės apribojimas arba įkalinimas. Vienas iš tokių intelektualų yra ne tik Baltarusijoje, bet ir Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, taip pat Lietuvoje žinomas filologas Aleksandras Feduta, kuris parašė daugybę mokslinių ir publicistinių knygų bei straipsnių, tarp jų ir knygą apie A. Lukašenkos asmenybę. Apie ją A. Feduta žino ne iš nuogirdų, o iš asmeninės patirties, nes būtent jis buvo vienas iš organizavusiųjų pirmąją A. Lukašenkos rinkimų kampaniją, bet taip pat vienas iš pirmųjų supratusių, jog palaikydamas šį politiką padarė didelę klaidą, ir po penkių mėnesių atsistatydinusių iš pareigų A. Lukašenkos vadovaujamoje Prezidentūroje, kur ėjo spaudos tarnybos vadovo pareigas. Per šiemetinius prezidento rinkimus šis atviras, drąsus ir talentingas Baltarusijos intelektualas palaikė vieną iš kandidatų – poetą, Baltarusijos PEN centro garbės pirmininką Vladimirą Nekliajevą. Pastarosios rinkimų kampanijos šūkis buvo „Kalbėk tiesą“. Gruodžio 20 dieną, 5 val. ryte, į A. Fedutos butą Minske atvyko KGB darbuotojai ir išsivežė jį tardyti. Jam grasinama 15 metų truksiančiu įkalinimu. Kadangi A. Feduta yra dažnas ir laukiamas svečias Lietuvoje rengiamose mokslo konferencijose, Lietuvoje veikiančio Europos humanitarinio universiteto lektorius, žmogus, nuosekliai palaikantis Lietuvoje vykstančius demokratinius procesus, esame susirūpinę dėl jo likimo, juolab kad A. Feduta yra silpnos sveikatos. Esame, be abejo, susirūpinę ir kitų suimtųjų likimu, tačiau dėl A. Fedutos ypač išgyvename, nes baiminamės, jog būdamas ligotas žmogus šis mokslininkas gali neatlaikyti arešto naštos. Jūsų Ekscelencija, ar gali demokratinės Lietuvos piliečiai tylėti taikstydamiesi, kad kaimyninėje valstybėje suimami žmonės vien už tai, jog vadovaujasi principu „Kalbėk tiesą“? Jūsų Ekscelencija, prašome Jūsų imtis visų įmanomų priemonių, kad A. Feduta, kurį neabejotinai galima vadinti tikru Lietuvos draugu ir demokratinių vertybių puoselėtoju, būtų kuo skubiau paleistas į laisvę. Dagnė Beržaitė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė Jelena Brazauskienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė Ramunė Brundzaitė, poetė, vertėja Regina Čičinskaitė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros dėstytoja Mintautas Čiurinskas, Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros docentas Ona Daukšienė, Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros dėstytoja Vytautas Dekšnys, poetas, vertėjas Leonidas Donskis, Europos Parlamento narys Vidas Dusevičius, VDU filosofijos doktorantas Andrius Jakučiūnas, rašytojas Antanas A. Jonynas, poetas, vertėjas Nijolė Juchnevičienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros docentė Vitalija Kazlauskienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedros asistentė, doktorantė Nijolė Keršytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro lektorė Jelena Konickaja, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė Alma Lapinskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vadovė dr. Povilas Lasinskas, VDU Česlovo Milošo slavistikos centro vyresnysis mokslo darbuotojas Eleonora Lassan, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros profesorė dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Pavel Lavrinec, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentas dr. Larisa Lempertienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų studijų centro dėstytoja Ala Lichačiova, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė Marina Ličinskaja, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros reikalų tvarkytoja prof. dr. Šarūnas Liekis, VDU Politikos mokslu ir diplomatijos fakulteto dekanas Galina Michailova, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė Palmira Mikėnaitė, redaktorė Emilis Milkevičius, poetas Regina Rudaitytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslo reikalų prodekanė, Anglų filologijos katedros profesorė Erika Sausverde, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro docentė Birutė Sinočkina, humanitarinių m. daktarė, docentė Antanas Smetona, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas, doc. dr. Paulius V. Subačius, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas, LKMA akademikas, Centro valdybos pirmininkas Arūnas Sverdiolas, Vilniaus universiteto profesorius, A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro vadovas Diana Šileikaitė-Kaishauri, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto prodekanė, doc. dr. Vytautas Toleikis, Jungtinių pasaulio koledžų nacionalinio komiteto direktorius Rūta Marija Vabalaitė, Vilniaus pedagoginio universiteto docentė, daktarė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto jaun. m. darbuotoja. Birutė Vagrienė, Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos direktorė Tomas Venclova, poetas, Yale Universiteto slavistikos profesorius Inga Vidugirytė-Pakerienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros docentė Dalius Viliūnas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Eugenijus Žmuida, filologijos mokslų daktaras, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Vladas Braziūnas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, Lietuvos PEN centro narys dr. Skaidra Trilupaitytė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja