Konferencijos „Kultūrinio ugdymo būtinybė ir galimybės: aktualios jungtys“ dalyvių KREIPIMASIS

teatro mokytojų asociasija "MENOFORMOS". Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė

2014 12 08 Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ centre yra atviras, kūrybingas ir atsakingas žmogus. Kūrybiškumas yra viena iš vertybių, kuria grindžiama visa Lietuvos pažanga ateinantiems penkiolikai metų. Kūrybiškumas taip pat itin akcentuojamas ir Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje, kituose teisės aktuose, kuriais remiantis Lietuvoje organizuojamas švietimo procesas.Vadinasi, Švietimo sistema turi ieškoti būdų, kaip į ugdymo procesą integruoti vietinės kultūros suformuotą meninį ugdymą, kuris nuo vaikystės ugdytų estetinius, socio-emocinius, socio-kultūrinius ir kognityvinius įgūdžius. Meninis ugdymas ir ugdymas menu sudaro prielaidas visapusiškai asmenybės raidai, saviraiškai ir aktyviai integracijai į visuomeninį gyvenimą. Teatrinio ugdymo praktika mokykloje rodo efektyvų teatro metodų panaudojimą ugdant kūrybingą, pasitikintį, pasižymintį inovatyviu mąstymu jauną žmogų. Teatro pamokos jau yra tapusios bendrojo ugdymo sudedamąją dalimi, o nuo 2015-ųjų metų teatro kaip pasirenkamojo dalyko egzamino pažymys tampa stojamojo balo į aukštąsias mokyklas dalimi. Vis dėlto, dramos metodai dar nėra pripažįstami lygiaverčia udgymo priemone kaip muzika ir dailė. Valstybė neskiria pakankamai dėmesio kultūriniam ugdymui Lietuvos mokyklose, mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, mokinių įtraukimui. Lietuvos edukologijos universitetas ir Klaipėdos universtitetas parengė ne vieną teatro edukologų laidą, galinčią efektyviai taikyti teatro metodus ugdymo procese. Tačiau šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose iš viso dirba tik 115 teatro pedagogų (2014 m. UPC duomenys), nes savo biudžetą skaičiuojančios mokyklos nėra pasirengusios jų įdarbinti. Siūlome švietimo politikos formuotojams ir vykdytojams sudaryti geresnes sąlygas teatrinio ugdymo plėtrai, nes tai yra būdas išugdyti tokią jaunąją kartą, kuri kurtų ir puoselėtų klestinčią, pilietišką, socialiai atsakingą ir kūrybišką Lietuvą. Todėl besibaigant 2014 –iesiems metams, kurie buvo paskelbti teatro metais, prašome: - Svarstyti būtinybę didinti biudžeto lėšas teatro pedagogikos plėtrai šalyje, sudarant sąlygas kiekvienai Lietuvos mokyklai turėti teatro pedagogo etatą. - Tarpininkauti rekomenduojant ugdymo įstaigų administracijoms sudaryti galimybę moksleiviams nuo I-os klasės alternatyviai rinktis muzikos, dailės, teatro ar šokio dalykus, kuriuos dėstytų parengti specialistai. Šiuo metu dailė ir muzika dažniausiai yra privalomi, o šokis ir teatras laisvai pasirenkami arba jie iš viso nesiūlomi. - Tarpininkauti viešinant teatro mokomąjį dalyką ugdymo įstaigų vadovų lygmenyje, pateikiant tyrimus ir teigiamus pavyzdžius, kaip teatro edukologija prisideda prie kultūrinio udgymo šalyje. - Tarpininkauti didinant biudžeto lėšas taikomiesiems moksliniams tyrimams teatro edukologijos ir metodologijos srityje. Šiuolaikinė teatrinė pedagogika galėtų būti vienas pamatinių profesorės Meilės Lukšienės aprašytos tautinės mokyklos ramsčių, jeigu kartu sudarysime reikiamas sąlygas priimti 21 amžiaus visuomenės iššūkius. Tam turi būti skiriamas didelis dėmesys ir dešimteriopai didesnė atsakomybė. Lietuvos edukologijos universitetas Klaipėdos universitetas Asociacija “Meno formos” VšĮ „Ateities visuomenės institutas“

Pensijų atėmimuj iš dirbančių pensininkų ir invalidų - NE

Antanas Stasaitis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė

Premjeras Andrius Kubilius grasina iš dirbančių pensininkų atimti net PUSĘ pensijos. Reiškiame kategorišką NE tokiai jo politikai. Dirba ne tik sveiki, bet ir invalidumą turintys pensininkai. Ar etiška iš aklo dirbančio pensininko atimti net PUSĘ pensijos? Dauguma dirbančių pensininkų serga nepagydamomis ligomis, jiems reikia pinigų vaistams, kitiems poreikiams. LR Konstitucinis teismas jau yra nusprendęs, kad pensijų atėmimas iš dirbančių pensininkų prieštarauja LR Konstitucijai, tai kodėl LR Premjeras ruošiasi sulaužyti duotą priesaiką ir pažeisti Konstituciją? Jei bus atimtos dirbančių invalidų pensijos reikalausime Premjero apkaltos ir atstatydinimo. NE PENSIJŲ ATĖMIMUI IŠ DIRBANČIŲ PENSININKŲ IR INVALIDŲ.

Už S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo Aleksote išsaugojimą!

V. Latoža. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas ir vyriausybė, Kauno apskrities administracija, Kauno miesto savivaldybė

Kaunas yra Lietuvos aviacijos lopšys! Kaunas turi gilias aviacijos tradicijas. Čia gimė ir vystėsi ano meto Lietuvos civilinė ir karo aviacija. Aleksote esantis S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas, neseniai atšventęs savo 90-metį, yra vienas seniausių veikiančių aerodromų Europoje! Nors Rusijos armijos aviacijos dalinys Kaune įsikūrė dar 1912 metais, bet jis bazavosi Panemunėje. Tuo tarpu 1915 m. rugpjūčio 18 d. Kauną užėmę Vokietijos daliniai aerodromui vietą parinko ant kalno, Aleksoto priemiestyje ir pasislinkus frontui Vilniaus kryptimi, pradėjo jo įrengimo darbus. 1916 metų pradžioje čia buvo pastatytas dirižablio angaras, o netrukus, Linksmadvario pusėje — angarai lėktuvams. 1919 jame pradėta formuoti Lietuvos karo aviacija, 1921 m. įsteigtas tarptautinis susisiekimo aviacijos punktas, nuo 1929 m. Lietuvos aeroklubas čia ruošė civilinius lakūnus, 1938 m. įsikūrė Lietuvos Oro linijos ir Lietuvos Šaulių sąjungos aviacijos būrys. 1919 - 1940 metais Kauno aerodromas buvo svarbiausia Lietuvos karo aviacijos bazė, Čia buvo ir civilinės aviacijos židinys! Veikė tarptautinė keleivinė stotis – „Derulufto“ bendrovės lėktuvai kursavo maršrutu Berlynas – Kaunas – Maskva. Pirmieji radiofikuoti metalinės konstrukcijos lėktuvai skraidė maršrutu Kaunas – Palanga. Čia kūrė ir dirbo daug mūsų kraštą garsinusių aviacijos konstruktorių ir lakūnų, tėvynės aviacijos pažangai paaukojusių gyvybes, kurių krauju aplaistyta istorinio oro uosto žemė Aleksote. Čia lietuvių tauta laukė sugrįžtant savo didvyrių, Atlanto nugalėtojų S. Dariaus ir S. Girėno. Neatsitiktinai sakome „Kaunas – aviacijos lopšys“. Čia 1921 m. gimė pirmoji aviacijos šventė, čia ir buvo minimos 15-osios Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų metinės. /1919 m. kovo 12 d. organizuota Lietuvos karo aviacija, 1992 m. sausio 2 d. išaugusi į Lietuvos kariuomenės Karines oro pajėgas/. 1921 m. Karo aviacija pirmą kartą nutarė pasirodyti visuomenei – gegužės 29 d. surengta pirmoji aviacijos šventė, skirta antrosioms Karo aviacijos metinėms paminėti. Čia taip pat Kultūros ministerija 1990 02 19 įsteigė Lietuvos aviacijos muziejų.

Būsto paskolų palūkanų kilimui NE

R. Dobrovolskienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas ir vyriausybė

Manau, kad bankai Lietuvoje nepagrįstai kelia palūkanas už iki 2009 metų paimtas paskolas būsto įsigijimui ar rekonstrukcijai neatsižvelgdami į didėjantį žmonių nedarbą, mažėjančius atlyginimus, kas iššaukia didėjantį nemokių klientų skaičių. Per paskutinius trejus metus kintama palūkanų norma pakilo daugiau kaip 2 kartus. Iškyla rizika, kad daugelio šeimų, neįstengiančių mokėti paskolą, turtas bus areštuotas, žmonės su nepilnamečiais vaikais neteks gyvenamosios vietos. Prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybę nustatyti bankų kintamų paplūkanų "lubas" už iki 2009 metų paimtas būsto paskolas ir išleisti įstatymą, draudžiantį krizės laikotarpiu areštuoti šeimos gyvenamąją vietą esant įsiskolinimams bankams.

Dėl nepagrįsto pajamų mokesčio didinimo individualiai ir pagal autorines sutartis dirbantiems asmenims

R.L ir U.V.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas ir vyriausybė

[b]Dėl nepagrįsto pajamų mokesčio didinimo individualiai ir pagal autorines sutartis dirbantiems asmenims[/b] Naujai išrinkta Lietuvos valdžia ketina suvienodinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, t. y. panaikinti verslo liudijimus, o dirbantiems individualiai ir pagal autorines sutartis taikyti tokį pat mokesčio tarifą, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį. Deklaruodama, kad siekia suvienodinti mokesčių mokėtojų teises, iš tiesų [b]valdžia ketina pažeisti vieną svarbiausių mokesčių principų – mokesčių teisingumą.[/b] Vienas iš mokesčių teisingumo požymių yra jų ekvivalentiškumas („benefit principle“), kuriuo teigiama, kad mokesčių mokėtojai turi būti apmokestinami priklausomai nuo jiems teikiamų viešųjų paslaugų. [b]Gyventojų mokami mokesčiai turi būti proporcingi viešųjų paslaugų ir gerybių kiekiui, kurį jie gali gauti iš valstybės.[/b] Norime atkreipti dėmesį, kad valstybė [b]Darbo kodeksu ir kitais susijusiais teisės aktais suteikia gausią apsaugą asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis.[/b] Šie teisės aktai numato, kad: • Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už nustatytą minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą (LR darbo kodekso 187 str.). • Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių (LR darbo kodekso129 str.). • Darbuotojui kasmet turi būti suteiktos ne trumpesnės nei 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos, už kurias ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios, sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis (LR darbo kodekso 165-177 str.). • Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos) (LR darbo kodekso 193 str.). • Už darbą poilsio arba švenčių dieną darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip dvigubai. • Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus (LR darbo kodekso 152 str.). • Darbuotojams turi būti suteikiamos nėštumo, gimdymo, vaiko priežiūros ir mokymosi atostogos (LR darbo kodekso 179, 180, 181 str.). • Turi būti užtikrinta, kad darbuotojams bus nemokamai duodami darbui reikalingi įrankiai, prietaisai, specialūs drabužiai ir kitos individualios ir kolektyvinės apsaugos priemonės (LR darbo kodekso 219 str.) ir t. t. Čia išvardyta tik dalis teisės aktų nuostatų, kuriomis valstybė saugo pagal darbo sutartį dirbančius asmenis. Dėl galiojančių teisės aktų ir dėl darbo specifikos nė viena iš šių apsaugos priemonių nėra taikoma individualiai ir pagal autorines sutartis dirbantiems mokesčių mokėtojams. [b]Jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato, kad užsakovai privalo mokėti autoriams ir individualiai dirbantiems asmenims ne mažesnį nei nustatytą atlygį, turi apmokėti jų kasmetines atostogas, mokėti daugiau, jei darbas atliekamas poilsio dienomis, suteikti nėštumo, gimdymo, vaiko priežiūros ar mokymosi atostogas, nemokamai suteikti darbui atlikti reikiamas priemones ir pan. Todėl akivaizdu, kad dėl mažesnės valstybės teikiamos apsaugos individualiai ir pagal autorines sutartis dirbantys asmenys turi mokėti proporcingai mažesnį pajamų mokestį nei iš darbo santykių pajamas gaunantys asmenys.[/b] Remdamiesi išvardintomis priežastimis, [b]reikalaujame, kad[/b] būtų atsisakyta ketinimų nepagrįstai didinti pajamų mokestį individualiai ir pagal autorines sutartis dirbantiems asmenims ir [b]neproporcingai dideliais mokesčiais nebūtų žlugdoma iniciatyvių ir kūrybingų Lietuvos piliečių veikla bei smulkusis verslas.[/b]