Prabuskime, saugokime gamtą ir vertybes patys

190 PARAŠAI

Kategorija:

Į Lietuvos gyventojus, kuriems rūpi išsaugoti tautos vertybes ir žmones


KREIPIMĄSIS

2008 m. lapkričio 29 d.

Krekenavos regioninio parko statuso panaikinimo iniciatyvinė grupė pabrėžia, 2000 metų ratifikuotoje Europos kraštovaizdžio Konvencijoje atkreipiamas dėmesys į žmonių lūkesčius ir tos vietovės būties aspektus, žmonių gyvenimo kokybę, vietos gyventojų poreikius. Krekenavos regioninio parko teritorija yra intensyvios ūkinės veiklos rajone, kurioje ūkininkauja jauni, iniciatyvūs, kūrybingi ūkininkai Antanas Zopelis, Arvydas Povilaitis, Arūnas Krasauskas, Laisvūnas Valikonis, Saulius Račkauskas, Vytautas Adamkevičius ir kiti. Pradėtos kurti mikroįmonės. Ūkininkai, verslininkai ieško efektyvių būdų verslui vystyti įsisavinti ES struktūrinių paramų lėšas, gerinti vietinių žmonių socialinę bei ekonominę padėtį. Jiems ir visiems šios teritorijos gyventojams brangios jų tėvų ir protėvių žemės, tradicijos, kraštovaizdžio vertybės, mūsų, lietuvių tautos kultūra. Kiekvienas nori, kad aplinka būtų graži, kad jų ūkių, įmonių, kaimo bendruomenės ir visos Lietuvos prestižas kasdien didėtų. Mes Lietuvos Respublikos piliečiai ir mūsų tėvai kovojome už laisvę ir nepriklausomybę, mes patys, be biurokratinių tarnybų norime išsaugoti visa, kas mus supa. Ar gali būti abejingas žmogus savo tėvų ar savo paties pasodintam medžiui, pastatytam kryžiui, tekančiam upeliui.
Netenkina Valstybės Saugomų Teritorijų Tarnyba. Nuo ko ji saugo, ar mus pačius, nuo savęs pačių, ar tikisi mūsų sąskaita užtikrinti sau gyvenimą? Vietoj to, kad rūpintųsi reikalingomis tautai ir valstybei gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis, jas saugotų, tvarkytų ir efektyviai naudotų, saugomų teritorijų tarnyba ir jos institucijos savo įstatymais, reglamentais užkerta visus kelius gyventojams ekonomiškai vystytis ir kurtis. Ar galima pasitikėti VSTT, jeigu mūsų akivaizdoje išpjauna šimtamečius medžius, statosi savo apartamentus (juk po tais medžiais pamatų nebuvo) kitiems to daryti negalima, bet regioninio parko direkcijai galima. Ūkininkas, norėdamas pasistatyti menkiausią pastatėlį turi aplankyti eile biurokratinių institucijų, daryti didžiules išlaidas ir tik po metų ir daugiau, sužinoti kad negalima, nors turi pasiruošęs medžiagas statybai. Kas turi atlyginti patirtus nuostolius dėl regioninio parko reglamento Laisvūnui Valikoniui, kuris neteko apie milijoną litų, Sauliui Račkauskui apie pusę milijono litų, Dainiui Virinui – du šimtus tūkstančius ir kitiems krekenaviškiams. Krekenavos miestelyje dalis gyventojų neturi kanalizacijos, ne visi turi vandentiekį. Tarša patenka per (neva) saugomą parko teritoriją į Nevėžį. Ar ne tuo pirmiausia turėjo rūpintis Krekenavos regioninio parko direkcija, o ne statytis kažkokius apartamentus, kuriais, tikriausiai, manoma vizualiai atitraukti dėmesį nuo labai mums brangaus statinio – Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios.
Prof. P. Kavaliausko „Vakarų eksprese“ 2008-01-11 pasakyti žodžiai „netūri būti diktatūros, kad aplinkosauginis ekstremizmas yra negerai“. Tai kam kuriama didžiulė saugomų teritorijų sistema, daugybė kontrolės ir baudimo įrankių – parkų direkcijų, daromos didžiulės išlaidos tokiu sunkiu mūsų tautai ir valstybei metu. Mus, mokesčių mokėtojus, piktina, kad kada prašoma susiveržti diržus mokesčių mokėtojams, kuriami įvairūs įstatymai, koreguojami ir kuriami nauji planai, aktai, nenaudingi projektai, kurie visai nederinami su gyventojais, bendruomenėmis, savivaldybėmis. Seimo sudaryta Darbo grupė, vadovaujama Seimo nario J.Jaruševičiaus, turėjo suderinti saugomoms teritorijoms keliamus aplinkosauginius reikalavimus su savivaldybėm ir šių gyventojų interesais, bet baigiantis Seimo kadencijai, daugelis seimo narių šiame darbe nedalyvavo, viską nusprendė saugomų teritorijų tarnybos direktorė ponia Rūta Baškytė bei profesorius Paulius Kavaliauskas, kurio mintys ir siūlymai būna skirtingi. Lietuvos Savivaldybių Asociacijos siūlomos Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projekto pataisos iš vis nebuvo svarstomos ir Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektas liko toks pat, išskyrus smulkius pataisymus.
Mes prašome naujai išrinktų Seimo narių šį Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektą naujos redakcijos XP-3451 2008.11.07, nepriimti, nes jis neatitinka parko gyventojų lūkesčių, toliau lieka tie patys suvaržymai, priespauda iš Krekenavos regioninio parko direkcijos pusės ir netobuli įsatymai, kurie kiršina vietinius gyventojus, žemina žmogaus orumą. Mes prašome leisti mums patiems saugoti krašovaizdį, kultūros vertybes, puoselėti tradicijas be VSTT prievaizdų.
Prašome visus atsiliepti į mūsų kreipimąsi, nelikti abejingiems žmogiškosioms vertybėms, biurokratams ir jų įstatymams, kad neįvyktų jog, prisidengę gražiais užmojais ir kitų atliktais darbais toliaus stabdytų paprastų kaimo gyventojų veiklą, juos paverstų paklusniais, o laikui bėgant pakartotų gražiausių mūsų šalies vietų „prichvatizavimą“ sau ir užseniečiams.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Gediminas
Neatlygintinai valstybė apribojo teisę į nuosavybę be teismo ir be savininkų sutikimo
2 Antanina
R. Kiltinavičius "susipyko" su parko direkcija, kai nusprendė be leidimų pastatyti valčių elingą valstybinėje žemėje, prie gamtos paminklo ir dar kartą nesilaikyti įstatymo – be leidimų R.Kiltinaviči
3 Zigmas
Nu cia tai skiedalas geras... ir ko tas Kiltinavičius nepadarytu kad elinga pastatyt ant nevėžio kranto leistu, pagalvokit žmonės už ką pasirašot :)
4 Paulius
Pritariu. Gamtos saugojimo tema ir www.peticija.lt/visos/1624. Pasirasykit.
5 Martynas
As esu vis už Krekenavos regijonini parka. kas turite klausimų, rašykite man i pašta. [email protected]
6 Edita
Tik susivienije Lietuvos gyventojai gali dar išsaugoti brangius kraštus. Negi Tu liksi abejingas???
7 I.
Ar nors kartą bus atsižvelgiama į paprastus žmones?
8 Audrius
Gamta teršiama ir nuolat žibinant automobilių šviesoimis. Pasirašykit ir: peticija.lt/visos/1624

Jurbarko smurtautojui - REALIĄ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ! (125)

Centro. Adresuota: Generalinė prokuratūra | Lietuvos Respublikos prokuratūra

Jurbarko prievartautojas negavo realios laisvės atėmimo bausmės, padarius tokį sunkų nusikaltimą prieš merginą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už mažesnius nusižengimus žmogui gręsia realus laisvės atėmimas. Sulaikius M.I., jam buvo nustatytas 1,12 promilės girtumas. Tai taip pat sunkinanti aplinkybė. Atsiprašyti taip pat neatsiprašė asmeniškai, tai padarė per savo advokatą ir tai pasak tėvų neatrodė įtikinamai. Raginame Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros kreiptis į Aukščiausią Teismą dėl teisingo nuosprendžio skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

Dėl apšviestų šaligatvių įrengimo Nemėžyje (23)

Indrė. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybė

Mes Nemėžio rajono gyventojai, labai prašome įrengti apšviestą šaligatvi- pesčiųjų- dviratininkų taką Nemėžyje (Baltarusių g - Sirokomlės g) ir pesčiųjų perėjas, kad aplinkiniai gyventojai galėtu saugiai keliauti iki viešojo transporto stotelių, o vaikai iki mokyklos. Nesutvarkyti kelkraščiai verčia pėsčiuosius pažeidinėti eismo taisykles, bei apsunkina eismą vairuotojams. Vaikai - keliaujantys į mokyklą dviračiais, paspirtukais ir pėsčiomis - turi eiti šalikele.

Dėl priemonių mažinti triukšmą sankirtoje su A5 Vakarų aplinkelio magistraliniu keliu (17)

R.. Adresuota: VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija

Vadovaujantis Europos sąjungos direktyvos 2002/49/EB reikalavimais buvo vertinta aplinkos triukšmo tarša valstybinės reikšmės magistralėje A5, kertančioje Kauno miesto teritoriją ir sudarančią jo vakarinį aplinkkelį. Minėto kelio metinis transporto priemonių srautas sudaro 11 600 475 (2018m), triukšmo lygis siekia Ldvn 86 dBA (2013m). Pastovaus triukšmo lygis prie gyvenamųjų pastatų fasadų esančių Kauno miesto aglomeracijoje Klovainių, J.Skvirecko, Bačkonių, Alytaus, Šiluvos, Kražių ir kt. gatvėse sudarė Ldvn 69,9 dBA (2012-2013m) viršijant tiek dienos, tiek vakaro, tiek nakties ribinius dydžius. Atkreiptinas dėmesys, kad garso slėgio Ldvn dydis išreiškia triukšmo taršos priklausomybę logaritmiškai, nakties reišmė yra viršijama 6,1 dB, tai reiškia 53% didesnį triukšmo lygį už leistiną. Tyrime nebuvo vertintas triukšmo lygis gyvenamosiose patalpose, kuriose atidarius langus didžiausia leistina riba būtų viršijama keletą kartų. Didėjant transporto srautams yra tikėtinas triukšmo taršos lygio didėjimas, kuris prognozuojama 2028m gyvenamųjų pastatų aplinkoje sudarys Ldvn 70,7 dBA. Minėtoje zonoje 2013m duomenimis gyveno 160 gyventojų. Gyvenamasis rajonas sparčiai plečiasi, statomi nauji namai, tikėtinas gyventojų skaičiaus augimas. Dėl triukšmo taršos nėra užtikrinama gyvenimo kokybė, kyla pavojus gyventojų sveikatai ir gyvybei. Pasaulio sveikatos organizacija savo publikacijose nurodo visą spektrą triukšmo poveikio sukeliamų lėtinių ir terminalinių susirgimų. Taip pat minėtoje zonoje Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta Veršvų tylioji gamtos zona, kurios ~55% teritorijos veikia triukšmas viršijantis Ldvn 50 dBA. Pagal Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2014-2018m buvo vertinamos triukšmo šaltinių poveikio valdymo galimybės. Kadangi aukščiau minėta aglomeracijos zona patenka į teritoriją, kurioje rodiklis Ldvn viršija higienos normos HN33:2011 apibrėžtus ribinius dydžius LAeqT, pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, buvo priimtas dispozityvus sprendimas vakarinio miesto aplinkkelio – magistralės A5 keliamo triukšmo problemas spręsti techninėmis priemonėmis, įrengiant akustines sienutes. Buvo iškelti strateginiai tikslai gerinti aplinkos akustinę kokybę triukšmo taršos zonose. 2014m numatyta parengti akustinių sienučių vakariniame aplinkkelyje techninį projektą. Buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, atlikti modeliavimo darbai, 2014m vykdyti projektavimo darbai. Triukšmo sumažėjimo efektas, įgyvendinus triukšmo mažinimo priemones būtų pasiektas 100% teritorijos gyventojų. Žvelgiant į Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2019-2023 taip pat į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudarytą 2019-2023 metų pagrindinių kelių triukšmo prevencijos veiksmų planą matome, kad minėtu laikotarpiu projekto tęstinumas nėra numatytas. Triukšmo taršos šaltinis yra valstybinės reikšmės magistralė A5 su didesniu nei 6 mln transporto priemonių srautu, ji nėra miesto teritorija, jos valdytojo ar įgaliotų pavaldžių įstaigų ir įmonių prašome imtis priemonių mažinti triukšmą ir užtikrinti higienos normoje reglamentuojamus ribinius lygius bei pateikti triukšmo prevencijos veiksmų planą zonoje į šiaurę nuo Šilainių pl. ir minėtos magistralės sankirtos.