0 PARAŠAI

Kategorija:
# Vardas Komentaras
1 Thomas
Dekojame!
2 Lina
Tai kiek reikia uždirbti, kad sugebėti susimokėti visus mokesčius? Užsimoku, kad užsidirbau, kad turėčiau kur gyventi ir kad nevagiu. Absurdas.
3 K.Onaityte
BūTINAS-pav.nuo 400 tūkstančių ir daugiau
4 K.Paskevicius
Sunkmetis - kokie dar mokesciai
5 Evelina
Kitose valstybese valdzia padeda isigyti busta, pas mus zmones viska daro savom rankom, uz savo sunkiai uzdirbtus pinigus. tai kodel turime dar moketi uz tai ka sunkiai issigijome?
6 V.
Dar norėčiau dadėt,kad jeigu bus įvestas šis mokestis, Lietuvos piliečiai taps visiškais vergais ir beteisiais savo žemėje, nes jei tu nesusimokėsi to mokesčio tai tave bet kada galės išmest is namų.
7 Andrius
as kategoriskai pries turto apmokestinima!
8 Joris
NT mokesti mes jau sumokejome ji isigydami
9 Lukas
kiek gi galima plesti is to vargso zmogaus?vagys!
10 Aistė
dar daugiau zmoniu nusizudys po tokiu mokesciu ivedimu, nes jau ir taip kainas iskele daugiau negu zmogus gali sumoketi, o nori dar daugiau...
11 S
kategoriškai pries
12 Ema
Nekilnijamojo turo mokesciui - Ne, nes tai yra zmogaus teisiu pazeidimas !
13 Kristijonas
NE
14 Giedrius
Kaip gali egzistuoti toks mokestis, jei už jį negauni jokios paslaugos.
15 emilis
kur matete toki mokesti ??? neziurekit i tokias salis kur zmones zmonem laiko pragyvenimo lygis normalus. cia valgyt neturim, o jus norit atimt ir bustus.
16 DIANA
Prieš priimant sprendimus, valdininkams patarčiau nusileisti ant žemės.NESUTINKU !
17 Ona
Jus isprotejot? ir dabar vos gyvenam o dar papildomus mokescius sugalvojo
18 Violeta
Tai ka laukiam mokesciu ir uz ora, uz lietu... Kraujasiurbiai
19 V.Staškevičiūtė
kazkoks absurdas!! tegul dar sukvepuojama ora apmokestina!!
20 Romas
Kategoriškai pasisakau prieš bet kokio NT mokesčio įvedimą dabar ir ateityje.
21 Diana
pries nekilnojamojo turto mokestį
22 Artur
PRIEŠ
23 Rinkevicius
Grieztas NE šiam mokesciui
24 Laima
NEPRITARIU!!!
25 Darius
jeigu nekilnojamas turtas ir taip yra zmogaus nuosavybe,tai kokia kalba dar gali buti apie nekilnojamo turto mokesti.
26 Nijolė
ne,ne ir dar karta NE
27 J.Mačienė
Gal paiimti ir isvaryti zmones i gatves ,ar taip ar taip iseisim , nes tie mokesciai pribaigs
28 Meilė
Kiekvienas žmogus turi turėti būstą, tai kokie čia gali būti mokesčiai. Tie kas turi po 2,3 ar daugiau būstų tegul moka, o žmogus turėdamas kur gyventi dar turės ir mokėti.
29 Romas
Pirkau namą,pirkau žemę po namu. Antrą kartą tikrai nemokėsiu, mano namas mano tvirtovė
30 Gražina
Įdomu, kas mokės nekilnojamojo turto mokestį, jei NT yra įkeistas bankui? Bankas? Ar dalinai, priklausomai kokia dalis jau sumokėta?

Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (18)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta. Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“. Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė. Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas. Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo. Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo! VšĮ „Taurus Siekis“

Švediška COVID19 pandemijos valdymo strategija (12)

M.Baliukonis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Peticija už Švedijoje taikomos COVID19 pandemijos valdymo strategijos įvedimą Lietuvoje. Švediškos COVID19 pandemijos valdymo strategijos punktai: * Karantino nebuvimas * Veido kaukė nerekomenduotina * Rekomendacijos dirbti iš namų * Rekomendacijos laikytis saugaus atstumo * Rekomendacijos mažinti nebūtinų kelionių skaičių. Remdamasi šiais punktais, Švedija šiai 2020-10-21 turi 1206 susirgimus. Švedijos populiacija 10,23 milijono. Tai yra 3 kartus daugiau nei Lietuvoje. Statistiškai atsižvelgiant į populiacijos skirtumą, susirgimų kiekis yra lygus dabartiniam susirgimų kiekiui Lietuvoje. Šaltiniai: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/apa.15582 https://covid19.who.int/region/euro/country/se Argumentai ir priežastys: 1) Emocinė visuomenės būklė. Karantinas, nuolatiniai straipsniai apie pandemiją, draudimai, gąsdinimai baudomis, susirgusių žmonių patirtis susirgus COVID19, smukdo visuomenės emocinę būklę. Šaltiniai: https://china-cee.eu/2020/05/06/lithuania-social-briefing-the-coronavirus-stirs-up-the-negative-emotions-in-the-society-under-quarantine/ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kita-karantino-puse-naujausias-tyrimas-rodo-kardinalius-lietuviu-savijautos-pokycius.d?id=83977807 2) Nestabilumas ekonomikoje. Kiekvieną savaitę besikeičiant reikalavimas, tiek žmogui, tiek verslo subjektams sunku prognozuoti ir įvertinti finansines galimybes bei trumpalaikius lūkesčius. Švediškas modelis leistų lengviau gaivinti ir kelti ekonomiką. Šaltiniai: https://www.lb.lt/lt/naujienos/apklausa-dabar-pagrindine-rizika-lietuvos-finansu-sistemai-covid-19-pandemijos-neigiamos-pasekmes 3) Neskaidrūs viešieji pirkimai. Greitųjų testų pirkimo skandalas bei vakcinos, kurios dar nėra, užsakymo pateikimas. Šaltiniai: https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/1217763/lrt-tyrimas-greitieji-testai-uz-6-milijonus-uz-skandalingo-pirkimo-smezuoja-skvernelio-komanda https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vakcina-nuo-koronaviruso-kada-ji-pasieks-lietuva 4) Be pagrindo nutraukiamos planinės medicinos procedūros. Dėl COVID19 susirgimų ribojama kitomis ligomis sergančių žmonių teisės. Šaltiniai: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/veryga-daugejant-hospitalizuotu-covid-19-pacientu-bus-ribojamos-planines-paslaugos.d?id=85563435 5) Nepasvertos skolinimosi galimybės. Skolinimasis padėjo Lietuvai atsigauti po pandemijos supurtymo, tačiau skolintos sumos yra neproporcingai didelės ir 2021 metais planuojama skolintis 5,141 mlrd. eurų ir skola sieks 50% Lietuvos BVP. Valstybė neteikia jokios statistikos, kur ir kaip tiksliai šie pinigai buvo ir bus panaudoti. https://kreditai.info/straipsniai/333-jei-ne-6-milijardu-euru-paskola-lietuva-butu-bankrutavusi https://kreditai.info/straipsniai/1369-lietuvos-skola-kitais-metais-sieks-50-proc-bvp 6) Konstitucijos ir kitų įstatymų pažeidimai. Konstitucijos 53 straipsnis. Šio straipsnio pažeidimas - susijęs su 4) argumentu, piliečiui yra apribojamos galimybės susirgus gydytis. Šaltiniai: https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm Pandeminės ir epideminės situacijos įvedimas. Pagrindinis epidemijos rodiklis 100 atvejų 10 tūkst gyventojų. COVID19 nepasiekęs tokios statistinės reikšmės. Šaltiniai: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f6ffbdd1aa0311e9aab6d8dd69c6da66