Keleivių vežimui Lietuvos geležinkeliais TAIP

Mieli Lietuvos žmonės,
Šį ketvirtadienį (2009 m. spalio 14 d.) seime bus svarstomas „Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 1, 2 straipsnių pakeitimo ir 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas“, kuriuo numatoma, kad „Lietuvos Geležinkeliai“ (toliau „LG“) nebeįsipareigotų vykdyti „visuomenės aptarnavimo viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo organizavimo“, t.y. kad „LG“ turėtų teisę nebevežti ir nebeorganizuoti keleivių vežimo geležinkeliais. Šio įstatymas ištakos galėtų būti siejamos su plačiai pagarsėjusiu „2K“ projektu, kurį V. Pociūnas buvo ištyręs ir pateikęs seimui kaip galimai žalingą Lietuvai projektą. Kaip tuo metu buvo rašoma spaudoje , pažymoje buvo tvirtinama, kad „2K“ projektu Rusija siekia kontroliuoti ne tik tranzitą per Lietuvą, bet ir gauti Kaliningrado uostui finansinę Europos Sąjungos paramą. Buvo numatoma, kad tranzito organizavimas bus atiduotas privačioms Rusijos kompanijoms, o šalių vyriausybės nuo šio proceso nusišalins. Taip dar didesnis krovinių kiekis, galbūt net ir Baltarusijos kroviniai, keliaus per Karaliaučiaus uostą. VSD pažymoje buvo pabrėžiama, kad vienas pavojingiausių dalykų Lietuvai yra tai, kad įmonėse, susijusiose su krovinių tranzitu per Lietuvą, gali dirbti buvusių ir esamų Rusijos bei Baltarusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai. Tuometinis VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. Jurgelevičius iš VSD trečiosios Transporto skyriaus viršininko Raimundo Burkovskio (šiuo metu keleivių vežimo direkcijos direktorius ) atėmė šią bylą ir pradėjo trukdyti jų tyrimui, o vėliau kaip ir V. Pociūną išstūmė iš departamento. Tuometinis VSD direktorius M. Laurinkus pradėjo neigti pažymos apie „2K“ buvimą, kas rodė vidines įtampas pačiame VSD. Jau tuomet buvo kalbama, kad „LG“ yra Rusijos geležinkelių padalinys Lietuvoje. Apie galimą keleivių nebevežimą pradėta šnekėti spaudoje šiais metais, apie tai prabilus „LG“ vadovybei. Praėjusiais metais „LG“ nuostoliai siekė 122mln litų, o šiais metais pranašaujama iki 180mln litų nuostolio. Tačiau pati „LG“ nuostolingai nedirba, dėka pelingos krovinių pervežimo bendrai bendrovė dirba pelningai (grynasis pelnas susumavus visas veiklas ir sumokėjus visus mokesčius 2008 metais siekė 109mln litų, atitinkamai 2007 metais 133mln litų). Nepaisant pelno praėjusiais metais susisiekimo ministras E.Masiulis siūlo, kad „LG“ išvengtų 50mln litų dividendų už pelningus 2008 metus mokėjimo į valstybės biudžetą finansinio sunkmečio metu, nes jų reikės padengti šių metų keleivių vežimo nuostolius, kitaip sakant paruošti idealią prekę privatizavimui be jokių skolų, nors pati vyriausybė gyvena skolon. Toks keleivinio vežimo atsisakymo precedentas būtų nematytas nuo karo laikų. Įdomus ir keistas šio įstatymo projekto nepastebėjimas spaudoje, kuri užsiėmusi D. Kedžio bylos svarstymu ir neįtikinamiausių versijų galvojimu. Žibalo į ugnį įpylė ir savotiška rebusą žiniasklaidai ir visuomenei pateikė Socialdemokratų būstinių „sprogdinimai“. Visa tai net leidžia teigti, kad tai yra sąmoningai nuo visuomenės uždengiama, turint omenyje kad „LG“ yra išlikęs vienintelis stambus strateginis kąsnis Lietuvoje. Logiškai mąstant, šis įstatymo projektas yra dirva Lietuvos Geležinkelių jau senai šnekamai privatizacijai, kad investuotojas neturėtu priverstinio nuostolio. "Lietuvos geležinkelių" vadovas S.Dailydka, kaip ir dauguma vadovybės yra viešai vadinama „socialdemokratų užuovėja“. Prieš rinkimus į seimą buvo atidaryta dauguma nuostolingų maršrutų, vieša paslaptimi žinoma kaip būdu įsiteikti socialdemokratų rinkėjams, tad susidaro įspūdis, kad taip bandoma parodyti „LG“ nuostolingumą ir būtinybe privatizuoti. Gilinantis į socialdemokratų įtaką bei užsienio spec. tarnybų interesą Lietuvos Geležinkeliams, įdomu, ar „išpuoliai“ prieš socialdemokratų būstines nėra tik atsitiktinis visuomenei rebusas, skirtas užmaskuoti įstatymo projekto balsavimą ketvirtadienį, kaip tai buvo daroma kitais valstybei svarbiais klausimais. Tad kreipiuosi į žiniasklaidą ir visus neabejingus Lietuvai žmones: prašau neleiskime šiam suplanuotam, paskutinio stambaus valstybinio kapitalo įmonei ilgainiui pereiti į mums nenaudingą sandorį, bei neleiskime sunaikinti keleivinio transporto geležinkeliais.

Pasirašyti peticiją

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.

Dėl COVID- 19 Griežtų apribojimų įvedimas Lietuvoje

Vika. Adresuota: SAM

Dėl nevaldomai augančio užsikrėtusių skaičiaus Europoje imtis griežtų apribojimų: - keliauti - suteikti galimybę dirbti iš namų (jei tai yra įmanoma) - uždaryti mokyklas ir darželius - suteikti vienam iš tėvų galimybę būti su vaiku/ais - suteikti galimybę mokytis iš namų - atšaukti visus viešus renginius, kuriuose yra daugiau nei 100 žmonių. - karantino laikymasis asmenims grįžusiems iš keliauti nerekomenduojamų šalių - karantino nesilaikantiems taikyti atsakomybę, kurią numato Bk. 135 str. - suteikti galimybę tirtis dėl COVID-19 visiems, to norintiems už savas lėšas - suteikti galimybę gydymo įstaigoms nedarbingumo pažymėjimus išrašyt ar pratęst konsultuojant nuotoliniu būdu - suteikt galimybę gydymo įstaigoms receptus išrašyt nuotoliniu būdu