Peticija dėl supaprastintos tvarkos, išduodant leidimus, norint atsisakyti karšto vandens arba šildymo tiekimo daugiabučiuose.

0 PARAŠAI

Adresuota: Kauno miesto taryba
Kategorija:

Kauno miesto savivaldybės taryba 2009-04-09 sprendimu Nr. T-244 patvirtino Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Apraše nurodoma:
„24. Daugiabučio namo Valdytojas arba Administratorius arba buto ar kitų patalpų savininkas – buitinės šilumos vartotojas dėl 25 punkte nurodytų dokumentų pirmiausia pateikia laisvos formos prašymą Administracijos direktoriui dėl buto ar kitų patalpų šildymo būdo keitimo ar buto ar kitų patalpų karšto vandens įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo karšto vandens sistemos.
Tik gavęs visus 25 punkte nurodytus dokumentus daugiabučio namo Valdytojas ar Administratorius arba but oar kitų patalpų savininkas – buitinės šilumos vartotojas teikia 25 punkte nurodytą prašymą Urbanistikos skyriui.
Punkte 25.1. yra nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytą tvarką reikia gauti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštišką sutikimą keisti buto ar kitų patalpų šildymo būdą ar atjungti buto ar kitų patalpų karšto vandens įrenginius nuo daugiabučio namo karšto vandens sistemos.
Tačiau punkte 25.4 reikalaujama pateikti išvadą, kad dėl buto karšto vandens įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo karšto vandens sistemų ir kiti to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų.
Šiuo atveju, kai yra reikalaujama pateikti 25.4 punkte nurodytą išvadą, visiškai nesuprantama, kuo vadovaujamasi, reikalaujant gauti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštišką sutikimą keisti buto ar kitų patalpų šildymo būdą ar atjungti buto ar kitų patalpų karšto vandens įrenginius nuo daugiabučio namo karšto vandens sistemos. Jei išvadoje yra pateikiama, kad kiti to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, reiškia, kad atsijungimas nuo daugiabučio namo karšto vandens įrenginių ar šildymo būdo keitimas, jokio poveikio kitiems daugiabučio namo butų ar patalpų savininkams nepadaro, todėl raštiškas sutikimas yra neprivalomas.
1. Atsižvelgiant į auksčiau nurodytus faktus prašau Kauno miesto tarybos pakeisti Kauno miesto tarybos 2009-04-09 sprendimą T-244:
1.1. panaikinti punktą 25.1 „daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas Valdytojui ar Administratoriui leisti keisti buto ar kitų patalpų šildymo būdą ar atjungti buto ar kitų patalpų karšto vandens įrenginius nuo daugiabučio namo karšto vandens sistemos ir Valdytojo ar Administratoriaus raštiškas sutikimas.“
1.2. punktą 27 pakeisti sekančiai „Jeigu dėl buto ar kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo prašymo atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemų ir pakeisti buto ar kitų patalpų šildymo būdą įgyvendinimo kiti to daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, pageidaujančiam daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkui nereikia pateikti kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų ir Valdytojo ar Administratoriaus raštiško sutikimo, o Urbanistikos skyrius, gavęs prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, ne vėliau kaip per 3 dienas pateikia šilumos ar karšto vandens tiekėjui paraišką išduoti projektavimo sąlygas.“
2. Prašome kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją, inicijuojant kreipimąsi į Lietuvos Respublikos seimą, siekiant panaikinti Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, kurioje sakoma „ Jeigu pagal buto ar kitų patalpų savininko prašymą nutraukus šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį ir pakeitus jo buto ar kitų patalpų šildymo būdą kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybė pateikia suinteresuotam savininkui šių išlaidų, apskaičiuotų pagal kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodiką, išklotinę. Šiuo atveju savivaldybė turi teisę derinti sutarties nutraukimą ir daugiabučio namo, kurio šildymui naudojama šilumos tiekimo sistema, atskiro buto ar kitų patalpų šildymo būdo pakeitimą suinteresuotam buto ar kitų patalpų savininkui, tik šiam savininkui ir namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui) arba namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotam asmeniui, arba namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui sudarius sutartį dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo.“ Šia 26 straipsnio dalimi šilumos tiekėjui sudaromos sąlygos gauti pajamas net tokiu atveju, kai Lietuvos pilietis nebėra tiekėjo paslaugos gavėjas.

# Vardas Komentaras
1 Rolandas
Reikalaujame leisti vertotojams nevarzomai atsisakyti centralizuotos silumos tiekeju paslaugu.
2 Rita
esu už galimybę piliečiui atsijungti nuo centralizuotų tinklų ir už tai , kad ga;lėtų šildyti patalpas savo nuožiūra
3 Dalia
Reikia padaryti galą tam įteisintam žmonių apiplėšinėjimui
4 Genovaite
visoj Lietuvoj reikia ta istatyma keisti, ne tik Kaune
5 Jolanta
LIBERALIZUOKITE KOLCHOZINĮ ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMĄ. PANAIKINKITE PRIEVOLĘ DAUGIABUČIŲ GYVENTOJAMS PIRKTI CENTRALIZUOTAI TIEKIMĄ ŠILUMĄ!
6 Albertas
Pasirašau po visais peticijos punktais, bet netikiu, kad tokiu būdu galima ką nors psiekti. Kauno energija yra monopolistas, todėl apvagynės miesto gyventojus kiek tik galės. Labai dideli pinigai čia.
7 Angelija
žmonės turi nuspręsti, ar jiems reikia paslaugų
8 A.Stirna
Nesuprantu, kodel turiu moket uz man nereikalingas paslaugas, kai racionaliai naudojantis, net elektra sidytis butu pigiau
9 Irena
Vartotojo teises ir pasirinkima nevarzyti jokiais kaimynu pasira6ymais, pritariu visam Peticijos tekstui
10 nijolė
Aš tik už tai, kad paslaugos gavėjas pats legvai galėtų pasirinkti tiekėją
11 Rolandas
REIKALAUJAME LIBERALIZUOTI KOLCHOZINĮ ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMĄ, LEIŽIANT DAUGIABUČIŲ GYVENTOJAMS LAISVAI RINKTIS SAVO BUTO ŠILDYMO BŪDĄ

Jurbarko smurtautojui - REALIĄ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ! (125)

Centro. Adresuota: Generalinė prokuratūra | Lietuvos Respublikos prokuratūra

Jurbarko prievartautojas negavo realios laisvės atėmimo bausmės, padarius tokį sunkų nusikaltimą prieš merginą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už mažesnius nusižengimus žmogui gręsia realus laisvės atėmimas. Sulaikius M.I., jam buvo nustatytas 1,12 promilės girtumas. Tai taip pat sunkinanti aplinkybė. Atsiprašyti taip pat neatsiprašė asmeniškai, tai padarė per savo advokatą ir tai pasak tėvų neatrodė įtikinamai. Raginame Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros kreiptis į Aukščiausią Teismą dėl teisingo nuosprendžio skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

Dėl apšviestų šaligatvių įrengimo Nemėžyje (23)

Indrė. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybė

Mes Nemėžio rajono gyventojai, labai prašome įrengti apšviestą šaligatvi- pesčiųjų- dviratininkų taką Nemėžyje (Baltarusių g - Sirokomlės g) ir pesčiųjų perėjas, kad aplinkiniai gyventojai galėtu saugiai keliauti iki viešojo transporto stotelių, o vaikai iki mokyklos. Nesutvarkyti kelkraščiai verčia pėsčiuosius pažeidinėti eismo taisykles, bei apsunkina eismą vairuotojams. Vaikai - keliaujantys į mokyklą dviračiais, paspirtukais ir pėsčiomis - turi eiti šalikele.

Dėl priemonių mažinti triukšmą sankirtoje su A5 Vakarų aplinkelio magistraliniu keliu (17)

R.. Adresuota: VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija

Vadovaujantis Europos sąjungos direktyvos 2002/49/EB reikalavimais buvo vertinta aplinkos triukšmo tarša valstybinės reikšmės magistralėje A5, kertančioje Kauno miesto teritoriją ir sudarančią jo vakarinį aplinkkelį. Minėto kelio metinis transporto priemonių srautas sudaro 11 600 475 (2018m), triukšmo lygis siekia Ldvn 86 dBA (2013m). Pastovaus triukšmo lygis prie gyvenamųjų pastatų fasadų esančių Kauno miesto aglomeracijoje Klovainių, J.Skvirecko, Bačkonių, Alytaus, Šiluvos, Kražių ir kt. gatvėse sudarė Ldvn 69,9 dBA (2012-2013m) viršijant tiek dienos, tiek vakaro, tiek nakties ribinius dydžius. Atkreiptinas dėmesys, kad garso slėgio Ldvn dydis išreiškia triukšmo taršos priklausomybę logaritmiškai, nakties reišmė yra viršijama 6,1 dB, tai reiškia 53% didesnį triukšmo lygį už leistiną. Tyrime nebuvo vertintas triukšmo lygis gyvenamosiose patalpose, kuriose atidarius langus didžiausia leistina riba būtų viršijama keletą kartų. Didėjant transporto srautams yra tikėtinas triukšmo taršos lygio didėjimas, kuris prognozuojama 2028m gyvenamųjų pastatų aplinkoje sudarys Ldvn 70,7 dBA. Minėtoje zonoje 2013m duomenimis gyveno 160 gyventojų. Gyvenamasis rajonas sparčiai plečiasi, statomi nauji namai, tikėtinas gyventojų skaičiaus augimas. Dėl triukšmo taršos nėra užtikrinama gyvenimo kokybė, kyla pavojus gyventojų sveikatai ir gyvybei. Pasaulio sveikatos organizacija savo publikacijose nurodo visą spektrą triukšmo poveikio sukeliamų lėtinių ir terminalinių susirgimų. Taip pat minėtoje zonoje Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta Veršvų tylioji gamtos zona, kurios ~55% teritorijos veikia triukšmas viršijantis Ldvn 50 dBA. Pagal Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2014-2018m buvo vertinamos triukšmo šaltinių poveikio valdymo galimybės. Kadangi aukščiau minėta aglomeracijos zona patenka į teritoriją, kurioje rodiklis Ldvn viršija higienos normos HN33:2011 apibrėžtus ribinius dydžius LAeqT, pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, buvo priimtas dispozityvus sprendimas vakarinio miesto aplinkkelio – magistralės A5 keliamo triukšmo problemas spręsti techninėmis priemonėmis, įrengiant akustines sienutes. Buvo iškelti strateginiai tikslai gerinti aplinkos akustinę kokybę triukšmo taršos zonose. 2014m numatyta parengti akustinių sienučių vakariniame aplinkkelyje techninį projektą. Buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, atlikti modeliavimo darbai, 2014m vykdyti projektavimo darbai. Triukšmo sumažėjimo efektas, įgyvendinus triukšmo mažinimo priemones būtų pasiektas 100% teritorijos gyventojų. Žvelgiant į Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2019-2023 taip pat į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudarytą 2019-2023 metų pagrindinių kelių triukšmo prevencijos veiksmų planą matome, kad minėtu laikotarpiu projekto tęstinumas nėra numatytas. Triukšmo taršos šaltinis yra valstybinės reikšmės magistralė A5 su didesniu nei 6 mln transporto priemonių srautu, ji nėra miesto teritorija, jos valdytojo ar įgaliotų pavaldžių įstaigų ir įmonių prašome imtis priemonių mažinti triukšmą ir užtikrinti higienos normoje reglamentuojamus ribinius lygius bei pateikti triukšmo prevencijos veiksmų planą zonoje į šiaurę nuo Šilainių pl. ir minėtos magistralės sankirtos.