1992 m. spalio 25 d. Lietuvos žmonės referendumu priėmė Lietuvos Respublikos Konstituciją tam, kad šios Konstitucijos būtų laikomasi visur ir visada. Kad galėtų turėti šią savo šalies, demokratinės nepriklausomos valstybės, Konstituciją, žmonės liejo savo kraują ir aukojo savo gyvybes, kentėjo Sibiro katorgose. Todėl šiandien kiekvienas, kuris pamina Lietuvos Respublikos Konstituciją ir joje įtvirtintus principus, kartu apdergia tų už Lietuvos nepriklausomybę ir teisę turėt savo Konstituciją žuvusių atminimą. Taigi Konstitucijos trypėjas trypia viską, kas Lietuvos žmonėms brangu, ir įskaudina bei paniekina visus Lietuvos žmones.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31-ajame straipsnyje sakoma, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, taip pat sakoma, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.

Tai kodėl visa Lietuva turi progos stebėt, kaip kelis žmones nuteisė žiniasklaida ir grupė bendraminčių, remiami politikų? Kodėl žmonės iššaudyti ir apkaltinti baisiausiais nusikaltimais net pirminio tyrimo policijoje neatlikus? Kodėl tie žmonės ir toliau žiniasklaidos ir kai kurių politikų viešai kaltinami? Ir kodėl matom moterį (iš jos atimtas vaikas), nubaustą nesiremiant jokiu įstatymų? Moterį, kuriai nepareikšti nei kaltinimai, nei įtarimai, pirminių operatyvinių priemonių taikymo terminai jau seniai pasibaigę, bet moteris nubausta ir niekas nenurodo konkretaus įstatymo, pagal kurį patys tą moterį nubaudė, net pareikalavus tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų atstovams? Konstitucija tokio baudimo principo nenumato - žmogus laikomas nekaltu, kol jo kaltė nėra pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir nubaustas gali būti tik remiantis įstatymais!

Konstitucijos 109 straipnis sako, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.

Tai kodėl matome, kad teismai nagrinėja bylas, klausydami grupės bendraminčių reikalavimų, ir net atšaukia savo sprendimus, jei tie bendraminčiai pareikalauja? Konstitucija vadovavimosi tokiais reikalavimais nenumato - aiškiai pasakyta, kad būtina vadovautis įstatymais, o ne kažkieno norais ar reikalavimais!

Konstitucijos 38 straipsnyje teigiama, kad valstybė globoja tėvystę ir motinystę, ir kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis.

Tai kodėl mes matome, kad iš vaiko atimta motina, o iš motinos atimtas vaikas ir atimta teisė jį auklėti, nesiremiant jokiu įstatymu? Koks teismas įrodė, kad motina neauklėjo savo vaiko doru žmogumi ar kokį kitą nusikaltimą padarė, kad de fakto iš motinos ir jos dukters atimtos abiejų prigimtinės teisės būti kartu, viena šeima? Konstitucija tokių nepagrįstų atėmimų nenumato - tėvai turi teisę auginti ir auklėti savo vaikus, o šią teise atimt galima tik remiantis įstatymais ir teisme įrodžius atitinkamas kaltes!

Konstitucijos 114 straipsnyje sakoma, kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.

Tai kodėl matome politikus, mitinguose palaikančius vieną bylos šalį, skaitome tendencingus politikų straipsnius, kuriuos galima suprast kaip nurodymą teismui spręst bylą taip ir ne kitaip, kodėl bylas ima svarstyt Seimas, paėmęs iš tyrėjų, ir kodėl girdime aiškinant iš aukštų tribūnų, kokia tvarka ir ką teismas turi spręsti? Ir kodėl tokia veika niekam neužtraukė jokios atsakomybės?

Be to, galioja ir įstatymai, pagal kuriuos baudžiama už klaidinančios ir neteisingos informacijos skleidimą. Visame pasaulyje pedofilija yra diagnozė (TLK -10 pažymėta kodu F65.4), kaip ir shizofrenija, epilepsija ar depresija, tai kodėl matome politiko parengtą peticiją su reikalavimu įsteigt pedofilų registrą, bet peticijoje kalbama visai ne apie diagnozavimą ir gydymą, bet apie žmones, padariusius seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus? Tai ką valdžia ketina registruot - ligonius, visiškai sveikus nusikaltėlius, nusikaltusius ligonius ar dar jokio nusikaltimo nepadariusius, bet sutrikimų turinčius ir į gydymo įstaigas dėl atitinkamų problemų besikreipusius žmones? Dėl šios priežasties taip pat negalima sakyti „pedofilijos byla“, jei ten nagrinėjama ne kokio nors neteisingo šio sutrikimo diagnozavimo ar neteisingo gydymo klausimai. Reikia sakyti „vaiko tvirkinimo byla“, „vaiko prievartavimo byla“ ar panašiai, kad kiekvienam būtų aišku, kas iš tiesų turima mintyje ir kokį BK straipsnį ketinama taikyti.

Neteisingas terminų vartojimas daro didelę žalą tikslui apsaugoti vaikus nuo lytinių nusikaltimų jų atžvilgių. Kadangi iš tiesų pedofilija yra potraukis vaikams iki brendimo amžiaus (paprastai iki 13 metų) (beje, potraukis, kuris gali paskatinti nusikalstamą veiką, bet pats nėra nusikalstama veika), sudaroma iliuzija, kad 13-18 metų vaikai jau yra nesaugotini ir tokio amžiaus vaikus galima seksualiai išnaudot, ir skatinamas toks išnaudojimas. O juk pagal Lietuvos įstatymus vaikas yra asmuo iki 18 metų, su visa iš to išplaukiančia teisine apsauga, dėl kurios Lietuva dar ir papildomai įsipareigojo, ratifikuodama Vaiko teisių konvenciją ir priimdama atitinkamus įstatymus.

Be to, kai iš aukštų tribūnų sąvokos vartojamos neteisingai ir dėl to pasidaro neaiški jų apibrėžtis, atsiranda pagrindas moralinei panikai, mistinių „baubų“ kūrimui ir raganų medžioklei bei paprasčiausiam susidorojimui su neįtikusiais, koks buvo vykdomas vartojant sąvoką „liaudies priešas“.

Visokių nepagrįstų panikų kurstymas yra naudingas tik Lietuvos priešams, nes nukreipia dėmesį nuo dalykų, dėl kurių iš tiesų reikėtų susirūpinti. Be to, tokiais atvejais visuomenės jėgos ir ištekliai nukreipiami į mitologinę ekvilibristiką, o ne tikroms problemoms spręsti.

Taigi reikalaujame iš valdžios institucijų, įskaitant teisėsaugos institucijas:

1. Griežtai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų nuostatų visų asmenų atžvilgiu, kaip reikalaujama pagal Konstitucijos 29 straipsnį.

2. Nedelsiant atitaisyti padarytus pažeidimus ir kompensuoti patirtą žalą asmenims, nukentėjusiems dėl to, kad jų atžvilgiu buvo pažeidinėjami Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtinti principai, kaip numatyta pagal įstatymus.

3. Liautis kursčius moralinę paniką ir neteisingai vartojus sąvokas (t. y. skleidus neteisingą ir klaidinančią informaciją).

4. Pasimokyti iš kitų ES valstybių narių patirties sprendžiant moralinių panikų klausimus, o ne kartoti kitų senas klaidas, kurios tose valstybėse seniai ištaisytos ir seniai imtasi priemonių, kad tos klaidos nesikartotų.

5. Labai gerai įsiminti Konstitucijos 5 straipsnį, kuriame sakoma, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Nenorim girdėt, kaip pareigūnai apgailestauja, kad, išaiškėjus informacijai apie jų darbo broką, pakenkta įstaigų įvaizdžiui, lyg įstaigos jam tarnautų. Pareigūnai turėtų apgailestaut, kad pakenkė žmonėms, blogai jiems tarnavo, atsiprašyt žmonių už tai, ištaisyt klaidas, kompensuot padarytą žalą ir pateikt konkrečius planus ir pažadus, kaip ateityje vengs broko ir tarnaus žmonėms geriau.

• 0
• 0
• 1K
• Komen. (15)
• Kopijuoti nuorodą