Dėl Austrų literatūros skaityklos (Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje) statuso išlaikymo

Dėl Austrų literatūros skaityklos (Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje) statuso išlaikymo:
Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Kultūros ministrą Arūną Gėlūną, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministeriją, LR Seimo tarpparlamentinių ryšių su Austrija grupės pirmininką Petrą Auštrevičių, Austrijos Respublikos ambasadą Lietuvoje prašydami imtis veiksmų, kad Austrijos literatūros skaitykla galėtų tęsti savo kultūrinę misiją ir netaptų vien formalia knygų išdavimo vieta.

Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vykdant neformalią restruktūrizaciją bibliotekos vadovybė savo iniciatyva nusprendė nuo 2012 m. sausio mėn. pakeisti Austrų literatūros skaityklos struktūrą – palikti joje tik vieną nedidelės kvalifikacijos reikalaujančią darbo vietą, kad skaitykloje nuo 11 val. iki 19 val. būtų tiesiog budima. Šitaip sugriaunama austrų literatūros skaityklos koncepcija, tikslai ir funkcijos – ji tampa tiesiog paprastu bibliotekos padaliniu. Austrų skaityklos darbuotojų–specialistų bibliotekoje irgi nebeliks, nes jiems siūlomas žemesnės kvalifikacijos darbas.
Vykdant šią bibliotekos pertvarką austrų literatūros skaityklos skaitytojai neteks specializuotų kultūrinių renginių, projektų, nebus tikslingai formuojami leidinių fondai, nutrūks bibliotekos bendradarbiavimas su dėstytojais ir studentais, mokytojais, vertėjais, gidais bei kitais akademinių ir kultūrinių sferų skaitytojais, nebeliks kontaktų su Austrijos kultūrinėmis institucijomis.
Garsių Lietuvos ir Austrijos kultūros žmonių ir tiesiog skaitytojų daug metų šioje skaitykloje kurta viešoji erdvė tapo nebereikalinga bibliotekos vadovybei, viešose kalbose mielai žongliruojančiai frazėmis apie tai, kad bibliotekos neturi būti vien knygų saugyklos ir kad jos skirtos Lietuvos pažangai..
Akivaizdu, kad pertvarkos sumanytojams visai nė motais tas faktas, jog ši skaitykla yra puikus prasmingo ir konkretaus tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Austrijos pavyzdys. Panašu, kad biblioteka nebenori prisidėti Vilniuje ir Lietuvoje skleidžiant austriškas ar Vienos tradicijas, tiek daug davusias Europos ir viso pasaulio kultūrai, o deklaruojamą „bibliotekų priartinimą prie skaitytojų“ supranta tik kaip knygos išdavimo įforminimą.
Teisinis Austrų literatūros skaityklos (vok. „Österreich-Bibliothek“) pagrindas yra ilgalaikiai ir tebegaliojantys tarptautiniai susitarimai dėl bendradarbiavimo kultūros srityje tarp Lietuvos ir Austrijos – tarp Austrijos Respublikos ambasados Lietuvoje, kurią tam įgaliojo Austrijos užsienio reikalų ministerija, ir Lietuvos Kultūros ministerijos bei Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos.
Austrų skaityklos skaitytojai kasmet (kol kas) sulaukia naujų leidinių, kurių skaitykla kasmet užsako už 2000 EUR. Nuolat vertingiausiomis knygomis papildomas skaityklos leidinių fondas –vienintelė Lietuvoje Austrijos leidinių kolekcija –nuosekliai ir rūpestingai kaupta nuo pat skaityklos įstegimo. Pakeitus austrų literatūros skaityklos struktūrą biblioteka praras ir galimybę tikslingai užsakinėti literatūrą iš Austrijos.
Nesuprantama, kodėl numatoma austrų skaityklos reorganizacija nebuvo aptarta nei su tarptautinių susitarimų partneriais (Austrija), nei su skaityklos darbuotojais, kodėl kategoriškai ir vienašališkai buvo nuspręsta skirti vieną minimalią budėjimo vietą ignoruojant svarbiausias austrų skaityklos funkcijas – projektus, renginius, kultūrinę sklaidą ir veiklą. Ką jau kalbėti apie tai, kad net paprasčiausias knygos išdavimas, kurį taip akcentuoja pertvarkos autoriai, reikalauja atitinkamos kvalifikacijos ir profesionalumo – juk tai specializuotas tarpdisciplininis fondas užsienio kalba, o juo naudojasi išsilavinę ir į siauras sritis besigilinantys skaitytojai.
Austrų literatūros skaitykla Lietuvoje yra viena iš 50-ties austrų bibliotekų, o kartu ir tarptautinio, ilgalaikio ir tęstinio Austrijos užsienio reikalų ministerijos (Bundesministerium für auswärtige und europäische Angelegenheiten) projekto dalis. Daugiau informacijos apie tai – austrų bibliotekų portale (www.oesterreich-bibliotheken.at). Pagal dvišalį susitarimą Austrijos užsienio reikalų ministerija kasmet bibliotekai Vilniuje skiria 2000 EUR, už kurios skaitykla (t.y., joje dirbanti germanistė) tikslingai užsako naujausius ir aktualiausius leidinius, atsižvelgdama ir į skaitytojų poreikius bei pageidavimus. Abu skaityklos darbuotojai kasmet kviečiami į tobulinimosi seminarus Austrijoje, kuriuose paskaitas skaito iškiliausi literatūros kritikai, universitetų profesoriai, rašytojai, kultūros žmonės. Austrija daug investuoja ir į skaitykloje vykstančius ar skaityklos rengiamus kultūrinius projektus bei renginius. Čia reikėtų prisiminti, kad būtent pirmojo Austrijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje dr..Floriano Haugo iniciatyva buvo suremontuota ir puošnioji Mickevičiaus bibliotekos Bendroji skaitykla (austrai sumokėjo pusę remonto sumos), kuri jau ne vienerius metus naudojama visos bibliotekos reprezentaciniams renginiams. Austrai bibliotekai padovanojo nemažai techninės įrangos, puikios kokybės baldų ir pan.
Iniciatyva palikti tik formalią aptarnavimo vietą ir sunaikinti visa, kas skaitykloje iki šiol sukurta bendromis skaitytojų, Lietuvos ir Austrijos kultūros žmonių bei skaityklos darbuotojų pastangomis yra tiesiog nesuprantama. Tai tikras akibrokštas visiems kultūriniams mainams ir bendradarbiavimui, taip demonstruojama nepagarba skaitytojams ir Europos vertybėms.

# Vardas Komentaras
1 Dagnė
iš pradžių kuriam, paskui, kai jau viskas, kas sukurta, pradeda veikti ir duoti rezultatų, nusprendžiam griauti
2 Rostislavas
Pritariu Peticijos autoriams. 1992 01 20 kartu su rezidavusiu Kopenhagoje Austrijos Ambasadoriumi dr.Franz Wunderbaldiger teko dalyvauti pasirenkant patalpas A.Mickevičiaus bibliotekoje
3 Paulius
Gaila, kad bibliotekų reformuotojai nederina tarpusavyje savo veiksmų. Prieš kelerius metus jau uždaryta Herderio skaitykla Mažvydo bibliotekoje.
4 Jurgita
Skaitykla reikalinga ne tik mano tyrimams dėl savo vertingos literatūros, bet ir mano vaikams, kurie su mielu noru dalyvauja skaityklos darbuotojų organizuojamuose renginiuose
5 Giedra
Jau ir taip vokiečių kalba Lietuvoje nustumta į pašalį, austrų skaityklai dėkinga jaučiuosi ir už turimą literatūrą, ir ypač už bent retkarčiais parodomus filmus.
6 Jonas
Skaityklą būtina išsaugoti, nes per ilgus okupacijos dešimtmečius buvo nutraukti baltų ir germanų kultūriniai ryįiai. Kultūrinine veiklą reikia tik plėsti.
7 Onutė
Atminkime, jog kultūros vertybės auga labai lėtai, o sunaikinama labai greitai. Tad globokime jau sukūrtą skaityklą.
8 Gediminas
Kiekviena netektis kultūros lauke tampa nesugrąžinama prarastimi
9 Egle
butinai reikia issaugoti toki kulturini bendradarbiavima ir svietima
10 Vilija
už austų literatūros ir kultūros plėtrą ir puoselėjimą Lietuvoje
11 Irena
Si skaitykla - austrų, vokiečiū, šveicarų, Liechtenšteino kultūros skalidos vieta, galimybė susitikti lietuviams su tų kultūrų atstovais, jas geriaiu pažinti ir skleisti lietuvių kultūrą ir literatūrą
12 Irena
Cia dirba mielos profesionalios darbuotojos, mylincios vokieciu kalba, cia yra austru kulturos zidinys, kuriuo Vilnius gali didziuotis. Sunaikinti nera sudetinga...
13 Nijole
Austrų literatūros skaityklos statusą išlaikyti būtina. Čia visuomet gauni ne tik knygą, bet ir patarimą, pasiūlymą, paaiškinimą. O kokie naudingi ir įdomūs renginiai organizuojami jaukioje aplinkoje!
14 Nida
Austrijos skaitykla yra labai reikalinga vokiečių kalbos dėstytojams irstudentams, ypač VU
15 Vladas
Regis, čia panaši griovyba kaip neseniai „Lietuviškų knygų"; padariniai būtų - nebepataisomi.
16 Kristina
Tai - labai svarbi ir vienintelė tokio pobūdžio vieta Lietuvoje, negalima jos panaikinti.
17 Astrida
Dingus vokiečių k. skaityklai Mažvydo bibliotekoje, būtų prasminga šią Austrų skaityklą plėsti iki vokiečiakalbės literatūros skaityklos
18 Sarune
Kodel del savaime aiskaus dalyko kyla nors uzdaryti,ar reikia, kad Lietuvoje butu berasciu ?Juk daug kas skaito vokiskai ..Kam ta skaitykal maiso? Ar nebera svarbesniu problemu?
19 Arthur
jei si biblioteka veikia pagal Lietuvos ir Austrijos susitarima, direktorius neturi teises griauti jos struktura
20 Jūratė
vokiečių ir austrų kalbos jau šiek tiek vėl tampa Lietuvoje populisrios, ir vėl kertama šaka, gaila.
21 manfred
Diese Bibliothek und ihre Organisation soll bitte so bleiben wie sie ist!!!
22 Juozas
Austrijos literatūros skaitykla labai aktuali ir Lietuvos-Austrijos draugijai - skairtykloje vyksta Draugijos prezidiumo ir narių pasitarimai, susitikimai su svečiais iš Austrijos i
23 Vilija
Neleiskime naikinti bibliotekų, apsaugokime visuomenę nuo verslininkų užmačių. Ar neišgirsime netrukus, kad Trakų gatvėje, Vilniaus senamiestyje stovintis pastatas bus naudojamas kitomis intencijomis?

Peticija dėl karantino ribojimų bei LR piliečių prigimtinių teisių bei laisvių suvaržymo panaikinimo (2071)

Loreta. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas ir vyriausybė

LR Vyriausybė 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 apribojo Lietuvos Respublikos piliečių prigimtines teises ir laisves. Įvesti beprecedenčiai taikos metui apribojimai yra represiniai ir pertekliniai – šiuo nutarimu LR Vyriausybė galimai pažeidė LR Konstitucijos 18, 20, 21, 22, 23, 32, 36, 38, 46, 53, 93 straipsnius (sąrašas nebaigtinis). Mes, žemiau pasirašę LR piliečiai, reikalaujame nedelsiant atšaukti 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 LR piliečių teises paminančias nuostatas. Kreipiamės į LR Seimo narius, kad šie skubos tvarka inicijuotų kreipimąsi į LR Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl LR Vyriausybės veiksmų teisėtumo. Taip pat reikalaujame: 1. Įvedant užkrečiamų ligų plitimo prevencijos priemones, taikyti mažiausios žalos principą. Apribojimų šalies mastu taikymo praktikos turi būti atsisakyta. Šalies savivaldybes įgalinti taikyti infekcijos kontrolės priemones atsižvelgiant i vietinius virusinės infekcijos paplitimo rodiklius. 2. Nedelsiant parengti komercinių bei visuomeninių veiklų epidemiologinio rizikingumo sąlyginius įverčius bei nustatyti higieninius ir epidemiologinius reikalavimus jų veikloms vykdyti. 3. Kaukių dėvėjimą padaryti rekomendaciniu, įvertinus atnaujintus mokslo duomenis bei atsižvelgiant į tarptautinių sveikatos ir užkrečiamųjų ligų kontrolės organizacijų rekomendacijas. 4. Panaikinti visus apribojimus visiems gyventojams, išskyrus saviizoliacijos reikalavimus susirgus Covid-19 liga bei nustačius pirminio kontakto atvejį, taip pat visų tipų veikloms, joms įgyvendinus 2 punkto reikalavimus. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/85898ad43e3311eb8c97e01ffe050e1c https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm

Ar vienuolis kapucinas tėvas Stanislovas Dobrovolskis turėtų būti paskelbtas šventuoju? Taip. Jis to vertas. (347)

Valdas. Adresuota: Kauno arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui

Tėvas Stanislovas - visų, esančiųjų bėdoje brolis. Atoki Paberžės kaimo parapija, į kurią tėvas Stanislovas buvo paskirtas grįžęs iš tremties, netrukus virto krizėje atsidūrusiųjų priebėga, kur jie buvo laukiami, išklausomi, šiltai priimami, taip pat ir dvasinės traukos centru. Jo asmenybės šilumą, tikrą neturtą ir asketizmą, išmintį pamena visi jį pažinojusieji. Tėvas Stanislovas vertas būti paskelbtas šventuoju.

Dėl Grigiškių seniūno Leonard Klimovič (ne)atliekamų pareigų (172)

Grigiškių. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės merui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui

P E T I C I J A Dėl Grigiškių seniūno Leonard Klimovič (ne)atliekamų pareigų 2021 m. vasario 10 d., Seniūnijų vaidmuo yra susijęs su savivaldybės administracinių ir viešųjų paslaugų priartinimu prie žmogaus, jų prieinamumo vietos bendruomenei didinimu. Seniūnija, būdama arčiausiai gyventojų, atlieka tarpininkės vaidmenį tarp savivaldybės ir vietos bendruomenės, taip priartindama vietos valdžią prie gyventojų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, seniūnas turi spręsti vietos gyventojų problemas, nagrinėti jų prašymus, skundus, telkti bendruomenę, supažindinti vietos gyventojus su strateginiu ir seniūnijos metiniu veiklos planu, ūkiškai tvarkyti seniūnijai skirtus asignavimus ir pan., tačiau viso šito Grigiškių m. gyventojai pasigenda. Grigiškių seniūnas neatsižvelgia į miesto bendruomenės, seniūnaičių nuomonę, prašymus, nevyksta dialogas su gyventojais. Seniūnas pasižymi vienasmeniu, galima sakyti autokratišku valdymo metodu, kuris netenkina Grigiškių m. gyventojų. Seniūnijoje nėra informacijos sklaidos, visuomenei nepristatomi strateginiai ir seniūnijos metiniai veiklos planai, nėra veiklos tęstinumo bei veiklos ataskaitų pristatymo gyventojams, skiriami asignavimai, galimai, naudojami neefektyviai, neracionaliai ir neskaidriai, tikėtina seniūnas tinkamai nevykdo valstybės tarnautojo pareigų, neinformavo valstybinių institucijų apie Vokės upės ir Grigiškių tvenkinio apgailėtiną situaciją. Nėra tinkamo grįžtamojo ryšio ir kompetentingų bei konkrečių atsakymų į gyventojų paklausimus, tikėtina, kad seniūnija nesilaiko Lietuvos Respublikos teisės aktais patvirtintų dokumentų rengimo taisyklių, t.y. seniūnijai (seniūnui) pateikiami raštai/skundai/prašymai nėra registruojami, vengiama į juos atsakyti Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytais terminais. Gyventojai kantriai (jau daugiau nei 20 metų) laukia Grigiškių m. kelių, gatvių, šaligatvių ir kiemų sutvarkymo, neapsemtų pravažiavimų, apšvietimo, senų griuvėsių ir teritorijų sutvarkymo, viešųjų erdvių gerbūvio gerinimo (poilsio zonos ir Grigiškių tvenkinys), pagarbaus seniūno elgesio ir bendravimo su gyventojais. Grigiškių m. bendruomenė ilgai laukė ir nusipelnė kokybiškų sprendimų dabar. Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame atsižvelgti į išsakytas pastabas ir nuogąstavimus, siūlome peržvelgti Grigiškių m. seniūno Leonard Klimovič per eilę metų (ne)atliktus darbus, įvertinti jo kompetenciją ir atitikimą valstybės tarnautojui bei pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti keliamiems reikalavimams, galimus įgaliojimų viršijimus bei svarstyti galimybę atleisti seniūną iš užimamų pareigų. П E T И Ц И Я Относительно (не)выполняемых обязанностей старoстой Григишкес Леонардом Климовичем 2021 г. февраль Роль старoсты связана с приближением административных и государственных служб муниципалитета к человеку, повышая их доступность для местной общины (населения). Старoста действует как посредник между муниципалитетом и местной общиной, тем самым приближая местное самоуправление к населению. В соответствии с Законом о местном самоуправлении Литовской Республики, старoста должен решать проблемы местных жителей, рассматривать их просьбы, жалобы, мобилизовать сообщество, знакомить местных жителей со стратегическим и годовым планом деятельности сенюнии, ответственно распоряжаться ассигнованиями, однако все это отсутствует. Старoста Григишкес не учитывает мнение и просьбы жителей, нет диалога с населением. Информация от старосты на территории сенюнии отсутствует, стратегические и годовые планы деятельности не предоставляются общественности, отсутствуют отчеты о деятельности старoсты, ассигнования распределяются, используются возможно неэффективно, нерационально и непрозрачно. Отсутствует обратная связь, грамотные и конкретные ответы на запросы жителей, вероятно, что старoста не соблюдает правила подготовки документов, утвержденные правовыми актами Литовской Республики, т.е. письма/ жалобы/просьбы не регистрируются, ответы на них не предоставляются в сроки, установленные правовыми актами Литовской Республики. Жители терпеливо, более 20 лет, ждали строительства дорог, улиц, тротуаров и дворов, устройства освещения, приведения в порядок старых руин и территорий, улучшения благосостояния общественных пространств (зоны отдыха и пруда в Григишкес), уважительного поведения и общения с жителями. Жители Григишкес долго ждали и заслуживают качественных решений Мы, ниже подписавшиеся, требуем учесть высказанные замечания, предлагаем оценить работу Леонарда Климовича и выполнение прямых обязанностей, которые не выполнялись на протяжении многих лет, оценить его компетентность и соответствие требованиям, предъявляемым к государственному служащему, а также функциям, изложенным в должностной инструкции, и рассмотреть возможность увольнения с занимаемой должности.

NE Druskininkų miesto mokyklų tinklo pertvarkai ! (253)

Diana. Adresuota: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Kategoriškai NESUTINKAME su Druskininkų mieste planuojama "Saulės" pagrindinės bei "Atgimimo" mokyklų tinklo pertvarkymo reforma, nes tai pažeidžia mūsų pasirinkimo teisę į švietimo įstaigos pasirinkimą pagal gyvenamąją vietą, vaikų saugų savarankiškumą, į jau sukurtą ilgametę saugią aplinką mūsų mokyklose, į pedagogų darbo vietų išsaugojimą, bei daug kitų argumentų faktišką konstatavimą. Pradinėje mokykloje negali būti daugiau nei 400 mokinių. Įvykdžius reformą, pradinė mokykla turėtų apie 700 mokinių. O tai jau blogai. Esame patenkinti ugdymo procesu savo mokyklose ir nenorime, kad būtų suardytos dviejų mokyklų bendruomenės. Nuoroda apie siūlomą reformą : http://www.manodruskininkai.lt/svietimas/pradedamas-rengti-druskininku-savivaldybes-bendrojo-ugdymo-mokyklu-tinklo-pertvarkos-2021-2025-metu-planas/ P.S. AGRESYVŪS IR ĮŽEIDŽIANTYS KOMENTARAI NETOLERUOJAMI ! PRAŠOM GERBTI VIENI KITUS !