Dėl Austrų literatūros skaityklos (Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje) statuso išlaikymo

Dėl Austrų literatūros skaityklos (Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje) statuso išlaikymo:
Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Kultūros ministrą Arūną Gėlūną, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministeriją, LR Seimo tarpparlamentinių ryšių su Austrija grupės pirmininką Petrą Auštrevičių, Austrijos Respublikos ambasadą Lietuvoje prašydami imtis veiksmų, kad Austrijos literatūros skaitykla galėtų tęsti savo kultūrinę misiją ir netaptų vien formalia knygų išdavimo vieta.

Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vykdant neformalią restruktūrizaciją bibliotekos vadovybė savo iniciatyva nusprendė nuo 2012 m. sausio mėn. pakeisti Austrų literatūros skaityklos struktūrą – palikti joje tik vieną nedidelės kvalifikacijos reikalaujančią darbo vietą, kad skaitykloje nuo 11 val. iki 19 val. būtų tiesiog budima. Šitaip sugriaunama austrų literatūros skaityklos koncepcija, tikslai ir funkcijos – ji tampa tiesiog paprastu bibliotekos padaliniu. Austrų skaityklos darbuotojų–specialistų bibliotekoje irgi nebeliks, nes jiems siūlomas žemesnės kvalifikacijos darbas.
Vykdant šią bibliotekos pertvarką austrų literatūros skaityklos skaitytojai neteks specializuotų kultūrinių renginių, projektų, nebus tikslingai formuojami leidinių fondai, nutrūks bibliotekos bendradarbiavimas su dėstytojais ir studentais, mokytojais, vertėjais, gidais bei kitais akademinių ir kultūrinių sferų skaitytojais, nebeliks kontaktų su Austrijos kultūrinėmis institucijomis.
Garsių Lietuvos ir Austrijos kultūros žmonių ir tiesiog skaitytojų daug metų šioje skaitykloje kurta viešoji erdvė tapo nebereikalinga bibliotekos vadovybei, viešose kalbose mielai žongliruojančiai frazėmis apie tai, kad bibliotekos neturi būti vien knygų saugyklos ir kad jos skirtos Lietuvos pažangai..
Akivaizdu, kad pertvarkos sumanytojams visai nė motais tas faktas, jog ši skaitykla yra puikus prasmingo ir konkretaus tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Austrijos pavyzdys. Panašu, kad biblioteka nebenori prisidėti Vilniuje ir Lietuvoje skleidžiant austriškas ar Vienos tradicijas, tiek daug davusias Europos ir viso pasaulio kultūrai, o deklaruojamą „bibliotekų priartinimą prie skaitytojų“ supranta tik kaip knygos išdavimo įforminimą.
Teisinis Austrų literatūros skaityklos (vok. „Österreich-Bibliothek“) pagrindas yra ilgalaikiai ir tebegaliojantys tarptautiniai susitarimai dėl bendradarbiavimo kultūros srityje tarp Lietuvos ir Austrijos – tarp Austrijos Respublikos ambasados Lietuvoje, kurią tam įgaliojo Austrijos užsienio reikalų ministerija, ir Lietuvos Kultūros ministerijos bei Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos.
Austrų skaityklos skaitytojai kasmet (kol kas) sulaukia naujų leidinių, kurių skaitykla kasmet užsako už 2000 EUR. Nuolat vertingiausiomis knygomis papildomas skaityklos leidinių fondas –vienintelė Lietuvoje Austrijos leidinių kolekcija –nuosekliai ir rūpestingai kaupta nuo pat skaityklos įstegimo. Pakeitus austrų literatūros skaityklos struktūrą biblioteka praras ir galimybę tikslingai užsakinėti literatūrą iš Austrijos.
Nesuprantama, kodėl numatoma austrų skaityklos reorganizacija nebuvo aptarta nei su tarptautinių susitarimų partneriais (Austrija), nei su skaityklos darbuotojais, kodėl kategoriškai ir vienašališkai buvo nuspręsta skirti vieną minimalią budėjimo vietą ignoruojant svarbiausias austrų skaityklos funkcijas – projektus, renginius, kultūrinę sklaidą ir veiklą. Ką jau kalbėti apie tai, kad net paprasčiausias knygos išdavimas, kurį taip akcentuoja pertvarkos autoriai, reikalauja atitinkamos kvalifikacijos ir profesionalumo – juk tai specializuotas tarpdisciplininis fondas užsienio kalba, o juo naudojasi išsilavinę ir į siauras sritis besigilinantys skaitytojai.
Austrų literatūros skaitykla Lietuvoje yra viena iš 50-ties austrų bibliotekų, o kartu ir tarptautinio, ilgalaikio ir tęstinio Austrijos užsienio reikalų ministerijos (Bundesministerium für auswärtige und europäische Angelegenheiten) projekto dalis. Daugiau informacijos apie tai – austrų bibliotekų portale (www.oesterreich-bibliotheken.at). Pagal dvišalį susitarimą Austrijos užsienio reikalų ministerija kasmet bibliotekai Vilniuje skiria 2000 EUR, už kurios skaitykla (t.y., joje dirbanti germanistė) tikslingai užsako naujausius ir aktualiausius leidinius, atsižvelgdama ir į skaitytojų poreikius bei pageidavimus. Abu skaityklos darbuotojai kasmet kviečiami į tobulinimosi seminarus Austrijoje, kuriuose paskaitas skaito iškiliausi literatūros kritikai, universitetų profesoriai, rašytojai, kultūros žmonės. Austrija daug investuoja ir į skaitykloje vykstančius ar skaityklos rengiamus kultūrinius projektus bei renginius. Čia reikėtų prisiminti, kad būtent pirmojo Austrijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje dr..Floriano Haugo iniciatyva buvo suremontuota ir puošnioji Mickevičiaus bibliotekos Bendroji skaitykla (austrai sumokėjo pusę remonto sumos), kuri jau ne vienerius metus naudojama visos bibliotekos reprezentaciniams renginiams. Austrai bibliotekai padovanojo nemažai techninės įrangos, puikios kokybės baldų ir pan.
Iniciatyva palikti tik formalią aptarnavimo vietą ir sunaikinti visa, kas skaitykloje iki šiol sukurta bendromis skaitytojų, Lietuvos ir Austrijos kultūros žmonių bei skaityklos darbuotojų pastangomis yra tiesiog nesuprantama. Tai tikras akibrokštas visiems kultūriniams mainams ir bendradarbiavimui, taip demonstruojama nepagarba skaitytojams ir Europos vertybėms.

# Vardas Komentaras
1 Dagnė
iš pradžių kuriam, paskui, kai jau viskas, kas sukurta, pradeda veikti ir duoti rezultatų, nusprendžiam griauti
2 Rostislavas
Pritariu Peticijos autoriams. 1992 01 20 kartu su rezidavusiu Kopenhagoje Austrijos Ambasadoriumi dr.Franz Wunderbaldiger teko dalyvauti pasirenkant patalpas A.Mickevičiaus bibliotekoje
3 Paulius
Gaila, kad bibliotekų reformuotojai nederina tarpusavyje savo veiksmų. Prieš kelerius metus jau uždaryta Herderio skaitykla Mažvydo bibliotekoje.
4 Jurgita
Skaitykla reikalinga ne tik mano tyrimams dėl savo vertingos literatūros, bet ir mano vaikams, kurie su mielu noru dalyvauja skaityklos darbuotojų organizuojamuose renginiuose
5 Giedra
Jau ir taip vokiečių kalba Lietuvoje nustumta į pašalį, austrų skaityklai dėkinga jaučiuosi ir už turimą literatūrą, ir ypač už bent retkarčiais parodomus filmus.
6 Jonas
Skaityklą būtina išsaugoti, nes per ilgus okupacijos dešimtmečius buvo nutraukti baltų ir germanų kultūriniai ryįiai. Kultūrinine veiklą reikia tik plėsti.
7 Onutė
Atminkime, jog kultūros vertybės auga labai lėtai, o sunaikinama labai greitai. Tad globokime jau sukūrtą skaityklą.
8 Gediminas
Kiekviena netektis kultūros lauke tampa nesugrąžinama prarastimi
9 Egle
butinai reikia issaugoti toki kulturini bendradarbiavima ir svietima
10 Vilija
už austų literatūros ir kultūros plėtrą ir puoselėjimą Lietuvoje
11 Irena
Si skaitykla - austrų, vokiečiū, šveicarų, Liechtenšteino kultūros skalidos vieta, galimybė susitikti lietuviams su tų kultūrų atstovais, jas geriaiu pažinti ir skleisti lietuvių kultūrą ir literatūrą
12 Irena
Cia dirba mielos profesionalios darbuotojos, mylincios vokieciu kalba, cia yra austru kulturos zidinys, kuriuo Vilnius gali didziuotis. Sunaikinti nera sudetinga...
13 Nijole
Austrų literatūros skaityklos statusą išlaikyti būtina. Čia visuomet gauni ne tik knygą, bet ir patarimą, pasiūlymą, paaiškinimą. O kokie naudingi ir įdomūs renginiai organizuojami jaukioje aplinkoje!
14 Nida
Austrijos skaitykla yra labai reikalinga vokiečių kalbos dėstytojams irstudentams, ypač VU
15 Vladas
Regis, čia panaši griovyba kaip neseniai „Lietuviškų knygų"; padariniai būtų - nebepataisomi.
16 Kristina
Tai - labai svarbi ir vienintelė tokio pobūdžio vieta Lietuvoje, negalima jos panaikinti.
17 Astrida
Dingus vokiečių k. skaityklai Mažvydo bibliotekoje, būtų prasminga šią Austrų skaityklą plėsti iki vokiečiakalbės literatūros skaityklos
18 Sarune
Kodel del savaime aiskaus dalyko kyla nors uzdaryti,ar reikia, kad Lietuvoje butu berasciu ?Juk daug kas skaito vokiskai ..Kam ta skaitykal maiso? Ar nebera svarbesniu problemu?
19 Arthur
jei si biblioteka veikia pagal Lietuvos ir Austrijos susitarima, direktorius neturi teises griauti jos struktura
20 Jūratė
vokiečių ir austrų kalbos jau šiek tiek vėl tampa Lietuvoje populisrios, ir vėl kertama šaka, gaila.
21 manfred
Diese Bibliothek und ihre Organisation soll bitte so bleiben wie sie ist!!!
22 Juozas
Austrijos literatūros skaitykla labai aktuali ir Lietuvos-Austrijos draugijai - skairtykloje vyksta Draugijos prezidiumo ir narių pasitarimai, susitikimai su svečiais iš Austrijos i
23 Vilija
Neleiskime naikinti bibliotekų, apsaugokime visuomenę nuo verslininkų užmačių. Ar neišgirsime netrukus, kad Trakų gatvėje, Vilniaus senamiestyje stovintis pastatas bus naudojamas kitomis intencijomis?

Griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais (21693)

Vet.. Adresuota: VMVT, LR Seimas

Atėjo laikas sustabdyti šį verslą Lietuvoje, kuris luošina gyvūnus, todėl siūlome griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais.  Visame pasaulyje yra pripažįstamos 5 pagrindinės gyvūnų laisvės (teisės): • Laisvė nuo troškulio ir alkio - turėti priėjimą prie švaraus vandens, pašaro atsižvelgiant į gyvūno rūšį, amžių, fiziologinę būklę ir, kad būtų patenkintas vandens ir maisto medžiagų kiekis gyvūno normaliai kondicijai ir sveikatingumui palaikyti. • Laisvė nuo nepatogumo - užtikrinti tinkamą aplinką, įskaitant pastogę, apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų. • Laisvė nuo skausmo, sužalojimo ir ligos – gyvūnams turėtų būti suteikiama veterinarinė pagalba, įskaitant prevencines priemones nuo ligų ir sužalojimų. • Laisvė išreikšti normalų elgesį – atsižvelgiant į gyvūno rūšį turėti galimybę natūraliai elgtis, turėti pakankamai erdvės judėjimui, turėti galimybę turėti socialinius ryšius su kitais gyvūnais. • Laisvė nuo baimės ir streso – gyvūnai turi būti prižiūrimi ir laikomi tokiomis sąlygomis, kad išvengtų nereikalingo streso. Mes siekiame užtikrinti šias sąlygas kiekvienam gyvūnui ir griežtas bausmes asmenims, kurie pažeidžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus (Įsakymas dėl veterinarijos reikalavimų prekybai gyvūnais augintiniais; Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams; Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo), taip pat šiomis dienomis gyvūnai buvo deginami, t.y. Sveikų gyvūnų nužudymas sukeliant jiems skausmą bei kančias, kas prieštarauja VMVT teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ir žinoma humaniškam elgesiui. Šiuo metu skiriama bausmė už žiaurų elgesį su gyvūnais yra per menka, tad mes siūlome skirti baudas nuo 5000 eurų ir laisvės atėmimas nuo 2 metų. 

Atšaukti privalomą saviizoliaciją jūreiviams po reiso (613)

Pavardenis. Adresuota: Sveikatos apsaugos ministerija

Jūreiviai, grįžę iš reiso, kur išbuvo neturėdami kontaktų virš 2 savaičių neturėtų būti verčiami saviizoliuotis grįžę namo! Jūreivių gyvenimas sustojo kovo mėnesį, nes nuo tada vienas šeimos narys visuomet turi arba dirbti arba izoliuotis nuo šeimos, nuo kitų žmonių. Daugelyje ES šalių jūreiviai iš darbdavio gauna pažymą apie darbą laive, ir jiems neprivaloma saviizoliuotis. Prašome peržiūrėti saviizoliacijos tvarką jūreiviams, grįžusiems iš reiso.

Prieš Plungės rajono ligoninės, vaikų skyriaus uždarymą. (377)

Viktorija. Adresuota: Plunges rajono savivaldybes merui Audriui Klišoniui

Plungės savivaldybė uždaro Plungės rajono ligoninės, vaikų skyrių. Plungės rajone yra daug vaikų, todėl norime turėti savo rajono ligoninėje vaikų skyrių, kad nereiktu važiuoti į kitų miestų ligonines.

Uždrausti traukinių eismą Klaipėdos Rimkų pervažoje piko metu (328)

Karolis. Adresuota: Susisiekimo ministerija, Klaipėdos meras

Prasidėjus naujiems mokslo metams (tačiau ir atostogų metu) Klaipėdos Rimkų traukinių pervaža eismo piko metu (darbo dienomis ryte nuo 7 iki 9 val. ir vakare nuo 16 iki 18 val.) užsikemša dėl pastoviai reisuojančių traukinių. Mašinų kamštis nusidriekia virš dviejų kilometrų ir taip gaišinamas brangus žmonių laikas. Šios peticijos tikslas sustabdyti traukinių eismą ties Rimkų pervaža eismo piko metu (darbo dienomis nuo 7:00 iki 9:00 bei nuo 16:00 iki 18:00) val.