Lietuvos internetas sako ACTA - NE!

0 PARAŠAI

Kategorija:

ACTA (anti counterfeit trade agreement), lietuviškai verčiama kaip „Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu“ - tai prekybos sutartis, ankstyvosiose savo sudarymo stadijose buvusi itin slaptu dokumentu, apie kurį beveik niekas nežinojo tol, kol nebuvo viešai išplatintas interneto erdvėse dėl informacijos nutekėjimo. Sutartis sudaryta siekiant apginti intelektinę nuosavybę (autorių teises ir pan.) bei saugoti ekonomiką nuo klastočių keliamo pavojaus ekononiam stabilumui. Tai skamba patraukliai ir naudingai. Tačiau ši prekybos sutartis iškelia intelektinės nuosavybės autorių teises virš keleto fundamentalių žmogaus teisių, nes leidžia: tikrinti Tavo asmeninių elektroninių laikmenų (mobilaus telefono, kompiuterio, mp3 grotuvo ir t.t.) turinį muitinės zonose. konfiskuoti Tavo asmeninius daiktus, jeigu kažkas įtaria, kad galbūt Tu sieki ekonominės naudos, vienaip ar kitaip naudodamas intelektinį turtą. bausti Tave už tokio turto turėjimą, remiantis vien tuo, kad, anot ieškovų, Tu turėjai pagrindo žinoti ( nebūtinai žinojai), jog tas turtas yra nelegalus. įvairioms institucijoms gauti visą informaciją apie Tave iš Tavo internet teikėjo, jeigu yra įtariama, kad galbūt Tu neleistinai naudojiesi intelektiniu turtu. naudoti visas technines ir teisines priemones, (Tavo interneto srauto sekimą, Tavo daiktų konfiskavimą ir pan.), kurios užkirstų kelią intelektinio turto savinimuisi. įvairioms institucijoms veikti savo iniciatyva, be intelektinės nuosavybės savininkų pageidavimo, norint surasti ir nubausti prasikaltusius.

Perskaityk ACTA pats, gali parsisiųsti šią sutartį lietuvių kalba: www.lrs.lt Archyvas Arba skaityk toliau • Šis dokumentas buvo sudarytas asmenų, kurie nėra demokratiškai išrinkti atstovauti žmonių interesams, t.y. mūsų valstybės įstatymų sudarinėtojų ar Europos Sąjungos atstovų.
• Tokios skalės kriminalines sankcijas, kokios bus taikomos patvirtinus ACTA, derinti be viešo demokratinio proceso yra itin neįprasta.

• Europos parlamento nariai beveik vienašališkai pasisakė prieš šį dokumentą pareikšdami, jog „Ekonominės bei inovacinės rizikos privalo būti apsvartytos bei įvertintos prieš įvedant kriminalines sankcijas, jei civilinės priemonės tam jau seniau įtvirtintos.“ Taip pat pridūrė, jog visi su derybomis susiję dokumentai privalo būti paviešinti. Tačiau įprasti piliečiai neturėjo galimybių pamatyti dokumentų, kuriuose aprašomos derybos dėl šios sutarties. Viskas buvo daroma slapta, neviešai. Taip yra dėl to, jog ACTA apėjo įsteigtas daugiašales organizacijas, kaip WIPO (World Intellectual Property Organization) ir WTO (World Trade Organization), kurios veikia remdamosis demokratiniais principais bei atvirumu ir turi aiškias procedūrines garantijas.

• Tikriausiai jums užkliuvo Europos parlamento pareiškimas? Taip, ACTA iš esmės nekeičia jau egzistuojančių valstybės įstatymų, liečiančių intelektinę nuosavybę. Tačiau tuomet peršasi klausimas, koks tikslas įvesti šią sutartį, jei įstatymai šiuo klausimu jau egzistuoja? Paprastas atsakymas būtų toks: norima, remiantis esamais valstybių įstatymais, praplėsti procesus bei galimybes, kuriomis naudojantis galima atitinkamai teisiškai persekioti prasižengusius asmenis. Labiausiai tai bus taikoma internetinėje erdvėje bei muitinėse.

• ACTA šalininkai nori neaiškiu procesu įsteigti KKPS komitetą, neįvardindami garantijų ar įsipareigojimų, jog šis organas veiks skaidriai ir bus suteikta galimybė jį viešai nagrinėti. (pagal ACTA, V skyrius, 36 straipsnis.)
• 36 straipsnis ne tik neįvardina, kaip bus įsteigtas šis komitetas ir kas jam vadovaus ar bus jo dalimi, bet ir leidžia minėtam komitetui būti visiškai atsakingam už sutarties vykdymą bei interpretaciją. Jis taip pat turės teisę be jokios viešos atskaitomybės pasiūlyti pataisas sutarčiai, kai ji jau bus efektyvi. (Kitaip tariant, komitetas iš esmės gali bet kada pakeisti sutarties punktus, tačiau ją priėmusi šalis negalės nesulaužydama sutarties keisti ar plėtoti savųjų intelektinės nuosavybės, autorių teisių bei klastotės įstatymų. Tai yra demokratiškos įstatymų plėtros barjeras.)

# Vardas Komentaras
1 Juozas
ACTA padarys gala ne tik internetui , bet ir viskam niekas negales nieko pakartoti tai stai jai lietuva pasirasys tai mes zlugsime!
2 T.Bilevičius
Tai taspats kas prisijungti savo kompiuterį prie tinklo kuriame kiekvienas galėtų matyti ką darai, sekti tavo veiksmus naršyti tavo failus. Tikrai nenoriu tokių nesąmonių!
3 E.Bukontas
Acta yra nesamone, pasidalintas failas ne pavoktas !
4 M.
taip - privatumui, ne - kišimuisi i asmeninę erdvę (ACTA)
5 M.Gečas
Nobody will make me pay for my pirate stuff... Soo NO FOR- ACTA!!!
6 Tomaš
neatimkit iš mūsų žodzio (ir ne tik žodžio) laisvės
7 Algirdas
Acta bus naudinga tik keliom korporacijom o ne visai zmonijai
8 T.Belkevičius
http://www.youtube.com/watch?v=CDHcz8xeSJU&feature=related
9 G.Baikstys
As noriu, kad butu sustapdutas ir nusautas ''ACTA'' MONSTRAS
10 Ramunas
http://www.youtube.com/watch?v=CDHcz8xeSJU&feature=related
11 Valerij
Ne nuo to galo pradėta veikti. Neatitinka tikrovės ACTA autorių norai.
12 Anonimas
STOP ACTA STOP ACTA STOP ACTA STOP ACTA STOP ACTA STOP ACTA
13 TOmas
Viskas baikta ATCA pralaimejo. Jus negausite musu pinigu !
14 Paulius
stabdykit ACTA. nejaugi norit atskirti zmones nuo informacijos?
15 A.Nonimas
http://www.youtube.com/watch?v=CDHcz8xeSJU&feature=fvwrel Reikia Stabdyti ACTA!
16 Donatas
Gyvenom iki šiol gerai, tai kam keisti pamatus? Ar bus ACTA, ar jos nebus, vistiek mūsų nesustbadys. O tokios žvaigždės, kur be talento nieko nesugeba tai ir neturi uždirbt internete.
17 Andrius
tikrai mes to neleisim ,kad tai nutiktu ,jei tai priimtu galima sakyti reiktu kompiutery ismestis ir internetu nesinaudoti kaip sakoma mirtu jis
18 Paulius
Prieš tokį svarbų dokumentą pasirašant reikėtų išklausyt žmonių nuomonės... Ot demokratija.
19 M.Čirplys
noriu normalaus, laisvo gyvenimo o ne varzomo nesamoniu
20 Erika
Aš esu pieš ACTA ir mano nuomonė tikrai nepasikeis! Ne ne ne!
21 Saida
Tik jau ne ACTA. Ir tai gyventi Lietuvoj sunku, o dar ir interneto galimybes apribos.
22 Diana
Kaip kiti žmonės gali lysti į mūsų privatumą?
23 Mindaugas
Bilui i snuki uzmest reikia, mat supyko,kad pora windovsu nuhakino ir staiga atsirado acta.Drauskit porna iki 18 metu, bet ne tai.
24 K.G
Nejaugi lietuviai tokie atsilupę, kad pasirašytų šitą brudą
25 I.Noreika
mastykit! Išvis gyventi nebebus idomu per tokius š dalykus.
26 D.Paliunas
neturit jus ka veikt, kiek metu viskas gerai buvo.... sumaste kazka padaryt
27 R.
Yra svarbesnių reikalų, nei gilinimasis į šitą nesąmonę, šituo tegul užsiema didelės valstybės, o mes rūpinkimės savo problemomis, ir greičiau.
28 V.
Siaubas ,galvojau tokie dalykai gali vykti tik fantastiniuose filmuose
29 Marius
ACTA - asmens civilinių teisių apribojimas. Lazda perlenkta , laikas veikti.
30 S.Pucevicius
Visiska nesamone,kam sukure interneta,ir wisus kitus online rysius? tam kad dalintis :)

PRIEŠ NAUJO POLIGONO STEIGIMĄ VAKARŲ LIETUVOJE (506)

Jurgita. Adresuota: Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR seimas,

Brangūs Lietuvos žmonės, kraštiečiai, VIENYKIMĖS ! Greit visa Lietuva taps vienu dideliu poligonu ! LR Krašto apsaugos ministerija Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrajame plane (Lietuva 2030m.) numatė galimybes steigti naują poligoną Vakarų Lietuvoje : Akmenės r., Telšių r., Mažeikių r. ir Šiaulių r. teritorijose. Pasak viceministro E. Misiūno „Geopolitinė situacija mūsų regione išlieka nepakitusi, yra stiprinama mūsų kariuomenė, į pratybas atvyksta NATO sąjungininkai, todėl tinkamam karių rengimui reikalingos papildomos teritorijos treniruotėms“. Mūsų manymu, jau pakanka esamų poligonų Lietuvoje ! Planuose numatomos kelios galimos teritorijos poligono steigimui. Valstybės poreikiams bus nusavinami ūkininkų dirbamų žemių plotai, privačia nuosavybe valdomų miškų plotai, kurie bus ir kertami, gyvenami namai, kurie bus griaunami. Neatmetama galimybė, kad ateityje poligoną gali plėsti. Mes prieštaraujame tokiam galimam poligono steigimui mūsų krašte ! Todėl mes ginsime savo teises, savo protėvių žemes, atsiminimus, mes norime gyventi savo žemėse, jas dirbti, kurti, auginti vaikus ir čia mirti. Mes norime būti saugūs ir ramūs savo namuose! Mes čia gyvename, čia mūsų namai !

Vienai žemaičių tautai - viena vėliava! (413)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos heraldikos komisija ir Žemaičių kultūros draugija

Vienai žemaičių tautai – viena vėliava! Nuo senų senovės žemaičių tauta pasižymėjo užsispyrimu, karingumu bei vienybe. Šimtus metų trukę nuolatiniai kryžiuočių puldinėjimai nualino Žemaitiją. Per žudymus, kankinimus, apgaules ir išdavinėjimus 1413 metais Žemaitija buvo pakrikštyta. Einant laikui, vienybė iš mūsų buvo atimta, mūsų tauta susiskaldė. Konkretus to pavyzdys - daugybė įvairių Žemaitijos vėliavų rūšių. Esame viena tauta, o turime bent septynias skirtingas vėliavas. Pats žodis vėliava reiškia - vėlių valia. Nešdami vėliavą žemaičiai suprasdavo, kad protėvių vėlės eina kartu ir jausdavo jų palaikymą. O šiandien pasižiūrėjus į įvairias naudojamas vėliavas su svetimomis simbolikomis, kažin ar protėviai palaikytų. Stengdamiesi susigrąžinti atimtą vienybę, nusprendėme, kad laikas žemaičių tautai išsirinkti vieną vėliavą, kurią naudotų visa Žemaitija ir visi pasaulio žemaičiai. 1999 m. liepos 22 d. Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva vėliava buvo atnaujinta. Deja, šis naujadaras sukėlė dar didesnį susiskaldymą tarp žemaičių, netgi pasipiktinimą, kad Žemaitijos vėliavoje yra lotyniškas užrašas „Patria Una“, taip pat uždėta svetima karūna, o vienas iš skydo laikytojų - tikrai ne žemaičių karys. Pasirašydami šią peticiją reikalaujame, kad žemaičių tauta turėtų vieną bendrą vėliavą, kurią išsirinks visa tauta, padedama nepriklausomų istorikų ir heraldikos žinovų. Vėliavos rinkimai bus skelbiami vėliau. Taip pat pasirašydami šią peticiją, mes reikalaujame, kad 1999 metais Žemaičių kultūros draugijos (ŽKD) sukurta vėliava būtų pakeista į visos žemaičių tautos išrinktą vėliavą arba nuo ŽKD vėliavos būtų nuimta svetimų kultūrų simbolika (Lotyniškas užrašas "Patria Una", skydo laikytojai, karūna ir meškos apykaklė). Vėinā žemaitiu tautā – vėina vieliava! Nu senū senuovės žemaitiu tauta pasižimiėjė užsėspirėmu, karingomu ėr vėinībė. Šīmtus mētu trokė nolatėnē križiuočiu puldiniejėmā išsekėna Žemaitėjė. Per apgaulės, ėšdaviniejėmus, žudīmus, konkėnėmus 1413 metās Žemaitėjė bova pakrėkštīta. Enont laikou, vėinībė ėš mūsa bova atīmta, mūsa tauta susėskāldė. Konkretus tuo pavizdīs – daugybė ivairių Žemaitėjės vieliavu rušiū. Esām vėina tauta, o torēm bėnt septīnės skėrtīngas vieliavas. Pats žuodis vieliava reišk - vieliū valia. Nešdamė vieliava žemaitē suprāsdava, ka pruotieviu vielės ēn kartu ėr jausdava palaikīma. O šindėina pažiuriejus i Žemaitėjuo nauduojamas ivairės vieliavas su svetėmuom simbuolikuom, kažėn a pruotėvē palaikītu. Stėngamies susėgražīntė atīmta vėinībė, tudiel nusprėndiem, ka laiks žemaitēms ėšsėrīnktė vėina vieliava, katron nauduos vėsa Žemaitėjė ėr vėsė pasaulė žemaitē. 1999 m. lėipas 22 d. Žemaitiu kultūras draugėjės iniciatīva, vieliava bova atnaujīnta. Gaila, bet šėts naujadārs sukielė dar dėdēsni susėskaldīma tarp žemaitiu, net pasipėktėnėma, ka Žemaitėjės vieliavuo īr lotīnėšks ūžrašus „Patria Una“, tēp pat uždieta svetėma karūna, o vėins ėš skīda laikītuoju - tėkrā ne žemaitiu karīs. Pasėrašīdamė šīn peticijė reikalaujēm, ka žemaitiu tauta turietu tik vėina bėndra vieliava, katron ėšrīnks vėsa žemaitiu tauta, padedama nepriklausuomu ėstuoriku ėr herāldikas žėnuovu. Vieliavas rinkėmā būs skēlbamis vėliau. Pasėrašīdamė šīn peticijė, mes reikalaujēm, ka 1999 m. Žemaitiu kultūras draugėjės (ŽKD) sukorta vieliava būtu pakeista i vieliava katron išrīnks žemaitiu tauta arba nu ŽKD vieliavas būtu nuīmta svetėmū kultūru simbuolika (Lotīnėšks ūžrašus "Patria Una", skīda laikītojē, karūna ėr meškuos apīkaklė).