Lietuvos internetas sako ACTA - NE!


Parašų: 0


  • Autorius: Erik Van Muurin
  • Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas ir Prezidentė
  • Kategorija: Valdžia ir politika

ACTA (anti counterfeit trade agreement), lietuviškai verčiama kaip „Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu“ - tai prekybos sutartis, ankstyvosiose savo sudarymo stadijose buvusi itin slaptu dokumentu, apie kurį beveik niekas nežinojo tol, kol nebuvo viešai išplatintas interneto erdvėse dėl informacijos nutekėjimo. Sutartis sudaryta siekiant apginti intelektinę nuosavybę (autorių teises ir pan.) bei saugoti ekonomiką nuo klastočių keliamo pavojaus ekononiam stabilumui. Tai skamba patraukliai ir naudingai. Tačiau ši prekybos sutartis iškelia intelektinės nuosavybės autorių teises virš keleto fundamentalių žmogaus teisių, nes leidžia: tikrinti Tavo asmeninių elektroninių laikmenų (mobilaus telefono, kompiuterio, mp3 grotuvo ir t.t.) turinį muitinės zonose. konfiskuoti Tavo asmeninius daiktus, jeigu kažkas įtaria, kad galbūt Tu sieki ekonominės naudos, vienaip ar kitaip naudodamas intelektinį turtą. bausti Tave už tokio turto turėjimą, remiantis vien tuo, kad, anot ieškovų, Tu turėjai pagrindo žinoti ( nebūtinai žinojai), jog tas turtas yra nelegalus. įvairioms institucijoms gauti visą informaciją apie Tave iš Tavo internet teikėjo, jeigu yra įtariama, kad galbūt Tu neleistinai naudojiesi intelektiniu turtu. naudoti visas technines ir teisines priemones, (Tavo interneto srauto sekimą, Tavo daiktų konfiskavimą ir pan.), kurios užkirstų kelią intelektinio turto savinimuisi. įvairioms institucijoms veikti savo iniciatyva, be intelektinės nuosavybės savininkų pageidavimo, norint surasti ir nubausti prasikaltusius.

Perskaityk ACTA pats, gali parsisiųsti šią sutartį lietuvių kalba: www.lrs.lt Archyvas Arba skaityk toliau • Šis dokumentas buvo sudarytas asmenų, kurie nėra demokratiškai išrinkti atstovauti žmonių interesams, t.y. mūsų valstybės įstatymų sudarinėtojų ar Europos Sąjungos atstovų.
• Tokios skalės kriminalines sankcijas, kokios bus taikomos patvirtinus ACTA, derinti be viešo demokratinio proceso yra itin neįprasta.

• Europos parlamento nariai beveik vienašališkai pasisakė prieš šį dokumentą pareikšdami, jog „Ekonominės bei inovacinės rizikos privalo būti apsvartytos bei įvertintos prieš įvedant kriminalines sankcijas, jei civilinės priemonės tam jau seniau įtvirtintos.“ Taip pat pridūrė, jog visi su derybomis susiję dokumentai privalo būti paviešinti. Tačiau įprasti piliečiai neturėjo galimybių pamatyti dokumentų, kuriuose aprašomos derybos dėl šios sutarties. Viskas buvo daroma slapta, neviešai. Taip yra dėl to, jog ACTA apėjo įsteigtas daugiašales organizacijas, kaip WIPO (World Intellectual Property Organization) ir WTO (World Trade Organization), kurios veikia remdamosis demokratiniais principais bei atvirumu ir turi aiškias procedūrines garantijas.

• Tikriausiai jums užkliuvo Europos parlamento pareiškimas? Taip, ACTA iš esmės nekeičia jau egzistuojančių valstybės įstatymų, liečiančių intelektinę nuosavybę. Tačiau tuomet peršasi klausimas, koks tikslas įvesti šią sutartį, jei įstatymai šiuo klausimu jau egzistuoja? Paprastas atsakymas būtų toks: norima, remiantis esamais valstybių įstatymais, praplėsti procesus bei galimybes, kuriomis naudojantis galima atitinkamai teisiškai persekioti prasižengusius asmenis. Labiausiai tai bus taikoma internetinėje erdvėje bei muitinėse.

• ACTA šalininkai nori neaiškiu procesu įsteigti KKPS komitetą, neįvardindami garantijų ar įsipareigojimų, jog šis organas veiks skaidriai ir bus suteikta galimybė jį viešai nagrinėti. (pagal ACTA, V skyrius, 36 straipsnis.)
• 36 straipsnis ne tik neįvardina, kaip bus įsteigtas šis komitetas ir kas jam vadovaus ar bus jo dalimi, bet ir leidžia minėtam komitetui būti visiškai atsakingam už sutarties vykdymą bei interpretaciją. Jis taip pat turės teisę be jokios viešos atskaitomybės pasiūlyti pataisas sutarčiai, kai ji jau bus efektyvi. (Kitaip tariant, komitetas iš esmės gali bet kada pakeisti sutarties punktus, tačiau ją priėmusi šalis negalės nesulaužydama sutarties keisti ar plėtoti savųjų intelektinės nuosavybės, autorių teisių bei klastotės įstatymų. Tai yra demokratiškos įstatymų plėtros barjeras.)

# Vardas Komentaras
1 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
2 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
3 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
4 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
5 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
6 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
7 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
8 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
9 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
10 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
11 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
12 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
13 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
14 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
15 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
16 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
17 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
18 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
19 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
20 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
21 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
22 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
23 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
24 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
25 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
26 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
27 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
28 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
29 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas
30 Neskelbiama Šis įrašas yra nebeaktualus, todėl neberodomas