Dėl teisminės valdžios moralinio pakrikimo

0 PARAŠAI

Kategorija:

Dėl Lietuvos teisminės valdžios moralinio pakrikimo

Mes, okupacijos metais dažnai ir lietuviškų pavardžių okupacinių marionetinių LSSR KGB, milicijos ir teismų įstaigų pareigūnų persekioti asmenys, pasiremdami savąja gyvenimo patirtimi, įdėmiai stebėdami jau Nepriklausomoje Lietuvoje vykstančius procesus, deja, esame priversti konstatuoti, kad Lietuvos teisminės valdžios moralinis pakrikimas vis didėja ir yra tapes didžiule grėsme valstybei.
Turime galiojančią Konstituciją, kurią Tauta priėmė referendum 1992 metais. Čia labai aiškiai teigiama, kad suverenitetas priklauso Tautai, kur gali ir privalo nustatyti ribas bet kuriai valdžiai, taip pat ir teisminei.
Deja, pagrindinis valstybės įstatymas nenumatė mechanizmo, kaip valstybė turi būti saugojama nuo vidinio griovimo, kuris tapo ypač stiprus, nes Lietuvoje taip ir neįvyko nuosekli ir principinga liustracija ir okupacinio režimo marionetės galėjo išsaugoti įtakingus postus ir Nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje.
Tenka tik apgailestauti, kad teisminė valdžia nesugebėjo, o dažniausiai ir nenorėjo ginti valstybinio turto, tirti privatizacijos proceso metu atsiradusių piktnaudžiavimo atvejų. Teismai, užuot gynę Tautos interesus ir siekia tikrojo teisingumo, veikiau persekiojo tuos, kurie sąžiningai ir drąsiai bandė atskleisti korupcijos ar net valstybės išdavystės atvejus, taip pat, tenka konstatuoti, puldinėjo nekaltus asmenis. Taip ir lieka iki galo neištirtos Sausio 13-osios bei Medininkų žudynių, Bražuolės tilto sprogdinimo, EBSW aferų, VSD pulkininko V. Pociūno sunaikinimo ar D. Kedžio bylos. Tuo pat metu tetorizuojama Eglė Kusaitė, sovietmečio disidentams keliamos bylos dėl neva įžeisto sovietmečio koloborantų orumo.
Tikrai nenorime kaltinti visų Lietuvos teisininkų nesąžiningumu ir bailumu, tačiau matome, jog daugumoje abejotinai svarstomų atvejų kartojasi tos pačios teisininkų pavardės.
Galima tik apgailestauti, kad į visuomenės susirūpinimą situaciją teismuose paprastai reaguojama tūžmingais “etatinių bylotojų” tekstais ir komentarais, kurie jau seniai nieko neįtikina. Visuomenėje kyla vis didesnis nepasitenkinimas tuo, kad niekaip nereaguojama į rimtus, faktais paremtus, kaltinimus Generalinei prokuratūrai ir teismams, kurie išsakomi viešojoje erdvėje.
Situacija vis labiau komplikuojasi, todėl esame įsitikinę, kad butane kuo greičiau imtis konkrečių priemonių, kaip galima būtų keisti teisminę sistemą.
Per valstybingumo dvidešimtmetį yra išaugusi nauja teisininkų karta, tačiau šių jaunų specialist profesinei karjerai keliai uždaryti dabar vyraujančio teisininkų klano, kuris yra atradęs tarsi nepramušamą skydą – Konstitucinio Teismo teisėjų interpretacijas, kurios vis labiau pretenduoja užimti Tautos valios vietą.
Todėl raginame Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę imtis ryžtingų veiksmų, pertvarkant susikompromitavusią teisminę sistemą, Vienas iš pirmųjų žingsnių galėtų būti – įvairiuose pasaulio valstybėse gyvenančių lietuvių teisininkų, nesusijusių su dabartine korumpuota sistema, pasitelkimas, sudarant komisiją, kuri įvertintų susidariusią situaciją ir pateiktų aiškias rekomendacijas, kas ir kaip turi būti keičiama.
Raginame Seimo ir Vyriausybės narius pasisakyti dėl susidariusios situacijos ir teikti pasiūlymus, kaip užtikrinti Tautos suverenitetą.
Visus Lietuvos piliečius raginame pasirašyti šią peticiją. Regionuose organizuoti komitetus, skirtus teisiminės valdžios veiklos nalaizei, rinkti faktus apie teismų, atskirų teisėjų darbą bei surinktus duomenis apie galimus pažeidimus teikti Lietuvos Prezidentei.

Peticiją teikia Antanas Terleckas, Vladas Terleckas, Algirdas Endriukaitis, mons. Alfonsas Svarinskas, sesė Nijolė Sadūnaitė.

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Vytautas S... Palaikau, kadangi teisinis nihilizmas musa visus rekordus!
2 Vladas V... renkami teisėjai, renkami tarėjai, renkamas generalinis prokuroras
3 Algirdas U... Mokykimės iš estų. Tie dar 1992 metais iš visų savo slaptųjų tarnybų pašqalino SSSR laikų kadrus. Buvusių KGB-istų nebūna...
4 Saulius Ž... gera mintis - lietuvių teisininkų iš užsienio pasitelkimas
5 Algis K... Lietuvoje ne teisesauga, bet nusikalstama organizacija. Nuo to ir reikia pradeti, o tada islys visi, kuriuos toji dangsto
6 Petras L... Teisingumas Lietuvoj nepasiekiamas neturint pinigų daugiapakopiams teismams,ypač nuskurdintiems pensininkams.
7 Genovaitė S... Pritariu tekstui: "Dėl Lietuvos teisminės valdžios moralinio pakrikimo"
8 Juozas S... Sudaryti komisiją ir aruošti tekstą referendumui
9 Roki B... Nebetikiu nei grybausku nei grybauskaite, bet pasirašau

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.