Pasakyk "NE" cirkui su gyvūnais

1 PARAŠAI

Kategorija:

Gyvūnų išnaudojimas cirke

Pasakykite „ne“ gyvūnams cirke!

Cirkas tai ne vien spalvoti balionai, juokus krečiantys, triukus atliekantys klounai ir vaikų šypsenos. Nesibaigianti kančia, fizinis skausmas, diskomfortas ir baimė. Būtent tai nuolat patiria cirke įkalinti gyvūnai.

Kodėl?

- Keliaujantys cirkai keliasi iš vienos vietos į kitą, jų gastrolės tęsiasi per kelias ar net kelias dešimtis šalių, apima tūkstančius kilometrų. Šių kelionių metu gyvūnai uždaromi ankštose vilkikų priekabose, kur neįmanoma užtikrinti jų prigimtinių poreikių. Atvykus į naują vietą, gyvūnai ir toliau laikomi uždaryti, kol statomos palapinės, ruošiama pasirodymo vieta. Net kai kelionė trunka vos kelias valandas, gyvūnai vilkikuose praleidžia apie 20 val.

- Cirkai įsikuria ten, kur tik gauna leidimą ar gali pritraukti kuo daugiau lankytojų, o ne ten, kur gyvūnai galėtų jaustis laisviau. Ypač kai beveik be išimčių jų nuolatiniais namais tampa ankšti narvai.

- Maždaug du metrai. Tiek siekia tigrams, liūtams ar meškoms skiriamas vidutinis gyvenamasis plotas cirke. Tai – vos pusmetriu daugiau, negu pačių gyvūnų dydis. Tame pačiame mažame plote gyvūnai ėda ir tuštinasi. Jau nekalbant apie tai, kad jie neturi jokių galimybių tinkamai judėti ar žaisti.

- Drambliai yra didžiausi pasaulio gyvūnai, kurie laisvėje kasdien nukeliauja apie 20 kilometrų. Deja, cirkuose dažniausiai didžiąją laiko dalį drambliai praleidžia prirakinti grandinėmis, kurios veržia jų kojas.

- Cirke virvėmis pančiojami ar nedideliuose narvuose, kur vos užtenka vietos apsisukti, įkalinami arkliai, poniai, kupranugariai, lamos ir kiti panašūs gyvūnai.

- Nuostabos neturėtų kelti tai, kad, laikomi tokiose jų prigimčiai prieštaraujančiose sąlygose, dauguma gyvūnų dėl nuolat patiriamo streso tiesiog išprotėja. Jie bėgioja narve pirmyn atgal, siūbuoja į šonus, nuolat linkčioja ir supa galvą. Šie beprasmiški judesiai parodo, kad gyvūnas nebesiorientuoja aplinkoje. Laisvėje toks gyvūnų elgesys nepasireiškia.


Neapsigaukite!

- Vyrauja klaidinga nuomonė, kad, bėgant laikui, laukiniai cirke laikomi ar nelaisvėje gimę gyvūnai tampa prijaukintais. Tačiau, kaip manote, kam patys cirko darbuotojai stato narvus ir tvoras pasirodymų metu, kam pasitelkia rykštes, lazdas su kabliais ir botagais? Dėl nuolatinės įtampos, kelionių, laisvės suvaržymo cirko gyvūnai dažnai tampa pavojingi žmonėms, todėl cirko aplinka niekada nebus saugi nei Jums, nei Jūsų vaikams.

- Visame pasaulyje gausu įvykių, kai cirko darbuotojai, žiūrovai, vaikai žuvo ar buvo sužaloti cirko gyvūnams ištrūkus į laisvę. Tokių atsitikimų pasitaiko ir Lietuvoje. Štai prieš kelerius metus mūsų šalyje meška, pabėgusi į laisvę iš „Ažuolyno meškučių cirko“, sunkiai sužalojo prižiūrėtoją.

- Manote, kad laukiniai gyvūnai lengvai paklūsta dresavimui? Tarptautinių organizacijų atlikti tyrimai parodė – smurtas dresuojant ir kontroliuojant gyvūnus yra įprastas reiškinys cirke. Kupranugariai plakami rimbais, kad padarytų piruetą, o poniai – kad sparčiai bėgtų ratu. Tigrai ar liūtai gąsdinami, šunys mušami, drambliai badomi smailiais kabliais ir daužomi metaliniais strypais.

Ar galime laikyti save civilizuota visuomene, jei savo elgesiu palaikome ir leidžiame smurtą prieš gyvūnus tik dėl pramogos ir malonumo? Jūs tai galite sustabdyti jau DABAR!

Lietuvoje esantys ir gastroliuojantys cirkai

2010 m. rudenį lankėmės Lietuvoje gastroliavusio Čekijos cirko pasirodyme. Botago kirčiais vaikomi kupranugaris, ponis ir žirgas. Lazdomis prieš liūtą ir panterą mojuojantis dresuotojas, verčiantis juos bėgti buomais ir šokinėti per liepsnas. Pagaliais už cirko palapinės „apsiginklavę“ cirko darbuotojai, laukiantys, kada reikės iš priekabos išvaryti liūtą ir panterą į areną. Riaumojantis, ilčių neturintis liūtas, kuriam jos buvo nugaląstos dėl to, kad, norėdamas pasipriešinti gąsdinančioms lazdoms, nesužalotų dresuotojo. Voljere gulintis kupranugaris, kuris negalėtų net atsistoti, nes jo galva siektų neva nuo saulės saugantį stogą. Vilkiko priekaboje gyvenanti lama, kuri gali stovėti tik vienoje padėtyje, nes jai skirtame kampe nėra vietos pajudėti. Grandinėmis prie vilkikų prirakinti šunys….

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.