Panaikinti kliūtis ūkininkų veiklai plėtoti

3 PARAŠAI

Kategorija:


Lietuvos respublikos Ūkininko ūkio įstatyme nurodyta, jog „Ūkis įregistruojamas, jei pageidaujančio įregistruoti ūkį asmens pateikti dokumentai atitinka Įstatymo 4 straipsnyje nurodytas sąlygas“ (LR ūkininko ūkio įstatymas, Nr. IX-1250, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5537 (2002-12-24).
Tačiau LR žemės ūkio ministerija įvedė papildomus, įstatymo 8 str. nenumatytus apribojimus dėl ūkininko ūkio registravimo ir uždraudė registruoti ūkius kitose savivaldybėse esančiuose sklypuose.
Pagal LR žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 3D-298 "Dėl ūkininkų ūkių registravimo ūkininkų ūkių registre tvarkos") asmeniui leidžiama registruoti ūkininko ūkį tiktai vienoje savivaldybėje, neatsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai yra skirtingose savivaldybėse ir vykdoma skirtingų krypčių veikla.
Toks Žėmės ūkio ministerijos įvestas draudimas steigti ūkius atskirose savivaldybėse nesiderina su pagrindinėmis LR ūkininko ūkio įstatymo nuostatomis ir yra žalingas ir kitais aspektais, kadangi:
1. Apriboja žemės savininkų konstitucines teises naudoti žemės sklypus savarankiškai ir nevaržomai veiklai.
2. Prieštarauja Kaimo plėtros strategijos pagrindiniams principams ir tikslams.
3. Yra pagrindinė priežastis dėl gilėjančių kaimo problemų – mažėjančio gyventojų skaičiaus, nykstančių sodybų, didėjančio nedarbo ir kt.
4. Stabdo žemės ūkio sektoriaus ekonominę plėtrą, kadangi trukdo didinti žemės ūkio veiklos efektyvumą, racionaliau panaudoti žemės plotus, panaudoti tinkamiausius ūkininkavimo metodus, kadangi, neįregistravus ūkio, neleidžiama statyti veiklai reikalingus pastatus bei statinius.
5. Mažina ūkininkų pajamas, o ūkininkų patiriami nuostoliai nekompensuojami.
6. Mažina ūkio ir jo produkcijos konkurencingumą, kadangi sudėtinga optimizuoti ūkio veiklą skirtingose teritorijose
7. Didina jaunų Lietuvos žmonių emigraciją, aštrina kitas socialines problemas.
8. Didina gyventojų nepasitenkinimą Lietuvos valdžia, teisine sistema, nes poįstatyminiai aktai dažnai iškreipia įstatymo principus, nepagrįstai įvedant papildomus biurokratinius apribojimus bei reikalavimus.
9. Diskriminuoja žemės ūkio veiklą kitų ekonominės veiklos sričių ir veiklos teisinių formų atžvilgiu (vienas asmuo gali Lietuvoje steigti keletą akcinių, uždarųjų akcinių bendrovių).
10. Mažina šalies nacionalinį saugumą, kadangi neleidžia ūkininkams sukurti reikiamos infrastruktūros.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ir ,siekiant spartinti žemės ūkio sektoriaus ekonomikos augimą bei panaikinti Kaimo plėtros strategijos 2014-2020 m. įgyvendinimo kliūtis, REIKALAUJAME:
- pakeisti ūkininkų ūkių registravimo ūkininkų ūkių registre taisyklių ( patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 3D-298 "Dėl ūkininkų ūkių registravimo ūkininkų ūkių registre tvarkos") 3 punktą tokia redakcija: „Vieno asmens vardu gali būti įregistruoti keli ūkiai, jeigu žemės sklypai yra keliose savivaldybėse. Taip pat gali būti steigiami ūkio filialai. Vienoje savivaldybėje gali būti steigiami keli filialai, jeigu 0,5 ha ir didesni žemės sklypai viens nuo kito yra nutolę 3 ir daugiau km (pagal kelius). Ūkis ir filialai registruojamas savivaldybėje, kurios teritorijoje yra ūkio žemė. Miesto teritorijoje ūkius registruoja miesto (rajono) savivaldybės administracija.“

Reikalaujame atsistatydinti Raseinių rajono Mera Andrių Bautronį (54)

Erikas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas

Meras privalo atsistatydinti ,nes nesusitvarko su jam pavestomis kaip vadovo funkcijomis. Raseinių rajonas grimsta į depresija ir nežinomybe.Nepriimti laiku ir vietoje sprendimai galintys įtakoti nesuvaržytus žmonių gyvenimus.Meras Andrius Bautronis galutinai prarado žmonių pasitikėjimą.

Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (6)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta. Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“. Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė. Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas. Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo. Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo! VšĮ „Taurus Siekis“

Reikalavimas leisti Šeimoms išsiskyrus, likti draugais (11)

R.Zienius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas , Lietuvos Respublikos apygardos teismas

Mes čia, pasirašę žmonės, reikalaujame, kad sutuoktiniams skyrybų metu: Atsižvelgti į tai kiek tėvas, ar mama skyrė finansų vaikų išlaikymui ne skyrybų metu, bet santuokos metu, priskiriant vaikų gyvenamąją vietą, palikti galimybę vaikais rūpintis abiem tėvams, taip, kaip daugumoje vakarų Europos valstybėse. Atsižvelgti į tai, kiek laisvo laiko gali su vaikais praleisti dirbdamas tėvas, ar mama. Atsižvelgti į tai, jai vaikai mokinasi, gyvena kitame mieste, abu tėvai turi vienodas galimybes jais rūpintis, padėti jiems. Užgyventą turtą dalinti nustatant kas, kiek santuokos metu prisidėjo prie to. Šeima turi būti vertybė, šeimoje turi būti atsakomybė. Įstatymai turi būti kuriami, kad abudu sutuoktiniai išsiskyrę turėtų praradimų, bet ne taip, kad plečiamas barakudų verslas. Tik abudu tėvai gali suteikti pilnavertį vaikų ugdymą. Vaikai turi įgimtus pomėgius abiejų tėvų. Pvz: vaikams patinka žirgai, bet turi domėtis choru, nes mamai nepatinka žirgai, bet patinka menas. Vaikai turi išlikti gyvenimo tikslu, hobiu, o ne pasipelnymo šaltiniu. Kas Įstatymų daroma atvirkščiai.

Švediška COVID19 pandemijos valdymo strategija (7)

M.Baliukonis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Peticija už Švedijoje taikomos COVID19 pandemijos valdymo strategijos įvedimą Lietuvoje. Švediškos COVID19 pandemijos valdymo strategijos punktai: * Karantino nebuvimas * Veido kaukė nerekomenduotina * Rekomendacijos dirbti iš namų * Rekomendacijos laikytis saugaus atstumo * Rekomendacijos mažinti nebūtinų kelionių skaičių. Remdamasi šiais punktais, Švedija šiai 2020-10-21 turi 1206 susirgimus. Švedijos populiacija 10,23 milijono. Tai yra 3 kartus daugiau nei Lietuvoje. Statistiškai atsižvelgiant į populiacijos skirtumą, susirgimų kiekis yra lygus dabartiniam susirgimų kiekiui Lietuvoje. Šaltiniai: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/apa.15582 https://covid19.who.int/region/euro/country/se Argumentai ir priežastys: 1) Emocinė visuomenės būklė. Karantinas, nuolatiniai straipsniai apie pandemiją, draudimai, gąsdinimai baudomis, susirgusių žmonių patirtis susirgus COVID19, smukdo visuomenės emocinę būklę. Šaltiniai: https://china-cee.eu/2020/05/06/lithuania-social-briefing-the-coronavirus-stirs-up-the-negative-emotions-in-the-society-under-quarantine/ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kita-karantino-puse-naujausias-tyrimas-rodo-kardinalius-lietuviu-savijautos-pokycius.d?id=83977807 2) Nestabilumas ekonomikoje. Kiekvieną savaitę besikeičiant reikalavimas, tiek žmogui, tiek verslo subjektams sunku prognozuoti ir įvertinti finansines galimybes bei trumpalaikius lūkesčius. Švediškas modelis leistų lengviau gaivinti ir kelti ekonomiką. Šaltiniai: https://www.lb.lt/lt/naujienos/apklausa-dabar-pagrindine-rizika-lietuvos-finansu-sistemai-covid-19-pandemijos-neigiamos-pasekmes 3) Neskaidrūs viešieji pirkimai. Greitųjų testų pirkimo skandalas bei vakcinos, kurios dar nėra, užsakymo pateikimas. Šaltiniai: https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/1217763/lrt-tyrimas-greitieji-testai-uz-6-milijonus-uz-skandalingo-pirkimo-smezuoja-skvernelio-komanda https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vakcina-nuo-koronaviruso-kada-ji-pasieks-lietuva 4) Be pagrindo nutraukiamos planinės medicinos procedūros. Dėl COVID19 susirgimų ribojama kitomis ligomis sergančių žmonių teisės. Šaltiniai: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/veryga-daugejant-hospitalizuotu-covid-19-pacientu-bus-ribojamos-planines-paslaugos.d?id=85563435 5) Nepasvertos skolinimosi galimybės. Skolinimasis padėjo Lietuvai atsigauti po pandemijos supurtymo, tačiau skolintos sumos yra neproporcingai didelės ir 2021 metais planuojama skolintis 5,141 mlrd. eurų ir skola sieks 50% Lietuvos BVP. Valstybė neteikia jokios statistikos, kur ir kaip tiksliai šie pinigai buvo ir bus panaudoti. https://kreditai.info/straipsniai/333-jei-ne-6-milijardu-euru-paskola-lietuva-butu-bankrutavusi https://kreditai.info/straipsniai/1369-lietuvos-skola-kitais-metais-sieks-50-proc-bvp 6) Konstitucijos ir kitų įstatymų pažeidimai. Konstitucijos 53 straipsnis. Šio straipsnio pažeidimas - susijęs su 4) argumentu, piliečiui yra apribojamos galimybės susirgus gydytis. Šaltiniai: https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm Pandeminės ir epideminės situacijos įvedimas. Pagrindinis epidemijos rodiklis 100 atvejų 10 tūkst gyventojų. COVID19 nepasiekęs tokios statistinės reikšmės. Šaltiniai: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f6ffbdd1aa0311e9aab6d8dd69c6da66