# Vardas Komentaras
1 Neskelbiama
2020-04-21 / 15:42
Pertvarkos švietimo sistemoje būtinos, norint kad Lietuva būtų civilizuota šalis. Tik išsilavinusi visuomenė gali valdyti šiuolaikinius procesus. O lėšų būtų galijma rasti, sumažinus biurokratų armiją
2 Danutė
Jau seniai laikas atiduoti skolą!
3 Jolanda
Pritariu pokyčiams
4 KRISTINA
AŠ UŽ.
5 |cat
123
6 Viktorija
Pasirasau
7 Lina
Etatinis apmokėjimas
8 Ilona
pritariu
9 Genovaitė
pritariu
10 MARIJA
Norėčiau ,kad būtų įvykdytos visos šios peticijos
11 Žiedrūna
pritariu
12 Lina
Pritariu
13 Kazimiera
juk turi ir mokytojas kada nors gyventi truputėlį geriau
14 Ž.Pivoriūnienė
Pertvarkos švietimo sistemoje būtinos, norint kad Lietuva būtų civilizuota šalis. Tik išsilavinusi visuomenė gali valdyti šiuolaikinius procesus. O lėšų būtų galijma rasti, sumažinus biurokratų armiją
15 Danutė
Sutinku su kiekvienu peticijoje deklaruotu reikalavimu. Dar pridėčiau, kad reikėtų sumažinti mokytojų pensijinį amžių iki 60 metų maximum.
16 Rasa
Pritariu
17 Stasys
Gėda vyriausybei,o Prezidentė tyli(neaktualu)
18 Žavinta
Švietimo sistemos vyriausybė iš užsienio šalių kopijuoja mokymo metodus ir būdus kaip dirbti mūsų mokyklose, bet gaila, kad nekopijuoja jų darbo užmokesčio ir darbo sąlygų.
19 Jadvyga
^vietimo sistemos skurdui Ne
20 A.Norbutaite
Pedagogu skurdinimui ne
21 R.
Skurdinimui NE
22 Ona
Pritariu mokytojų reikalavimamas
23 Vita
skurdas mokytojo nepuošia mokytojas turėtų jaustis oriai. turėti lėšų savo asmenybės o tuo pačiu ir mokinių ugdymui
24 Andrius
Kodėl nuo antraeilininkų kurie surenka vos minimalų kruvį atskaičiuoja nuo kiekvieno lito.
25 Valentina
pritariu peticijai
26 Alfonsas
Teis4j7 algo atkurtos 2013 spalį.Valdininkų atkurtos 2014 sausį.Estijos mokytojų algos padidintos BE STREIKŲ nuo 2015 sausio. Ir dar ------prisiminkime 2008 pavasario manifestacij
27 Daiva
dar mažiau mokinių klasėse, semkimės patirties iš užsienio mokyklų
28 Aurelė
asisakyti audito
29 Daiva
Lietuvos mokytojai nėra prastesni už kitų šalių mokytojus.
30 Irma
Palaikau

PRIEŠ NAUJO POLIGONO STEIGIMĄ VAKARŲ LIETUVOJE (506)

Jurgita. Adresuota: Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR seimas,

Brangūs Lietuvos žmonės, kraštiečiai, VIENYKIMĖS ! Greit visa Lietuva taps vienu dideliu poligonu ! LR Krašto apsaugos ministerija Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrajame plane (Lietuva 2030m.) numatė galimybes steigti naują poligoną Vakarų Lietuvoje : Akmenės r., Telšių r., Mažeikių r. ir Šiaulių r. teritorijose. Pasak viceministro E. Misiūno „Geopolitinė situacija mūsų regione išlieka nepakitusi, yra stiprinama mūsų kariuomenė, į pratybas atvyksta NATO sąjungininkai, todėl tinkamam karių rengimui reikalingos papildomos teritorijos treniruotėms“. Mūsų manymu, jau pakanka esamų poligonų Lietuvoje ! Planuose numatomos kelios galimos teritorijos poligono steigimui. Valstybės poreikiams bus nusavinami ūkininkų dirbamų žemių plotai, privačia nuosavybe valdomų miškų plotai, kurie bus ir kertami, gyvenami namai, kurie bus griaunami. Neatmetama galimybė, kad ateityje poligoną gali plėsti. Mes prieštaraujame tokiam galimam poligono steigimui mūsų krašte ! Todėl mes ginsime savo teises, savo protėvių žemes, atsiminimus, mes norime gyventi savo žemėse, jas dirbti, kurti, auginti vaikus ir čia mirti. Mes norime būti saugūs ir ramūs savo namuose! Mes čia gyvename, čia mūsų namai !

Vienai žemaičių tautai - viena vėliava! (413)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos heraldikos komisija ir Žemaičių kultūros draugija

Vienai žemaičių tautai – viena vėliava! Nuo senų senovės žemaičių tauta pasižymėjo užsispyrimu, karingumu bei vienybe. Šimtus metų trukę nuolatiniai kryžiuočių puldinėjimai nualino Žemaitiją. Per žudymus, kankinimus, apgaules ir išdavinėjimus 1413 metais Žemaitija buvo pakrikštyta. Einant laikui, vienybė iš mūsų buvo atimta, mūsų tauta susiskaldė. Konkretus to pavyzdys - daugybė įvairių Žemaitijos vėliavų rūšių. Esame viena tauta, o turime bent septynias skirtingas vėliavas. Pats žodis vėliava reiškia - vėlių valia. Nešdami vėliavą žemaičiai suprasdavo, kad protėvių vėlės eina kartu ir jausdavo jų palaikymą. O šiandien pasižiūrėjus į įvairias naudojamas vėliavas su svetimomis simbolikomis, kažin ar protėviai palaikytų. Stengdamiesi susigrąžinti atimtą vienybę, nusprendėme, kad laikas žemaičių tautai išsirinkti vieną vėliavą, kurią naudotų visa Žemaitija ir visi pasaulio žemaičiai. 1999 m. liepos 22 d. Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva vėliava buvo atnaujinta. Deja, šis naujadaras sukėlė dar didesnį susiskaldymą tarp žemaičių, netgi pasipiktinimą, kad Žemaitijos vėliavoje yra lotyniškas užrašas „Patria Una“, taip pat uždėta svetima karūna, o vienas iš skydo laikytojų - tikrai ne žemaičių karys. Pasirašydami šią peticiją reikalaujame, kad žemaičių tauta turėtų vieną bendrą vėliavą, kurią išsirinks visa tauta, padedama nepriklausomų istorikų ir heraldikos žinovų. Vėliavos rinkimai bus skelbiami vėliau. Taip pat pasirašydami šią peticiją, mes reikalaujame, kad 1999 metais Žemaičių kultūros draugijos (ŽKD) sukurta vėliava būtų pakeista į visos žemaičių tautos išrinktą vėliavą arba nuo ŽKD vėliavos būtų nuimta svetimų kultūrų simbolika (Lotyniškas užrašas "Patria Una", skydo laikytojai, karūna ir meškos apykaklė). Vėinā žemaitiu tautā – vėina vieliava! Nu senū senuovės žemaitiu tauta pasižimiėjė užsėspirėmu, karingomu ėr vėinībė. Šīmtus mētu trokė nolatėnē križiuočiu puldiniejėmā išsekėna Žemaitėjė. Per apgaulės, ėšdaviniejėmus, žudīmus, konkėnėmus 1413 metās Žemaitėjė bova pakrėkštīta. Enont laikou, vėinībė ėš mūsa bova atīmta, mūsa tauta susėskāldė. Konkretus tuo pavizdīs – daugybė ivairių Žemaitėjės vieliavu rušiū. Esām vėina tauta, o torēm bėnt septīnės skėrtīngas vieliavas. Pats žuodis vieliava reišk - vieliū valia. Nešdamė vieliava žemaitē suprāsdava, ka pruotieviu vielės ēn kartu ėr jausdava palaikīma. O šindėina pažiuriejus i Žemaitėjuo nauduojamas ivairės vieliavas su svetėmuom simbuolikuom, kažėn a pruotėvē palaikītu. Stėngamies susėgražīntė atīmta vėinībė, tudiel nusprėndiem, ka laiks žemaitēms ėšsėrīnktė vėina vieliava, katron nauduos vėsa Žemaitėjė ėr vėsė pasaulė žemaitē. 1999 m. lėipas 22 d. Žemaitiu kultūras draugėjės iniciatīva, vieliava bova atnaujīnta. Gaila, bet šėts naujadārs sukielė dar dėdēsni susėskaldīma tarp žemaitiu, net pasipėktėnėma, ka Žemaitėjės vieliavuo īr lotīnėšks ūžrašus „Patria Una“, tēp pat uždieta svetėma karūna, o vėins ėš skīda laikītuoju - tėkrā ne žemaitiu karīs. Pasėrašīdamė šīn peticijė reikalaujēm, ka žemaitiu tauta turietu tik vėina bėndra vieliava, katron ėšrīnks vėsa žemaitiu tauta, padedama nepriklausuomu ėstuoriku ėr herāldikas žėnuovu. Vieliavas rinkėmā būs skēlbamis vėliau. Pasėrašīdamė šīn peticijė, mes reikalaujēm, ka 1999 m. Žemaitiu kultūras draugėjės (ŽKD) sukorta vieliava būtu pakeista i vieliava katron išrīnks žemaitiu tauta arba nu ŽKD vieliavas būtu nuīmta svetėmū kultūru simbuolika (Lotīnėšks ūžrašus "Patria Una", skīda laikītojē, karūna ėr meškuos apīkaklė).