DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

1 004 PARAŠAI

Kategorija:

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo:
Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai.
Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras.
P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai?
Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai!
Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Kęstutis
2019-10-01 / 13:01
Rusų okupantų stabų mes neturim garbinti! Paminklus reik statyti Lietuvių, kurie nusipelnė Lietuvai! Tik taip skatinsime meilę tėvynei ir pasididžiavimą Lietuvybe.
2 Gediminas
2019-07-23 / 21:54
Jeigu nenuvers šio balvono, tada teks statyti paminklą ir Sniečkui.
3 Neskelbiama (Alytus)
2019-07-23 / 11:24
Komuniagu stabams Lietuvoje vietos nerir neturetu buti
4 Žygimantas
2019-07-23 / 11:05
Tėvynės išdaviko/išgamos paminklas turi būti nugriautas.
5 Rimantas (Jieznas)
2019-07-22 / 12:21
Jis kaltas ne tik už tai , kad atvežė Stalino saulę, ją būtų atvežę ir be jo. Kaltas, kad savo iniciatyva skundė KGB savo kolegas, rašytojus - Kazį Jakubėną ir kt. , norėjo uždraust spausdint ir išmest iš mokyklos programos Vinco Kudirkoskūrybą ..
6 Dalija (Vilnius)
2019-07-22 / 12:15
Išdavė Tėvynę, draugus ir kolegas, už ką jį gerbt?
7 Julijonas (Vilnius)
2019-07-21 / 09:37
Išdavikas Judas net pasikporė, bet išliko kaip išdavikas, o čia ....
8 Neskelbiama (Vilnius)
2019-07-20 / 18:12
Esu sukrėsta matydama taip vadinamų kultūrininkų manipuliacijas bandant išsaugoti ir šitą balvoną
9 Neskelbiama
2019-07-19 / 10:06
O jei rašytojų sąjunga toje vietoje Ivaškevičiui pastatys?
10 Dita
2019-07-19 / 08:00
Nukelti.Išsaugoti źalią erdvę.Naujai įprasminti skverą.
11 Petras (Vilnius)
2019-07-18 / 22:29
Nei Cvirka ką nors blogo padarė jums, nei ką, o jei ir padarė, greičiausiai net negalėtumėt pasakyti ką tokio
12 Česlovas (Jurbarkas)
2019-05-29 / 12:58
Prasigėrusio koloboranto paminklui vieta Grūto parke arba vežkit jį į tėviškę
13 Julija
2019-03-27 / 13:50
Seniai seniai reikėjo kartu su Leninu išvešti į Grūtą.
14 Živilė
2019-03-12 / 17:24
Rašytojų turim ir geresnių, kuriems paminklai Vilniuje nestovi, jis stovi už nuopelnus sovietų valdžiai, kas nėra nei protinga nei teisinga. Kolaborantų ir taip turim perdaug, nereikia rodyti pavyzdžio ateities kartoms
15 Tadas
2019-03-04 / 21:27
Sovietiniu koloborantu iamzinimui turi buti padarytas galas - paminkla reikia iskelti is grazios Vilniaus vietos i istorijos siukslyna.
16 Neskelbiama
2019-03-03 / 12:00
Palikti paminkla. Vaziuokite atgal i savo vienkiemius ir ten griaukit ka norit
17 Vytas (Vilnius)
2019-02-24 / 13:05
Per prievartą teko dalyvauti tidarant šį paminkią. Su malonumu ateisiu jį nugriaut !
18 Marijus (Vilnius)
2019-02-20 / 13:45
Reikia nuimti Petro Cvirkos paminklą, tokiu būdu bus atgaivintas geroje vietoje esantis parkas
19 Eglė (Šiauliai)
2019-02-19 / 10:54
Tautiškumas atgyja ir tuo labai džiaugiuosi. Tokiems paminklams ne vieta laisvoje Lietuvoje
20 Daugardas
2019-02-19 / 02:56
4781 peržiūrų, 897 pasirašiusių. Viešpatie, panaikink baudžiauninko dvasią lietuvių tautoje.
21 šarūnas
2019-02-18 / 21:25
Ir Kaune iškelti.Gėda šalia tokio nusipelniusio Lietuvai Sleževičiaus,jos valstibingumo griovikas
22 Linas (Kaunas)
2019-02-18 / 21:00
Lietuvoje stalino "saulės" vežėjams-kolaborantams, išdavikams ne vieta.
23 Vitalis (Vilnius)
2019-02-18 / 17:47
Yra Lietuvai žymiai labiau nusipelnusių didvyrių vertų ten stovėti.
24 Vytaras (Vilnius)
2019-02-18 / 16:55
Bolševizmo ir okupantų nusikaltimai neturi būti įamžinti.
25 Robertas (Vilnius)
2019-02-18 / 16:43
Pro sali vaziuojant, ar einant, juntamas sovietinis tvaikas. Sukurkime panasia vieta, kokia dabar tapo Lukiskiu aikste po rekonstrukcijos. Tapo dideles traukos vieta.
26 Gintaras
2019-02-18 / 14:04
Tautos išdavikų paminklų neturi likti, jų vieta savartyne.
27 Gintautas (Vilnius)
2019-02-18 / 13:45
Jei nesugebam Lukiškių aikštėje susitvarkyt,tai bent šitą balvoną nukelkim
28 Renatas (Kaunas)
2019-02-18 / 12:54
Ir būtinai Kaune irgi reikia nugriauti paminklą Cvirkai
29 Skirmantas
2019-02-18 / 12:30
1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime P.Cvirka kategoriškai pareiškė, kad sovietinėje Lietuvoje neturi būti spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Didįjį varpininką ginti mėgino K.Jakubėnas. „Aš galiu suprasti, kodėl Kudirkos satyrose arkliai baidosi žandarų, bet nesuprantu, kodėl Cvirka baidosi Kudirkos!“ – mestelėjo poetas. Šie žodžiai buvo lemtingi. Tais pačiais metais kaip sovietinės tikrovės juodintojas K.Jakubėnas P.Cvirkos pastangomis buvo išmestas iš Rašytojų sąjungos. Poetui i
30 Neskelbiama (Vilnius)
2019-02-18 / 12:22
Pakeiskime šį paminklą tikro tautos didvyrio paminklu. O šį į Grūto parką?

Jurbarko smurtautojui - REALIĄ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ! (125)

Centro. Adresuota: Generalinė prokuratūra | Lietuvos Respublikos prokuratūra

Jurbarko prievartautojas negavo realios laisvės atėmimo bausmės, padarius tokį sunkų nusikaltimą prieš merginą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už mažesnius nusižengimus žmogui gręsia realus laisvės atėmimas. Sulaikius M.I., jam buvo nustatytas 1,12 promilės girtumas. Tai taip pat sunkinanti aplinkybė. Atsiprašyti taip pat neatsiprašė asmeniškai, tai padarė per savo advokatą ir tai pasak tėvų neatrodė įtikinamai. Raginame Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros kreiptis į Aukščiausią Teismą dėl teisingo nuosprendžio skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

Dėl apšviestų šaligatvių įrengimo Nemėžyje (23)

Indrė. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybė

Mes Nemėžio rajono gyventojai, labai prašome įrengti apšviestą šaligatvi- pesčiųjų- dviratininkų taką Nemėžyje (Baltarusių g - Sirokomlės g) ir pesčiųjų perėjas, kad aplinkiniai gyventojai galėtu saugiai keliauti iki viešojo transporto stotelių, o vaikai iki mokyklos. Nesutvarkyti kelkraščiai verčia pėsčiuosius pažeidinėti eismo taisykles, bei apsunkina eismą vairuotojams. Vaikai - keliaujantys į mokyklą dviračiais, paspirtukais ir pėsčiomis - turi eiti šalikele.

Dėl priemonių mažinti triukšmą sankirtoje su A5 Vakarų aplinkelio magistraliniu keliu (17)

R.. Adresuota: VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija

Vadovaujantis Europos sąjungos direktyvos 2002/49/EB reikalavimais buvo vertinta aplinkos triukšmo tarša valstybinės reikšmės magistralėje A5, kertančioje Kauno miesto teritoriją ir sudarančią jo vakarinį aplinkkelį. Minėto kelio metinis transporto priemonių srautas sudaro 11 600 475 (2018m), triukšmo lygis siekia Ldvn 86 dBA (2013m). Pastovaus triukšmo lygis prie gyvenamųjų pastatų fasadų esančių Kauno miesto aglomeracijoje Klovainių, J.Skvirecko, Bačkonių, Alytaus, Šiluvos, Kražių ir kt. gatvėse sudarė Ldvn 69,9 dBA (2012-2013m) viršijant tiek dienos, tiek vakaro, tiek nakties ribinius dydžius. Atkreiptinas dėmesys, kad garso slėgio Ldvn dydis išreiškia triukšmo taršos priklausomybę logaritmiškai, nakties reišmė yra viršijama 6,1 dB, tai reiškia 53% didesnį triukšmo lygį už leistiną. Tyrime nebuvo vertintas triukšmo lygis gyvenamosiose patalpose, kuriose atidarius langus didžiausia leistina riba būtų viršijama keletą kartų. Didėjant transporto srautams yra tikėtinas triukšmo taršos lygio didėjimas, kuris prognozuojama 2028m gyvenamųjų pastatų aplinkoje sudarys Ldvn 70,7 dBA. Minėtoje zonoje 2013m duomenimis gyveno 160 gyventojų. Gyvenamasis rajonas sparčiai plečiasi, statomi nauji namai, tikėtinas gyventojų skaičiaus augimas. Dėl triukšmo taršos nėra užtikrinama gyvenimo kokybė, kyla pavojus gyventojų sveikatai ir gyvybei. Pasaulio sveikatos organizacija savo publikacijose nurodo visą spektrą triukšmo poveikio sukeliamų lėtinių ir terminalinių susirgimų. Taip pat minėtoje zonoje Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta Veršvų tylioji gamtos zona, kurios ~55% teritorijos veikia triukšmas viršijantis Ldvn 50 dBA. Pagal Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2014-2018m buvo vertinamos triukšmo šaltinių poveikio valdymo galimybės. Kadangi aukščiau minėta aglomeracijos zona patenka į teritoriją, kurioje rodiklis Ldvn viršija higienos normos HN33:2011 apibrėžtus ribinius dydžius LAeqT, pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, buvo priimtas dispozityvus sprendimas vakarinio miesto aplinkkelio – magistralės A5 keliamo triukšmo problemas spręsti techninėmis priemonėmis, įrengiant akustines sienutes. Buvo iškelti strateginiai tikslai gerinti aplinkos akustinę kokybę triukšmo taršos zonose. 2014m numatyta parengti akustinių sienučių vakariniame aplinkkelyje techninį projektą. Buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, atlikti modeliavimo darbai, 2014m vykdyti projektavimo darbai. Triukšmo sumažėjimo efektas, įgyvendinus triukšmo mažinimo priemones būtų pasiektas 100% teritorijos gyventojų. Žvelgiant į Kauno miesto triukšmo prevencijos veiksmų planą 2019-2023 taip pat į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudarytą 2019-2023 metų pagrindinių kelių triukšmo prevencijos veiksmų planą matome, kad minėtu laikotarpiu projekto tęstinumas nėra numatytas. Triukšmo taršos šaltinis yra valstybinės reikšmės magistralė A5 su didesniu nei 6 mln transporto priemonių srautu, ji nėra miesto teritorija, jos valdytojo ar įgaliotų pavaldžių įstaigų ir įmonių prašome imtis priemonių mažinti triukšmą ir užtikrinti higienos normoje reglamentuojamus ribinius lygius bei pateikti triukšmo prevencijos veiksmų planą zonoje į šiaurę nuo Šilainių pl. ir minėtos magistralės sankirtos.