DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo:
Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai.
Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras.
P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai?
Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai!
Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Eglė Ter... Tautiškumas atgyja ir tuo labai džiaugiuosi. Tokiems paminklams ne vieta laisvoje Lietuvoje Šiauliai 2019-02-19 / 10:54
2 Daugardas Gru... 4781 peržiūrų, 897 pasirašiusių. Viešpatie, panaikink baudžiauninko dvasią lietuvių tautoje. 2019-02-19 / 02:56
3 šarūnas Kon... Ir Kaune iškelti.Gėda šalia tokio nusipelniusio Lietuvai Sleževičiaus,jos valstibingumo griovikas 2019-02-18 / 21:25
4 Linas But... Lietuvoje stalino "saulės" vežėjams-kolaborantams, išdavikams ne vieta. Kaunas 2019-02-18 / 21:00
5 Vitalis Dič... Yra Lietuvai žymiai labiau nusipelnusių didvyrių vertų ten stovėti. Vilnius 2019-02-18 / 17:47
6 Vytaras Rad... Bolševizmo ir okupantų nusikaltimai neturi būti įamžinti. Vilnius 2019-02-18 / 16:55
7 Robertas Bui... Pro sali vaziuojant, ar einant, juntamas sovietinis tvaikas. Sukurkime panasia vieta, kokia dabar tapo Lukiskiu aikste po rekonstrukcijos. Tapo dideles traukos vieta. Vilnius 2019-02-18 / 16:43
8 Gintaras Juš... Tautos išdavikų paminklų neturi likti, jų vieta savartyne. 2019-02-18 / 14:04
9 Gintautas Jur... Jei nesugebam Lukiškių aikštėje susitvarkyt,tai bent šitą balvoną nukelkim Vilnius 2019-02-18 / 13:45
10 Renatas Dūd... Ir būtinai Kaune irgi reikia nugriauti paminklą Cvirkai Kaunas 2019-02-18 / 12:54

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

Reikalingas pėsčiųjų ir dviračių takas per Šernų mišką Klaipėdos raj.

Giedrė Žutautė . Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybė

Visiems Žiaukų kaimo, gyventojams,sodininkams ir svečiams kelias nuo Šernų iki Žiaukų k. per Šernų mišką pėsčiųjų ir dviračių takas yra būtinas. Šiandien dienai esant gyvenvietėje daug pastoviai gyvenančių žmonių, srautas miško keliu tapo labai intensyvus. Kelias pakankamai siauras. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvojo rudens, kelio važiuojamąją dalimi žmonės keliauja į darbus ar namo. Vaikai intencyviai važiuoja dviračiais ir į mokyklą ir atgal. Dviratininkų važiuojančių į sodą,namus ar svečius tiesiog apstu. Kaip žinia šiame kelyje jau buvo nevienas skaudus eismo įvykis. Todėl norit apsaugoti ir pėsčiųjų ir dviratininkų ir vairuotojų gyvybę reikalaujame įrengti pėsčiųjų /dviračių taką