Atviras užsienyje dirbančių lietuvių medikų laiškas išrinktajam Lietuvos Respublikos Prezidentui

30 PARAŠAI

Kategorija:

Gerbiamas išrinktasis Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, atkurtai Lietuvos
Nepriklausomybei skaičiuojant trisdešimtuosius gyvavimo metus, Lietuvos sveikatos priežiūros
sistema vis dar rimtai serga. Tai atspindi tik nežymiai gerėjantys lietuvių sveikatos rodikliai, dėl ko
Lietuva yra nuolat kritikuojama Europos Sąjungos institucijų.

Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad sveikatos paslaugų prieinamumą vis dar nepalankiai
vertina ne tik visuomenė, tai nurodoma ir Valstybės kontrolės audito ataskaitoje bei Specialiųjų
tyrimų tarnybos atliktų tyrimų išvadose. Dažniausia akcentuojamas paslaugų ir paslaugų teikėjų
pasiskirstymo netolygumas, menkas dėmesys ligų prevencijai, nevienodas pacientų prieinamumas
ankstyvai ligų diagnostikai ir efektyviausiam gydymui, nepakankamas finansavimas dėl valstybės
prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, neracionalus esamų resursų paskirstymas bei netinkamas
medicinos specialistų poreikio planavimas.

Medikai skundžiasi per dideliais darbo krūviais, neadekvačiu atlyginimu, netinkamu
valstybės institucijų požiūriu į medicinos specialistų kvalifikacijos palaikymą ir kėlimą. Nerimą
kelia vis dažniau pasireiškiantis medicinos personalo perdegimo sindromas. Neveiksmingos, silpnai
atstovaujančios ar netgi neginančios savo narių interesų profesinės sąjungos nepadeda kurti
palankaus mikroklimato darbuotojams sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje.
Susiklosčiusios kritinės situacijos nelengvina faktas, kad sveikatos priežiūros sistema yra
smarkiai politizuota, o nuolatos besikeičiantys sveikatos apsaugos ministrai per trumpą savo
buvimo valdžioje laiką neįgyvendina numatytų ilgalaikių strateginių valstybės sveikatos politikos
uždavinių, todėl esminė sveikatos sistemos pertvarka nevyksta, o tokios ydingos sistemos įkaitais
tampa ir pacientai, ir medikai.

Visos šios išvardintos priežastys sukelia vis didėjančią ne tik patyrusių, bet jau ir jaunų
medicinos specialistų emigraciją, dėl kurios sistema nuolat netenka būtinųjų jos efektyviai veiklai
žmogiškųjų resursų. O nematydami sistemos pokyčių, užsienio lietuviai susilaiko ir nuo grįžimo
atgal.

Tenka pastebėti, kad Lietuva, laikanti save demokratiška vakarietiška valstybe, vis dar
bando sveikatos priežiūros klausimus spręsti pasenusiais „sovietiniais“ ir pažangiai valstybei
ydingais metodais, kurie iš tiesų yra naudingi tik tam tikroms interesų grupėms, o ne viešajam
interesui. Nekyla abejonių, kad tokius sprendimus inicijuoja ir proteguoja vadinamieji sveikatos
sistemos „pilkieji kardinolai“, palaikomi politikų ir stambaus privataus verslo. Tokios priemonės
būdingos iš „sovietinės“ santvarkos ir įpročių besivaduojančioms šalims ir visiškai netoleruojamos
demokratinėse Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybėse. Būtent todėl darbui užsienyje medikai
dažniausiai pasirenka tas valstybes, kur sveikatos politikos skaidrumas yra reali, o ne deklaruojama
vertybė.

Gerbiamas išrinktasis Prezidente Gitanai Nausėda, mus labai nustebino Jūsų asmeninių
gydytojų pasirinkimas ir saugumo tarnybų įspėjimų bei viešojoje erdvėje, kurioje informaciją mes,
užsienio valstybėse dirbantys medikai, nuolat sekame, pasirodžiusios informacijos ir iškilusių
nuogąstavimų nepaisymas.
Savo atkaklų pasirinkimą motyvuojate tuo, kad tai yra duoklė dviem stipriausiems Lietuvos
medicinos centrams. Ar tai reiškia, kad Jūs renkatės ne asmeninį gydytoją, o asmeninį Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos sistemos administratorių su neapibrėžtomis ir neribotomis
galiomis?

Abejojame, ar akademikas prof. Remigijus Žaliūnas galėtų tapti asmeniniu Prezidento
gydytoju, pvz., kurioje nors Skandinavijos valstybėje. Nors dar 2018 m. rudenį spaudoje buvo
informuota, kad, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu, profesorius supainiojo
viešuosius ir privačius interesus, spręsdamas dėl savo darboviečių. Keista, kad beveik jokios
reakcijos nesulaukė ir prieš kelias dienas paviešintas LRT tyrimas, kuriame prof. R. Žaliūnas atvirai
įvardijamas sveikatos priežiūros sistemos „pilkuoju kardinolu“, minimi nuslėpti duomenys apie
korupcijos byloje kaltinamo stambios verslo įmonės buvusio aukšto rango darbuotojo R.
Kurlianskio narystę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Taryboje. Tyrime teigiama,
kad LSMU rektorius ir jo artimiausia aplinka palaiko ilgalaikius ryšius su politinių partijų atstovais,
per juos turi įtakos skiriant sveikatos apsaugos ministrus, priimant sprendimus dėl sveikatos
sektoriaus finansavimo, taip pat ir dėl daugiamilijoninių projektų, kuriuos įgyvendinti patikima tiek
LSMU, tiek jo valdomoms Kauno klinikoms (KK). Taip pat pateiktose informacijose pasisakoma
apie LSMU KK ir LSMU aukštas pareigas užimančių asmenų, taip pat ir prof. R Žaliūno, vykdomą
Universiteto ir vienos didžiausių Lietuvos ligoninių valdymo politiką ir jose vykdomą potencialų
nepotizmą.

Mes, užsienio valstybėse dirbantys medikai, reiškiame susirūpinimą dėl Prezidento
institucijos diskriminavimo, išrinktojo Prezidento gydytoju skiriant prof. R. Žaliūną, minimą ir MB
Baltic stambiosios korupcijos byloje. Nors prof. R. Žaliūnas byloje yra tik liudytojas, tačiau
Prezidento aplinkai turi būti keliami itin aukšti moralės ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai
– asmenys turi būti ne tik nepadarę jokių nusikaptimų, bet ir neturėtį įtarimų juos padarius.
Primename, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai asmenims, dirbantiems su
aukščiausiais valstybės pareigūnais, yra itin griežti kitose valstybėse. Sveikatos apsaugos
ministerija, teikdama visą sveikatos apsaugos reformos paketą, ypatingą dėmesį skyrė bet kurio
rango vadovų nepriekaištingos reputacijos kriterijams, tačiau matome, kad užsimerkia prieš
aukščiausiųjų įstaigų vadovams iškeltus įtarimus. Tad abejotinos reputacijos asmenų
inkorporavimas į Lietuvos Prezidento aplinką mums ne tik kelia nuostabą, bet ir neprideda
pasitikėjimo mūsų valstybe. 

Esame susirūpinę, ar profesorius, akademikas, LSMU rektorius, LSMU KK Kardiologijos
klinikos vadovas ir dar daugybę visuomeninių pareigų užimantis profesorius R. Žaliūnas, dirbdamas
atsakingą administracinį, pedagoginį, mokslinį, organizacinį darbą ir turėdamas daugybę
įsipareigojimų, dėl didelio užimtumo ir laiko stokos galės tinkamai rūpintis Prezidento sveikata, be
to, kaip rodo jau dauguma pateiktų faktų, jam teks nuolat balansuoti ant viešųjų ir privačių interesų
pažeidimo ribos.

Todėl mes, užsienyje dirbantys lietuviai medikai, prašome Jus peržiūrėti savo sprendimą.
Esame įsitikinę, jog visuose Lietuvos regionuose dirba daug labai aukštos kvalifikacijos sveikatos
priežiūros specialistų. Manome, kad pasirinkdamas savo asmeninius gydytojus, Jūs turėtumėte
reikšti palaikymą tikrąjį Lietuvos sveikatos priežiūros prioritetą reprezentuojantiems sveikatos
priežiūros specialistams. Svarbi sąlyga, kad tai būtų aukštos praktinės kompetencijos ir
nepriekaištingos reputacijos medikai, o ne įtakingų universitetinių įstaigų vadovai.
Šiandien naujausios visuomenės apklausos rodo, kad į Jūs esate didžiausią pasitikėjimą
keliantis visuomenės veikėjas, todėl viliamės, kad Jūs tapsite ne politiškai patogios centralizacijos
šalininku ir įtakingų veikėjų rėmėju, o vykdysite realią rinkimų kampanijos metu deklaruotą
regionų vystymo ir Gerovės valstybės politiką.

Mes, žemiau pasirašantys užsienio lietuvių medikai:

( Peticijos komentare įrašykite šalį ir ligoninę, kurioje dirbate )