Taikios eisenos „Girios ateina į Vilnių“, vykusios 2019 m. spalio 25 d. Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje, dalyvių kreipimasis DĖL ŠIMONIŲ GIRIOS BIOSFEROS POLIGONO IŠSAUGOJIMO

7 PARAŠAI

Kategorija:

Lietuvos Respublikos Seimo
Peticijų komisijai

Taikios eisenos „Girios ateina į Vilnių“, vykusios 2019 m. spalio 25 d. Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje, dalyvių kreipimasis
DĖL ŠIMONIŲ GIRIOS BIOSFEROS POLIGONO IŠSAUGOJIMO


Šimonių giria – Anykščių ir Kupiškio rajonuose besidriekiantis miškų masyvas – yra viena didžiausių ir brandžiausių girių Lietuvoje, turtinga retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, buveinėmis, kultūros bei istorijos vertybėmis.

Šimonių girios ekosistemai išsaugoti šiame miškų masyve yra įsteigtas biosferos poligonas, kuris yra sudėtinė nacionalinės kompleksinės ekologinės bei specializuotos biologinės įvairovės būklės stebėsenos sistemos bei Europos ekologinio tinklo Natura 2000 dalis.

Šimonių girioje tebegyvuoja unikalūs etnografiniai kaimai, kuriuose atgimsta tradicijos ir kultūrinis gyvenimas: kuriasi bendruomenės, kultūros, sveikatingumo ir turizmo sričių verslai, kasmet vyksta violončelininko V. Sondeckio rengiami tarptautinės klasikinės ir modernios muzikos koncertai, tarptautinis Miško festivalis, Žalčiasalio festivalis, dailininkų plenerai, vaikų stovyklos, senųjų amatų mokymai, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, gausiai lankomi atlaidai ir Mišios medinėje Inkūnų bažnytėlėje.

Nors Šimonių giria turi didžiulę gamtinę, rekreacinę ir kultūrinę vertę bei priklauso saugomų teritorijų tinklui (biosferos poligonas, Natura 2000), po pastaraisiais metais priimtų įstatymų ir poįstatyminių aktų ši teritorija tapo saugoma tik formaliai,– nebepaisant tikslų, kurie buvo deklaruojami steigiant Šimonių girios biosferos poligoną.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m gruodžio 10 d. įsakymu patvirtintuose poligono nuostatuose nurodoma, jog biosferos poligono paskirtis – išsaugoti Šimonių girios su joje esančiomis vertingomis miškų, pievų, pelkių bei kitomis natūraliomis buveinėmis ekosistemą.

Šios dienos situacija yra paradoksali,– tokia, kokia teisinėje valstybėje būti negali.

Tuo metu, kai buvo įsteigtas Šimonių biosferos poligonas (įsteigtas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-620), galiojo įstatymai (Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), užtikrinantys Šimonių girios su joje esančiomis vertingomis miškų, pievų, pelkių bei kitomis natūraliomis buveinėmis ekosistemos išsaugojimą.

Pagal tuo metu galiojusią LR Miškų įstatymo 3 str. redakciją, biosferos poligonų miškai buvo priskirti II grupės A kategorijos miškams (Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 2001, Nr. 35-1161), užtikrinantys Šimonių girios ekosistemos apsaugą.

Kontekste įstatymų, kurie galioja šiandien, Šimonių girios biosferos poligonas nebeturi jokios apsaugos. Sutinkamai su šiuo metu galiojančio LR Miškų įstatymo 3 str. nuostatomis ( LR Miškų įstatymo 3 str. redakcija pakeista 2015 06 23 įstatymu Nr. XII-1839 (nuo 2015 10 01)(TAR, 2015, Nr. 2015-10586) miško masyvai Šimonių girios biosferos poligone priskirti IV miškų (ūkinių) grupei, juose galimi plynieji pagrindiniai miško kirtimai, leidžiama ūkininkauti ir pan.

Mes, pasirašantieji šį kreipimąsi, esame susirūpinę dėl Lietuvos sengirių relikto,– Šimonių girios išlikimo. Intensyvi ūkinė veikla šioje saugomoje teritorijoje, akivaizdu, yra grėsminga. Šimonių girios (su joje esančiomis vertingomis miškų, pievų, pelkių bei kitomis natūraliomis buveinėmis) ekosistemos išsaugojimas, vykdant intensyvią ūkinę veiklą ir pagrindinius plynuosius miško kirtimus, yra nebeįmanomas.

Mūsų, suinteresuotų išsaugoti Šimonių girios unikalumą, kreipimąsi į aukščiausias valdžios ir valdymo institucijas, sąlygoja taip pat aplinkybė, kurią visais atvejais reikia kuo skubiau tikrinti ir revizuoti: ar leidimai kirsti Šimonių girios biosferos poligone esančius miško masyvus buvo išduoti nepažeidžiant įstatymų, reglamentuojančių saugomų teritorijų apsaugą, reikalavimų.

Sutinkamai su 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d.( Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau - Natura 2000 Direktyva), 1985-06-27 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 85/337/EB (iš dalies pakeista 1997-03-03 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/11/EB) (toliau – PAV Direktyva) ir nacionaliniu teisiniu reguliavimu, į kurį perkeltos šių direktyvų nuostatos, planuojant vykdyti ūkinę veiklą (tame tarpe ir miškų kirtimo ūkinę veiklą) Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijoje ar jai artimoje teritorijoje, privalo būti nustatomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio Natura 2000 teritorijai reikšmingumas. Dar daugiau,– bet kokiems planams ir projektams, galintiems daryti reikšmingą poveikį Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijoms, privalo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Pagal Natura 2000 direktyvos 6 str. 3 d. bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumo ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.

Vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 str. 2 d. (toliau - PAV įstatymas) miško kirtimas tiek valstybiniuose, tiek ir privačiuose miškuose yra planuojama ūkinė veikla (PAV). Remiantis Planuojamos ūkinės veiklos įstatymo 3 str. 2 dalimi, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijoms, ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. LR Aplinkos ministro 2006-05-22 įsakymu Nr. D1-255 patvirtinto Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms Natura 2000 teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja planuojamų ūkinių veiklų, planų ir programų poveikio įsteigtoms ar potencialioms Natura 2000 teritorijoms reikšmingumo nustatymo procedūrą. Natura 2000 Tvarkos aprašo 37 p. įtvirtinta pareiga nustatyti poveikio Natura 2000 teritorijoms reikšmingumą tais atvejais, kai planuojama ūkinė veikla nėra įtraukta į PAV įstatymo 1 ar 2 priedus ir jos įgyvendinimas bus susijęs su įsteigtomis ar potencialiomis Natura 2000 teritorijomis ar artima joms aplinka.

Mūsų, susirūpinusių išsaugoti Šimonių girios biosferos poligone esančių miškų ekosistemą, tikslas – pasiekti, kad procedūros, kurios reglamentuotos įstatymais, šioje teritorijoje butų vykdomos preciziškai laikantis įstatymų reikalavimų.

Taigi, prašome užtikrinti, kad nedelsiant būtų sustabdyti Šimonių girios su joje esančiomis vertingomis miškų, pievų, pelkių bei kitomis natūraliomis buveinėmis ekosistemos naikinimo darbai tikslu iš esmės peržiūrėti ir revizuoti valstybės politiką šioje mums visiems aktualioje srityje,– Lietuvos gamtos apsaugos srityje.

Tikslu išsaugoti Šimonių girią dabarties ir ateinančioms kartoms

PRAŠOME:

1. Inicijuoti Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies papildymą (šio įstatymo pataisas), nustatant, kad biosferos poligonuose esantys miškai būtų priskiriami II grupės A kategorijos (ekosistemos apsaugos) miškams.

2. Prašome užtikrinti, kad Saugomų teritorijų tarnyba vykdytų jų kompetencijai priskirtas funkcijas, kuo skubiau įsteigtų saugomos teritorijos direkciją (Lietuvos saugomų teritorijų įstatymo 27 str. 5 d. 5p. reikalavimas), kuri, sutinkamai su minėto įstatymo nuostatomis (Saugomų teritorijų įstatymo 8d.), organizuotų ir įgyvendintų specialiąsias apsaugos ir tvarkymo priemones Šimonių biosferos poligone, teiktų duomenis Saugomų rūšių informacinei sistemai apie saugomas rūšis, jų augimvietes.

3. Sustabdyti išduotų leidimų kirsti mišką galiojimą, kol iš esmės bus įvertinta situacija ginčo teritorijoje ir priimtos veiksmingos priemonės išsaugoti vertingą Šimonių girios biosferos poligono ekosistemą.


4. Nacionalinėje miškų strategijoje Šimonių girios su joje esančiomis vertingomis miškų, pievų, pelkių bei kitomis natūraliomis buveinėmis ekosistemos išsaugojimą įtraukti kaip vieną svarbiausių siekių ir uždavinių.

5. Kontekste įstatymų, reglamentuojančių Biosferos poligonuose esančių miškų apsaugą, prašome revizuoti valstybinių institucijų – LR Aplinkos ministerijos ir Saugomų teritorijų tarnybos –sprendinius, kurių pagrindu ginčo teritorija – Šimonių girios biosferos poligonas – paverstas vientisa kirtaviete.

Šimonių Giria - mūsų bendras turtas, mūsų Senelių ir Tėvų kovos už laisvę paminklai, mūsų ir ateities kartų sveikatos ir tapatybės pamatas.

Taikioje eisenoje „Girios ateina į Vilnių“, vykusios 2019 m. spalio 25 d., dalyvavo 300 žmonių.
Pasirašo

Šimonių girios biosferos poligono išsaugojimo iniciatyvinė grupė:
Martynas Švėgžda Von Bekker
Simona Vaitkutė
Renata Umbrasienė
Barbora Domarkaitė
Danutė Puzirauskienė

Pasirašyti peticiją

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (745)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (422)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (125)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (71)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.