SAVARNAKIŠKAI DIRBANTIEJI, VIENYKIMĖS PRIEŠ DISKRIMINACIJĄ!
257 eurai per mėnesį, - tai pasityčiojimas iš žmogaus orumo, sąžiningai mokančio mokesčius savo valstybei! Parama turėtų būti bent jau MMA dydžio.
Visi savarankiškai dirbantys pagal verslo liudijimą (VL) ar turintieji individualios veiklos pažymą (IVP) yra pažeidžiamiausia darbo ir smulkaus verslo grupė Lietuvoje. Šių grupių smulkieji verslininkai patys susikuria sau darbo vietas ir neprašo iš valstybės pašalpos darbo biržoje ar kt., tačiau jie neturi jokių saugiklių, jei jų verslas vieną mėnesį buvo puikus, o kitus tris mėnesius jų pajamos buvo niekinės, jie negauna nei MMA, nei kokios pašalpos.
Be to neteisinga ir tai, kad paramą gali gauti tik tie, kurie savarankiškai dirbo ne mažiau kaip 3 mėnesius. Kaip gauti paramą tiems, kurie nepiktybiškai nutraukę darbo santikius prieš nepilnus tris mėnesius, bet prieš tai dirbo ir mokėjo mokesčius. Jiems negali padėti nė buvusioji darbovietė ir jie negaus paramos pagal dabar nustatytą tvarką. Mechaniškai nustatant be žmogiškojo faktoriaus atsiranda dar didesnė diskriminacija ir neviltis. KUR KREIPTIS? Apsuki ratą ir vėl tave nukreipia į automatinę registraciją, o sistema prašymą atmeta. Ką daryti?
Pagal VL ir IVP dirbantys žmonės sumoka valstybei visus numatytus mokesčius, KODĖL nelaimės akivaizdoje jie lieka už borto? Jų verslas yra priverstinai sustabdytas! Kaip reikia išgyventi? Kitiems verslininkams taikoma prastova ir darbuotojai gaus algą ne mažiau negu minimumas? Dažnai didieji verslininkai naudojasi ir nesudarinėja darbo sutarčių su potencialiais paslaugų teikėjais ar darbininkais, o liepia išsiimti verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymėjimą, taip nusiimdami atsakomybę ir palikdami darbuotojus be socialinių garantijų.
Juk tai mūsų šalies smulkus verslas, kuris sukuria sau darbo vietą ir nestovi darbo biržoje, moka mokesčius ir rizikuoja savo versle turėti ne pastovias pajamas. Kodėl ekstremalioje situacijoj jie paliekami už ribos? 257 eurai ! Ar gali jie išgyventi turėdami įsipareigojimus (patalpų nuoma ir pan.)? Renginių vedėjai, būrelių vadovai, dirbantys su vaikais, sportininkai, šokėjai, siuvėjai irt.t., jiems žadama parama yra 257 eurai, kai kitiems darbuotojams – bent jau darbo užmokesčio minimumas.
Ar tie žmonės kurie sukuria savo darbo vietą ir nėra valstybės išlaikytiniai nenusipelno tokio pat dėmesio kaip visi?
Baisiausia, kad turinčiųjų VL ar IVP negina LR Darbo kodeksas. Ar tai neprieštarauja LR Konstitucijai (IV skirsnis. Tautos ūkis ir darbas, 48 straipsnis:
,,Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju”)?
Suprantama čia mes nekalbame apie tuos, kurie naudodamiesi minėtomis priemonėmis uždirba šimtatūkstantines pajamas (advokatai, notarai, antstoliai etc.). Kalba eina apie net ne apie vidutines pajamas, daugumos mūsų deklaruojamos metų pajamos nesudaro MMA, o kitų galbūt ir mažesnės, bet žmonės dirba kaip išmano ir nesiskundžia.
Dabar savarankiškai dirbantys diskriminuojami ypač tie, kurių darbo specifika – tiesioginis kontaktas su klijentu, arba su grupėmis didesnėmis negu 2 asmenys.
Parama turėtų būti bent jau MMA dydžio.
Ką daryti tiems kas savarankiškai dirbo mažiau nei 3 mėnesius, nors prieš tai turėjo kitokius darbo santykius??? Arba kitokie neatitikimai....

• 7
• 0
• 5K
• Parašai
• Komen. (37)
• Žemėlapis
• Kopijuoti nuorodą

• Visi peticijos komentarai (37)
• Parašų žemėlapis (115)