Septyniolika šios kadencijos Šiaulių miesto tarybos narių į savo politinę biografiją turėtų įsirašyti gėdingą sprendimą į privačias rankas atiduoti miesto amfiteatrą. Tiesa, posėdyje buvo bandoma dangstytis aiškinimais, kad pritarimas koncesijai dar nieko nereiškia, kad laukia dar labai daug procedūrų, kad koncesijos konkurse galės dalyvauti visi norintys, ne tik verslininkas, turintis pastatą prie amfiteatro, kad koncesija - vienintelis būdas amfiteatrui sutvarkyti.

Nei rengti piketai, nei garbių žmonių apeliavimas į politikų sąžinę nepaveikė Šiaulių miesto valdžios - ketvirtadienį vykusiame Tarybos posėdyje jie nusprendė pritarti amfiteatro koncesijai. Tai yra, buvusią viešą miesto erdvę perduoti į privačias rankas. "Už" balsavę politikai nepasigėdijo viešui pademonstruoti priklausomybę nuo verslo interesų.
Sąžinė ir sarmata - nepažįstami dalykai

"Tarybai – gėda", "Amfiteatras pavojuje", "Už amfiteatrą", - pranašiški buvo prie Savivaldybės piketavusio jaunimo plakatai. Žodis "gėda" skambėjo ir tarybos salėje, į kurią sugužėjęs jaunimas išgirdo nuosprendį amfiteatrui.

Mindaugo Stakvilevičiaus priminimas - kad amfiteatras - tai šventa vieta, kurioje rinkosi Sąjūdis ir siūlymas "turėkite sarmatos" kai kuriems koalicijos partneriams sukėlė šypseną. Neišgirdo šie politikai ir filosofo Gintauto Mažeikio, linkinčio priimti sąžiningą sprendimą ir sakančio, kad viešai neišdiskutavus, neturint jokios vizijos dabar priimtas sprendimas tik padidins aktyvios visuomenės nepasitikėjimą valdžia, o kiekvieno miesto garbės reikalas yra išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti viešąsias erdves.

Amfiteatro koncesijos klausimą pristatinėjusiam Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjui Gyčiui Skurkiui buvo nelengva, nes jis turėjo atmušinėti opozicijos priekaištus. Tiesa, dar Miesto ūkio ir plėtros komitete G. Skurkis sakė, kad sumanymas dėl koncesijos - ne jų skyriaus, kad jis turi vykdyti valdančiosios koalicijos pavedimą. Jam teko įtikinėti opoziciją, kad pritarimas koncesijai - tik pirmas mažas žingsnis, kad šiuo klausimu Miesto tarybai dar daug kartų teks reikšti savo valią.
Netvarkoma, kad galėtų perduoti privatininkui?

Vicemerė Alma Javtokienė stebėjosi, kodėl kyla tiek daug aistrų: miestas neturi pinigų ir reikia tik džiaugtis, jei privatus verslas prisidės. Amfiteatro niekas nei degina, nei atima, o koncesija - tai būdas jam sutvarkyti. Anot vicemerės, koncesija tiktų ir Beržynėliui, dėl kurio į ją jau kreipėsi suinteresuoti asmenys.

Opozicija negalėjo atsistebėti: užuot iš Savivaldybės administracijos būtų pareikalauta tinkamai rūpintis viešųjų vietų tvarkymu, svaičiojama apie koncesijas. Susidaro įspūdis, kad sąmoningai skurdinama, neprižiūrima ir sudaromas pretekstas perduoti privatininkams. Anot Justino Sartausko, Beržynėlį šios kadencijos valdžia labai apleido, nes neskiriama jam lėšų.

Andrius Šedžius pasiūlė koncesiniu būdu tvarkyti, jei jau miesto valdžia pati nebepajėgi, Saulės laikrodžio ir Prisikėlimo aikštes. Pastatytų ten verslininkai po prekybos centrą ir būtų labai patogu: ant vieno stogo užkeltų Saulės berniuko skulptūrą, tai visiems iš toli būtų matyti, nuo kito stogo miesto vadovams būtų labai patogu demonstracijas stebėti...

Į miesto amfiteatrą pretenduojantį Anridą Vinklerį (nuotraukoje - kairėje) palaiko ne tik meras G. Mikšys. Savo gerų santykių su šiuo verslininku neslepia ir Seimo narys Valerijus Simulik.

Kai prieš porą mėnesių prie Savivaldybės dėl amfiteatro piketavo jaunimas, meras Genadijus Mikšys įtikinėjo, kad šie suklaidinti be reikalo politikuoja, nes nieko nevyksta. O tas "niekas" vyko slapta ir tyliai, be jokių diskusijų.

"Šiauliai plius" žiniomis, koalicijos partneriams, suabejojusiems koncesijos tikslingumu, G. Mikšys pasiūlė peržiūrėti koalicijos sutartį. O tai reiškia atsisakyti valdžios ir šiltų postų. Tad balsuodama koalicija buvo gana vieninga.

Žodis "koalicija" ne kartą nuskambėjo Miesto tarybos posėdyje, kai opozicija klausė, kas vis dėlto inicijavo amfiteatro perdavimą į privačias rankas. Į Vytauto Juškaus klausimą, ar toks sprendimas - ne mero duoklė A. Vinkleriui už rinkimus, G. Mikšys atsakė, kad jį meru išrinko ne A. Vinkleris, o 23 tarybos nariai. Anot V. Juškaus, vis dėlto reikia būti sąžiningiems ir įvardyti, kas už to slepiasi.
O kas slepiasi už mero?

Dar 2002 metais į tuometį miesto merą Vaclovą Volkovą kreipėsi korporacija "Vaivorykštė", vadovaujama Anrido Vinklerio, su prašymu išnuomoti amfiteatro žemę. prašymas pakartotas po metų, tuomečiam merui V. Juškui. Tąsyk patyręs nesėkmę A. Vinkleris sulaukė savo valandos: 2007 balandžio pradžioje išrinkta nauja miesto valdžia, o jau po poros savaičių į Savivaldybę atkeliavo panašus prašymas, jau adresuotas naujajam miesto merui Genadijui Mikšiui. Ir nors administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Mikučiauskas į šį raštą atsakė, kad amfiteatras - labai svarbus miestui, jis negali būti perduotas privačias rankas, G. Mikšys, tiesa, prisidengęs koalicija, išeitį rado - skelbti koncesiją. Tai yra, neatlygintinai perduoti kelių milijonų vertės žemę, ir dar primokėti už tai, kad verslininkas retkarčiais įsileis į renginius miesto bendruomenę.
Gėdingai balsavo 17

Valdančioji dauguma pabijojo vardinio balsavimo. Opozicija šiuo klausimu balsuoti atsisakė, tad amfiteatro likimą nulėmė 20 Miesto tarybos narių.

Už tai, kad amfiteatras būtų tvarkomas koncesijos būdu, tai yra būtų atiduotas privatininkui, balsavo liberalcentristai Genadijus Mikšys, Vaclovas Vingras, Gintaras Karalevičius, Edvardas Peleckas, liberalai demokratai Daiva Matonienė, Romanas Čokovas, Kristina Lementauskaitė, Kestutis Balčiūnas, "valstiečiai" Zenonas Buivydas, Stasys Grigaliūnas, konservatoriai Vladas Damulevičius, Birutė Paplauskienė, Igoris Strupeikis, socialliberalai Leonas Strazdauskas, Vytautas Peleckis, Alma Javtokienė ir Aušra Kazlauskienė. Balsavime dalyvavę konservatorius Jonas Bartkus ir liberalcentristas Kazimieras Šavinis susilaikė, prieš balsuoti išdrįso vienintelė koalicinei partijai priklausanti konservatorė Aldona Augutienė.

Posėdyje nedalyvavo liberaldemokratai Alfredas Lankauskas ir Vidmantas Japertas, socialliberalas Juozas Pabrėža ir "darbietė" Danguolė Martinkienė.

Pasak V. Juškaus, 2003 m. spalio 25 d. į jį, kaip į tuometį merą, kreipėsi korporacijos "Vaivorykštė" prezidentas A. Vinkleris, pretendavęs į amfiteatro žemę prie jam priklausančio pastato Vilniaus gatvėje. Verslininkas sulaukė neigiamo atsako, o V. Juškus - atkirčio A. Vinkleriui priklausančiame laikraštyje: "Kažkodėl nenorima rengti aukcionų, nors tik tokią žemės nuomos galimybę valdžiai suteikia įstatymai. Tada sklypą įsigytų tas, kuris daugiausia už jį sumoka, o ne tas, kuris žino, pas ką nueiti, kada nueiti ir kaip kalbėti" ("Meras - melagis", 2003 m. gruodžio 10 d.). Tiesiog pranašiškas pavadinimas ir tekstas, kurį adresuojame dabartiniam miesto merui G. Mikšiui.

"Amfiteatro privatizavimas - kelias į demokratijos griuvimą", - įsitikinęs profesorius G. Mažeikis. Iš tiesų demokratija apibrėžiama kaip valdžia, kylanti iš bendruomenės daugumos valios. Jos pradžia - graikų susirinkimuose, vykdavusiuose amfiteatruose. Simboliška, kad Šiauliuose demokratijos griuvimas prasideda nuo mūsų amfiteatro.

"Šiauliai plius" nerado nė vieno pašnekovo, sutinkančio, kad amfiteatras būtų perduotas į privačias rankas, išskyrus valdančiosios koalicijos politikus, tvirtinančius, kad "sutvarkyti amfiteatrą reikia", "taip nuspręsta mūsų frakcijoje", "koalicija priėmė sprendimą" ir pan. Praėjusią savaitę į klausimą "Ar sutiktumėte, kad jūsų pamėgtą amfiteatrą miesto valdžia atiduotų verslininkams?" atsakinėjo "S plius" tinklalapio lankytojai. Iš viso balsavo 311 asmenų. "Ne" atsakė 238 gyventojai (77 procentai balsavusiųjų).
Apie politikų sumanymą amfiteatrą atiduoti privačiam verslui - Šiaulių miesto Garbės piliečių, kultūros žmonių, mokslininkų nuomonės
Amfiteatro privatizavimas - kėsinimasis į demokratiją

Gintautas Mažeikis, filosofas, Šiaulių universiteto profesorius:

"Vienareikšmiškai pasisakau už tai, kad amfiteatras išliktų viešąja erdve. Viešosios erdvės - demokratijos garantas, o tokių erdvių privatizavimas - demokratijos griuvimas. Ten, kur nėra vietos bendruomenei susiburti, nėra ir demokratijos. Tai aksioma, aprašyta politologijos vadovėliuose. Kita vertus, Lietuvoje nėra viešųjų erdvių įstatymo - tai paaiškėjo privatizavus "Lietuvos" kino teatrą. Šiaulių amfiteatras turi išlikti, tik, žinoma, ne taip prižiūrimas. Čia trūksta ir kultūrinės iniciatyvos, ir komercinių, "aptarnaujančių" paslaugų. Visuose pasaulio miestuose aplink aikštes telkiasi pačios brangiausios kavinės, prestižiniai restoranai. Jei atsakingi Savivaldybės skyriai leido sau čia nieko nedaryti, nevykdyti jokios veiklos, tai nėra priežastis privatizuoti amfiteatrą. Dabar toks įspūdis, kad jį stengtasi kuo labiau nuskurdinti. Kaip paminklas tai nepriežiūrai - šalia kiurksantis, apleistas pastatas, priklausantis verslininkui, dabar pretenduojančiam ir į amfiteatrą. Vienintelis saugiklis nuo panašių pretenzijų - skaidrus procesas. Miestas dėl amfiteatro turėjo suformuoti aiškią, demokratinę viziją ir skelbti viešus konkursus. Manęs visiškai nestebina, kad tokią vietą bando užgrobti verslo institucija. Kitaip būtų, jei verslui vadovautų pilietiškas, visuomeniškas žmogus, o tai atsitinka itin retai. Šiuo atveju kritikos nusipelno miesto valdžia, kuri negina viešojo intereso, o imasi atstovauti siauram verslo interesui."
Koncesija - nelabai skanus reikalas

Zenonas Eimutis Sabalys, Šiaulių miesto Garbės pilietis:

"Valdžia nuo Dievo duota - ką nori, tą ir daro. Teisėta ar neteisėta atiduoti amfiteatrą privačiam kapitalui - teisininkų reikalas. O esmė yra ta, išnyks ar neišnyks amfiteatras. Vilniaus gatvė yra rekonstruojama ir viešųjų erdvių tragiškai mažėja. Dejuojama, kad gatvė apmirusi, daug visuomenės atėmė "Saulės miestas". Gal po dvejų metų gatvė atsigaus, bet valdžios misija - bent nepakenkti tam atsigavimui. Atiduodant amfiteatrą bus pakenkta viešajam interesui. Manau, kad yra trumparegiška atiduoti amfiteatrą taip laimint vieną kitą litą. Juk amfiteatrą sutvarkyti nekainuoja brangiai. Jis yra Vilniaus gatvės dalis ir, pradėjus rekonstruoti bulvaro dalį Šiaulių viešbučio link, amfiteatrą galima sutvarkyti. Galų gale remontas nėra brangus, o bulvaras turi tarnauti visuomenei. Valdžią juk rinko visuomenė, tad tos visuomenės interesams valdžia ir turi atstovauti. Tie, kurie kalba apie koncesiją, tegul pavarto enciklopedijas ir išsiaiškina, kas tai yra. Jie supras, kad koncesija - nelabai skanus reikalas. Argumentuojama, kad amfiteatre dabar tik pijokėliai renkasi. Bet ar ne valdžios reikalas ten rengti renginius, į kuriuos ateitų ne pijokėliai, o kitokie žmonės. Dabar, manau, tingi atsakingos struktūros tai daryti."
Kultūra pateko į politikų ir verslo manipuliacijų sritį

Virginijus Kinčinaitis, menotyrinikas, Šiaulių dailės galerijos direktorės pavaduotojas:

"Mieste matau labai liūdną ir blogą tendenciją, išsiplėtojusią politikų savivalę kultūros atžvilgiu. Ribojama kultūros skyriaus veikla, kišamasi į kultūros reikalus, kultūros objektai pateko į politikų, verslo manipuliacijų sritį. Politikų žvilgsnis - siauras ir trumparegiškas, visiškai neginamas viešasis interesas, atstovaujama siauriems verslo interesams. Amfiteatras - Savivaldybės projektas, integruotas į bulvarą, įdomus architektūrinis paminklas. Ką Šiauliuose bedarytų verslininkai ir architektai, viską daro neskoningai, pigiai. O užstatytas amfiteatras būtų beskonybė, ši vieta apmirtų, taptų tik komercine. Sumanymas užkelti amfiteatrą ant stogo - visiškas absurdas. Amfiteatras tuo ir unikalus, kad išnaudoja landšafto savybes. Amfiteatras ant stogo nebebus amfiteatras. Labai gaila, kad politikai pasiduoda užburiantiems pažadams."
Amfiteatro atidavimas verslui - nepagarba miestui ir rinkėjams

Albertas Griganavičius, gydytojas, Šiaulių miesto Garbės pilietis:

"Amfiteatras turi istorinę reikšmę, jis susijęs su Lietuvos Atgimimu, tad šio kampelio atiduoti privačiam kapitalui neverta. Tai maloni vietelė sueiti žmonėms, koncertuoti ir nieko iš nieko malonės prašyti nereikia. Žinoma, amfiteatras yra apleistas, bet privatus kapitalas šioje vietoje tik biznį darys, lups pinigus. O žmonėms tuo tarpu nebeliks vietos, kur susirinkti. Juk šalia yra universitetas, studentai turi kur susiburti, pensininkai prisėda su draugais susitikti, laikraščių paskaityti. Gali miesto valdžia amfiteatrą sutvarkyti, juk kažkada taip padarė, ir pasukti galvą, kaip čia žmonių pritraukti. Šiauliuose reikia tvarkyti ir Saulės laikrodžio aikštę. Tai gal geriau ją atiduoti privačiam kapitalui? Todėl dar kartą sakau, kad atiduodama verslui amfiteatrą valdžia padarys dvigubą klaidą - neparodys pagarbos miestui ir iš savo rinkėjų atims gražų kampelį."
Viskas vyksta slapta, be viešų diskusijų

Bronius Maskuliūnas, docentas, ŠU Humanitarinio fakulteto dekanas:

"Esu kategoriškai prieš tokį valdžios sumanymą. Amfiteatras - tokia graži erdvė, ji turi tokia ir likti. Žinoma, atnaujinti reikia, bet tik neužstatyti. Amfiteatro idėja, atkeliavusi dar nuo graikų laikų, labai graži. Mieste baigia išnykti atviros erdvės, o čia gali ir knygą paskaityti. Ir humanitarai, ir technologai čia prisėda. Dabar situacija panaši į statymą ant galvos, o ne ant kojų. Gal tos koncesijos nė nereikia, o vėliau jau gali būti šaukštai popiet. Labai negera tendencija, kai tokie dalykai vyksta be viešos informacijos. Jei politikai sumanė amfiteatrą perduoti privačiam verslui, jie turėjo prieš tai viešai svarstyti, diskutuoti, išklausyti pasiūlymus, pristatyti visuomenei. O dabar tik iš žiniasklaidos sužinome, kas vyksta. Panaši situacija, kaip Vilniuje su "Žalgirio" stadionu - niekas nežinoma."
Reikia žiūrėti visų intereso

Virginijus Stonkus, Šiaulių miesto kultūros centro direktorius:

"Amfiteatre vykdavo tikrai nemažai renginių: nuo gegužės iki rugsėjo rengdavome po porą koncertų per savaitę, ateidavo ir 100, ir 200 žiūrovų. Jame vykdavo ir sportininkų apdovanojimai, ir įvairių festivalių, Šiaulių dienų koncertai. Kai iš biudžeto gaudavome lėšų, amfiteatrą aptvarkydavome, padažydavome, mažam remontėliui užtekdavo. Scena pastatyta už rėmėjų pinigus, ir vis buvo kalbama, kad amfiteatrui reiktų daugiau lėšų skirti. Kad šią vietą reikia tvarkyti, neabejotina, tačiau Miesto taryba turėtų labai gerai apgalvoti, išanalizuoti, ką reikėtų toliau daryti. Jeigu šioje vietoje atsiras statiniai, abejoju, ar amfiteatras bus prieinamas visiems, ar nepraloš senukai, mamos su vežimėliais. Kaip Šiaulių miesto gyventojas manau, kad valdžia turėtų neskubėti, paisyti gyventojų interesų, o viešoms erdvėms tvarkyti skelbti konkursus".
Amfiteatrą nuo "Vilniaus banko" apginti pavyko

Valentina Šimkuvienė, istorikė, buvusi ŠU Humanitarinio fakulteto dekanė:

"Amfiteatrą teko ginti dar prieš keletą metų, kai jį užstatyti pretendavo "Vilniaus bankas". Rinkome parašus, gal tai padėjo, kad amfiteatras išliko. Jį būtina išsaugoti, nes dabar čia - visuomeninių organizacijų, jaunimo, mamų, pagyvenusių žmonių susirinkimo vieta. Čia buvo galima ateiti, pasėdėti, nemokamo koncerto paklausyti. Bulvaras - miesto širdis, o amfiteatras - labai patraukli, populiari, pelninga vieta, todėl į ją verslininkai ir taikosi. Žinoma, amfiteatrą reikia tvarkyti, gražinti, reikėtų ir didesnės scenos: gal per įvairias šventes prie "Senojo dvaro" statomą sceną reikėtų perkelti į šią vietą? Man labai gražūs prisiminimai apie amfiteatre Humanitarinio fakulteto rengtas rugsėjo 1-osios šventes. Amfiteatras turėtų išlikti visų traukos centru."
Amfiteatras reikalingas bendruomenei

Jonas Sireika, istorikas, Šiaulių universiteto docentas:

"Apie sumanymus dėl amfiteatro žinau tik tiek, kiek buvo parašyta spaudoje. Mano nuomone, amfiteatras turėtų išlikti, jis reikalingas ir Šiaulių universiteto studentams, ir visam jaunimui. Jeigu amfiteatro neliktų, nuostolis būtų visai miesto kultūrai. Šiauliai neturi daug traukos centrų. Amfiteatras bulvaro struktūroje - labai patogi vieta ateiti žmonėms, pabendrauti. Koncertus žiūri visi - tai labai svarbus bendruomenės ugdymo veiksnys. Dabar žmonėms labai trūksta kontaktų, o amfiteatras - labai naudinga erdvė."
Turi būti aiškus tikslas

Pranas Piaulokas, Šiaulių dramos teatro aktorius, Šiaulių miesto Garbės pilietis:

"Sunku komentuoti, kai nežinai, ką amfiteatro vietoje gali padaryti privatus kapitalas, ar ką gali padaryti pats miestas. Jei čia bus privataus kapitalo biznio taškas, tai nelabai norėtųsi. Na, negerai, jei šioje vietoje atsirastų koks viešbutis. Tačiau kadangi amfiteatras yra neturtingo miesto rankose, tai dabar amfiteatre niekas nevyksta - jaunimėlis alų geria ir butelius mėto. Vasarą vyksta ten kažkokie tradiciniai paraliavimai, bet tai nėra žmonių traukos jėga. Apskritai bulvare nėra tokių traukos vietų, kur norėtųsi nueiti ir pabūti - vien batų parduotuvės. Nėra kavinių įvairaus amžiaus žmonėms. Reikia iškelti aiškų tikslą, kas amfiteatre turi būti. Ten gali būti kavinė su scena, kur kažkokie renginiai vyktų, gal ten įkurti vasaros teatrą, kur žiemą kas nors vyktų, kur gali ant stogo sėdėti. Tikrai reikia labai gerai pagalvoti, kaip amfiteatrą sutvarkyti - tai neturi būti vieta vien jaunimėliui rinktis, nors ta grafičių tapyba ant sienos man graži. Architektai čia galėtų pafantazuoti, ką galima padaryti. Kadangi dabar visur už viską mokame, tai nenuostabu, jei ir šioje vietoje už pasibuvimą būtų renkamas simbolinis mokestis."
Žmonės į viešąsias erdves sugrįš

Artūras Blinstrubas, socialinių mokslų daktaras, Šiaulių universiteto docentas

"Kaip šiaulietis, esu už tai, kad viešosios erdvės išliktų ir funkcionuotų. Tam, kad funkcionuotų, reikia idėjų. Viešosios erdvės susijusius su kultūra, o jos tose erdvėse ir pritrūksta. Kai amfiteatras "neįveiklintas", tai ir kyla sumanymų jį užstatyti. Dabar išgyvename vartotojiškos kultūros etapą, visuomenė serga "prekybos centrų raudoniuke" ir renkasi juos, o ne viešąsias erdves. Bet tai laikina, praeis, todėl viešąsias erdves reikia išsaugoti, nes žmonės į jas sugrįš."

Susisiekti su autoriumi galite: [email protected]

[url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=49]Peticijos aptarimas[/url]

• 0
• 0
• 28K
• Parašai
• Komen. (429)
• Žemėlapis
• Kopijuoti nuorodą

• Visi peticijos komentarai (429)
• Parašų žemėlapis (2 278)