DĖL 2021-03-18 PASKELBTO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO DOKUMENTO “KVESŲ SMĖLIO IR ŽVYRO TELKINIO NAUJO PLOTO NAUDOJIMO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROGRAMA”


Parašų: 1 012


  • Autorius: J. Kupraitienė
  • Adresuota: Aplinkos apsaugos agentūrai; Kauno rajono savivaldybei ; Lietuvos respublikos seimas; PAV dokumentų rengėjui UAB GIK projektai
  • Parašai renkami iki: 2022-03-22
  • Kategorija: Kita

Prisidėkite prie šios peticijos:

Pasirašyti Pasidalinti

DĖL 2021-03-18 PASKELBTO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO DOKUMENTO “KVESŲ SMĖLIO IR ŽVYRO TELKINIO NAUJO PLOTO NAUDOJIMO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROGRAMA”

2021-03-18 internetinėje svetainėje http://bpimone.lt/ buvo paskelbtas informacinis pranešimas ir Kauno r. savivaldybės Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programa (toliau – PAV).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PŪVPVĮ) 8 straipsnio 4 dalimi, poveikio aplinkai vertinimo subjektai programą išnagrinėja, įvertina joje pateiktą informaciją ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.
PŪVPVĮ 2 straipsnio 14 dalyje numatyta, jog suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra suinteresuota atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procesu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, suinteresuota visuomenė, nepraleisdama nustatyto termino, teikia pirmines išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui dėl PAV.
Svarstymui pateiktoje PAV programoje nagrinėjamas Kauno r. sav. Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto naudojimo planas ir aprašyta ūkinė veikla nepriimtina, nes neabejotinai turės neigiamą poveikį suinteresuotai visuomenei.
Pirma, PAV programoje nėra numatyta, kaip bus vertinamas poveikis arčiausiai numatomo įrengti bei eksploatuoti smėlio ir žvyro karjero gyvenančių bei besiilsinčių žmonių - Kriemalos kaimo, sodų bendrijų Kriemala, Paštuva, Batniava - įskaitant, bet neapsiribojant, fizinei, psichinei ir emocinei sveikatai. Be to, nėra numatyta nagrinėti minėtą poveikį mažinančių priemonių taikymas.
Kriemalos kaimas, kuris žinomas nuo 1923 metų , įsikūręs miškingoje teritorijoje. Šalia Kriemalos kaimo yra Kriemalos, Paštuvos ir Batniavos sodų bendrijos, kur be nuolatos gyvenančių gyventojų savaitgaliais ir šiltuoju metų laiku nuolatos ramybės ir gamtos apsupties ieško Kauno miesto gyventojai.
PŪV vykdymas PAV numatytoje teritorijoje iš esmės įtakos minėtų žmonių gyvenimo ir poilsio kokybę. Viena vertus bus pažeistas teisėtas lūkestis turėti namus/ sodą/ žemės sklypą gamtos, miško ir ramybės apsuptyje bei mėgautis be taršos užaugintais vaisiais ir daržovėmis. Antra vertus, akivaizdu, jog dėl gretimai, t. y. mažiau nei už 1 kilometro planuojamo triukšmo ir taršos šaltinio bei iš esmės pakeisto kraštovaizdžio, sumažės turto vertė.
Antra, PAV nurodoma, kad Kvesų telkinys yra naudojamas nuo 1986 m. ir yra viena iš svarbiausių Kauno rajono ir Kauno miesto žvyro ir smėlio produkcijos gamybos žaliavos bazių. UAB „Rizgonys“ Kvesų telkinį eksploatuoja nuo 2000 metų, perėmusi jį iš ankstesnių naudotojų ir per metus iškasa ir perdirba iki 300 tūkst. m3 žvyro ir smėlio.
Suinteresuota visuomenė atkreipia dėmesį, kad sodų bendrijos Kriemala, Paštuva ir Batniava įsikūrusios šalia Kriemalos kaimo jau daugiau nei 28 metai. Kriemalos kaimas, kaip buvo minėta anksčiau, žinomas nuo 1923 metų ,
Pats faktas, kad Kvesų telkinys, kuris yra kitoje Kaunas - Jurbarkas kelio pusėje nei suinteresuotos visuomenės gyvenvietės, naudojamas nuo 1986 metų, jokiu būdu nesuteikia prioriteto plėstis vakarų kryptimi (Nemuno link) kur nuo daug seniau įsikūrusios gyvenvietės bei sodininkų bendrijos, kultūros paveldo objektai.
Trečia, PAV 24 puslapyje nurodoma, kad kietosios dalelės sudaro apie 10 % oro teršalų emisijų. Jos susidaro smulkinant, sijojant, gabenant birias medžiagas bei šlifuojant ir poliruojant metalus. Daugumos susirgimų galima išvengti tinkamai organizuojant darbą, naudojant modernius mechanizmus bei teisingai parenkant apsaugos priemones.
Iš pateikto akivaizdu, kad PŪV įtakos tiek dirbančiųjų žmonių, tiek aplink PŪV gyvenančių bei poilsiaujančių žmonių sveikatą.
PAV taip pat nurodoma, kad „[s]mėlis ir žvyras kasamas iš natūralaus klodo yra pakankamai drėgnas (> 4 %) ir praktiškai nedulka. Smėlio dalelių dulkes į orą pakelia važiuojančių transporto priemonių ratai. Dulkėtumo mažinimui karjero vidaus keliuose pagalbinių transporto priemonių kitų mobiliųjų mechanizmų greitis bus ribojamas iki 20 km/val. Be to esant sausiems orams, karjero vidaus keliai ir privažiavimo kelio atkarpa bus laistomi vandeniu.“
Aukščiau pateiktas PŪV vertinimas patvirtina, jog dulkėjimas nuo PŪV bus, kas neabejotinai įtakos artimiausias gyvenvietes bei sodo bendrijas. Tai reiškia, kad sodo bendrijos, kurių paskirtis auginti daržoves ir vaisius, bei jose poilsiaujantys žmonės skęs dulkėse.
Ketvirta, PAV 19 puslapyje nurodyta, kad „PŪV teritorija nepatenka nei į upių, nei į ežerų pakrančių apsaugos juostas ar apsaugos zonas, telkinio plote melioracinių sistemų bei hidrotechninių įrenginių nėra, PŪV teritorijoje vandens gręžinių ar kitų vandens ėmimo įrenginių nėra, Vandens naudojimas ir nuotėkų išleidimas būsimo karjero teritorijoje nenumatomas, todėl reikšmingo poveikio nebus. Ataskaitoje kasybos poveikis aplinkinės teritorijos hidrologiniam ir hidrogeologiniam režimui bus nagrinėjamas analitiniu ir analogijų metodais.“
Pažymėtina, kad sodų bendrijose, kurios įsikūrusios mažesniu nei 1 km atstumu nuo PŪV, vanduo užtikrinamas šuliniais, yra iškasti tvenkiniai poilsinei bei ūkinei veiklai. Tai reiškia pradėjus kasti žvyro ir smėlio karjerus PŪV yra didelė tikimybė, kad bus poveikis sodų bendrijų vandens ištekliams bei kokybei.
Penkta, PAV 11 puslapyje nurodoma, kad „PŪV teritorija nepatenka į valstybės saugomas teritorijas (žr. 5 pav.), PŪV teritorijoje ir jos gretimybėse nėra registruotų kultūros paveldo vertybių. Artimiausios saugomos teritorijos yra 0,8 km atstumu vakarų kryptimi – Paštuvos botaninis draustinis ir Pakarklės miškas, priskiriamas Natura2000 teritorijai. Artimiausias kultūros paveldo objektas (žr. 6 pav.) nuo PŪV teritorijos nutolęs 0,76km atstumu rytų kryptimi - Žvirgždės dvarvietė (kodas 30287).“
Suinteresuota visuomenė atkreipia dėmesį į tai, kad nors PAV rengėjas nurodo, kad planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje nėra registruotų kultūros paveldo vertybių, jau sekančiame sakinyje nurodo, jog artimiausias kultūros paveldo objektas nuo PŪV teritorijos nutolęs 0,76km, t.y. 760 metrų (!), atstumu rytų kryptimi - Žvirgždės dvarvietė.
Dar daugiau, netoli PŪV rytų kryptimi yra Antalkių kapinynas, vad. Šilelio kalva (kodas 5076), vakarų kryptimi Kriemalos senovės gyvenvietė (kodas 16250), Brūžės senovės gyvenvietė (kodas 2376), Brūžės dvarvietė (kodas 2377), Kriemalos kapinynas (kodas 5047) .
Toks aplaidus teritorijos PŪV parinkimas, t.y. teritorijos žvyro ir smėlio karjerų vietos parinkimas kultūros paveldo pašonėje bei miškingoje teritorijoje, prieštarauja LR konstitucijos 47 straipsniui, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Miškų, kurie sudaro vientisą teritoriją su kultūros paveldo objektais, įsikūrusiais Nemuno link, atidavimas verslo poreikiams tenkinti, prieštarauja LR konstitucijai.
Pabrėžtina, kad istoriškai reikšmingų ir nacionalinį kultūrinį paveldą turinčių žaliųjų rekreacinių zonų industrializacija turės ženklią neigiamą įtaką paveldo išsaugojimui.
Tuo tarpu PAV nurodoma, kad vykdomi kasybos darbai neturės įtakos kultūros paveldo vertybėms, todėl ataskaitoje išsamiai nebus nagrinėjama.
Suinteresuota visuomenė nesutinka su tokia PAV išvada bei reikalauja, kad poveikis kultūros paveldo objektams būtų analizuojamas, ypač įvertinus, jog PAV nurodyta prognozinių išteklių riba numatyta ypač arti kultūros paveldo objektų (Nemuno link).
Pažymėtina, jog aplinka – tai mūsų gyvybės palaikymo sistema ir bendras paveldas. Aplinkos išsaugojimas, apsauga ir gerinimas yra bendra Europos masto vertybė, o ES aplinkos teisėje nustatoma bendra viešosios valdžios institucijų pareigų ir visuomenės teisių sistema .
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, suinteresuota visuomenė iš esmės nepritariama planuojamos ūkinės veiklos vystymui numatytoje teritorijoje bei prašo PŪV numatyti kitą teritoriją.
Laukiame Jūsų palaikymo.
Su pagarba sodų bendrijos Kriemala, Paštuva ir Batniava įsikūrusios šalia Kriemalos kaimo ir Kriemalos kaimo gyventojai.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Barbora (Kretinga)
2021-05-05 / 02:53
Už sąmoningumą miško ekosystemų. Mes galime daugiau
2 Petras (Kazlų Rūda)
2021-04-10 / 14:56
Už gamtos išsaugojimą! Prieš Kvesų smėlio plotų naudojimą.
3 Ingrida
2021-04-07 / 15:59
Prasau saugoti Lietuvos turta zmoniu gerovei ir sveikatai.
4 Irma
2021-04-03 / 13:36
Už gamtos išsaugojimą! Prieš Kvesų smėlio plotų naudojimą
5 Neskelbiama
2021-04-03 / 13:17
Eksplotuojant karjerą būtų skatinamas kraštovaizdžio mozaikiškumas, ko pasekoje būtų naikinamos floros ir ypač faunos buveinės. Taip pat kulturos paveldas bei NATURA2000 teritorijos taptų labiau veikiamos aplinkos veiksnių, išnyktų buferinė miško apsaugos zona, tai milžiniškas nuostolis gyvajai gamtai.
6 Birutė (Kaunas)
2021-04-03 / 12:11
Vietos, kuriose užaugau. Tas miškas nuostabus ir vietovė su gilia istorija. Turi būti teisybė. Gamta yra mūsų visų prieglobstis !
7 Rasa
2021-04-01 / 13:22
Gyvoji gamta yra neįkainojama jokiais piniginiais vienetais, ir Lietuva dar gali didžiuotis unikaliu jos grožiu.
8 Aneta
2021-04-01 / 10:03
Prieš bendro Lietuvos žmonių turto niokojimą! Prieš ūkinę veiklą LT miškų masyvuose, draustiniuose, parkuose. Prieš ekosistemos žalojimą!
9 Alina (Kaunas)
2021-03-31 / 17:32
Uz neiskirstą miską ir už ten gyvenancius gyvūnus.
10 Dovilė
2021-03-30 / 22:22
Išaugokime gyvenviečių kraštovaizdį sau ir savo vaikams.
11 Neskelbiama
2021-03-30 / 11:10
kiek galite elgtis pagal save? Kertat miskus, niokojat gamta. Lietuvoje yra beveik 3mln, ar ju paklauset ar jie nori, kad butu kertami miskai?
12 Gintarė
2021-03-30 / 00:53
Už gimto krašto mišką,nustokite naikinti gamta vardan pinigų....Geda
13 Šarūnas (Elektrėnai)
2021-03-29 / 22:38
Senieji miškai gyvybiškai reikalingi mūsų ekosistemai.
14 Neskelbiama
2021-03-29 / 22:37
Kiek rajono meras dergs ant rajono gyventojų. Visus kenksmingus sprendimus nutyli ir stumia pasipelnydamas. GANA!
15 Renata (Panevėžys)
2021-03-29 / 18:31
Palaikau reikalavimą išsaugoti žaliąsias erdves
16 Irena (Kaunas)
2021-03-28 / 23:30
Gal reikėtų suprasti, kas atsitinka, kai žmonės tik "Aukso veršį" garbina...
17 Viktorija
2021-03-28 / 20:08
Lietuvos grožį reikia saugoti, o ne niokoti. Nestatykime pinigų aukščiau amžinųjų vertybių
18 Valentina (Kaunas)
2021-03-28 / 20:04
Prieš kvailą ketinimą suniokioti gamtą ir sodus karjeru. Už gamtos puosėlėjimą ir marazmo likvidavimą
19 Dainius (Kaunas)
2021-03-28 / 20:02
Prieš Kvesų smėlio ir žvyro karjero įrengimą. Už gamtos išsaugojimą!
20 Remigijus
2021-03-28 / 19:48
Prieš Kvesų snėlio ir žvyro karjero įrengimą. Už gamtos išsaugojimą.
21 Neskelbiama (Kaunas)
2021-03-28 / 19:18
Nuo pat 1985 metų Kriemalos sodas yra mano gyvenimo dalis, o šalia esantis miškas tiek į kelio, tiek į Nemuno pusę yra pilnas floros ir faunos įvairovių. Neveltui ši vieta buvo priskirta draustinio teritorijai. Dulkių problema - pagrindinė problema Kaimo ir Sodų gyventojams, o PŪV šioje vietovėje be abejonės suniokos tiek gamtą, tiek žmonių norą ten važiuoti... Teisę išmanom, teisingų advokatų turim, šitą marazmą panaikinsim...
22 Neskelbiama
2021-03-28 / 17:28
Prieš Kvesų snėlio ir žvyro karjero įrengimą. Už gamtos išsaugojimą.
23 Tautvydas
2021-03-28 / 17:10
Išaugokime gyvenviečių kraštovaizdį sau ir savo vaikams.
24 Aurelija (Vilkija)
2021-03-28 / 16:00
Išaugokime gyvenviečių kraštovaizdį sau ir savo vaikams.
25 Giedre
2021-03-28 / 15:43
Nenaikimkime savo zaliuju plotu, kuriu pavydi mums kitos europos salys, islikime unikalus!
26 Neskelbiama
2021-03-28 / 15:09
Užteks vietoj pakeisk į ūkinės žemės,to nematau
27 Vytautas (Kaunas)
2021-03-28 / 14:45
Dabartinis verslininkų elgesys man primena seną Karaliaus saulės pasisakymą:"Po manęs nors ir tvanas. "
28 DALIUS (Anykščiai)
2021-03-28 / 14:24
Prieš barbarišką nusikalstamą miško nakinimą karjero įrengimo tikslais.jokių kirtimų!!!!!!
29 Monika
2021-03-28 / 14:15
Už sveiką gyvenamą aplinką, už gyvus ir gydančius miškus, už išsaugotą kultūros paveldą, už rekreacinius miškus, už bendruomenės nuomonę ir interesą!
30 Edvardas (Radviliškis)
2021-03-28 / 11:05
Kad jiems rankos nudziutu,del pinigu isdurnet baigia.Kad jusu vaikai ir anukai laimes neturetu!!!!!!

Peticija gali būti panaudota politinėje ar partijų veikloje, teikiant siūlymus valstybinėms institucijoms.