Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komitetui
Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komitetui

PETICIJA

DĖL BŪTINUMO DIDINTI SENATVĖS PENSIJAS

2023 m. lapkričio 5 d.

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalimi, nurodančiai,
kad „Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo narimas, Respublikos Prezidentui,
Vyriausybei“, Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacija kreipėsi su prašymu Dėl senatvės pensijų
didinimo pas: Lietuvos Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Seimo narius.
Lietuvos Respublikos Konstitucija teigia, kad valstybė rūpinasi piliečių socialine
padėtimi bei sveikata laiduodama piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę
paramą (tam tikrais atvejais) bei rūpinasi jų sveikata (52, 53 str.). Europos socialinė chartija
pabrėžia kiekvieno žmogaus teisę į socialinę apsaugą (12 str.), sveikatos apsaugą (11 str.) ir
medicininę pagalbą (13 str.). Chartija išskirtinai akcentuoja „pagyvenusių žmonių teisę į socialinę
apsaugą“ (23 str.) bei nurodo, kad viena iš priemonių tai įgyvendinti yra būtinumas skirti tam
pakankamai lėšų. Be to, Chartijoje pabrėžta piliečių teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės
atskirties (30 str). Jungtinių tautų (JT) Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas
akcentuoja visų piliečių teises į pakankamą savo ir savo šeimos gyvenimo lygį (11 str.), į kuo
geriausią fizinę ir psichinę sveikatą (12 str.), į kultūrą ir mokslą (15 str.).

Tačiau situacija Lietuvoje yra kitokia. Jungtinių tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų
tarybos Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas, įvertindamas padėtį Lietuvoje, savo
baigiamosiose pastabose (2023-04-14 d.) konstatavo, kad susirūpinimą kelia „vyresnio amžiaus
žmonėms skiriamos mažos socialinės paramos pensijos“ (44 punktas) ir ragina jas skubiai didinti.
Pabrėžiama, kad socialinė parama ir pensijos sudaro tik iki 30 proc. nuo minimalaus atlyginimo
(45-a ir 45-d punktai) ir apytikriai tiek pat nuo buvusių darbuotojų pajamų. Komitetas taip pat
pažymėjo, kad vyresnių žmonių poreikiai sveikatos apsaugos srityje tenkinami mažiau negu kitų
(52 punktas), o tai tiesiogiai sąlygojama žemo jų pensijų lygio. Rekomenduojama šią padėtį keisti
(53-b ir 53-d punktai). Pagal senatvės pensijų dydį Lietuva labai atsilieka nuo Europos Sąjungos

(ES) šalių vidurkio, nes senatvės pensijoms Lietuva skiria du kartus mažesnę BVP dalį negu ES
vidurkis.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimai rodo, kad

pagal
santykinį pensininkų (virš 65 metų amžiaus) skurdą Lietuva beveik du kartus viršija ES vidurkį.
Jeigu EBPO narių pensininkai pensijų pavidalu vidutiniškai gauna 59 proc. savo buvusių pajamų,
tai Lietuvoje du kartus mažiau. Įvairiais duomenimis skursta 25-40 proc. to amžiaus sulaukusių
mūsų šalies pensininkų.

Pažymėtina, kad labai pakilus daugelio pirmo būtinumo prekių, vaistų, medicinos
paslaugų ir kitų prekių bei paslaugų kainoms, Lietuvos gyventojų reali perkamoji galia nuo 2022 m.
nedidėjo, o vyresnio amžiaus žmonių sumažėjo. Žymiai pastarųjų daliai būtinojo vartojimo prekės,
vaistai ir medicinos paslaugos tampa sunkiai prieinamomis, o galimybė dalyvauti kultūriniame
gyvenime bei naudotis mokslo pažangos laimėjimais ribota. Visa tai veda prie dar gilesnės
pagyvenusių žmonių socialinės atskirties. Įvertinus esamą padėtį, akivaizdu, kad LR Vyriausybės
planuojamas pensijų didinimas 2024 metams (skiriant tam 47 mln. eurų arba 12 proc.) yra
nepakankamas, visų pirma turint galvoje ženklų perteklinį „Sodros“ rezervą bei planuojamą
perteklių (700 mln. eurų).

2024 metais. Pensijų indeksavimas 2024 m. numatytas 2,5 karto mažesnis negu 2022
metais. 2024 metais vidutinė pensija turintiems būtinąjį darbo stažą, lyginant su šiais metais,
padidėtų tik 70 eurų. Manytina, kad dėl infliacijos vyresnio amžiaus žmonės jokio finansinio
pagerėjimo nepajus, o JT ir ES rekomendacijos ir toliau liks neįgyvendintos.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į šias aplinkybes: pirma, neproporcingai mažos senatvės
pensijos bei iš to išplaukiančios negatyvios pasekmės yra įsisenėjusi, dešimtmečiais nespręsta
Lietuvos problema, todėl jų ženklesnis padidinimas bent nedidele dalimi kompensuotų sąžiningai
visą gyvenimą dirbusiems asmenims padarytą skriaudą, antra, didesnis pensijų padidinimas
sustiprintų piliečių pasitikėjimą valstybe (šiuo metu Vyriausybe pasitiki tik 15,5 proc. gyventojų, o
nepasitiki 44,6 proc., Seimu pasitiki dar mažiau: 8,3 proc., nepasitiki 55,1 proc. („Vilmorus“,
visuomenės nuomonės tyrimai, 2023 m. rugsėjis), sustiprintų šalies stabilumą, o tai yra labai svarbu
šiuo metu Rusijai vykdant agresyvią užsienio politiką bei informacinį karą prieš Lietuvą ir kitas
Vakarų demokratines šalis.

SIŪLOME:
2024 metų valstybės biudžete skirti senatvės pensijų didinimui ženkliai daugiau lėšų
negu yra planuojama, siekiant, kad vidutinės senatvės pensijos dydis turintiems būtinąjį darbo stažą
būtų padidintas daugiau kaip 100 eurų per mėnesį.

Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos 33 straipsnio 3 dalimi, kuri nurodo ir
leidžia piliečiams ruošti peticijas, LR Peticijų įstatymu 1999 m. Liepos 7 d.Nr. VIII-1313 teikiame
peticiją

.Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Romualdas Povilaitis

• 4
• 0
• 2K
• Parašai
• Komen. (17)
• Žemėlapis
• Kopijuoti nuorodą

• Visi peticijos komentarai (17)
• Parašų žemėlapis (84)