3 283 PARAŠAI

  • A.V
  • nuo 2017-03-06
  • iki 2018-01-01
Kategorija:
# Vardas Komentaras
1 Neskelbiama (Panevėžys)
2018-11-26 / 18:53
Mokslo metu ilginimas yra nenaudingas jeigu nebus keičiama ir tvarkoma švietimo programa ir nebus mokykloms skirtos lėšos vadovėliams.
2 Povilas
išmesti visokias nesąmones iš programos, o ne ilginti mokslo metus, kai netelpa viskas juose.
3 Robertas
Kiekybė nereiškia kokybės. Kai kam tai dar nesuprantama.
4 Sigita
Del ko apskritai pailgino mokslo metus?
5 V.
mūsų vaikai ir tai per daug apkrauti mokslais. Būtina keisti mokslo sistemą bet ne ilginti. O mokyti vaikus to kas bus reikalinga gyvenime-bendrauti, sutarti , ieškoti teisingų sprendimų.
6 |cat
123
7 Agnė
Peržiūrėti programas reikia,Lietuvoje vaikai praranda motyvaciją,nes jiems kiekvieno dėstomo dalyko į galvą kišama beproto daug informacijos.Neaišku,kas bus egzamine,todėl vaikai kiša viską
8 Jurij
Prieš mokslo metų ilginimą
9 Pijus
Neturite ka veikt???
10 Domantas
Dėl programos keitimo suprantu, o dėl ilginimo ne. Nes šiltuoju niekas tikrai nesimokys kaip reikiant.
11 K.
Mažesnis mokomų dalykų skaičius - didesnis produktyvumas, vasaros atostogų sutrumpinimas problemų neišspręs.
12 Viktorija
Jai mum trumpina atostogas tai tegul ir svietimo ministerija susitrumpina sau !!! Teise turi but visiem vienodos
13 D.Pociūtė
ne nuo ilgesniu mokslo metu priklauso išsimokslinimo lygis
14 Anna
Mes prieš mokslų metų prailginimą
15 V.Pavardenis
Kaip prūsai išnyko,taip ir lietuviai išnyks, kai seime dirba tokie asilai, parazitai ir vagys;)
16 Paulius
Nepritariu mokslo metų ilginimui, tai nepadės išspręsti esamų švietimo sistemos problemų.
17 Deira
Pirmiausia reiketu pradeti mokymosi programas perziureti, jei jau taip i uzsieni lygiuojames, cia jau visa sistema pasenusi, nebesudomina tu vsiku. O vaikai ir vaikyste turi tureti.
18 Edita
Pries mokslu ilginima
19 Laura
Jokių mokslo metų ilginimo-dar ir krūvį mokslo mažinti reikia
20 Justas
Už vaikystę
21 Edita
Visiska nesamone,vaikams kruviai didziausi,jie neturi laiko nei pailseti nei uzsiimti bet kokiais bureliais.tai dar bando sutrumpinti atostogu laika!Jus vaikus darote tikrais monstrais ir robotais.
22 Ingrida
Esu pries mokslu metu ilginima.
23 D.Tumanov
Taio negalima pirmiausiai į mokytojus atsižvelgri reikia o pvz tėvams atostogos o vaikai sėdi sau prie stalo jau or yaip tu mokslu per daug galva skauda tai dar isvis pratest pagalvokit...
24 Gražvydas
Negalima vakus ruošti būti darboholikais.Reiktų rūpintis kokybišku mokymu o ne dirbtinai ilginti mokslo metus.Tegul skiria lėšas modernizavimui mokyklų ir pomokykliniams užsiėmimams.
25 Gintarė
Pries mokslo metu ilginima
26 Pavarde
Nesamonė
27 Ieva
Jūs juokaujat tikriausiai.? Mes ir taip sunkiai mokomoės, o kai jau nebetvetiame laukiame atostogų, o Jūs norite jas iš mūsų atimti. Pagalvokite ir apie mokytojus.. Jiems taip pat reikia poilsio..
28 Lina
Nepritariu griežtai atostogų trumpinimui vasaros metu.
29 Milda
Mokslo metus ilginti butų vienas praščiausių seimo priimtų sprendimų. Labai norėčiau kad ministrė pamatytų ką kiekvienas moksleivis veikia per pamokas, kiek namų darbų gauna
30 Apolonija
NEPRITARIU MOKSLO METŲ ILGINIMUI

Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (18)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta. Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“. Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė. Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas. Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo. Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo! VšĮ „Taurus Siekis“

Švediška COVID19 pandemijos valdymo strategija (12)

M.Baliukonis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Peticija už Švedijoje taikomos COVID19 pandemijos valdymo strategijos įvedimą Lietuvoje. Švediškos COVID19 pandemijos valdymo strategijos punktai: * Karantino nebuvimas * Veido kaukė nerekomenduotina * Rekomendacijos dirbti iš namų * Rekomendacijos laikytis saugaus atstumo * Rekomendacijos mažinti nebūtinų kelionių skaičių. Remdamasi šiais punktais, Švedija šiai 2020-10-21 turi 1206 susirgimus. Švedijos populiacija 10,23 milijono. Tai yra 3 kartus daugiau nei Lietuvoje. Statistiškai atsižvelgiant į populiacijos skirtumą, susirgimų kiekis yra lygus dabartiniam susirgimų kiekiui Lietuvoje. Šaltiniai: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/apa.15582 https://covid19.who.int/region/euro/country/se Argumentai ir priežastys: 1) Emocinė visuomenės būklė. Karantinas, nuolatiniai straipsniai apie pandemiją, draudimai, gąsdinimai baudomis, susirgusių žmonių patirtis susirgus COVID19, smukdo visuomenės emocinę būklę. Šaltiniai: https://china-cee.eu/2020/05/06/lithuania-social-briefing-the-coronavirus-stirs-up-the-negative-emotions-in-the-society-under-quarantine/ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kita-karantino-puse-naujausias-tyrimas-rodo-kardinalius-lietuviu-savijautos-pokycius.d?id=83977807 2) Nestabilumas ekonomikoje. Kiekvieną savaitę besikeičiant reikalavimas, tiek žmogui, tiek verslo subjektams sunku prognozuoti ir įvertinti finansines galimybes bei trumpalaikius lūkesčius. Švediškas modelis leistų lengviau gaivinti ir kelti ekonomiką. Šaltiniai: https://www.lb.lt/lt/naujienos/apklausa-dabar-pagrindine-rizika-lietuvos-finansu-sistemai-covid-19-pandemijos-neigiamos-pasekmes 3) Neskaidrūs viešieji pirkimai. Greitųjų testų pirkimo skandalas bei vakcinos, kurios dar nėra, užsakymo pateikimas. Šaltiniai: https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/1217763/lrt-tyrimas-greitieji-testai-uz-6-milijonus-uz-skandalingo-pirkimo-smezuoja-skvernelio-komanda https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vakcina-nuo-koronaviruso-kada-ji-pasieks-lietuva 4) Be pagrindo nutraukiamos planinės medicinos procedūros. Dėl COVID19 susirgimų ribojama kitomis ligomis sergančių žmonių teisės. Šaltiniai: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/veryga-daugejant-hospitalizuotu-covid-19-pacientu-bus-ribojamos-planines-paslaugos.d?id=85563435 5) Nepasvertos skolinimosi galimybės. Skolinimasis padėjo Lietuvai atsigauti po pandemijos supurtymo, tačiau skolintos sumos yra neproporcingai didelės ir 2021 metais planuojama skolintis 5,141 mlrd. eurų ir skola sieks 50% Lietuvos BVP. Valstybė neteikia jokios statistikos, kur ir kaip tiksliai šie pinigai buvo ir bus panaudoti. https://kreditai.info/straipsniai/333-jei-ne-6-milijardu-euru-paskola-lietuva-butu-bankrutavusi https://kreditai.info/straipsniai/1369-lietuvos-skola-kitais-metais-sieks-50-proc-bvp 6) Konstitucijos ir kitų įstatymų pažeidimai. Konstitucijos 53 straipsnis. Šio straipsnio pažeidimas - susijęs su 4) argumentu, piliečiui yra apribojamos galimybės susirgus gydytis. Šaltiniai: https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm Pandeminės ir epideminės situacijos įvedimas. Pagrindinis epidemijos rodiklis 100 atvejų 10 tūkst gyventojų. COVID19 nepasiekęs tokios statistinės reikšmės. Šaltiniai: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f6ffbdd1aa0311e9aab6d8dd69c6da66