Dėl vaikų darželio steigimo Vilniaus rajone, Rudaminoje.

137 PARAŠAI

Kategorija:


DĖL PAPILDOMO DARŽELIO STEIGIMO RUDAMINOS SENIŪNIJOJE

Rudaminos seniūnijoje yra labai didelis poreikis papildomo lietuvių darželio. Nes kiekvienais metais lietuvių lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ gauna virš 50 prašymų priimti vaiką į lopšelį, bet į ankstyvojo amžiaus grupę priimami tik 15 mažylių. Kiti stovi eilėje, užsirašo į tolimesnių kaimų darželius arba keičia registraciją ir bando patekti į Vilniaus miesto darželį. Jeigu pradeda lankyti miesto darželį, atitinkamai ir darbą ieško arčiau jo. O tai reiškia, gyvena rajone, bet kiekvieną rytą didiną miesto kamsčius, mažina rajono plėtrą ir funkcionalumą, o svarbiausia – silpnina vaikų sveikatą ir emocinę būsena, nes daug laiko praleidžia automobilyje. (Rudaminos seniūnija nepateikė duomenų, kiek šiai dienai registruota ikimokyklinio amžiaus vaikų.)
Panaši situacija ir Nemėžio seniūnijoje. Pagal seniūnijos duomenis vaikų iki 7 metų joje deklaravo 975, o vien Skaidiškių km. – apie 300, ir jie turėtų tilpti į vieną Skaidiškių lietuvių-lenkų mokyklą-darželį, kurioje yra tik 4 lietuvių kalba ugdomos grupės.
Tėvų prašymu buvo sukurta suinteresuotų šeimų grupė Facebook portale. Iš 45 apklaustų šeimų, 29 norėtų lankyti lietuvių darželį, 11-lenkų, 4-rusų ir 1-anglų. https://www.facebook.com/groups/1725055020933321/
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų (ikimokyklinio, priešmokyklinio, kito neformaliojo) ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Vietovėse, kuriose savivaldybė neužtikrina asmenų teisės mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas valstybine kalba, gali būti steigiamos valstybinės mokyklos, kuriose ugdymo programos vykdomos valstybine kalba.
Vaikų skaičius rajone auga, darželio poreikis vis didėja, todėl prašome jau dabar svarstyti šį klausimą
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Jevgenija
2020-02-12 / 07:13
Vyresniąją tenka vežioti į Turgelius, ko pasekoje į dieną gaunasi 80 km kelio. 80!! Nes Rudaminos darželyje Ąžuoliukas nėra vietų Rudaminoje deklaruotiems vaikams, o iš kitur priima. Įdomu, kiek kainuoja šiais laikais vieta šiame darželyje?
2 Sandra
2019-05-04 / 19:29
Liūdna, kad daug tėvelių savo vaikus turi vežioti į Vilniaus darželius, nes vietoje nepriima. Daug žmonių keliasi į Rudaminą ir vienas iš punktų, kuris atbaido, vietų darželyje trūkumas.
3 Algimantas
2019-04-03 / 12:20
Noriu kad anūkas turėtų galimybę mokytis taisyklingos valstybinės kalbos
4 Neskelbiama
2019-04-03 / 11:06
Peticijų taisyklėse reikalaujama - "Kurdamas peticiją, asmuo privalo užpildyti visus laukelius taisyklinga lietuvių kalba", Aišku ir privaloma, kad jau vaikas turėtų galimybę mokytis taisyklingos valstybinės kalbos, tik valdžios institucijose sėdintiems žmonėms turbūt tas neaišku,
5 Neskelbiama (Vilnius)
2019-03-29 / 20:52
Mano vaikas gimes 2017m. sausio menesi. I darzeli nepriima, nes 2016m. gime vaikai dar laukia eilej. Neaisku ar rugseji dar pateksim..
6 Neskelbiama (Vilnius)
2019-03-29 / 15:37
Nesuprantama, kaip vos 20 km nuo Lietuvos (pabrėžiu, ne Lenkijos) sostinės, esančioje Rudaminoje reikia taip kovoti dėl lietuviško darželio. Ši paranoja ir savivaldybės atsisakymas bendradarbiauti primena meistrišką žmonių supriešinimo aktą.
7 Neskelbiama (Vilnius)
2019-03-29 / 13:02
Trukumas valstybiniu darželių Rudaminos, Skaidiskiu apylinkėse. Todėl reikia papildomo darželio..
8 Neskelbiama
2019-03-29 / 07:06
Darželis tikrai reikalingas, nes trūksta vietų.
9 Veronika (Vilnius)
2019-03-28 / 22:37
Labai prasta situacija su darželiais. Vaiku daugeja, visi kalba apie rajonu pletra, o jaunoms šeimoms salygu nesuteikia.
10 Linas
2019-03-28 / 15:10
Eilės į darželius norim į Lietuvišką darželį pakeliui
11 Monika
2019-03-28 / 07:51
7 metus gyvenome Skaidiškėse, per tą laiką nepavyko gauti darželio Skaidiškėse. Pirmais metais irgi rinkoje tėvelių parašus ir kreipėmės į Nemėžio seniūną su prašymų įsteigti papildomą darželio grupę lietuvių kalba, nes surinkome pakankamai parašų šeimų, kurios negavo darželio. Dabar persikraustėme į Piktakonis. Antrą vaiką užrašėme Skaidiškėse, Nemėžyje ir Rudaminoje. Visur pagal premilinarę eilę niekur nepatenkame į sąrašus. Tai ką daryti?
12 Neskelbiama (Vilnius)
2019-03-28 / 07:49
Mano vaikai užaugo, anūkai irgi jau moksleiviai, darželio lyg tai ir nereikia, bet kiekvieną dieną sutinku nemažai mamyčių, tėvelių, su kuriais tenka pašnekėti šia tema, nes dirbu Rudaminoje tokioje įstaigoje, kur lankytojų visuomet netrūksta. Ir noriu pasakyti, kad Rudaminoje su lietuviškais darželiais tikrai didelė problema. Jei vaikučių tėveliai pakeičia gyvenamąją vietą, tai apie lietuvišką darželį Rudaminoje nė svajot negalima. O su Vilniaus registracija vietą miesto daržely visuomet rasi
13 Neskelbiama
2019-03-27 / 20:30
Naujo darželio statybos užtruktų nemažai laiko bet ar tai sumažins esamą problemos mastą? Greičiausiai porai metų tikrai ne. Bet vietų trūksta jau dabar. Ir jau dabar laukiantys pagausėjimo šeimoje, turi galvoti, kuriame darželyje po 1-2 metų būtų vietų. Tikslingiausias sprendimas būtų skirti pritaikytų patalpų darželiui, tam laikui, kol bus planuojamos naujo darželio statybos. Esu visokeriopai UŽ naujo darželio viziją Rudaminoje.
14 Diana (Vilnius)
2019-03-27 / 18:17
Darželis labai reikalingas, nes mažylių daugėja, o vietų lopšelyje mažai. Rudaminos darželius lanko vaikai ir iš aplinkinių kaimų.
15 Oksana (Vilnius)
2019-03-27 / 18:10
Reikia padidinti darzeliu plotus.rudaminoje yra du darzeliai.tik vietu jose trukumas.gimstamumas gerai.kam naujas darzelis, jeigu galima situos renovuoti ir padidinti ju plota kad daugiau vaikuciu galetu priimti.
16 Violeta
2019-03-27 / 16:51
Būtinas dar vienas darželis, per pastaruosius metus,begalo daug gimusių vaikų,ir vieno darželio tikrai maža. Lopšelyje esame 17vietoje,o galimai paklius tik 15.O kiek dar vaikų,kurie taip pat eis po dviejų metų,kuriems vietos galimai nebus. Taip pat,yra nemaža dalis pedagogų, gyvenančių šalimais,puiki vieta ir darbui arti namų.
17 Kristina
2019-03-27 / 16:50
Rudaminoje apsigyvenom pries 2 metus. Didzioji dukra buvo 3 metu darzelio negavome net neregistravo i eile,pasake, kad galime nesitiketi. Mazaja uzegistravom tik gimusia. Pasake kad eileje 24 todel nuo 2 metu tikrai nepateksime. Gal nuo triju, bet ir tai klausimas. I miesta i darzeli vezti labai nepatogu ir vaikai isvargsta nes keltis tenka labai anksti.
18 Marta
2019-03-27 / 16:37
Darželis labai reikalingas , gyventoju daug , vaiku daug o darželyje vietu trukumas , sukakus 2 metai vaikui praktiškai nera galimybiu pakliuti , taip neimanoma išeiti i darba , prarandamos pajamos ir darbo vietos

Atiduokite Monroe ir Tali GRAŽINAI ? (1664)

Gražina. Adresuota: Aplinkos Apsaugos Departamento prie Aplinkos Ministerijos Klaipėdos valdyba

Katėms Monroe ir Talismanui reikalinga globa ir priežiūra, kuria gali pasirūpinti tik šeimininkė. Monroe reikalingas gydymas ir vaistai. Spec. Maistas. Visi dokumentai laikymui ir gyvenamosios sąlygos bus suteiktos 100% tad , prašau atsižvelgti į prašymus, ( parašus) juos sugrąžint, Gražinai Asipauskaitei. Neleiskite jas parduoti, tiems kas jas ruošiasi atimti! ....

PETICIJA – PRIEŠ LYČIAI NEUTRALIOS PARTNERYSTĖS ĮTEISINIMĄ (200)

Laisvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui

Peticija PRIEŠ LYČIAI NEUTRALIOS PARTNERYSTĖS ĮTEISINIMĄ Už demokratiją, už vyro ir moters šeimą, už vaiko teisę augti su tėčiu ir mama Mes, žemiau pasirašiusieji, nesutinkame, kad referendumu neatsiklausus Lietuvos visuomenės būtų įteisinta lyčiai neutrali partnerystė ir taip pakeista šeimos samprata. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas nėra sprendimas dėl eilinio įstatymo. Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas iš esmės keistų šį pagrindą, nes į teisinę šeimos sampratą įtrauktų tos pačios lyties poras. Šeimai skirtame Konstitucijos 38 straipsnyje minima tik santuoka, tėvystė, motinystė ir vaikystė, o kitokių šeimos pagrindų nėra paminėta. Todėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas Seimo priimtu įstatymu reikštų Konstitucijoje įtvirtintos tautos valios paneigimą, sukuriant naujus teisinius šeimos atsiradimo pagrindus. Nors šiandien daug kur skleidžiamas požiūris į šeimą kaip tik emociniais ryšiais grįstą bet kokios lyties žmonių sugyvenimą, Lietuvoje tokį požiūrį palaiko maža dalis visuomenės. Įteisindamas palaikymo visuomenėje neturintį ir Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų – Seimas grubiai viršytų savo galias ir tautos suteiktą mandatą. Lietuvos Konstitucijos autoriai ir Konstituciją priėmusi tauta suprato, kad yra dvi lytys, jos papildo viena kitą, o vienintelis šeimos modelis yra vieno vyro ir vienos moters sąjunga bei jų vaikai (vieniši tėvai su vaikais patenka į šią šeimos sampratą). Iš vyro ir moters sąjungos, tėvystės ir motinystės kylanti šeima objektyviai skiriasi nuo kitų bendro gyvenimo formų todėl, kad ji užtikrina visuomenės atsinaujinimą ir tęstinumą. Taigi ji tenkina ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą. Visos kitos bendro gyvenimo formos yra skirtos privačių asmenų interesų tenkinimui ir negali pretenduoti į vyro ir moters sąjungai lygiavertį šeimos statusą. Vyro ir moters šeima sukuria natūralias prielaidas vaikams gimti ir augti jiems palankiausioje aplinkoje – kartu su savo tėvais. Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas ignoruotų prigimtinį vaiko interesą turėti tėtį ir mamą, nes deklaruotų, kad net šeimos kūrimo etape tai nėra siekiamybė. Toks teisinis reguliavimas valstybės prioritetą suteiktų ne vaikų, bet suaugusiųjų interesams. Valstybė, atsisakydama įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, nepažeistų jokių tarptautinių dokumentų ar žmogaus teisių, nes tokių universalių žmogaus teisių nėra. Kiekviena valstybė yra laisva apibrėžti šeimą pagal savo visuomenės nuostatas. Tai pripažino ir LR Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime: „Konvencijoje nenustatyta bendra pareiga valstybėms dalyvėms vidaus teisėje užtikrinti tos pačios lyties asmenims galimybę sudaryti santuoką ar leisti partnerystę; šioje srityje valstybės naudojasi savo vertinimo laisve“. Teisingumo principas reikalauja vienodas situacijas traktuoti vienodai, o skirtingas – skirtingai. Todėl tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas galima spręsti įteisinant ne partnerystę, kuri kurtų šeimos santykius, bet susitarimą dėl bendro gyvenimo, kuris neimplikuotų šeimos teisinių santykių ir todėl nesudarytų pagalbinio apvaisinimo ar įsivaikinimo prielaidų tos pačios lyties poroms. Sprendimui neįteisinti lyčiai neutralios partnerystės įpareigoja pagarba objektyviai žmogaus prigimčiai, visų Lietuvoje gyvenančių tautų tradicijoms, didžiosios dalies piliečių moralinėms nuostatoms, o per tai ir pamatiniam demokratijos principui – piliečių valios atstovavimui. Todėl prašome Lietuvos Respublikos Prezidento ir Seimo narių: – balsuoti prieš bet kokius partnerystės įteisinimo projektus, o priimtus vetuoti; – tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas spręsti, priimant vadinamąjį Susitarimo dėl bendro gyvenimo projektą, kuris bendro gyvenimo santykius reguliuotų per jungtinės veiklos, o ne per šeimos institutą; – Lietuvos žmonių valią atvirai ir sąžiningai pasitikrinti surengiant referendumą dėl šeimos sampratos apibrėžimo tiesiogiai Konstitucijoje. ***PASTABA*** Tai peticija, kuri yra paskelbta Laisvos visuomenės instituto puslapyje. Prašome pasirašyti tik tuos, kurie dar to nepadarėte. Jei to paties asmens parašai dubliuosis, bus skaičiuojamas tik vienas.

NE Druskininkų miesto mokyklų tinklo pertvarkai ! (272)

Diana. Adresuota: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Kategoriškai NESUTINKAME su Druskininkų mieste planuojama "Saulės" pagrindinės bei "Atgimimo" mokyklų tinklo pertvarkymo reforma, nes tai pažeidžia mūsų pasirinkimo teisę į švietimo įstaigos pasirinkimą pagal gyvenamąją vietą, vaikų saugų savarankiškumą, į jau sukurtą ilgametę saugią aplinką mūsų mokyklose, į pedagogų darbo vietų išsaugojimą, bei daug kitų argumentų faktišką konstatavimą. Pradinėje mokykloje negali būti daugiau nei 400 mokinių. Įvykdžius reformą, pradinė mokykla turėtų apie 700 mokinių. O tai jau blogai. Esame patenkinti ugdymo procesu savo mokyklose ir nenorime, kad būtų suardytos dviejų mokyklų bendruomenės. Nuoroda apie siūlomą reformą : http://www.manodruskininkai.lt/svietimas/pradedamas-rengti-druskininku-savivaldybes-bendrojo-ugdymo-mokyklu-tinklo-pertvarkos-2021-2025-metu-planas/ P.S. AGRESYVŪS IR ĮŽEIDŽIANTYS KOMENTARAI NETOLERUOJAMI ! PRAŠOM GERBTI VIENI KITUS !

Peticija dėl rengiamų Sporto įstatymo pataisų (54)

Jurga. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ŠMSM, Aušrinei Armonaitei, Ingridai Šimonytei, LR Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkui V. Aleknai

Mes, sveikatingumo sektoriaus instruktoriai ir asmeniniai treneriai, reiškiame susirūpinimą dėl šiuo metu rengiamų Sporto įstatymo pataisų. Mes nebuvome kviečiami į šio, mums gyvybiškai svarbaus, dokumento aptarimą, nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę bei teikti pasiūlymus. Šiuo dokumentu mes naudojamės peticijos galimybe išreikšti demokratinę valią bei pateikti savo lūkesčius, reikalavimus. Tobulinamo Sporto įstatymo pataisose reikalaujame: 1. Įteisinti 2019 m. rugpjūčio 26 d. kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus įsakymu Nr. VI-154 patvirtintą „Turizmo, sporto, renginių ir poilsio paslaugų sektoriaus profesinis standartas“ (toliau – Standartas) apibrėžiantis visus sporto sektoriaus kvalifikacinius lygmenis profesinį standartą. 2. Įteisinti galimybę sveikatingumo sektoriuje dirbantiems asmenims rinktis profesinių kompetencijų įgijimo būdą (profesinių mokymų arba studijų būdu). 3. Be išlygų pripažinti kitose ES šalyse įgytas profesines kompetencijas, įgytas įvairių profesinių EKS lygių akredituotose mokyklose, ir suteikti galimybę dirbti Lietuvos sveikatingumo sektoriuje. 4. Šiuo metu dirbantiems sektoriuje pagal KKSD leidimus asmenims suteikti profesinį IV lygmenį, kuris ir po leidimų galiojimo (2024 m. rugsėjo 1 d.) leistų toliau dirbti sektoriuje, įsipareigojant kelti kvalifikaciją (pagal dabartinį Švietimo ministro aprašą – išklausant 96 akademines valandas per 5 metus (seminarai, paskaitos, kvalifikacijos kėlimo kursai)).