Vaiku atemimas
Už vaikų ir paauglių psichiatrijos ligoninę Klaipėdoje!!!!!
Daug vaikų šiais laikais turi įvairiausių problemų, nuo patyčių iki priklausomybių, neįgalūs vaikai... Klaipėdoje buvo tik viena ligoninė tokiems vaikams t.y. Klaipėdos vaikų ir paauglių psichiatrijos ligoninė, ją nuo sausio 1 d. uždarė, nes pasakė kad nėra poreikio.... na atsiprašau, mano vaikui dabar blogai, noriu jam padėti, jam reik stacionaraus gydymo, bet negaliu jo paguldyt, nes nebėra kur... Ligoninės nepriima, Vilniuj ir Kaune, nes reikia eilėse laukti. pasirašykit po peticija. turim įvesti tvarką Klaipėdos mieste. Saugokime vaikus kol neatsitiko nelaimė
Prieš neteisingą vaikų eurovizijos vertinimą
Ši peticija yra dėl neteisingo vaikų eurovizijos atrankos vertinimo: 1.Neatsižvelgta į žiūrovų balsus. 2.Komisija savavališkai išrinko atstovą. Pagal visus vertinimus į vaikų euroviziją Armėnijoje turėjo važiuoti Milita Daikerytė surinkusi 22 balus ir atsidūrusi 1 vietoje. Bet komisija išrinko antroje vietoje atsidūrusią Pauliną Skrebytę,kuri surinko 18 balų. Tai yra neteisybė, nes 7 žmonės(komisija) nusprendė priešingai nei norėjo dauguma Lietuvos gyventojų.Už Militą balsavo 1688,o už Pauliną tik 311 žmonės. Akivaizdu, kad Milita turėjo būti laimėtoja. Šia peticija norėtume , kad rezultatai būtų persvarstyti ir į euroviziją važiuotų tikroji laimėtoja.
Vaikų reabilitacijos naikinimui Vilniaus mieste - ne!
Baigėsi 2014-ieji - vaikų sveikatos metai. Ar su jais baigėsi ir rūpinimasis vaikų sveikata? 2015.01.29 d. viešai paskelbta, kad naikinamas sanatorijos “Pušyno kelias” vaikų reabilitacijos skyrius (http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=67033966, http://www.ekspertai.eu/po-prezidentes-ispejimo-ministre-rsalaseviciute-nusprende-atliktikosmetini-perstumdyma82594/. Mes, žemiau pasirašiusieji, griežtai pasisakome prieš bet kokius politinius sprendimus, sandorius ar veiksmus vaikų sveikatos, gydymo galimybių sąskaita. Todėl reikalaujame, kad nebūtų naikinamas vienintelis Vilniaus regione vaikų reabilitacijos centras, esantis sostinės Baltupių rajone, Pušyno kelias 27.
Dėl kurčių vaikų ir jų šeimos diskriminacijos mažinimo
Nuo 2014 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėtas visuotinis naujagimių klausos tikrinimas – visiems naujagimiams per 3-4 dienas po gimimo nustatoma, ar vaikas turi klausos sutrikimų. Vaikų klausos pažeidimas yra paslėpta tyli negalia, kurios laiku nediagnozavus sulėtėja vaiko asmenybės ir kalbos raida, kyla socialinių ir emocinių problemų, mokymosi sunkumų. Visuotinė naujagimių patikra yra tik pirmas žingsnis, kuris leidžia nustatyti klausos sutrikimą ir pradėti ankstyvąją reabilitaciją, kad vaikas laiku išmoktų suvokti kalbą ir kalbėti. Tai įmanoma, kai tėvai turi reikalingą informaciją ir nedelsiant gauna specialistų konsultacijas dėl vaiko sveikatos (klausos) ir ugdymo (kalbos vystymo). Statistiniais duomenimis, kasmet Lietuvoje gimsta 30-40 naujagimių su stipriai pažeista klausa. Net 9 iš 10 šių vaikų gimsta girdinčiųjų šeimose, kurios nieko nežino apie kurtumą ir patiria didelį stresą. Todėl būtina, kad tėvai kuo greičiau gautų reikalingą kompleksinę pagalbą (informaciją ir konsultacijas, kaip ugdyti vaiką, kokį klausos protezavimo būdą pasirinkti, kaip pradėti ankstyvąją reabilitaciją ir pan.). Tai pripažino ir Sveikatos apsaugos ministerija: „Įvedus visuotinę ... patikrą ... sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, kuri spręstų pagalbos vaikams ... ir juos auginančioms šeimoms kompleksines problemas...“ (SAM Asmens sveikatos departamento raštas „Dėl darbo grupės visuotinės naujagimių klausos patikros įgyvendinimo organizaciniams klausimas išnagrinėti siūlymų pateikimo“). Tačiau valstybinės institucijos sustabdė savo darbą šiuo klausimu ir šiuo metu tėvai, sužinoję kūdikio klausos netekimo laipsnį, negauna reikalingos informacijos ir kompleksinės specialistų pagalbos. Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA išreiškia susirūpinimą, ar bus užtikrinta pilnavertė vaiko reabilitacija ir pagalba šeimai, ar tik apsiribojama klausos sutrikimo diagnozės nustatymu. Siekiant sumažinti neigiamas klausos negalios pasekmes ir kurčių vaikų šeimų diskriminaciją, žemiau pasirašiusieji pareiškėjai prašo pripažinti šią peticiją ir reikalauja: Kad SAM, ŠMM ir SADM užtikrintų, jog naujagimių, kuriems diagnozuojamas klausos sutrikimas, tėvams kuo greičiau būtų suteikta kompleksinė specialistų pagalba; Nacionaliniame lygmenyje sukurti ankstyvosios pagalbos modelį ir specialistų grupę, kuri teiktų pirminę kompleksinę pagalbą šeimai, auginančiai klausos sutrikimų turintį vaiką; Užtikrinti, kad būtų sukurtas klausos sutrikimų turinčių vaikų registras, būtų skelbiamas naujai diagnozuotų klausos sutrikimą turinčių vaikų skaičius, o registro duomenys prieinami atitinkamiems specialistams. [b]Prašome nelikti abejingiems kurčių vaikų ir jų šeimų problemoms ir pasirašyti šią peticiją. [/b]
NELEISKIME ATIMTI IŠ VAIKŲ GALIMYBĖS SPORTUOTI!
[b]NELEISKIME ATIMTI IŠ VAIKŲ GALIMYBĖS SPORTUOTI! Vilniaus miesto savivaldybės Taryboje bus svarstomas klausimas dėl beisbolo stadiono įrengimo ir teritorijos sutvarkymo Vilniuje, Žirmūnuose šalia Valakupių tilto. Beisbolą žaidžiantiems vaikams tai gyvybiškai svarbus klausimas, nes dabar berniukai ir mergaites sportuoja laikinoje, beisbolui žaisti nepritaikytoje aikštelėje - tiesiog pievoje. O artimiausiu metu ir jos nebeturės, nes bus pradėti statybos darbai. Lietuvoje beisbolą sportuoja keli šimtai vaikų. Yra komandos Vilniuje, Kaune, Radviliškyje, Utenoje, Rukloje, Druskininkuose. Praėjusiais metais Lietuvos vaikų rinktinė tapo Europos berniukų čempionato bronzos medalių laimėtojais, Vilniaus vaikai tapo Lietuvos čempionais, laimėjo ne vieną tarptautinį turnyrą. Šiemet vaikai dalyvavo Pasaulio vaikų iki 12 metų beisbolo čempionate Taivanyje ir atstovavo Lietuvą. [b]Už Lietuvos vardo garsinimą vaikai buvo pagerbti Vilniaus miesto savivaldybėje. [b]NELEISKIME ATIMTI IŠ VAIKŲ GALIMYBĖS SPORTUOTI IR GARSINTI LIETUVĄ! [b]Mes, žemiau pasirašę, prašome Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos patvirtinti beisbolo stadiono įrengimo ir teritorijos sutvarkymo detalųjį planą Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto:
Nesutinkam, kad brangtų vaikų išlaikymas darželiuose
Mes, žemiau pasirašiusieji, nepritariame siūlomai Švietimo įstatymo pataisai, numatančiai, kad ikimokyklinių įstaigų finansavimas būtų apmokamas "krepšelio" principu, ir kurią įgyvendinus vaikų tėvai bus priversti apmokėti dalį lėšų už vaikų ugdymą. Šiuo metu vieno vaiko išlaikymas lopšeliuose ir darželiuose per metus kainuoja 4-12 tūkst. Lt. "Krepšelis" numato padengti tik pusę šios sumos. Savivaldybės, taupydamos lėšas, išlaidų naštą perkeltų ant tėvų pečių.
Dėl vaikų darželio steigimo Vilniaus rajone, Rudaminoje.
DĖL PAPILDOMO DARŽELIO STEIGIMO RUDAMINOS SENIŪNIJOJE Rudaminos seniūnijoje yra labai didelis poreikis papildomo lietuvių darželio. Nes kiekvienais metais lietuvių lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ gauna virš 50 prašymų priimti vaiką į lopšelį, bet į ankstyvojo amžiaus grupę priimami tik 15 mažylių. Kiti stovi eilėje, užsirašo į tolimesnių kaimų darželius arba keičia registraciją ir bando patekti į Vilniaus miesto darželį. Jeigu pradeda lankyti miesto darželį, atitinkamai ir darbą ieško arčiau jo. O tai reiškia, gyvena rajone, bet kiekvieną rytą didiną miesto kamsčius, mažina rajono plėtrą ir funkcionalumą, o svarbiausia – silpnina vaikų sveikatą ir emocinę būsena, nes daug laiko praleidžia automobilyje. (Rudaminos seniūnija nepateikė duomenų, kiek šiai dienai registruota ikimokyklinio amžiaus vaikų.) Panaši situacija ir Nemėžio seniūnijoje. Pagal seniūnijos duomenis vaikų iki 7 metų joje deklaravo 975, o vien Skaidiškių km. – apie 300, ir jie turėtų tilpti į vieną Skaidiškių lietuvių-lenkų mokyklą-darželį, kurioje yra tik 4 lietuvių kalba ugdomos grupės. Tėvų prašymu buvo sukurta suinteresuotų šeimų grupė Facebook portale. Iš 45 apklaustų šeimų, 29 norėtų lankyti lietuvių darželį, 11-lenkų, 4-rusų ir 1-anglų. https://www.facebook.com/groups/1725055020933321/ Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų (ikimokyklinio, priešmokyklinio, kito neformaliojo) ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Vietovėse, kuriose savivaldybė neužtikrina asmenų teisės mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas valstybine kalba, gali būti steigiamos valstybinės mokyklos, kuriose ugdymo programos vykdomos valstybine kalba. Vaikų skaičius rajone auga, darželio poreikis vis didėja, todėl prašome jau dabar svarstyti šį klausimą Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą.
Prieš taupymą darželius lankančių vaikų sąskaita!
Vilniaus savivaldybė, kaip ir dauguma Lietuvos Respublikos savivaldybių, turi skolų ir yra priversta taupyti. Mes – tėvai, kurių atžalos lanko Vilniaus savivaldybės žinioje esančius darželius, – esame susirūpinę dėl savivaldybės vykdomos „taupymo“ politikos, kuri peržengia visas ribas. Mums nesuprantamas miesto politikų ir valdininkų noras spręsti finansines problemas vaikų sąskaita. Valdinininkai mėgaujausi erdviais kabinetais, o vaikų ugdymo ir lavinimo sąlygos yra prastinamos. Sanitarinių – higienos normų laikymasis, pakankamas vaikus prižiūrinčių darbuotojų skaičius – tai būtina sąlyga vaikų gerovei. Tai nėra tos sritys, kurių sąskaita galima taupyti. Vaikai turi teisę į jaukią, ramią, saugią ir nerūpestingą aplinką, o tokią aplinką vaikų darželiuose gali sukurti auklėtojos bei kiti ikimokyklinių įstaigų darbuotojai. Ikimokyklinių įstaigų darbuotojų raginimas eiti nemokamų atostogų, smarkiai sumažintas auklėtojų darbo užmokestis, padidėjęs jų darbo krūvis ir vaikų skaičius grupėse – tai mums nepriimtina. Vaikus prižiūrintys žmonės turi laiku gauti nesumažintą atlyginimą, turi turėti normalias darbo sąlygas bei garantijas kvalifikacijai kelti. Vilniaus miesto savivaldybės vykdoma „taupymo“ politika – nepateisinama. Vilniaus miesto savivaldybė privalo rasti kitokių būdų ikimokyklinėms įstaigoms išlaikyti. Taupykite, bet ne vaikų gerovės sąskaita! Rūpindamiesi savo vaikais ir vaikus prižiūrinčių darbuotojų darbo sąlygomis, reikalaujame: 1. Nedidinti vaikų skaičiaus darželių grupėse(grupių sujungimas ir auklėtojų kaita neigiamai veikia vaiko psichiką); 2. Sudaryti normalias, visas higienos normas atitinkančias sąlygas vaikams ir vaikus prižiūrinčioms auklėtojoms; 3. Laiku mokėti darželių auklėtojoms darbo užmokestį; 4. Atšaukti darželių auklėtojų pareigybinių koeficientų sumažinimą;
UŽ vaikų žaidimų aikštelės-VAIKYSTĖS neatsiejamą dalį
Tereikia tiek nedaug, kad pagerinti mūsų vaikų laisvalaikį, suteikti jiems aktyviai leisti laiką gryname ore, bendrauti, žaisti, kurti ir jausti, kad JIE - VAIKAI mūsų, yra be galo mylime. Suteikime galimybę BŪTI vaikais - PARAGINKIME PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĘ, nelikti abejingais - MŪSŲ VAIKAI TURI TURĖTI TVARKINGAS IR SAUGIAS LAUKO ŽAIDIMŲ AIKŠTELES!!!
UŽ PILNAVERTĮ IŠ LIETUVOS IŠVYKUSIŲ VAIKŲ GIMTOSIOS KALBOS UGDYMĄ
Mes, Vilniaus Ozo gimnazijos 1-12 klasių nuotolinio lituanistinio ugdymo mokinių tėvai, kurių vaikai gimnazijoje nuotoliniu būdu mokosi lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos, etnokultūros, nesuprantame ir nepateisiname valstybės politikos, kuri neužtikrina tinkamo ir pilnaverčio gimtosios kalbos ugdymo. Primygtinai prašome vaikams suteikti pilnavertį mokymą: skirti reguliarų, nuoseklų mokytojų mokymą pamokomis pagal konkrečios klasės bendrojo ugdymo planą, o ne savarankišką mokymą – konsultacijas, kurioms dabar skiriama tik 40 procentų numatytų visų mokomojo dalyko valandų. Mes ir mūsų vaikai esame lietuviai, Lietuvos piliečiai. Nors dėl įvairių priežasčių kurį laiką negalime gyventi Lietuvoje, mes nepalikome vaikų likimo valiai, jie išvyko su mumis - diplomatais, kitų sričių profesionalais - gyventi į užsienį. Dėl šių priežasčių mūsų vaikai neprarado teisės pilnavertiškai mokytis savo gimtosios kalbos ir gimtąja kalba, išlaikyti savo šaknis ir lietuvybę. Mokantis savarankiškai (konsultacijomis) dėl mokymui skirto laiko stokos vaikai gali tik susipažinti su lietuvių kalba, o ne įsisavinti tam tikros klasės lietuvių kalbos kursą. Turėtų būti skinama 100 procentų numatytų visų mokomojo dalyko valandų (pamokų), kad mokytojai su vaikais galėtų nuolat bendrauti, suteikti atgalinį ryšį raštu ir žodžiu (skype). Valstybė, panaudodama šiuolaikines technolologijas, turi visas sąlygas, kad galėtų užtikrinti pilnavertį lietuvių kalbos mokymosi tęstinumą, o į Lietuvą grįžę vaikai galėtų ramiai integruotis ir be lietuvių kalbos spragų tęsti lietuvių kalbos mokymąsi bendrojo ugdymo mokyklose.