Nepopuliarios

Absurdiškom PSD įmokom už NIEKĄ - NE

Justina V.. Adresuota: LRS

Pagal PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įstatymą, [b] jeigu asmuo neturėjo pajamų visą kalendorinį mėnesį ir nebuvo draustas valstybės lėšomis [/b] ( apdraustais laikomi: registruotas darbo biržoj, gavęs senatvės pensiją ar kitokia šalpą, turintis būtinąjį senatvės pensijos stažą, bet dar neišėję į pensiją, moterys neštumo (gimdymo) ar vaiko priežiūros atostogų metu, vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų, asmenys iki 18 m., moksleiviai, studentai, neįgalieji ir kt. Pilnas sąrašas http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.s...c_l?p_id=356708 - 6 straipsnis), [b] jis privalo už save sumokėti po 72 Lt per mėnesį sveikatos draudimo įmokų.[/b] Pildant metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM308, yra laukelis, kuriame turi pažymėti kiek mėnesių dirbai (ar nedirbai) , automatiškai paskaičiuoja PSD skolą [b] Tad, jei 2009m. bent vieną mėnesį neturėjote jokių socialinių garantijų, privalėsite už kiekvieną mėnesį mokėti po 72Lt. Už ką??? [/b] Šis įstatymas yra totalus absurdas. Sveikatos draudimo įmoka turėtų garantuoti atitinkamas paslaugas. Tačiau niekur nedirbę, biržoje neregistruoti ir kitų soc. garantijų neturėję žmonės negalėjo naudotis jokiom nemokamom sveikatos įstaigų ir kt. paslaugomis. Už kiekvieną vizitą valdiškoje gydymo įstaigoje socialinių garantijų neturintys asmenys privalo mokėti atitinkamą sumą. Tad už ką dabar turime mokėti po 72Lt? Už paslaugas, kurios mums NEBUVO suteiktos, už kurias mokėjome patys, iš savo kišenės į valstybės biudžetą? Nelikime abejingi tokiam plėšikavimui, ir galbūt galėsime įtakoti šio įstatymo pataisas. Norintys teikti kolektyvinį pareiškimą dėl mokesčio panaikinimo prašomi kontaktuoti el. paštu: [email protected]

Prieš pensijinio amžiaus ilginimą iki 65 metų

Alina Velykienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos vyriausybė

Mes Lietuvos piliečiai, dabartiniai mokesčių mokėtojai, pasisakome prieš pensijinio amžiaus ilginimą iki 65 metų, o ateityje dar iki 67 metų. Lietuvoje nėra užtikrinta socialinė gerovė pensijinio amžiaus žmonėms. Vyriausybė nėra pajėgi užtikrinti socialinės sferos reformų, nepaliečiant privačiųjų pensijų fondų įmokų, kas mažina mūsų būsimas pajamas. Lietuva nėra pajėgi lygintis su kitų Europos senbuvių valstybių socialinės gerovės lygiu, todel reikalaujame būti atsakingiems prieš Lietuvos žmones dėl tokių jautrių visuomenei sprendimų.

PRIEŠ motinystės (tėvystės) išmokų sumažinimą bei vaiko priežiūros atostogų trumpinimą !

Lolita Sileikienė ir Viktorija Stundienė . Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Pastaruoju metu aktyviai formuojama Valstybės lėšų taupymo politika, nukreipta į išlaidų mažinimą. Vis dažniau girdimi svarstymai mažinti motinystės/tėvystės pašalpas bei trumpinti vaiko priežiūros atostogas. Todėl šiuo raštu kreipiamės į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo narius, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją norėdami išlaikyti paramą motinystei/tėvystei atsižvelgiant ne tik į dabartinę ekonominę situaciją Valstybėje, bet ir į kitus, Valstybei ne mažiau svarbius nei biudžetas veiksnius. Primename, kad siekiant užkirsti kelią fiktyviai pasididinti pajamas, motinystės/tėvystės pašalpa nuo 2009m. sausio 1d. skaičiuojama jau pagal per 9 kalendorinius mėnesius, o nuo 2009 m. liepos 1d. - per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį apdraustojo gautas draudžiamąsias pajamas. Pakeista išmokų vaikams skaičiavimo tvarką - jos dabar priklauso nuo šeimos pajamų. Mokyklose jau nebemaitinami visi pradinių klasių moksleiviai, o tik mažas pajamas gaunančių šeimų vaikai. Argumentai, pagrindžiantys motinystės/tėvystės pašalpos pašalpos dydžio ir vaiko priežiūros atostogų trukmės išlaikymo būtinumą: * Iki 2008m. Lietuvoje buvo stebimas pastovus vaikų skaičiaus mažėjimas. Po motinystės/tėvystės finansavimo iki 2 m. įvedimo Lietuvoje gimė beveik 3000 naujagimių daugiau nei 2007 m.. * Pakeitus vaiko priežiūros atostogų trukmę ar jų finansavimo lygį, dalis vaikus auginančių piliečių grįžtų į krizės laikotarpiu ir taip sumažėjusią darbo rinką. Sparčiai augantis bedarbių skaičius jau dabar yra didelė našta ir galvosūkis Valstybei. * Pakeitus dabar galiojančias Ligos ir motinystės/tėvystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, įteisinusias motinytės/tėvystės pašalpas iki 2m., būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas tėvų, esančių vaiko priežiūros atostogose ar tėvų, besilaukiančių atžalų po 2008-01-01 (naujų pataisų įsigaliojimo datos) atžvilgiu. * Šeimos politikos koncepcijoje įvardinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų trūkumai. Tik nedidelė esamų tokio pobūdžio įstaigų dalis priima vaikus nuo 1 m., o poreikį samdyti auklę riboja finansinės galimybės. Tai aiškiai atspindi ribotas motinų/tėvų galimybes derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. * Dėl ribotų galimybių prisitaikyti darbo rinkoje bedarbiai, pensinio amžiaus žmonės, motinos, auginančios mažamečius vaikus, yra viena labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių valstybėje, kuriems gresia socialinė atskirtis. Dėl patiriamos valstybėje krizės mažėjant atlyginimams, pašalpų dydžiai taip pat žymiai sumažės. PRAŠOME: * Netrumpinti pagal draudžiamų pajamų dydį remiamos motinystės/tėvystės pašalpos trukmės. * Išsaugoti esamą paramos teikimo tvarką, patvirtintą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. * kryptingai formuoti ES paramos įsisavinimą, optimizuoti paramos panaudojimą sukuriant ar palaikant kokybišką bei poreikius patenkinančią ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros sistemą bei darbo ir motinystės/tėvystės derinimo strategiją artimiausiu metu; * sukurti "ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymo krepšelį" suteikiant galimybę patiems tėvams pasirinkti iš šio krepšelio finansuojamą sritį. Mes, žemiau pasirašę asmenys, esame PRIEŠ motinystės (tėvystės) išmokų mažinimą bei vaiko priežiūros atostogų trumpinimą! [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=166]Peticijos aptarimas[/url]

DĖL VĖLINIŲ IR KŪČIŲ PASKELBIMO ŠVENČIŲ DIENOMIS

Dalia Urbanavičienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Lietuvoje ypač ryškias tradicijas išlaikė dvi senosios lietuvių kalendorinės šventės – Vėlinės ir Kūčios, kurios iki šiol yra labai svarbios daugumai Lietuvos žmonių. Vis dėlto dar nuo sovietmečio oficialiai tai yra darbo dienos, o Kūčios nėra įrašytos net į atmintinų dienų sąrašą. [b]Vėlinės[/b] lietuviams nuo seniausių laikų yra labai svarbi mirusiųjų pagerbimo diena, švenčiama lapkričio 2 d. Šios dienos pavadinimas turi gilias šaknis ir etimologiškai tiesiogiai siejasi su vėlių pagerbimu. Vėlinių negali pakeisti atneštinį pavadinimą įgavusi [i]Visų šventųjų[/i] šventė, švenčiama lapkričio 1 d. Istorinių šaltinių duomenimis, mūsų protėviai švęsdavę Vėlines (arba joms analogišką mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges) bent porą savaičių. Ir šiais laikais žmonės kapus lanko ne tik lapkričio 1-ąją, bet ir lapkričio 2-ąją, dažnas vyksta į atkampiausias Lietuvos vietas pagerbti savo artimųjų kapų ir susitikti su giminėmis. Tam reikia mažiausiai dviejų laisvadienių, dėl to būtina kaip švenčių dieną įteisinti ne tik lapkričio 1-ąją, bet ir lapkričio 2-ąją – Vėlines, kurios iki šiol turi tik atmintinos dienos statusą. Beje, kai kuriose kitose Europos šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje ir Liuksemburge) ši diena taip pat paskelbta laisvadieniu. [b]Kūčios[/b] pagal lietuvių papročius yra itin svarbi šventė, švenčiama gruodžio 24 d. – tai šeimos santarvės ir pasirengimo Kalėdoms diena. Iki Kūčių stengiamasi grąžinti skolas, su visais susitaikyti, apvalyti ne tik savo dvasią, bet ir kūną (seniau būtinai prieš vakarienę išsiprausdavo pirtyje), gyvenamąją vietą (tai pagrindinis metuose namų tvarkymo ir švarinimo laikas, panašiai elgdavosi tik prieš Velykas). Svarbiausias šventės akcentas – Kūčių vakarienė, į kurią stengiasi susirinkti visa šeima, net toliau išvykusieji jos nariai, prisimenami mirusieji. Iki šiol daugelyje šeimų gyvuoja tradicija ruošti šiai vakarienei ypatingus apeiginius patiekalus, tam tikrą jų skaičių. Toks senas ir gyvybingas Kūčių paprotys išskiria Lietuvą iš kitų šalių, tai yra didžiulė mūsų dvasinio paveldo vertybė, kurią privalome saugoti ir rūpintis jos tęstinumu. Norint tinkamai surengti šventę, reikia daug laiko, todėl nemažai žmonių (ypač moterų) tą dieną oficialiais ar neoficialiais būdais paverčia nedarbo diena. Beje, kai kurios Europos valstybės oficialiai pradeda švęsti kalėdinį laikotarpį jau nuo gruodžio 24 dienos (ir švenčia daugiau kaip 6 dienas), dėl to Lietuvos apsisprendimas paskelbti Kūčias švenčių diena nebūtų išskirtinis. Siekiant sudaryti sąlygas Lietuvos žmonėms švęsti Vėlines ir Kūčias, siūlome papildyti Darbo kodeksą (Nr. IX-926, Žin., 2002, Nr. 64-2569), o keičiant Vėlinių statusą įvesti ir Atmintinų dienų įstatymo (Nr. VII-397, Žin., 1997, Nr. 67-1672) pataisas. Manome, kad šie įstatymų pakeitimai galėtų įsigalioti jau nuo 2011 m. sausio 1 d. [b]Darbo kodekso papildymo projekto lyginamasis variantas: 162 straipsnis. Švenčių dienos.[/b] 1. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis: 1) sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną; 2) vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; 3) kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną; 4) sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis; 5) gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną; 6) pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną; 7) pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną; 8) birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną; 9) liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną; 10) rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną); [b]11) lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną; 12) lapkričio 2-ąją – Vėlines;[/b] 13) gruodžio 24-ąją – Kūčias 12) 14) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis. Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas: 1 straipsnis. Atmintinos dienos. 2. Nustatyti šias atmintinas dienas: 51) lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena; 52) 51) lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena; 53) 52) lapkričio 30-oji – Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena; 54) 53) gruodžio 10-oji – Tarptautinė žmogaus teisių diena.

už ankstesnį pedagogų išleidimą į pensiją

LŠDPS Moterų centras. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

LIETUVOS ŠVIETIMO DARBUOTOJŲ PROFESINĖS SĄJUNGOS MOTERŲ CENTRO PETICIJA 2011-03-06 Palanga Mes, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Moterų centras (LŠDPS MC), pasisakome už ankstesnį pedagogų išleidimą į pensiją, kadangi: 1. Dėl specifinių ir padidintos rizikos darbo sąlygų bei didesnio psichologinio – emocinio krūvio vyriausybės nutarimu pedagogams nustatyta trumpesnė darbo savaitė, bet to nepakanka, kad būtų užtikrintas mokytojų sveikatingumas ir darbingumas. 2. Nuolat patiriamas stresas bei patyčios tiek iš mokinių, tiek ir iš jų tėvų sukelia depresiją, iššaukia susirgimus nerviniu pagrindu, onkologines ligas. Reikalaujame: 1. Pedagogams, sergantiems profesinėmis ligomis, 100% apmokėti laikinąjį nedarbingumą iš privalomojo socialinio draudimo fondo. 2. Apdrausti pedagogus darbo vietose valstybės lėšomis ir šių lėšų sąskaita vieną kartą metuose apmokėti profilaktinės realibitacijos išlaidas, kas užtikrintų efektyvesnį ugdymą. 3. LR Švietimo įstatyme pakeisti pedagogų teisių ir pareigų reglamentavimą, remiantis galiojančiais teisės aktais, kad būtų užtikrintas pedagogų saugumas darbo vietose. LŠDPS MC pirmininkė Nijolė Dargužienė

Dėl gėdingo senatvės pensijų mažinimo

Marius Ulozas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei

Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Mes, neįgalieji esame įsitikinę, kad Vyriausybės ir Seimo sprendimas mažinti neįgalumo pensiją, nuimti šalpos našlaičių pensiją, transporto išlaidų kompensaciją yra neteisingas ir gėdingas. Visa tai vyksta per sunkmetį, artėjant žiemai, kai valstybės pagalba labiausiai reikalinga socialiai pažeidžiamiems žmonėms. Mums neįgaliesiems ir šeimoms auginančioms neįgalius vaikučius, taip svarbu kiekvienas litukas, vaistams, reabilitacijai, sauskelnėms, pabuvimo užimtumo centruose už kuriuos tenka gana apvalias sumas mokėti, dar ir savo būstą reikia išlaikyti, kurio mokesčiai vis didėja nepagrįstai. O našlaičiai yra ir taip gyvenime nuskriausti, nejaugi, valdžia dar labiau nori juos nuskriausti. Sumažinsit mums pinigėlius ir bus viskas, nebeįkąsim dienos užimtumo centrų kainų, nebenusipirksim vaistų, nes didelė dalis nekompensuojami, tik vienetai gauna kompensacijas, nebegalėsim mokytis, tobulėti, žlugs integracija, nes užsidarysim namuose tarp keturių sienų. Nesugrąžinkite mus į rusų laikus. Prižadame, kai valstybėje bus skaidru ir vistiek trūks lėšų budžiate, tuomet padėsime ir mes kiek galėdami. Prašome Jūsų Ekscelencijos savo parašu netvirtinti Vyriausybės ir Seimo sprendimų mažinti neįgalumo pensiją, nuimti šalpos našlaičių pensiją, transporto išlaidų kompensaciją.

Už laisvę skaityti

Visuomeninė organizacija "Lietuvos bibliotekininkų draugija". Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentūra, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Jūsų ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, Lietuvos Respublikos Premjere, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, Lietuvos Respublikos kultūros ministre, Lietuvos Respublikos piliečiai, Esant šiandieninei ekonominei situacijai, daugelis kultūros, švietimo ir laisvalaikio paslaugų gyventojams tampa prabanga. Todėl visuomenėje auga bendruomeniškų, socialiai jautrių ir nemokamas paslaugas teikiančių institucijų vaidmuo. Švietimo ir kultūros srityje šį vaidmenį sėkmingiausiai atlieka viešosios bibliotekos – naujausių tyrimų duomenimis, apie jas gyventojai atsiliepia palankiausiai (76 proc. vertina teigiamai). Nors bibliotekose gyventojai labiausiai vertina pačius bibliotekininkus – jų profesionalumą, draugiškumą, geranoriškumą – negalima neatkreipti dėmesio ir į pastaraisiais metais pagerintą bibliotekų materialinę bazę, vystomas bibliotekų paslaugas. Prie to labai prisidėjo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jos dėka išaugo 15 modernių bibliotekų savivaldybių centruose, sėkmingai vykdomas drauge su Bilo ir Melindos Geitsų fondu ir Lietuvos savivaldybėmis finansuojamas projektas „Bibliotekos pažangai“. Lietuvos žmonės vertina jiems atsivėrusias galimybes naudotis moderniomis bibliotekų paslaugomis – lankytojų skaičius bibliotekose auga. Deja, šiai plėtrai iškilo grėsmė. Valstybė 80 proc. mažina finansavimą knygoms įsigyti (šia paslauga naudojasi 95 proc. bibliotekų lankytojų), savivaldybės drastiškai „karpo“ viešųjų bibliotekų biudžetus. Tai turės realiais pasekmes paslaugų prieinamumui gyventojams – dalis mažų miestelių ir kaimų gyventojų neteks paskutinių kultūros ir bendruomeninių židinių, o miesto žmonėms bus apribotas laikas, kada jie gali naudotis bibliotekų paslaugomis. Kreipiamės pirmiausia į Lietuvos visuomenę, pilietines ir bendruomenines organizacijas, prašydami palaikyti poziciją, kad ir 2010 metais Lietuvos piliečiai turi turėti galimybę viešosiose bibliotekose skaityti naują spaudą ir naujas knygas, naudotis internetu, mokytis, bendrauti ir dalyvauti kultūriniame gyvenime. Todėl prašome pagalbos parašais, o esant galimybei, ir gyvu žodžiu atkreipti į tai seniūnų, merų ir savivaldybių tarybų narių, Vyriausybės, Seimo narių ir Prezidentės dėmesį.

NEAATIDUOTI KEDYTĖS MOTINAI KOL NEBUS IŠNAGRINĖTI SKUNDAI

A.Matulevičius- TAUTOS ATEITIES FORUMO INCIATYVINĖ GRUPĖ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Kadangi pedofilijos bylos tyrimas ir D.Kedžio nužudymas sukėlė nepasitikėjimą visuomenėje šalie teisėsaugos institucijom.Siūlome neatiduoti Kedytės motinai iki nebus pateiktas skundas ir jis nebus išnagrinėtas aukštesnės instancijos teismo.Tai turi opertyviai spręsti LR Prezidentė,kitaip gali būt padaryta neatitaisoma žala dėl vienintelio liūdininko pedofilijos byloje .

Už vaikų teisę Gyventi

E.Zikienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė; Sveikatos apsaugos ministerija

Pastarųjų įvykių atgarsiai dėl trijų mažamečių vaikų, sergančių reta genetine medžiagų apykaitos liga – 6-ojo tipo mukopolisacharidoze (MPS VI) istoriją negali palikti abejingų. Apatiškas atsakingų SAM asmenų požiūris dėl trijų sergančių vaikų gyvybės ne tik stebina, bet ir baugina. Bandymai atsakomybę dėl Mirties nuosprendžio numesti ant kitų savo kolegų pečių skamba siaubingai. Juk jie tik vaikai, turintys tokią pačią teisę gyventi, juolab, kad Lietuvos Respublikoje mirties bausmė nėra taikoma net baisius nusikaltimus padariusiems asmenims... Tai kas iš atsakingų asmenų, atimančių teisę trims itin gabiems vaikams gyventi, galėtų prisiimti atsakomybę už tokį nusikaltimą? Šių trijų vaikų gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo gydymo 2005 metais išrastu vaistu „Naglazyme“. Atsakingi SAM atstovai mano, kad šis vaistas yra per brangus ir žinant, kad kitokio, t.y. alternatyvaus gydymo nėra, reiškia, kad vaikai yra pasmerkti mirčiai. Jei kitos sunkios ligos, tokios kaip Cukrinis diabetas, onkologiniai susirgimai, širdies ir kraujagyslių ligos gydomos labai brangiais vaistais yra savaime suprantamos, tai kodėl šie vaikai neturi teisės į gydymą, tuo pačiu ir į Gyvenimą? Iš visos šios situacijos susidaro įspūdis, kad mes esame reikalingi tik tol, kol galime mokėti mokesčius ir esame priversti nuolat nerimauti, kad nesusirgtumėm ar susirgus nepabrangtų vaistai, nes valstybei sergantis ir brangių vaistų reikalaujantis tu jau nesi reikalingas? Kyla elementarus klausimas, „ką mes norime nustebinti skaičiuodami didėjančią emigracijos statistiką“? Juk - „Kaip šauksi taip ir atsilieps“ Ar neverta, mieli ponai, sėdintys patogiose kėdėse, pamąstyti, o jei jūsų kurio nors vaikas, anūkas per brangiai kainuos Lietuvai, kaip pasielgsite tada? Kadangi be visu moralės, žmogiškumo principu šioje situacijoje, labiausiai pažeidžiamos žmogaus ir vaiko teises, kurias gina Lietuvos respublikos įstatymai, Konstitucija taip pat kaip ir EU direktyvos prašau atsižvelgti į situaciją ir padėti suteikti galimybę gyventi trims 6-ojo tipo mukopolisacharidoze (MPS VI) sergantiems vaikams. Už vaisto „Naglazyme“ būtino vaikų gyvybei įteisinimą ir skyrimą vaikų gydymui! Visi abejingi likti tiesiog negali!

Lietuvos internetas sako ACTA - NE!

Erik Van Muurin. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas ir Prezidentė

ACTA (anti counterfeit trade agreement), lietuviškai verčiama kaip „Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu“ - tai prekybos sutartis, ankstyvosiose savo sudarymo stadijose buvusi itin slaptu dokumentu, apie kurį beveik niekas nežinojo tol, kol nebuvo viešai išplatintas interneto erdvėse dėl informacijos nutekėjimo. Sutartis sudaryta siekiant apginti intelektinę nuosavybę (autorių teises ir pan.) bei saugoti ekonomiką nuo klastočių keliamo pavojaus ekononiam stabilumui. Tai skamba patraukliai ir naudingai. Tačiau ši prekybos sutartis iškelia intelektinės nuosavybės autorių teises virš keleto fundamentalių žmogaus teisių, nes leidžia: tikrinti Tavo asmeninių elektroninių laikmenų (mobilaus telefono, kompiuterio, mp3 grotuvo ir t.t.) turinį muitinės zonose. konfiskuoti Tavo asmeninius daiktus, jeigu kažkas įtaria, kad galbūt Tu sieki ekonominės naudos, vienaip ar kitaip naudodamas intelektinį turtą. bausti Tave už tokio turto turėjimą, remiantis vien tuo, kad, anot ieškovų, Tu turėjai pagrindo žinoti ( nebūtinai žinojai), jog tas turtas yra nelegalus. įvairioms institucijoms gauti visą informaciją apie Tave iš Tavo internet teikėjo, jeigu yra įtariama, kad galbūt Tu neleistinai naudojiesi intelektiniu turtu. naudoti visas technines ir teisines priemones, (Tavo interneto srauto sekimą, Tavo daiktų konfiskavimą ir pan.), kurios užkirstų kelią intelektinio turto savinimuisi. įvairioms institucijoms veikti savo iniciatyva, be intelektinės nuosavybės savininkų pageidavimo, norint surasti ir nubausti prasikaltusius. Perskaityk ACTA pats, gali parsisiųsti šią sutartį lietuvių kalba: www.lrs.lt Archyvas Arba skaityk toliau • Šis dokumentas buvo sudarytas asmenų, kurie nėra demokratiškai išrinkti atstovauti žmonių interesams, t.y. mūsų valstybės įstatymų sudarinėtojų ar Europos Sąjungos atstovų. • Tokios skalės kriminalines sankcijas, kokios bus taikomos patvirtinus ACTA, derinti be viešo demokratinio proceso yra itin neįprasta. • Europos parlamento nariai beveik vienašališkai pasisakė prieš šį dokumentą pareikšdami, jog „Ekonominės bei inovacinės rizikos privalo būti apsvartytos bei įvertintos prieš įvedant kriminalines sankcijas, jei civilinės priemonės tam jau seniau įtvirtintos.“ Taip pat pridūrė, jog visi su derybomis susiję dokumentai privalo būti paviešinti. Tačiau įprasti piliečiai neturėjo galimybių pamatyti dokumentų, kuriuose aprašomos derybos dėl šios sutarties. Viskas buvo daroma slapta, neviešai. Taip yra dėl to, jog ACTA apėjo įsteigtas daugiašales organizacijas, kaip WIPO (World Intellectual Property Organization) ir WTO (World Trade Organization), kurios veikia remdamosis demokratiniais principais bei atvirumu ir turi aiškias procedūrines garantijas. • Tikriausiai jums užkliuvo Europos parlamento pareiškimas? Taip, ACTA iš esmės nekeičia jau egzistuojančių valstybės įstatymų, liečiančių intelektinę nuosavybę. Tačiau tuomet peršasi klausimas, koks tikslas įvesti šią sutartį, jei įstatymai šiuo klausimu jau egzistuoja? Paprastas atsakymas būtų toks: norima, remiantis esamais valstybių įstatymais, praplėsti procesus bei galimybes, kuriomis naudojantis galima atitinkamai teisiškai persekioti prasižengusius asmenis. Labiausiai tai bus taikoma internetinėje erdvėje bei muitinėse. • ACTA šalininkai nori neaiškiu procesu įsteigti KKPS komitetą, neįvardindami garantijų ar įsipareigojimų, jog šis organas veiks skaidriai ir bus suteikta galimybė jį viešai nagrinėti. (pagal ACTA, V skyrius, 36 straipsnis.) • 36 straipsnis ne tik neįvardina, kaip bus įsteigtas šis komitetas ir kas jam vadovaus ar bus jo dalimi, bet ir leidžia minėtam komitetui būti visiškai atsakingam už sutarties vykdymą bei interpretaciją. Jis taip pat turės teisę be jokios viešos atskaitomybės pasiūlyti pataisas sutarčiai, kai ji jau bus efektyvi. (Kitaip tariant, komitetas iš esmės gali bet kada pakeisti sutarties punktus, tačiau ją priėmusi šalis negalės nesulaužydama sutarties keisti ar plėtoti savųjų intelektinės nuosavybės, autorių teisių bei klastotės įstatymų. Tai yra demokratiškos įstatymų plėtros barjeras.)