Nepopuliarios 6 psl.

MŪSŲ „SOUL BOX“ DAR NE LAIKAS Į AMŽINATILSĮ!

Vilniečiai. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

2012 metų gegužės 2 dieną Vilniaus savivaldybės Tarybos nariai neleido kavinei „Soul Box” atgauti leidimo prekiauti alkoholiais gėrimais po 24 val. „Soul Box” tai reiškia vieną – PRAŽŪTĮ. Mums visiems žinoma, kad atsakydamas į aplinkinių gyventojų nusiskundimus dėl triukšmo, „Soul Box” kolektyvas įgyvendino ne vieną triukšmo prevencijos priemonę - šokių salėje instaliavo akustinius skydus ir izoliavo ją akustine užuolaida, muzikinius pasirodymus perkėlė iš stiklinės salės į šokių salę, neturinčią langų ir tiesioginio išėjimo iš kavinės, sugriežtino lauko durų kontrolę, papildomai pasamdė dar 2 darbuotojus, stiklinėje salėje ant langų įrengė porolono izoliaciją. Tačiau nepaisant visų „Soul Box” pastangų, miesto Tarybos nariai vienašališkai įsiklausę tik į vieną šio konflikto pusę (gyventojus), negrąžino kavinei licenzijos prekybai alkoholiniais gėrimais po 24 val. Negalime neišreikšti savo pasipiktinimo, kai taip nepagrįstai žlugdoma viena iš mūsų mėgstamiausių Vilniaus vietų. Todėl prašome tiek gyventojų, tiek miesto Tarybos narių atsižvelgti į kavinės „Soul Box” pastangas ir remiantis faktiniais įrodymais, kad „Soul Box” veikla nesukelia daugiau triukšmo nei numatyta visuomenės sveikatos normose: - grąžinti „Soul Box” licenziją prekiauti alkoholiniais gėrimais po 24 val; - neatimti darbo vietų ir neskatinti emigruoti iš Lietuvos 35 aktyvių, motyvuotų ir darbščių „Soul Box” darbuotojų; - neatimti iš mūsų valstybės taip reikalingų biudžeto įplaukų iš „Soul Box” pajamų mokesčio; - neatimti galimybės iš mūsų susirinkti kavinėje „Soul Box” ir mėgautis muzika, koncertais, performansais, filmais, diskusijomis!

Už regbio stadioną Vilniaus Vingio parke

A. Radzevičius. Adresuota: Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Vilniaus Vingio parke įsikūrusiam regbio stadionui, kurį už savo lėšas sukūrė šios sporto šakos entuziastai, iškilo pavojus. Jį bandantis perimti Olimpinis centras siekia išstumti regbininkus iš jų namų. Reikalaujame, kad būtų įvertintos visos investicijos įdėtos į šio stadiono atgaivinimą ir sudarytos sąlygos regbininkams jame ir toliau nevaržomai sportuoti pačiomis palankiausiomis sąlygomis, t.y. nekeičiant dabartinės tvarkos. Suprantame, kad Olimpinis centras gali pretenduoti į žemę, ant kurios yra dabartinis stadionas, bet jokiu būdu nesutinkame, kad kažkas kitas, išskyrus regbininkus, atgaivinusius šį buvusį Vingio parko užkampį, nustatinėtų jame savo sąlygas ir keltų ultimatumus.

Vegetariška ir veganiška mityba darželiuose ir švietimo įstaigose

Rita Miskel, Rimas Drungilas.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Vegetariška ir veganiška mityba darželiuose ir švietimo įstaigose. Plintant sveiko gyvenimo būdo bangai Lietuvoje, vis daugiau ir daugiau šeimų priima vegetarišką ar veganišką gyvenimo būdą. Taip maitindamiesi patys ir augindami savo atžalas ,besidžiaugdami savo ir vaikų gera sveikata, jie pasigenda sveiko maisto darželiuose ir švietimo įstaigose. Baiminasi, kad ten išleisdami savo vaikus nesugebės išsaugoti sveikų mitybos įpročių. Bei skundžiasi prasta mityba vaikams, kurioje trūksta (arba visiškai nėra) šviežių vaisių, daržovių, šviežiai spaustų sulčių, riešutų, sėklų, sveikų šaltai spaustų aliejų ir t.t.Švietimo įstaigos turėtų mokyti ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Net ir tradicinės mitybos atstovų ir jų vaikų mitybos racioną turėtų sudaryti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių. Tad tokie pokyčiai darželiuose ir švietimo įstaigose būtų naudingi įvairių mitybos įpročių prisilaikančių šeimų vaikams.Taip pat valstybė turėtų būti atsakinga už cukraus draudimą tokiose įstaigose,o produktus su saldikliais pakeisti vaisiais, šviežiomis sultimis, medumi. Statistika rodo: jei nesiimsime atitinkamų priemonių,tai sekančios kartos gyvens trumpiau už mus .Būkime pirmieji, kurie užkirs tam kelią. Vaikai - tai mūsų ateitis! Kas gi kitas,jei ne mes, jais pasirūpins.

Už didesnes baudas nesaugių maisto produktų tiekėjams

VšĮ "Sveiko vaiko institutas". Adresuota: Lietuvos Respublikos seimo sveikatos reikalų komitetas

2009metais Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė 3964 atvejus, kuomet buvo pažeisti maisto saugą reglamentuojantys teisės aktai. [b]Taip atsitinka, nes Lietuvoje baudos už maisto saugos pažeidimus yra neadekvačiai mažos, tad dažnai gamintojui yra pigiau tiesiog ją sumokėti ir toliau pažeidinėti, o mes valgome nesaugų maistą ir už tai mokame savo sveikata![/b] Šiuo metu sėkmingai veikia 24 maisto tiekėjai, kurie piktybiškai pažeidinėja maisto saugos įstatymus. Pagal Lietuvoje veikiančius įstatymus: - pažeidus higienos norminius aktus skiriamas įspėjimas arba bauda nuo [b]20 iki 500[/b] litų (LR administracinių teisių pažeidimo kodeksas 42staipsnis). - neteisingai paženklinus prekes skiriamas įspėjimas arba bauda nuo [b]20 iki 1000[/b] litų bauda (LR administracinių teisių pažeidimo kodeksas 163(13) straipsnis). - Pažeidus produktų saugos įstatymą skiriama nuo [b]500 iki 5000[/b] litų bauda (Produktų saugos įstatymo 23 straipsnis). [b]Esant tokioms mažoms baudoms, kontrolės institucijos nebetenka prasmės, todėl būtina padidinti baudas nesąžiningiems maisto gamintojams ir tiekėjams[/b]. Siūlome pakeisti minėtuose įstatymuose nurodytas baudas i [url="http://blog.sveikasvaikas.lt/?page_id=547"]šias[/url]. Peticija bus tiesiogiai įteikta Lietuvos Respublikos seimo sveikatos reikalų komitetui, kuris inicijuos įstatymo pataisas, padedančias griežčiau kontroliuoti maisto gamintojus. Daugiau informacijos: [url=http://sveikasvaikas.lt]http://sveikasvaikas.lt[/url]

Dėl mokymosi krūvių ir Lietuvos švietimo sistemos sudėties

Giedrė Kuzaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Švietimo ministerija

Norėčiau pradėti nuo to, kad šiandieninis Lietuvos švietimas yra nesubalansuotas. Sudarius naują švietimo mokslo reformą mokytojai ėmėsi už galvų dėl išleistų vadovėlių ir ,,naujos” mokymosi programos. Kiek žinoma, juos sudaro ne tie žmonės, kurie sėdi mokyklose ir žino, ko reikia mokiniams. Vadovėlius turi sudaryti mokytojai - praktikai, žinantys, ko išties reikia mokiniui, kad jis sėkmingai ir sistemingai pasiruoštų egzaminams, bei įgytų reikalingų žinių tobulėti visapusiškai. Šiandieninė situacija Lietuvoje tokia, kad mokymosi krūviai milžiniški, kadangi mokytojai norėdami, kad mokiniai kuo geriau pasiruoštų egzaminui, kuriame nėra žinoma, kokių žinių iš jų pareikalaus, duoda begalę sausos teorijos, kurios vargiai ar gyvenime kam nors prireiks. Atrodo, kad iš mūsų yra norima padaryti automatines ,,kalimo" mašinas, į kurias galima grūsti bet ką ir bet kada. Mes, mokiniai, kurie stengiamės dėl savo pažymių, savo ateities, esame, tiesiogine ta žodžio prasme, žlugdomi tiek morališkai, tiek psichologiškai. Atiduodami begalę savo brangaus laiko mokslams ( nekalbu apie absoliučią daugumą) mes prarandame tiek gražaus gyvenimo pačiame jaunystės žydėjime, o juk nuo to prasideda žmogaus asmenybės augimas, noras pažinti pasaulį, norėjimas tobulėti visapusiškai. Mokykloje yra jaučiamas didelis spaudimas- daugelis pamokose sėdi įsitempę, o popamokinei veiklai dažniausiai nebelieka nei laiko, nei noro, nes paprasčiausiai norisi tik poilsio. Manyčiau, kad mokslo reformą reikia keisti iš pagrindų, o ne tvirtinti tam tikras mokslo programas, kurios vis vien sukasi apie vieną ir tą patį. Iš vieno garsaus žmogaus, beje, ne lietuvio, girdėjau sakant, kad po 10-15 metų mūsų mokslo sistema nepasiteisins, nes tiesiog būsime nurašyti. Mūsų sistema tokia bloga, kad leidžia žmogui tobulėti tik kaip automatinei žinių mašinai. Mums į galvą grūdama tai, kas yra visiškai nereikalinga. Nepabijosiu to pasakyti - esu ne iš vieno mokytojo girdėjusi, kad mokyklinius vadovėlius tiesiog reikėtų išmesti į šiukšlių dėžę. Žinau, kad mes, jauni žmonės, esame bejėgiai. Ir toliau vilksime sunkią moksleivio naštą. Mūsų nesiklausoma, todėl daugelis iš mano bendraamžių tiesiog tyli, nes žino, kad nuo to niekas nepasikeis. Taip pat dar norėčiau parašyti apie studijas. Daugelis gabių mokinių, kurie nori mokytis Lietuvoje, bet negali susimokėti už studijas, palieka savo gimtinę. Nesuvokiu vieno dalyko, kodėl kitos šalys sugeba pasirūpinti jaunų žmonių ateitimi, suteikti visas sąlygas mokytis savo gimtojoje šalyje, kaip Švedija, Anglija ar Šveicarija, o mūsų- ne? Ar mokslas neturėtų būtų visiems lengvai prieinamas? Ką daryti mokiniui, kuris stengiasi mokytis, bet neturi kuo susimokėti už studijas? Ar taip yra skatinamas švietimas ir mokslas Lietuvoje? VARGU. Ir pabaigai, kad nevarginčiau Jūsų akių ir ilgai negadinčiau nervų- jei norite, kad Lietuvoje nebeliktų talentingo ir perspektyvaus jaunimo, galite ir toliau „daryti“ tas paviršutiniškas reformas moksle, kurios neteikia nekeičia padėties. Juk vien per šiuos 2011 metus nuo nepriklausomybės atkūrimo labiausiai išaugo emigracijos rodikliai. Žinoma, tarp jų buvo nemažas būrys studentų. Gaila, kai net patys geriausi ir gabiausi vaikai praranda galimybę mokytis savo gimtojoje šalyje. Gyvename demokratijos laikais, todėl turėjau teisę kaip pilietė išsakyti savo nepasitenkinimą švietimo sistema. Tai, ką parašiau yra neišgalvota.

Judėjimo „Už gamtą“ peticija „Prieš barbarišką delfinų ir smulkių banginių žudymą Danijos autonomijoje – Farerų salose“

Judėjimas "Už gamtą", Algirdas Knystautas, Tomas Kovėra, Arūnė Taunytė, Aušra Vaitauskaitė, Ginataras Varnas. Adresuota: Danijos Karalystės Ambasada Vilniuje, Danijos karalystės vyriausybė, Europos Komisija

Judėjimo „Už gamtą“ peticija „Prieš barbarišką delfinų ir smulkių banginių žudymą Danijos autonomijoje – Farerų salose“ Daugelį judėjimo „Už gamtą“ rėmėjų bei kitų mūsų šalies žmonių sukrėtė nuotraukos apie kraupias smulkių banginių ir delfinų žudynes Danijai priklausančioje autonominėje teritorijoje – Farerų salose (Faroe Islands). Judėjimas „Už gamtą“ pradeda rinkti parašus po peticija, kurią įteiksime Danijos Karalystės ambasadai Vilniuje. Ambasada aiškina, jog Danija yra bejėgė stabdyti šitą barbarizmą, nes esą Farerai yra autonominė teritorija su savo įstatymais. Mūsų tai neįtikina. Farerai ekonomiškai didele dalimi priklausomi nuo Danijos. Komerciniai Danijos bankai skatina investicijas ir duoda pinigus. Taip kad svertų tikrai yra, ir jie neišnaudojami. Judėjimas “Už gamtą“ visais galimais būdais viešins šią nežmonišką „šventę“. Mes viešinsime bankus, kurie teikia kreditus Farerų salų vyriausybei. Skelbsime turistines bendroves, organizuojančias keliones į šias salas, ir raginsime jas boikotuoti tarptautiniame lygmenyje. Šitokiam žiaurumo kėlimui į aukštumas Europoje neturi būti vietos. Ir tą turi pajusti Farerų salų gyventojai ekonomiškai, jei moralė ir viešumas jų neveikia. Jūsų valią perduosime Europos Komisijai. Tai, ką visi matė ar gali pamatyti dabar, peržengia bet kokias žmoniškumo ribas. Kraugeriškas reginys, kurį stebi net vaikai, įžūliai vadinamas „švente“. Bandoma teisintis šimtametėmis tradicijomis, lyg tai galėtų būti pateisinimas žiaurioms bejėgių, protingų ir švelnių gyvūnų žudynėms. Tai teiginys, kad žmonija nesivysto protiškai, nejaučia užuojautos žudomiems, daro tai viešai. Judėjimas gavo priekaištų iš keleto asmenų, kad ir pas mus žiauru. Skerdžiamos kiaulės, karvės, pjaunamos vištos. Taip, bet tai nedaroma viešai ir tai daroma ne dėl tradicijų. Niekas nematė skelbimo nei vienoje Lietuvos žiniasklaidos priemonėje „Leidžiu paskersti mano kiaulę. Už malonumą – 100 litų“. Įsivaizduokite kokią aikštę ar stadioną, kur susirinktų daugybė lietuvių, kad dalyvauti gyvulių skerdynėse. Nėra to, ir tikėkimės, nebus. Judėjimas „Už gamtą“ visomis išgalėmis rūpinasi Lietuvos gamtos likimu. Bet šiuo atveju būtina pareikšti mūsų tautos tarptautinį protestą, parodyti, kad mums tikrai skauda. Tai per daug arti mūsų ir per daug baisu, kad liktų nuošalyje. „Šventė“ Fareruose turi „puikų“ pagrindimą. Tokios žudynės esą paauglius įšventina į vyrus. Geresnių būdų kaip ir nėra. Jei žvilgtelėsite į nuotraukas ar kraupų video klipą, ten rasite daugiau suaugusius vyrus, o ne paauglius, darančius juodą darbą. Technologija paprasta – grupė laivų ir laivelių jūroje aptinka didelį būrį taip vadinamų Kalderono delfinų (tai išties labai maži, didelio delfino dydžio banginiai), sugena juos į įlanka ir pradeda klaikias skerdynes. Krante stovi moterys ir vaikai. Jūra nusidažo raudonai nuo kraujo. Nuorodos. Įspėjame, kad scenos itin žiaurios ir jautresniam žmogui gali sukelti šoką. [url=http://www.mizozo.com/world/11/2009/23/video-denmark-dolphin-slaughter-tell-denmark-eu-to....html]1. http://www.mizozo.com/world/11/2009/23/video-denmark-dolphin-slaughter-tell-denmark-eu-to....html[/url] [url=http://puertogaleradive.com/blog/index.php?title=a_barbaric_whale_and_dolphin_killing_in_&more=1&c=1&tb=1&pb=1]2.http://puertogaleradive.com/blog/index.php?title=a_barbaric_whale_and_dolphin_killing_in_&more=1&c=1&tb=1&pb=1[/url] [url=http://www.creative-i.info/2009/11/24/danish-shame-the-faroe-islands-slaughter-of-calderon-dolphins/]3. http://www.creative-i.info/2009/11/24/danish-shame-the-faroe-islands-slaughter-of-calderon-dolphins/[/url] Peticijos tekstas paprastas. Smerkiu Danijos teritorijoje vykstančias viešas beprasmes delfinų žudynes. Remiu Judėjimo „Už gamtą“ pastangas stabdyti žiaurų delfinų ir smulkių banginių žudymą Danijos autonomijoje – Farerų salose. Reikalauju, kad Danijos Karalystės vyriausybė imtųsi visų priemonių stabdyti ši tradicijomis remiamą barbarizmą. Remiu Judėjimo „Už gamtą“ tikslą viešinti šią problemą tarptautinėje informacinėje erdvėje. Remiu siekį viešinti bankus, teikiančius kreditus Farerų vyriausybei bei boikotuoti turistines kompanijas, organizuojančias keliones į šią teritoriją. Remiu siekį Lietuvos piliečių nuomonę siųsti Europos Komisijai. Judėjimas „Už gamtą“ taip pat primena visiems, neabejingiems Lietuvos gamtos ateičiai, kad pavasario sesijoje mūsų Seimas svarstys Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus. Ir greičiausiai priims. Gamtos naikinimas ir privatizavimas akivaizdžiai tapo šios Vyriausybės ir Seimo prioritetu, nes daugiau jau neliko ką privatizuoti. Tik mūsų vaikų ir anūkų ateitį. Jei jūs neabejingi šiai problemai, pasirašykite judėjimo peticiją 2823 (peticija.lt). Algirdas Knystautas Judėjimo „Už gamtą“ vadovas Kontaktinis telefonas 867702053 Judėjimo už gamtą steigėjai: Tomas Kovėra, Arūnė Taunytė, Aušra Vaitauskaitė, Gintaras Varnas.

Dėl žurnalo „Liaudies kultūra“ išlikimo

Dalia Urbanavičienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Kultūros ministerija

„Liaudies kultūros“ žurnalas leidžiamas jau 21 metai. Įsteigtas 1988 m., dar sovietmečiu, šviesiosios visuomenės pastangomis, žurnalas suvaidino didžiulį vaidmenį gaivinant nacionalinę savimonę ir padarė reikšmingą įtaką Atgimimo sąjūdžiui. Steigėjas ir leidėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos liaudies kultūros centras. Apimtis – 10 sp. l., periodiškumas – 6 nr. per metus, kas du mėnesiai.. Elektroniniai žurnalo variantai skelbiami LLKC svetainėje www.llkc.lt; žurnalas jau tapo pasaulinės žinijos dalimi: jo publikacijos skelbiamos Lietuvos mokslinėje elektroninėje bibliotekoje www.elibrary.lt, tarptautinėje duomenų bazėje EBSCO publishing: Humanities International Complete; Humanities International index; Literary Reference Center (el. adresas: www.epnet.com) Svarų indėlį „Liaudies kultūros“ publikacijos sudaro Lietuvoje sukurtoje ir toliau plėtojamoje tarptautinėje mokslinėje duomenų bazėje LITUANISTIKA. „Liaudies kultūra“ – prestižinis etnologijos ir tradicinės bei šiuolaikinės kultūros žurnalas, pasižymintis itin plačiu akiračiu ir gebėjimu lanksčiai derinti etnologinius tradicinės kultūros tyrinėjimus su šiuolaikinės etninės kultūros raidos analize, į nagrinėjamų temų lauką darniai suvesti tiek senovės baltų palikimo tyrimus, tiek sovietmečio ir šių dienų liaudiškos kultūros realijas, tiek pasaulinio garso teoretikų publikacijas. „Liaudies kultūra“ yra tapusi tarpžinybiniu leidiniu, suburiančiu akademinę visuomenę – mokslininkus ir studentiją, kultūros ir švietimo darbuotojus bei plačiąją visuomenę, besidominčią savosios tautos kultūros ištakomis ir siekiančią geriau išmanyti esminio žmogaus gyvenimo būdo – kultūros – esmę ir raišką. Iš mokslinių lituanistikos leidinių „Liaudies kultūros“ žurnalas išsiskiria triskart didesniu tiražu ir, kaip minėta, orientavimusi į platesnę auditoriją nemenkinant publikacijų išsamumo ir patikimumo. Turint omeny pastaraisiais metais Lietuvoje besiformuojančią negatyvią tendenciją skeptiškai vertinti nacionalinę įvairaus pobūdžio kultūros ir mokslo raišką, bet koks žingsnis atgal, įsivaizduojamai „laikinas“, tampa negrąžinamu nuostoliu Lietuvos kultūrai ir jos žmonėms. Žurnalas palaiko tą Lietuvos kultūros raidos kryptį, kuri numato Lietuvos kultūros savitą raidą globalizacijos sąlygomis, interpretuoja ir aktualizuoja kultūros paveldą, kuris yra įdomus pasaulinei bendrijai, tad galima jo netektis būtų dar vienas skaudus smūgis Lietuvos kultūrai. Kiek žinome, 2010 metams Lietuvos liaudies kultūros centro veiklai nenumatyta jokių lėšų, vadinasi, „Liaudies kultūros“ žurnalo leidybai – tai pat. Turėdami tai omeny, vis dėlto manome, kad dėl ekonominės krizės sąlygojamų finansinių sunkumų prarasti „Liaudies kultūros“ žurnalą, jį uždaryti, o ilgametę redakciją, kuri ir sukūrė žurnalą tokį, kokį mes dabar labai vertiname, išformuoti, reikštų jo negrąžinamą praradimą visiems laikams, be iliuzijų kada nors jį vėl „atkurti“. Remdamiesi aukščiau išdėstytais argumentais, prašome padėti surasti būdų, kaip paremti „Liaudies kultūros“ žurnalo leidimą 2010 metais ir taip išsaugoti vieną iš šiuo metu labai gyvybingų Lietuvos žmonių kultūros raiškų – jų „Liaudies kultūros“ žurnalą. Juolab kad jo leidimo kaštai per metus palyginti su kitų leidinių leidyba nėra dideli: 57,000 Lt. Siekdama išsaugoti žurnalą, redakcija ieško įvairių būdų, kaip sumažinti jo leidimo išlaidas. Tikėdamasi, kad gausus autorių būrys supras itin sudėtingą dabartinę visų mūsų situaciją, redakcija kreipsis į juos prašydama sutikimo publikuoti savo straipsnius be autorinio atlyginimo, bandys parengti žurnalo numerius mažesnio kolektyvo jėgomis. Mūsų supratimu, „Liaudies kultūros“ žurnalą šiuo sunkmečiu išsaugoti būtina kaip unikalų, Lietuvos kultūros istorijoje precedento neturėjusį leidinį.

ALKOHOLIO REKLAMOS DRAUDIMAS

M.Markauskaitė. Adresuota: Lietuvos respublikos prezidentė

2011 05 10 Seimo duomenų bazėje buvo užregistruota nauja Alkoholio kontrolės įstatymo pataisa (XIP-3188), kuriai įsigaliojus bus panaikintas alkoholio reklamos draudimas. Ar mes pritariame šiam sprendimui, kuris padarys negrįžtamą žalą Lietuvos gyventojams, o ypač vaikams ir jaunimui? Nejaugi mūsų interesų gynėjams ( politikams) neberūpi valstybės ateitis ir sąmoningos visuomenės ugdymas? Lietuvos jaunimas palaiko iniciatyvą visiškai uždrausti alkoholio reklamą ir ragina pasirašyti šią peticiją visus kurie yra suinteresuoti į aktyvios pilietinės visuomenės kūrimą.

Neleiskime naftininkams užgrobti Kuršių marių pakrantes

Kintų bendruomenės taryba. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kintai – miestelis Šilutės rajone, ant Kuršių marių pakrantės, buvusioje Mažojoje Lietuvoje. Miestelį iš visų pusių supa gamtosauginės teritorijos, įteisintos LR teisės aktais: Nemuno Deltos regioninis parkas, Ventės kraštovaizdžio draustinis, Kintų botaninis draustinis, Kuršių marių biosferos poligonas, „Natūra 2000“ teritorijos. Ir tik 0,9 km. vertingos pakrantės juosta likusi rekreacijai, visos Lietuvos žmonių poilsiui. Kasmet tūkstančiai poilsiautojų sugrįžta į pamarį, čia įsikūrusias poilsiavietes, kaimo turizmo sodybas. Atnaujintas paplūdimys, netik pritraukia jaunimą, bet ir aktyvaus sporto mėgėjus. Tikimasi artimiausiu metu gauti finansavimą mažųjų laivų uosto statybai, jau parengti detalieji ir techniniai projektai. Tačiau, Kuršių marių pakrantėje, miestelio teritorijoje, jau šešeri metai kėsinasi įsikurti UAB ,,Minijos nafta“ verslovė. Lobistiniais sumetimais, išgauti naftą kuo arčiau pakrantės (gręžiniai planuojami net už Gargždų licencinio ploto ribų) siekiama tik kuo didesnio pelno. Minijos Naftos“ atstovai nepagrįstai kaltina Kintų bendruomenę nekonstruktyvumu, kai pati nevykdo skaidrios, atviros informacinės politikos. Bendrovės interneto puslapio www.minijosnafta.lt rubrikose „Informacija visuomenei“, „Planai“, „Diskusijos ir pasiūlymai“, „Vykdomos programos ir jų ataskaitos“ ne pirmus metus skelbiama įžeidžiantis šūkis „Informacija ruošiama“. Rubrikoje „Naftos paieška ir gavyba“ yra 2006 metų senumo informacija, rubrika „Aplinkosauginė veikla“ tik deklaruoja „Darnų vystymąsi“ be jokių nuorodų į konkrečią aplinkosauginę informaciją. Skyriuose apie „Visuomeninę ir socialinę veiklą“ bei „Edukacinę programą“ nurodoma informacija apie seniai pasibaigusius savireklaminius renginius, tačiau nieko nekalbama apie gamtosaugą Pamario regione. Informacija neskelbiama ir kitomis – anglų, rusų kalbomis. UAB,, Minijos nafta“ nekreipia dėmesio ir į kompromisinius Kintų bendruomenės siūlymus atsitraukti nuo Kuršių marių pakrantės ir gyvenvietės. Kintų bendruomenė niekada nepasisakė prieš naftos gavybą, bet nesutinka su savanaudiška ir agresyvia UAB „Minijos nafta“ verslo politika, kuri nukreipta prieš krašto rekreacinius išteklius, visuomenės norą gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje. Teisė į sveiką ir švarią aplinką įteisinta ir Orhuso konvencijoje (Žin., Nr. 73-2565). Konvencijos tikslas – kad būtų apsaugota kiekvieno dabarties ir būsimųjų kartų žmogaus teisė gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje. Pastaruoju metu, UAB „Minijos nafta“ savininkai (nors PAV programos derinimo procedūros sustabdytos), siekia gauti veiklos leidimus iš vyriausybės išimties tvarka, pažeidžiant LR teisės aktus ir normas. Jeigu LR įstatymai saugo Kuršių marių pakrantės gamtą, neleisdami plėtoti naftos verslo, tai turėtų būti saugomas ir čia gyvenantis Žmogus, juk jis tos gamtos dalis. Kintų bendruomenė kviečia visus Lietuvos gyventojus, pasipriešinti lobistiniams UAB „Minijos nafta“ kėslams, pasisakyti prieš naftos gavybą Kuršių marių pakrantėje. . BENDRAMINČIAI! SAVO PARAŠAIS APGINKIME MIELĄ PAMARIO MIESTELĮ KINTUS! Kintų bendruomenės taryba

prieš laiko kaitaliojimą

Rūta Tuomaitė. Adresuota: LIetuvos Respublikos Vyriausyb, Lietuvos Respublikos Seimas

Ilgus metus Lietuvoje kaitaliojamas laikas, tačiau apie kaitaliojimo naudą nekalbama. Pamirštama, kad be medžiaginių sąnaudų dar yra ir žmogus su savo fizinėmis savybėmis ir kad bet kokie keitimai turi būti daromi tam, kad žmogui būtų geriau. Tačiau kankinti šalies piliečius, kad jų organizmai du kartus per metus patirtų prisitaikymo prie kitokio laiko ritmo stresą gali tik labai žiaurūs žmonės. Juk jeigu kokiose įmonėse, įstaigose, organizacijose labai reikia keisti laiką, tai juk jos gali paankstinti ar pavėlinti savo įstaigų darbo laiką. Kam griauti gyvenimo ritmą kitur, kur tai visai nebūtina? Todėl prašome palikti įvestą vasaros laiką ir jo nebekaitalioti.