Geriausios 9 psl.

VAIKO PINIGAI - KIEKVIENAM ŠALIES VAIKUI

Nacionalinis aktyvių mamų sambūris. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Mes, žemiau pasirašę, REIKALAUJAME Išmokų vaikams mokėjimo tvarką atstatyti į prieškrizinę formuluotę, kai teisę į „Vaiko pinigus“ (52lt/mėn.) turėjo kiekvienas šalies vaikas: 1. Vaikai diskriminuojami dėl amžiaus: jei esi vyresnis nei 7 m. ir tėvai nėra socialiai remtini – jokios finansinės pagalbos iš valstybės nesulauksi, net jei tektų basomis eiti į mokyklą. 2. 2011 m.gruodžio 1 d. Išmokų vaikams įstatymas buvo pakeistas pagal krizės laikotarpiui taikytas nuostatas, kurių įvedimas buvo argumentuojamas ypatingai sunkia šalies finansine padėtimi (XI-1756, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 155-7350 (2011-12-20). 3. Visos iki krizės buvusios valstybinės išlaidos bent jau dalinai atstatytos į anksčiau buvusias ribas: pensijos grąžintos ir kompensuojamos, nedarbo išmoka galės siekti 1041 litą, ligos pašalpos didės nuo 40 iki 80 procentų. Maža to, „Atsižvelgiant į esamą ir įvertinus planuojamą „Sodros“ biudžeto finansinę padėtį, planuojama nuo 2015 m. liepos 1 d. didinti pensijas.“ (http://www.socmin.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai). 4. Parama šeimai išlieka minimali, ribota ir nepakankamai efektyvi, t.y. neskatina dirbančių šeimų dirbti ir išlaikyti save ir savo vaikus patiems. 5. Vidutiniškai uždirbančių tėvų vaikai yra diskriminuojami socialiai remtinų tėvų vaikų atžvilgiu, nes už maitinimą mokykloje, užklasinę veiklą būtina susimokėti patiems, o tam dažnai papildomų lėšų nelieka dėl sukurtos sistemos, kai parama skiriama pagal pajamas, neįvertinant būtinųjų šeimos išlaidų (paskolos, įsipareigojimai, transporto į/iš darbo, būsto išlaikymo, švietimo ir neformalios vaikų veiklos išlaidos ir t.t..). 6. PNPD (papildomas neapmokestinamų pajamų dydis) yra simbolinis Lietuvoje vienas mažiausių Europoje ir neužtikrina realių dirbančių asmenų poreikių auginant vaikus. 7. „skurdo rizikoje dažniausiai atsiduria vaikai iki 18 metų. Jų skurdo rizikos lygis 2012 m. buvo 20,8 procento“ ir jau viršija pensinio amžiaus asmenų skurdo rizikos lygį: „65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis 2012 m. sudarė 18,7 procento“. 8. Teisė į išmoką vaikui Lietuvoje prarandama nuo 7 m. (išimtis taikoma gausioms šeimoms) - nė vienoje Europos šalyje nėra tokio trumpo paramos vaikams laikotarpio, jei jis nėra kompensuojamas kitomis priemonėmis (pvz. papildomomis mokesčių lengvatomis). Tuo tarpu nemokamo maitinimo vaikams kreipiamasi kas trečioje šeimoje – vadinasi, kad trečias vaikas nuo 7 m. gyvena žemiau skurdo ribos, tačiau neturi teisės gauti išmokos vaikui. Maitinimo išlaidų kompensavimą iš biudžeto 2012 m. vidutiniškai per mėnesį gavo 128,5 tūkst. mokinių (tai apie 31 procentas).

Prieš ilgalaikių pasimatymų laiko mažinimą.

Jurgita Pocevičiene. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Visų pirma, pažymėtina, kad Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalis, kaip ir tarptautiniai dokumentai, draudimą kankinti, žaloti, žeminti žmogaus orumą, žiaurų elgesį ar baudimą pirmiausia sieja su valstybės ir atitinkamų jos institucijų veikla. Tai reiškia, kad tokie draudimai yra nustatyti siekiant apginti žmogų nuo neteisėtų valstybės pareigūno ar kito asmens, turinčio valstybės įgaliojimus, veiksmų.Apriboti pasimatymų laiką iki 6val.yra neteisinga ir net žalinga pačių nuteistųjų ir jų šeimų atžvilgiu.Buvimas su savo vyru ilgesnį laiką suteikia didesnę motyvaciją neišardyti,susistiprinti šeimos santykius,teigiamai veikia jų socilizaciją ir palengvina įsiliejimą į visuomenę,kaip visarverčiu piliečiu.Buvimas kartu suteikia galimybę spręsti šeimos problemas ir dalintis džiaugsmu.Tokiu būdu vyksta nenutrūkstamas psichologinis-emocinis ryšys su šeima,ir visuomene i kurią nuteistasis sugrįš po bausmės atlikimo laiko,bus lengviau integruotis ir tapti doru Lietuvos piliečiu.

Dėl etnologijos studijų sugrąžinimo į aukštąsias mokyklas

Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos pirmininkė Rūta Čėsnienė. Adresuota: Į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, Lietuvos Respublikos Seimo na

Pažymėtina, kad etninės kultūros išmanymas yra itin svarbus formuojant etninę tapatybę, ugdant patriotiškumą ir pilietinę savivoką. Apie valstybės rūpestį etnine kultūra liudija ir priimtas ,,Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas“ (1999) bei ,,Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir pagrindų įstatymas“ (1997). Prašome studijų klasifikatoriuje į humanitarinių mokslų grupę įrašyti Etnologijos studijų kryptį, kuri LR Švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-222 buvo pripažinta atskira studijų kryptimi, išskiriant etnologiją ir folkloristiką. Siūlome, kad Etnologijos pirmosios pakopos studijų programoms būtų skiriamas tikslinis valstybės finansavimas. Kadangi vertiname tautos istorinę ir kultūrinę atmintį, manome, kad etnologijos studijos Lietuvai yra būtinos. Etnologijos studijos, skatindamos kultūrinės tapatybės savivoką, padeda ugdyti atsakomybę už savo kraštą bei giluminį suvokimą apie būtinas socialines būsenas - laisvę, demokratiją, pilietiškumą, kurios yra ir valstybės pagrindas. Universitetuose pastebimas komercinio aspekto prioritetas prieš vertybinį gali tapti pražūtingu ne tik švietimui, bet ir tautai bei valstybei.

Įmokų į II pakopos pensijų fondus mažinimui - NE!

Raimondas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Pasakykime tvirtą ir ryžtingą NE įmokų į antros pakopos privačius pensijų fondus mažinimui! Tai pakirs žmonių pasitikėjimų pensijų sistemos reforma ir ateityje iššauks teisinius ginčus, nes taip bus pažeistos Lietuvos piliečių teisės.

Kreipimasis į LR Seimo narius „Už laisvą ir atsakingą psichologiją“

Iniciatyvinė profesionalių psichologų grupė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Mes, žemiau pasirašę profesionalūs Lietuvos psichologai, visuomenės veikėjai ir atsakingi piliečiai, prieštaraujame siūlomam psichologo veiklos reglamentavimui, tai yra Psichologo praktinės veiklos įstatymo projektui. Savo poziciją grindžiame šiais argumentais: 1. Šio įstatymo priėmimo poreikis ir tikslas nepagrįstas jokiais tyrimais, nėra objektyvių aplinkybių – statistinės ar kitokios informacijos apie skundų dėl nekokybiškų paslaugų tariamą gausą ar kitų įrodymų, kad nelicencijuojama veikla daro žalą. Dėl šios priežasties įstatymo rengėjų motyvus laikome abejotinais, o jų deklaruojamą tikslų įgyvendinimą - niekaip nepamatuojamu. 2. Tai perteklinis reguliavimas, nes psichologo veikla sveikatos apsaugos ir švietimo sistemoje jau yra reguliuojama. Organizacijų ir darbo/verslo psichologų darbas nesusijęs su visuomenės sveikata, tad jų veikla beveik niekur pasaulyje nėra reglamentuojama. Negana to, vadybininkai atlieka panašų darbą be jokio reglamentavimo (papildomų ženklių investicijų po studijų baigimo), todėl vien psichologų licencijavimas pažeis konkurenciją. Privačiai dirbančių psichologų veiklos reglamentavimą galima spręsti kitoms priemonėmis – pavyzdžiui, burtis į draugijas, kurti standartus atitinkančių ir gerai dirbančių psichologų sąrašus ir panašiai. 3. Įstatymo projekte numatytos mokestinės prievolės sukuria korupcinės veiklos prielaidų ir požymių bei interesų konfliktą. 4. Psichologų paslaugas bus brangesnės ir mažiau prieinamos, nes: a) įstatyme numatytos papildomos išlaidos (už narystę, licencijavimą, 1500 val. prižiūrimos praktikos, 50 val. supervizijų) privers psichologus didinti paslaugų įkainius. b) dėl papildomai sukurtų laiko ir kainos barjerų tapti praktikuojančiu psichologu bus daug sudėtingiau ir brangiau, reikės daugiau metų, todėl tam pasiryžusių skaičius tiktai mažės. c) dėl aukščiau minėtų priežasčių gali nunykti kai kurios psichologijos studijų programos (pavyzdžiui, organizacinės psichologijos, verslo psichologijos, teisės psichologijos), bus padaryta nepataisoma žala psichologijos mokslo raidai bei specialistų praktikų paruošimui Lietuvoje. 5. Bus nuvertintas aukštojo mokslo vaidmuo ruošiant psichologus, auginamas nepagrįstas nepasitikėjimas universitetinėmis bakalauro, magistro ir doktorantūros studijomis. Apibendrinant, manome, kad šis įstatymo projektas kaip psichologo veiklos reguliavimo priemonė riboja psichologų, kaip ūkio subjektų, laisvę. Esame įsitikinę, kad prievartinė visų psichologų narystė vienoje organizacijoje yra nepagrįsta ir pažeidžianti asmens teisę ir laisvę rinktis. Galiausiai, mūsų akimis, pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė yra neproporcinga, diskriminuojanti ir pažeidžianti visuomenės interesus, apribojanti psichologo paslaugų prieinamumą ir įperkamumą reikiama apimtimi. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių siūlome nutraukti šio Psichologo praktinės veiklos įstatymo projekto svarstymą ir nebeeikvoti Lietuvos Respublikos valstybinių žmogiškųjų bei kitų išteklių.

Būsima prievolė naujiems statomiems namams taikyti A klasės energinio naudingumo reikalavimus kaimo vietovėse yra perteklinė ir neteisinga

Ričardas Adomavičius. Adresuota: Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerija

Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. numatyti taikyti A klasės energinio naudingumo reikalavimai naujai statomiems pastatams yra neteisingi ir pertekliniai LR gyventojų atžvilgiu, ypač kaimo vietovėse, nes: 1. Lietuvos gyventojų, ypač gyventojų gyvenančių kaimo vietovėje, pragyvenimo lygis smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos, todėl pasistatyti naują namą ir net pagal dabar esamus B klasės energinio naudingumo reikalavimus daugeliui yra per brangu. 2. Šiai prievolei nėra numatytas kompensavimo mechanizmas. Visi norime gyventi ekonomiškuose ir šiltuose namuose, bet tam reikia daug papildomų lėšų (ypač brangiai rekuperacijai, dvigubai daugiau šiltinimo medžiagų, brangesnių projektavimo darbų ir kitų išlaidų dėl reikalavimų A klasei). Europos valstybės skatina statyti šiltus ir ekonomiškus namus kompensuodamos gyventojams papildomai patirtas išlaidas. 3. Neteisinga, kad paprastiems žmonėms nebelieka pasirinkimo (Tarp B - A klasių), tik prievartinė prievolė, kuri naudinga elektros energijos tiekėjams, šiltinimo medžiagų pardavėjams ir kitiems susijusiems subjektams. Turtingi žmonės ir be šios prievolės statosi A ir aukštesnės klasės energinio naudingumo reikalavimus atitinkančius namus. 4. Dauguma kaimo vietovių, vienkiemių ir sodybų gyventojų statosi namus su kietu kuro šildymu ne tik todėl, kad kietas kuras yra pigiausia (kiti turi savą mišką), bet ir kad nori turėti ekologišką/natūralų namą su natūraliais ortraukiais, pečiais ir židiniais - ko A klasės energinio naudingumo reikalavimai neleidžia. 5. Kaimyninėje Lenkijoje, esančioje panašaus klimato regione, dar tik planuojama pereiti prie B energinio naudingumo klasės. Ši, gerokai ekonomiškai stipresnė šalis, laipsniškai eina prie ES direktyvų vykdymo. Pabaigai. Suprantamas valdininkų noras pulti vykdyti ES direktyvas, tausoti aplinką ir ekologiją, kad Lietuvoje namai būtų šilti, pasyvūs, ekonomiški... Tačiau šiuo atveju, kalbame ne apie miestų daugiaaukščių namų statytojus, namų kvartalus statančias bendroves, bet apie savo individualų namą ar sodybą norintį pasistatyti žmogų kaimo vietovėje. Manome, kad šiuo atveju Aplinkos ministerijai būtina atsižvelgti į gyventojų interesus ir juos ginti. PRAŠOME: 1. Atidėti privačių namų (vienbučių, dvibučių), esančių kaimo vietovėse, A klasės energinio naudingumo reikalavimus naujai statomiems pastatams iki 2020m. arba visai šią panaikinti prievolę. 2. Numatyti ir įgyvendinti kompensavimo mechanizmą gyventojams dėl papildomų investicijų reikalingų A klasės energinio naudingumo reikalavimams naujai statomiems pastatams. 3. Įgyvendinant pirmą punktą numatyti saugiklius dėl galimų piktnaudžiavimų. Pavyzdžiui taikyti naujai statomiems pastatams esantiems ne mažesniame kaip 20 arų dydžio sklype ir tik vienbučiams/dvibučiams.

Prašome stabdyti Pagrindinio ugdymo „Lietuvių kalbos ir literatūros“ programą

Lituanistai už demokratinį ugdymą. Adresuota: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, Bendrojo ugdymo taryba, Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Seimas

Pasisakome prieš naująją Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti parengtą Pagrindinio ugdymo „Lietuvių kalbos ir literatūros“ programą, tiksliau – prieš literatūriniam ugdymui skirtą jos dalį (žr. http://www.upc.smm.lt/ugdymas/dokumentai/svarstomi/). Programoje literatūra susiaurinama iki kultūros istorijos žinių šaltinio ir tautinio pasakojimo perteikimo priemonės. Ji parengta neprofesionaliai, pristatomų literatūros reiškinių atranka atlikta remiantis vien siauromis politinėmis nuostatomis ir problemiškomis literatūrologinėmis hipotezėmis, nepaisant literatūros kaip meno rūšies specifikos ir mokinių amžiaus tarpsnių psichologijos. Programa siekiama suformuluoti ir įdiegti tokią literatūros koncepciją, kuri neturi sąlyčio taškų su šiandieninio mokinio ir mokytojo realybe. Programa parengta atmetant nepriklausomoje Lietuvoje sukauptą literatūrinio ugdymo patirtį, neįvykdžius edukologinių tyrimų, nesikonsultuojant su psichologais ir vaikų literatūros specialistais, ignoruojant didelės dalies pedagogų bendruomenės nuomonę. Programa nesudaro galimybių mokytojui dirbti pagal laisvojo ugdymo humanistinę paradigmą, kuri laikoma esmine Lietuvos švietimo reformos kryptimi. Mokytojai negalės siekti šiuolaikinių ugdymo tikslų, nes jų ir mokinių pasirinkimo laisvė yra tik deklaruojama, bet iš tiesų ugdymo turinys sudarytas neatsižvelgiant į diferencijavimo ir individualizavimo principus. Mokiniai liks nepažinę lietuvių ir pasaulinės literatūros specifikos bei įvairovės, geriausių jų amžių atitinkančių literatūros kūrinių. Taip žlugdomas mokinių ir mokytojų kūrybiškumas, neleidžiama mokiniams užmegzti savarankiško santykio su literatūra, įgyti produktyvių atidaus skaitymo, suvokimo, interpretavimo kompetencijų, gilaus ir lėtojo mokymosi gebėjimų. Pagal naująją programą būtų ugdomas fasadinis, atsiskaitomasis patriotizmas, o ne noras pažinti tradiciją ir įgūdžiai prasmingai, kuriant asmeninę vertę dalyvauti laisvos šalies literatūros procesuose. Prašome netvirtinti šios programos ir atkreipti dėmesį į lituanistikos padėtį visose ugdymo pakopose.

Peticija LR Seimui ir LR Prezidentei prieš Klaipėdos Universiteto savarankiškumo atėmimą pagal naujai (2017-06-06) Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą pasiūlymą dėl Valstybinių Universitetų tinkl

Darius Montvilas. Adresuota: LR Seimas ir LR Prezidentė

Peticija LR Seimui ir LR Prezidentei prieš Klaipėdos Universiteto savarankiškumo atėmimą pagal naujai (2017-06-06) Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą pasiūlymą dėl Valstybinių Universitetų tinklo optimizavimo Šia peticija siekiame užkirsti kelią šių metų Birželio 6-tą dieną užregistruotam naujam pasiūlymui dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projekto (Nr. XIIIP-717) kuriame Klaipėdos Universitetas minimas tik kaip padalinys skirtas vykdyti veiklą su kitais pakankamą mokslo potencialą turinčiais universitetais ir mokslinių tyrimų institutais. Svarbu pabrėžti, kad kiek anksčiau (Gegužės 19d.) Vyriausybės priimtame ir Seimui pateiktame valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plane, Klaipėdoje turėjo išlikti savarankiškas universitetas, kuriame prioritetiškai būtų vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys. Taipogi, Klaipėdos Universitetas buvo minimas kaip vienas iš dviejų technologijų universitetų. Lyginant šiuos du scenarijus pastebima tendencija, kad tai yra visiškas Klaipėdos miesto ir regiono diskreditavimas bei akademines bendruomenės nuvertinimas ir sumenkinimas. Šie veiksmai išstumtų miestą į akademinį užribį. Prisiminkime, kad Lietuva - tai jūrinė Valstybė. Tačiau tokie valdžios taktiniai ėjimai vis labiau sudaro įspūdį kad yra formuojamas vieno miesto modulis šalyje. Kokia galima jūrinė valstybė be savarankiško Klaipėdos miesto universiteto? Tokiais sprendimais Lietuvos vakarų kraštas užuot stiprinamas yra stumiamas į provinciją. Faktai pamąstymui: • Tai paveiktų apie 4,2 tūkst. studentų • Nuskurstų kultūrinis, socialinis regiono gyvenimas • Atleidžiami darbuotojai taptų ,,atliekamais žmonėmis“ • Būtų žaidžiama su neturinčių galimybės persikelti į kitą miestą studentų likimais • Gali turėti neigiamą efektą ryšiams su uostu Klaipėdos Mero nuomonė: Tai visiškas Klaipėdos miesto ir regiono diskreditavimas – taip Seime užregistruotą naują pasiūlymą, pagal kurį Klaipėdos universitetas prarastų savarankiško universiteto statusą, vertina Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Naują pasiūlymą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai: frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša bei to paties komiteto narys Arūnas Gumuliauskas. Viename iš punktų siūloma Klaipėdoje ir Šiauliuose išlaikyti regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus, tačiau jie turi būti kitų universitetų padaliniais. Pagal kiek anksčiau Vyriausybės priimtą ir Seimui pateiktą valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, Klaipėdoje turėjo išlikti savarankiškas universitetas, kuriame prioritetiškai būtų vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys. Susiklosčiusią situaciją Klaipėdos meras aptarė susitikime su Klaipėdos universiteto rektoriumi prof. habil. dr. Eimučiu Juzeliūnu bei Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininku Arnoldu Šileika. „Toks siūlymas į šiukšlių dėžę meta viską, kas buvo diskutuota bendruomenėje, sukurta darbo grupėje ir kas buvo išguldyta į Vyriausybės pateiktą projektą Seimui. Tai ne tik miesto ir regiono diskreditavimas, bet ir akademinės bendruomenės nuvertinimas ir sumenkinimas, miesto stūmimas į akademinį užribį. Šis siūlymas parodo, kaip Klaipėda ir Klaipėdos regionas yra vertinamas Vilniuje. Liūdna ir gaila, kad šito vertinimo smaigalyje atsidūrė Klaipėdos universitetas. Panašu, kad kova tęsiasi – kovota su tabaku, alkoholiu, dabar pradedama kovoti su aukštuoju mokslu“, – sako Klaipėdos meras. Anot Klaipėdos universiteto rektoriaus E. Juzeliūno, Klaipėdos universiteto bendruomenė vienareikšmiškai pasisako už savarankiško, jūrinės specializacijos universiteto vystymą. Jūrinė specializacija suprantama ne siaurąja gamtos ir technologijų mokslų, bet plačiąja prasme, kuri taip pat aprėpia jūrinio komplekso ekonomiką ir vadybą, jūrinę rekreaciją ir turizmą, uostamiesčių socialinius, demografinius, sveikatos, kultūrinius tyrimus, Baltijos jūros regiono kalbas ir kultūras, jūrinio kraštovaizdžio planavimą ir architektūrą, jūrinių regionų tyrimus, povandeninę archeologiją, jūrinio kultūrinio paveldo apsaugą. Straipsnis iš: www.klaipeda.lt

NEPRITARIAME VAIKŲ LIGONINĖS VšĮ VUL SANTAROS KLINIKŲ FILIALO STUKTŪRINIAMS PAKEITIMAMS VAIKŲ ORTOPEDIJOS-TRAUMATOLOGIJOS CENTRE

Indrė Adinavičiūtė. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR sveikatos apsaugos ministras, LRS sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, LRS socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, LR lygių galimybių kontrolierė.

Nepritariame Vaiko raidos centro perkėlimui į Santaros klinikų Vaikų ligoninės Ortopedijos – traumatologijos centrą. Vaikų ortopedijos-traumatologjos centras yra vienintelis Lietuvoje, kuriame yra atliekamos sudėtingiausios stuburo patologijos - skoliozės, kifozės, spondilolistezės lūžių ir kitos operacijos. Didelė dalis ortopedijos skyriuje gulinčiųjų yra neįgalieji, su jiems paskirta slauga ar priežiūra. Šiems vaikams  yra nuolatos  būtinas slaugantysis ar jį prižiūrintis asmuo. Panaikinus didžiąją dalį skyriaus vietų, slaugančiąjam nebus užtikrintos sąlygos tinkamai pasirūpinti šiais vaikais. Tokiu būdu bus dar pabloginta neįgaliųjų, retomis, sudėtingomis ligomis sergančųjų ir juos slaugančių asmenų gyvenimo kokybė. Pooperacinis laikotarpis po sudėtingų operacijų gali trukti nuo poros savaičių iki kelių mėnesių. Jeigu skyriuje liks tik kelios lovos, planinių operacijų eilės teks laukti labai ilgai, jau nekalbant apie komplikacijų atvejus.  Augantiems vaikams su kaulų deformacijomis, patologijomis - laukimo laikas gali būti lemiamas kovoje su liga. Todėl mes esame ypatingai sunerimę dėl struktūrinių pakeitimų šiame centre. Reikalaujame: • Ir toliau užtikrinti aukščiausios kokybės gydymo paslaugas vaikams, paliekant esamas patalpas ir lovų skaičių • Nedidinti operacijų laukimo eilių dėl lovų ir palatų stokos. • Užtikrinti esamas darbo ir kompetencijos kėlimo sąlygas gydytojams ir kitiems ortopedijos-traumatologijos centre dirbantiems medicinos specialistams. • išsaugoti ilgai ir nuosekliai kurtą puikią ortopedinės pagalbos bazę Lietuvoje. Vaikų sveikata nėra pelną nešanti “prekė”! Mes, žemiau pasirašę, patvirtiname, kad remiame reikalavimą.

SUGRAŽINTI JANĮ Į LIETUVOS BALSĄ!!!!

A.Majauskaite. Adresuota: Lietuvos Balsas

Zmones!!! tiems, kuriems rupi ne kilme, o muzika! Ne tautybe, o jausmai ir emocijos!! Palaikom Jani ir padarykime kad Lietuvos Balsas turetu ji sugrazinti, nes musu zodis yra labai svarbus!