Geriausios 9 psl.

Tegu ir naktį Kaunas būna judrus!

Kauno kultūrinis gyvenimas tampa vis labiau aktyvesnis, įdomesnis bei gyvesnis. Kuriasi naujos viešosios erdvės, kurios pritraukia vis daugiau jaunimo. Tai neabejotinai sukuria judraus, atviro laisvo naktinio Kauno gyvenimo įvaizdį. Tačiau susiduriama su ribotomis galimybėmis grįžti namo. Be jokios abejonės, yra keletas alternatyvų : pirmiausia - galima eiti pėsčiomis. Tačiau tai ne itin saugu ir patogu. Taip pat galima važiuoti taksi, tačiau tai – brangu (ypač jaunimui, kuris gyvena tolimesniuose rajonuose). Dėl benzino kainų kilimo, didėja ir mokestis už važiavimą taksi. Tai tampa suvaržymu jauniems žmonėms, kurie nori savaitgaliais dalyvauti įvairiuose kultūriniuose renginiuose, tačiau dėl ribotų lėšų negali to sau leisti, nes neturi kaip grįžti namo. Idėja inicijuoti galimybę naudotis viešuoju transportu naktį kilo remiantis sėkmingai pavykusiu eksperimentu Vilniuje. Du mėnesius penktadieniais bei šeštadienis naktimis važinėjo naktinis viešasis transportas nustatytu laiku i miegamuosius rajonus. Tai susilaukė didelio jaunimo susidomėjimo ir palaikymo. Šis eksperimentas parodė, jog galimybė naudotis viešuoju transportu naktį yra reikalinga. Todėl manome, jog vertėtų pasinaudoti Vilniaus pavyzdžiu ir pabandyti atlikti analogišką eksperimentą Kaune. Puikiai suprantame, jog šie maršrutai, (kaip ir dauguma maršrutų, kurie važiuoja nuo 21val. vakarais) bus nuostolingi. Tačiau manome, kad ši iniciatyva sulauktų didelio visuomenės palaikymo. Neabejojame, jog didžioji auditorijos dalis būtų jaunimas, kuriam tai yra labai aktualu. Tikime, kad galimybė važinėti naktiniu viešuoju transportu pagerintų miesto įvaizdį, bei būtų puiki inovacija. Svarbiausia, jog ši investicija būtų ne tik i miestą, bet ir į žmones.Toks bandymas ne tik pagyvintų Kauno naktinį gyvenimą, bet ir pagerintų miesto įvaizdį, bei miestelėnų gerovę. Mes norime, jog ši iniciatyva būtų išgirsta ir tikime, kad tai galėtų tapti pirmuoju žingsniu kuriant bei garsinant Kauno kultūrinį gyvenimą - šviesų, jaukų ir saugų!!! [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=48]Peticijos aptarimas[/url]

Dėl žemės ūkio sektoriaus universiteto ateities

Aleksandro Stulginskio universiteto absolventų klubas "ASU Alumni". Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Lietuvos žemės, miškų, vandens, maisto ūkio verslui, kaimo plėtrai bei šalies regionams atstovaujančių ūkio subjektų, institucijų ir asmenų KREIPIMASIS į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę Mes, pasirašiusieji šį kreipimąsi, tarp jų Aleksandro Stulginskio universiteto Alumni klubas, atstovaujantis 50 tūkst. šios aukštosios mokyklos (anksčiau Lietuvos žemės ūkio akademijos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto) absolventams, suprasdami pokyčių būtinumą ir tai, kad šalies aukštojo mokslo pertvarka ir tolesnė jo raida yra lemtingoje kryžkelėje, kartu suvokiame ir didelę savo moralinę atsakomybę prieš ateities kartas, atkreipiame J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentės, Seimo, Vyriausybės ir visuomenės dėmesį į tai, kad norėdami išlikti modernia, save gerbiančia, savarankiška savitos nacionalinės kultūros ir savimonės Europos ir pasaulio valstybe, turime išsaugoti vieną svarbiausių to savarankiškumo vertybių – išvystytą, modernų, šiuolaikiniais moksliniais pagrindais tvarkomą šalies žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkį, kaimo plėtrą, subalansuotą gamtinių išteklių naudojimą, gamtinę bioįvairovę, vaizdingą landšaftą, nacionalinį paveldą bei kitas gamtines, istorines ir dvasines vertybes kaip vieningą visumą. Visa tai deramai gali atlikti tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai eruditai, išugdyti atitinkamoje Alma Mater dvasioje. Tai dar beveik prieš šimtmetį puikiai suprato tautos ir valstybės Nepriklausomybės akto signatarai ir Lietuvos šviesuomenė, sunkiausiais šaliai nepriteklių ir išorinės grėsmės laikais radę politinės valios ir išteklių įsteigti Lietuvos žemės ūkio akademiją, kaip būsimo modernaus, šviesaus ir išvystyto kaimo garantą. Tai buvo tikrai labai nuoširdi ir nesavanaudiška valstybės duoklė tautos kalbos, kultūros, nacionalinės savimonės lopšiui – Lietuvos kaimui. Dėl objektyvumo reikėtų pažymėti, kad žemės ūkis ir Lietuvos kaimas neliko skolingas valstybei ir per visus sunkmečius padėjo jai atsistoti ant kojų, tačiau per tą šimtmetį patyrė daugybę transformacijų, socialinių ir ekonominių sukrėtimų, trėmimus, pogrindžio kovas, visa naikinančią kolektyvizaciją ir nelengvą laisvo valstiečio ūkių atkūrimą. Nepaisant visų sunkumų, Lietuvos kaimas visada užtikrino tautai didesnį ar mažesnį, bet nuosavą duonos kąsnį. Tik žemės ūkis ir su juo susijusi pramonė neseniai praėjusios ekonominės krizės metais vieninteliai užtikrino šaliai daugiau nei 2 mlrd. Lt teigiamą prekybinį saldo ir buvo pagrindinis šalies ekonominio progreso variklis. Deja, jau kelerius metus, priešingai ES vykdomai kaimo plėtros politikai, Lietuvos žemės ūkis ir kaimas patyrė vienus iš didžiausių per savo istoriją socialinių sukrėtimų. Daugelis miestelių ir kaimo gyvenviečių nyksta, nes gyventojai liko be darbo, mokyklų, medicinos punktų, kultūros įstaigų, policijos ir kitos socialinės infrastruktūros. Švietimo ir aukštojo mokslo ministerijai iš žemės ūkio ministerijos buvo perduota daugiau nei 110 mln. Lt, skirtų žemės ūkio mokyklų išlaikymui, kurios po šio perskirstymo baigia sunykti. Praktiškai beveik nerengiama labai reikalingų žemės ūkiui žemesnės ir viduriniosios grandies žemės, miškų ir vandens ūkio specialistų, kai kitose švietimo ir mokymo grandyse rengiami specialistai ne šalies poreikiams, bet „eksportui“. Būdami labai susirūpinę dėl šiuo metu Lietuvoje prasidėjusios būtinos, bet deramai neišdiskutuotos mokslo ir studijų tinklo pertvarkos, kuri vykdoma realiai nedalyvaujant Lietuvos kaimo inteligentijai, verslui, ūkininkams, pramonės atstovams, poveikio, atkreipiame dėmesį, kad:  Lietuvos žemės ūkio sektoriaus modernų vystymąsi ir konkurencingumą globalioje rinkoje lemia aukštos kvalifikacijos specialistai ir mokslo rezultatais grįstos inovacijos.  Pasaulinės tendencijos rodo, kad maisto poreikis pasaulyje 2050 m. bus beveik dvigubai didesnis, o klimato kaita, riboti dirbamosios žemės ir vandens ištekliai, siekis našiai ir išteklius tausojamai gaminti konkurencingą aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produkciją skatins naujų augalų ir gyvūnų veislių kūrimą, precizinių technologijų, inovatyvių trąšų, paslaugų ir priemonių naudojimą.  Ypač aktualu tampa siekti ekosistemų tvarumo, kaimo vietovių ir regionų darnaus ekonominio ir socialinio vystymosi. Tam reikia naujų kompetencijų ir labai aukštos kvalifikacijos, gebančių modeliuoti į ateitį, universitetinio išsilavinimo specialistų.  Šiandien katastrofiškai sumažėjus kaimo mokyklų skaičiui, vaikai valandų valandas keliauja į mokyklas ir atgal mokykliniais autobusais, todėl neturi pakankamai laiko mokytis ir gauti adekvatų miesto vaikams išsilavinimą, negali sėkmingai konkuruoti su miestų vaikais stodami į aukštąsias mokyklas, nors poreikis žemės ūkio profesijoms yra aukštesnis nei kituose šalies ūkio sektoriuose.  Lietuvos kaime nemažėja jaunų žmonių emigracija į užsienį. Tik sudarydami sąlygas kaimo jaunimui įgyti žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio bei kaimo plėtros specialybes, paskatinsime juos pasilikti kaimo vietovėse, perimti tėvų ar kurti savo verslą, plėtoti kaimo socialinę infrastruktūrą, padėsime išsaugoti kaimo identitetą, užtikrinsime kaimo gyvybingumą ir tvarumą. Tik jaunų, verslių žmonių padedami išlaikysime tai, kas Lietuvoje svarbiausia. Tai yra tai, ką vadiname savo, lietuvių tautos, išlikimu. Tai, kuo šiandien esame gyvi, kuo džiaugiamės ir didžiuojamės. Tai žemės ūkio verslas, kalba, tradicijos ir papročiai. Pastebime, kad Lietuvoje dėl profesinių žemės ūkio mokyklų sujungimo su bendrojo profilio profesinėmis mokyklomis ir profesinio rengimo centrais žemės, miškų, vandens ūkio aukštos kvalifikacijos darbininkų rengimas tapo antraeiliu dalyku ir jų parengiama vis mažiau. Todėl manome, kad Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) sujungus su kitais universitetais, tokia pati situacija susiklostytų ir rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktus naujausius tyrimus, 2021–2024 m. žemės ūkio, miškų ir kaimo plėtros sektoriui vidutiniškai kasmet reikės apie 900 aukštos kvalifikacijos universitetinio išsilavinimo specialistų. Aleksandro Stulginskio universitetas yra pagrindinis specializuotas šio sektoriaus specialistų rengėjas. Jame studijuoja apie 4.5 tūkst. studentų. Pasaulyje pastebima tendencija, kad specializuoti žemės ūkio universitetai yra konkurencingi, užima aukštas pozicijas universitetų reitinguose. Pavyzdžiui, panašaus dydžio Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas pasaulio QS reitinge yra 4-as žemės ūkio ir miškininkystės srityje, tokio pat dydžio Estijos gyvybės mokslų universitetas –- QS reitinguose yra pirmajame šimtuke. Žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio verslo bei kaimo plėtros pažangai būtinos specializuotos žemės ūkio mokslo žinios bei inovacijos. Proveržį skatinančioms žinioms kurti ir inovacijoms įgyvendinti žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio versle bei kaimo plėtroje yra įkurtas integruotas mokslo, studijų ir verslo centras „Slėnis Nemunas“. Jo programai įgyvendinti 2011–2015 m. iš ES fondų ASU investuota daugiau nei 30 mln. eurų, modernizuota visa akademinė infrastruktūra, sukurtos šiuolaikinės specializuotos laboratorijos, skirtos mokslo tyrimams ir specializuotoms žemės, miško, biosistemų, kaimo plėtros studijoms. Remdamiesi išdėstytais argumentais, pabrėžiame, kad:  Lietuvai ir jos žemės ūkio sektoriui būtina vystyti ASU kaip atskirą, savarankišką, specializuotą žemės ūkio, miško, vandens ūkio ir maisto bei kaimo plėtros sektoriaus universitetą, glaudžiai bendradarbiaujantį moksliniuose projektuose ir rengiant aukštų kompetencijų specialistus, sujungiant Universiteto mokslines pajėgas su pasaulio stipriausiais šios srities universitetais, Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigomis ir socialiniais partneriais. Šis unikalias specializuotas studijų programas turintis, mokymosi visą gyvenimą paslaugas teikiantis ir specifinėje, tik Lietuvai būdingoje gamtinėje, klimatinėje ir geografinėje aplinkoje mokslinius tyrimus plėtojantis ir modernias žemės ūkio technologijas kuriantis ir vienintelis šalyje žemės, miškų, vandens ūkio ir kaimo plėtros specialistus rengiantis Aleksandro Stulginskio universitetas neturėtų būti jungiamas į kito, negiminingo, tolimų mokslinių interesų universiteto sudėtį, bet turi būti vystomas kaip atskiras, savarankiškas, specializuotas sektorinis universitetas. Po peticija pasirašyti kviečiame ne tik Aleksandro Stulginskio universiteto (anksčiau Lietuvos žemės ūkio akademijos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto) absolventus, studentus, jų artimuosius, bet ir visus šalies žemės ūkiui, agroverslui, kaimo išsaugojimui bei emigracijos problemai neabejingus žmones. =============================================================================================== Skirk 2 proc. peticijos.lt! Kodas: 303036232 ===============================================================================================

Už normalius mokslo metus!

Tomas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, švietimo ministras

Sveiki, manau visi mokiniai suprantame, kad artėja vasara ir nebesinori sėdėti mokyklos soluose kai lauke +30, o klasėse siekia beveik +40, visi kaistame ir greičiau laukiame kada pasibaigs pamokos. Kai tokia temperatūra viduje turėtu sutrumpinti pamokas, bet kai kurios mokyklos to nedaro ir vaikai turi aėdėti visas pamokas ir kaisti. O ką gi veikiame per tą laiką? Sėdime arba kažką kartojame. Seimo nariai ten sėdi savo kabinetuose su kondicionieriais ir galvoja, kad visur taip gerai kaip jiems, bet NE! Mokiniai irgi žmonės ir nori senųjų vasaros 3 mėnesių atostogų, žiemos (kalėdų) ir pavasario (vėlykų) po 2 savaites! Prašau dalintis šia peticija su kitais, kad mus išgirstu ir sugražintu senas atostogas!!

Dėl ISAF ir VMI deklaracijų teikimo terminų pakeitimo

Ilona Alminaitė. Adresuota: VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerija

Dėl šmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos, PVM sąskaitų faktūrų registrų (i.SAF )teikimo ir Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijų (FR0600) pateikimo į VMI terminų pakeitimo Vadovaujantis VMI prie LR FM viršininko 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. VA-119, nuo 2016m. spalio 1d. pradėjo startuoti i.MAS – išmanioji mokesčių administravimo informacinė sistema, praėjus jau beveik 5 mėnesiams kai Lietuvos buhalterius labai apsunkino teikimo ISAFų terminai iki 20d ir PVM deklaracijų (FR0600 ) iki 25d. Jau nekalbant, kad iki mėnesio 15 d. turi būti pateiktos ir kitos VMI mėnesinės ir metinės deklaracijos ir sodros ataskaitos, taip pat ir statistinės ataskaitos, kurios teikiamos LR Statistikos departamentui. Praktiškai dėl šių nustatytų terminų buhalteris negali, nei vienos dienos per mėnesį nei sirgti , nei atostogauti, nes dirbti privalo, tik dėl VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytų terminų, tai gaunasi, kad buhalteris vergauja Lietuvos Respublikos institucijoms. Buhalteris ne tik teikia valstybinėms institucijoms ataskaitas, bet ir tvarko Juridinių vienetų visą buhalterinę apskaitą turi išmanyti visus LR mokesčių, buhalterinės apskaitos , tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus ir kitus reikalingus buhalterinėi apskaitai tvarkyti, įstatymus, taip pat teikti finansines ataskaitas ir įmonių vadovams, analizuoti finansinius rodiklius...ir t.t. Grįštant prie ISAF sistemos, kai nustatytas terminas 20d. praktiškai šią dieną teikdami PVM sąskaitų -faktūrų registrus jie yra netikslūs, nes po to dar tikslinama daug kartų kai jau pildoma PVM deklaracija (FR0600) , todėl, kad PVM sąskaitos-faktūros gaunamos ir pavėluotai ir skubame greitai į apskaitos programas suvesti ir reikia pritaikyti PVM klasifikatoriaus kodus, o per skubėjimą kaip suprantate daromos ir klaidos, nes jeigu nepateiksi arba pateiksi pavėluotai iš karto taikomos sankcijos- vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) 187 str. 2 dalimi yra numatoma administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimus ir t.t... Išgirdus daugelio buhalterių vieningų nuomonių, dėl nepalankių deklaracijų teikimo terminų, prašome VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pakeisti deklaracijų ir ISAF teikimo terminus: 1. ISAF ,PVM deklaracijų (FR0600) ir FR0564 teikimo terminus atidėti iki 25 dienos arba iki mėnesio paskutinės dienos; 2. Metinės FR0573 ir FR0521- iki vasario mėnesio paskutinės dienos; 3. Metinė FR0471 – iki vasario 15d. 4. Panaikinti PVM klasifikatoriaus kodus gaunamoms PVM sąskaitoms-faktūroms iš Lietuvos vienetų, nes tuos pačius kodus VMI gauna iš išrašomų PVM S.F. , išskyrus kai iš užsienio gaunamos sąskaitos. 5. Palikti PVM klasifikatoriaus kodus visoms išrašomoms PVM sąskaitoms-faktūroms.

ATVIRAS LAIŠKAS KTU rektoriui prof. Petrui Baršauskui

KTUG 3B klasės tėvai. Adresuota: KTU rektorius prof. Petras Baršauskas

ATVIRAS LAIŠKAS KTU rektoriui prof. Petrui Baršauskui LR Švietimo ir mokslo ministrui prof. Dainiui Pavalkiui ir visiems neabejingiems Gerbiamieji Vadovai, Mes, žemiau pasirašiusieji Kauno technologijos universiteto gimnazijos (toliau – KTUG arba Gimnazija) gimnazistų tėvai, esame labai susirūpinę paskutiniais įvykiais Gimnazijoje, būtent KTUG įkūrėjo gerb. Bronislovo Burgio pasitraukimu iš užimamų pareigų. Mūsų neįtikino viešai pateikiama informacija apie „seniai brendusį sprendimą“, lyg tarp kitko užsimenant apie tam tikrą epizodą, neva neturėjusį esminės įtakos priimtam sprendimui. Būtent pastarąjį epizodą, kurio tiesioginiai dalyviai yra mūsų vaikai ir mes, šiame atvirame laiške norėtume pakomentuoti plačiau: Norėtumėme pažymėti, kad į KTUG visi gimnazistai įstojo nieko neverčiami, absoliučiai skaidriai išlaikydami tam tikrus egzaminus (mokslo lyderių turnyrus), remdamiesi vien tik savo žiniomis ir sugebėjimais. Kiekvienas gimnazistas, įstojęs į KTUG ir gimnazisto tėvai nieko neverčiami pasirašė viešai skelbiamas moksleivių (elgesio) taisykles, kurių 4 punktas nurodo, jog „gimnazistai negali gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti, vartoti narkotikų“. Taip pat minėtose taisyklėse nurodoma, jog „visiems gimnazijos bendruomenės nariams (moksleiviams, jų tėvams, mokytojams, administracijai) diegiama samprata, kad niekas gimnazijoje neturėtų būti baudžiamas – nusipelnęs bausmės pats turi palikti gimnaziją“. Taigi, mūsų vaikai, pasirinkę KTUG, įsipareigojo laikytis tam tikrų elgesio ir etikos normų, o tėvai, savo ruožtu, prisiėmė atsakomybę už savo vaikų elgesį ir įsipareigojo diegti jiems principus ir vertybes, kurias puoselėja Gimnazija. Kadangi mūsų vaikai KTUG mokosi jau ne vienerius metus, galime užtikrintai teigti, kad laisvės ir demokratijos atmosfera Gimnazijoje, teikianti prioritetą mokslui, netoleruojanti patyčių ir žalingų įpročių, pilnai atitinka mūsų vaikų ir mūsų interesus ir mes, žemiau pasirašę gimnazijos bendruomenės nariai, reiškiame visokeriopą paramą KTUG darbuotojų kolektyvui ir asmeniškai B. Burgiui, sukūrusiems tokią Gimnaziją su jos atmosfera, - juk savaime suprantama, kad tik mokslus baigę laisvi jauni žmonės gali prisidėti prie mūsų visų atkurtos jaunos Valstybės klestėjimo. Vienok, vertindami laisvę ir teises, kurias suteikė Gimnazija, negalime pamiršti įsipareigojimų laikytis priimtų taisyklių. Mūsų vaikai ir mes nesame linkę palaikyti tokį vaikų elgesį, kuris aiškiai prasilenkia tiek su rašytinėmis mokyklos taisyklėmis, tiek su etinėmis ar moralinėmis normomis. Iki šiol KTUG tai nebuvo toleruojama, tačiau paskutinai įvykiai verčia tuo abejoti. Iš tiesų, LR Švietimo ir mokslo ministerija nėra patvirtinusi taisyklių apie tai, kad rūkantis, alkoholį ar narkotikus vartojantis moksleivis privalo būti pašalintas iš mokymo įstaigos, tačiau LR Švietimo įstatymo 46 str. „Mokinio teisės ir pareigos“ 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai teigiama: „Mokinys privalo: sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų; lankyti mokyklą, stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų“. KTUG moksleivių taisyklėse su ypatinga Gimnazijos demokratijos dvasia užsimenama, kad taisykles pažeidęs gimnazistas turi pats palikti Gimnaziją. Kaip dabar žinoma, viena Gimnazijos III klasės mokinė ekskursijos metu užsirūkė viešoje vietoje (Vilniaus Gedimimo pr.), taip akivaizdžiai pažeisdama KTUG moksleivių taisykles. Deja, pastaroji mokinė ir jos tėvai, kaip matyti, nėra linkę laikytis pačių pasirašytų moksleivių taisyklių ir Gimnazijos nepaliko. Negana to, minėtos gimnazistės tėvai apskundė Gimnazijos direktorių valstybinėms institucijoms, vyksta auditas, o prieš Direktorių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kreipiamės į KTU Rektorių prof. P. Baršauską: ar nuo šiol vaikams, kurie pažeidė labai aiškias taisykles, bus duotas ženklas, kad galima nesilaikyti jokios tvarkos, tereikia turėti gerą teisininką ir užnugarį? Ar nuo šiol viena pagrindinių KTUG vertybių mūsų vaikams taps „apsukrumas“. Kur yra taisyklių nesilaikymo riba? Ar užsirūkymas klasėje vertas pasmerkimo? O gal brendžiuko pilstymas klasėje, kaip tai darė Seimo salėje vienas praėjusios kadencijos Seimo narys, gal jau nuo šiol taps norma? O gal eilinės „dozės“ susileidimas mokykloje irgi nieko bloga? Juk viskas prasideda nuo mažų dalykų ... Kreipiamės į LR Švietimo ir mokslo ministrą prof. D. Pavalkį: ar Lietuvos mokyklose toleruosime mažareikšmius dalykus ir lauksime kol, neduokdie, atsitiks tokie įvykiai, kaip neseniai Estijoje, anksčiau Suomijoje ir kartas nuo karto vyksta JAV, kai mokyklose šaudoma koviniais ginklais? Gimnazistams ir jų tėvams nėra žodžių išreikšti apmaudo dėl priežasčių, kurios sudarė sąlygas KTUG įkūrėjui palikti savo įkurtą Gimnaziją tokiu būdu. Mes visapusiškai palaikome doc. Bronislovą Burgį sunkioje kovoje prieš iškilusius iššūkius. Mums būtų didelė garbė ir nuostabus pavyzdys gimnazistams, jeigu gerb. Bronislovas Burgis įrodytų Tiesą (kuri gali būti tik viena). Labai prašome KTU Rektorių informuoti KTUG gimnazistų tėvus apie numatomą direktoriaus kandidatūrą ir suteikti galimybę dalyvauti direktoriaus rinkimuose. Atskirai kreipiamės į moksleivių taisykles pažeidusios KTUG III klasės gimnazistės tėvelius: mes nesame prieš Jus nusistatę asmeniškai, kaip ir prieš Jūsų dukrą nėra nusistatę mūsų vaikai, tačiau manome, kad visa ši istorija nuėjo per toli, jei Gimnazijos įkūrėjas dėl to nelemto įvykio turėjo atsistatydinti (kaip vienos iš priežasčių), juolab mums nesuprantamos pradėto ikiteisminio tyrimo priežastys. Kviestume artėjančių šv. Kalėdų proga siekti visų pusių susitaikymo ir pasitikti artėjančias šventes atvira širdimi, pamiršus abipuses nuoskaudas.

Neleiskime tiesti gatvės per Šeškinės ozą, vedančios į „Akropolį“!

Julius Steišūnas. Adresuota: Vilniaus m. savivaldybė ir LR Aplinkos ministerija

Šeškinės ozas – ozas Vilniaus Šeškinės mikrorajono teritorijoje, gamtos paminklas, ledynmetinio akumuliacinio reljefo reliktas. Šeškinės ozas yra ledynmetinio akumuliacinio reljefo Vilniaus mieste unikalus elementas. Ozų Lietuvoje 9, tačiau Šeškinės yra įspūdingiausias ir pats išraiškingiausias, ilgiausias. Jame aptinkama iki šiol ten gyvenančių ežių, voverių, kiškių, kurapkų, genių, lakštingalų, augančių retų augalų - šilagėlių. Tai nuostabi vieta pasivaikščiojimui. Jį ir jo aplinką būtina išsaugoti neužstatytą statiniais ar gatvėmis. 2007 m. rudenį greta prekybos ir pramogų centro „Akropolis" ir sankryžos su Geležinio vilko gatve pradėtas statyti viadukas, ateityje turėsiantis sujungti prekybos centro pastatus su būsima [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurine gatve[/url]. Jungtis drieksis per Šeškinės ozo gamtos paveldo objektą – unikalų Šeškinės Ozo draustinį (arba visai šalia jo), smarkiai sumažindama nuostabų gamtos kampelį ir įsijungdama į būsimą [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurinę gatvę[/url] netoli Šeškinės ozo ežeriuko. Pagal 2006 m. spalio 27 d. pasirašytą sostinės Savivaldybės ir AB „Vilniaus Akropolis" sutartį dėl infrastruktūros plėtros - pramogų ir prekybos centro ir administracinio pastato Ozo g. 25 aprūpinimo reikiamais energetiniais resursais bei įtraukimo į bendrą miesto transporto ir susisiekimo sistemą, „Vilniaus Akropolio" finansiniai įsipareigojimai pagal šią sutartį iš viso sieks 12 mln. litų. AB „Vilniaus Akropolis" įsipareigojo savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti dviejų lygių transporto mazgą - viaduką virš Ozo gatvės, sujungsiantį pastatus Ozo g. 25 su planuojama [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurine gatve[/url] ir skirtą aptarnauti papildomiems įvažiavimo ir išvažiavimo keliams tarp pramogų ir prekybos centro ir Ozo gatvės. Kol nėra Šiaurinės g., viadukas tarnautų kaip dviejų lygių įvažiavimas į "Akropolį" ties "Ermitažu". Tiek statomas viadukas, tiek būsima Šiaurinė gatvė bus labai naudingi miestui, kuriems pritariu, tačiau tik ne gatvė - jungtis iš Akropolio per Šeškinės ozą. Beje, [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurinę gatvę[/url] šioje atkarpoje (tarp Stanevičiaus ir J.Kazlausko gatvių) siūlyčiau tiesti giliau po žeme tunelio principu (kaip Geležinio vilko gatvė yra pažeminta ties Seimo rūmais), nes keturių juostų greito eismo Šiaurinė gatvė sukeltų nepataisomus žalingus padarinius tiek Šeškinės ozui, tiek šiauriau esančiam Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustiniui. Analogiški pavyzdžiai, siekiant išsaugoti žaliąją teritoriją, yra įgyvendinti Briuselyje, Vienoje ir kituose miestuose. Tiesti minėtą jungtį, darant neigiamą poveikį Šeškinės ozo gamtos paveldo objektui tikrai nėra jokios didelės reikmės. Juk vos už kelių šimtų metrų lygiagrečiai driekiasi Geležinio vilko gatvė, kuri puikiai yra sujungta su Ozo g. bei bus sujungta su Šiaurine g. Šioje vietoje nėra jokio tikslo tankinti gatvių tinklą. Gyvenamieji namai, kurie išdygo ir tebedygsta buvusiuose soduose šalia Šeškinės ozo, taip pat neturėtų būti suinteresuoti naująja jungtimi. Juk vietoj naujos gatvės statybos, pakaktų išasfaltuoti lėtėjimo bei greitėjimo juostas Geležinio vilko gatvėje, kurios būtų susijusios su įvažiavimu į gyvenamųjų namų buvusiuose soduose kvartalus ir užtikrintų saugų eismą, važiuojantiesiems iš šių kvartalų ir įsiliejant į Geležinio vilko gatvę. Gatvės-jungties per ozą statyba planuojama dar negreit, nes darbai prasidės tik nutiesus Vilniaus vakarinį aplinkkelį ir [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurinę gatvę[/url]. Tačiau jau dabar reikia pradėti rinkti pasipriešinimo balsus, nes po to gali būti per vėlu. Aišku yra viena, jog jungties statyba tikrai planuojama ir apie ją žino SĮ „Vilniaus planas“ darbuotojai bei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. [b]Mielas pilieti (-e), jei nepritari minėtos gatvės - jungties nuo Akropolio per ozą statybai, pasirašyk šią peticiją. Peticija bus vienas iš ginklų minėtos jungties per ozą statybų uždraudimui ateityje.[/b] [img=http://www.peticija.lt/paveiksliukai/ozas.JPG]Ozas[/img]

Už Kauno Žalgirio išsaugojimą

Tomas Olišauskas. Adresuota: Kauno Miesto savivaldybė

Noriu paprašyti Jūsų susiburti ir kovoti už Kauno Žalgirio, legendinės Lietuvos krepšinio komandos, išsaugojimą.

Reikalinga kuo skubesnė kelio Grigiškės - Lentvaris rekonstrukcija

Erlandas Jakubonis. Adresuota: Lietuvos kelių direkcija

Lentvario gyventojams reikia platesnio ir patogesnio kelio, jungiančio Grigiškes ir Lentvarį. Pabaigus Grigiškių transporto mazgo 4 etapą (naujas tiltas per Vokę ir tiesus greitas išvažiavimas į greitkelį), žymiai išaugo automobilių srautas nuo Lentvario į Grigiškes, tačiau tie 4 km. asfaltuoto kelio yra apgailėtinos būsenos ir jau keletą dešimtmečių jo negerinama - jis per siauras saugiam automobilių prasilenkimui ir neatitinka dvijuosčio kelio pločio reikalavimų; įdauboje ties Naujuoju Lentvariu labai dažnai susidaro didžiulė bala, kuriuo kai kada vos pravažiuoja lengvieji automobiliai - tik laiko klausimas, kada po didesnės liūties, automobiliai nepravažiuos; nėra pėsčiųjų tako - atokesnių namų gyventojai kiekvieną rytą ir vakarą rizikuoja būti partrenkti. Ir čia kalba eina tik apie 4 km. Lietuvos kelių direkcija maitina miestelio gyventojus pažadais, kad tuoj tuoj kelias bus rekonstruotas - yra jau projektas, reikia sulaukti tik finansavimo. O jo kaip nėra, taip ir nėra. Lentvaris yra didžiausias Trakų raj. miestelis, turintis 13.000 registruotų gyventojų (o kiek dar būtų su neregistruotais?). Šis kelio gabaliukas patenka į LKD atsakomybės sritį, todėl peticija yra skirta jos atsakingiems darbuotojams. Šios petecijos tikslas - laikas LKD išgirsti Lentvario gyventojus ir pakeisti prioritetus pinigų paskirstymo procese.

Už naujas knygas bibliotekose!

Mantas Civilka. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas; Lietuvos Respublikos Vyriausybė; Lietuvos Respublikos finansų ministerija; Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Manai, kad daugelis knygų Lietuvos bibliotekose yra suskaitytos arba vienetinės? Pritari, kad būtina atnaujinti bibliotekų fondus? Nori skaityti tai, kas svarbu dabar? Prisidėk prie peticijos ir išreikšk savo pilietinę valią! Savo kultūrą saugančiai ir vystančiai valstybei būtina, kad aktualiausios ir naujausios knygos būtų iškart prieinamos skaitytojams ir išsaugotos ateities kartoms. Šiuo metu didžiąją dalį bibliotekų knygų fondų sudaro iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išleistos knygos. • Vienam Lietuvos gyventojui skiriama 0,69 €, Estijoje – 1,34 €, Skandinavijos šalyse – 11 €. • 1000 gyventojų Lietuvoje tenka 100 knygų, minimali IFLA rekomendacija – 200 knygų. Laisvė rinktis informaciją – demokratinės visuomenės bruožas, demokratijos įgyvendinimo sąlyga. Biblioteka – tavo įrankis informacijos laisvei. Skurdus bibliotekos leidinių fondas – tavo laisvės ir teisės į informaciją, išsimokslinimo, kūrybiškumo, asmenybės augimo ribojimas. Reikalauk savo teisės į informaciją, pasirašyk peticiją ir ateik į biblioteką. Gauk tai, kas yra būtina, gaukite tai, kas tau priklauso. Nelik abejingas – tik skaitanti visuomenė yra sąmoninga visuomenė!

LEU Alumnų kreipimasis dėl švietimo ir aukštojo mokslo reformų

A.Kiveris. Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, LR ŠMM

Lietuvos edukologijos universiteto studentų, akademikų, profesorių, docentų, dėstytojų, lektorių, esamų ir buvusių darbuotojų, alumnų KREIPIMASIS Vilnius, 2017 m. lapkričio 29 d. Mes, Lietuvos edukologijos universiteto (toliau – LEU / Universitetas) bendruomenė, rengdami taip reikalingus Lietuvos mokyklai pedagogus – Lietuvos ateities kūrėjus, išreiškiame didžiulį nerimą dėl, mūsų nuomone, chaotiškų ir vis iš naujo pradedamų Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo reformų, blaškymosi keičiant jaunosios kartos ugdymo turinį ir priemones, neatsakingai mažinant beveik visų specialybių pedagogų rengimą. Šį nerimą išreiškia ir LEU alumnų bendruomenė, taip pat įvairios švietimo ir pedagogų institucijos. Pastaruoju metu LEU patyrė skaudžių smūgių, kai Lietuvos švietimo vadovai nutarė nebeskirti valstybinių vietų lietuvių kalbos, anglų kalbos, istorijos, biologijos, geografijos, muzikos ir kitų dalykų mokytojams rengti. Daromas didžiulis administracinis ir emocinis spaudimas dėl ateities, darbo sąlygų, turimos materialinės bazės Vilniuje išskaidymo ir net naikinimo. Universitetas, pasitelkus įvairius „išmaniuosius ekspertus“, yra kaltinamas tuo, kad abiturientai nesirenka pedagogo profesijos (nors valstybinių studijų vietų tam net neskirta), kad absolventai emigruoja, kad mažai parengiama mokslo daktarų (nors jų priimama tiek, kiek valstybė numatė doktorantūrai vietų). Esame kaltinami ir tuo, kad LEU studijų kryptys dubliuoja VU kryptis, nors, pavyzdžiui, LEU priėmimo taisyklėse 2017 m. buvo numatytos 29 pedagogikos krypties programos ir nė vienos tokios krypties programos VU priėmime nebuvo. Pagaliau esame kalti, kad pedagogų korpusas sensta, kad neparengiame mokytojų vyrų ir t.t. Derėtų prisiminti, kad LEU ištakos siekia 1935 metus, kai Klaipėdoje buvo įkurtas Respublikos pedagoginis institutas, o hitlerininkams užgrobus šį kraštą, 1939 m. buvo perkeltas į Panevėžį, vėliau,Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, – į Vilnių, kur galiausiai 1960 m. buvo suformuotas ir plėtojamas pedagogų rengimo centras Vilniaus Žvėryno rajone. Čia buvo pastatyti mokomieji auditoriniai ir laboratoriniai korpusai, įrengtos memorialinės vardinės M. Lukšienės, A. Šapokos, M. Reinio, A. Ramanausko-Vanago, prof. J. Liaugmino, V. Rajecko, J. Laužiko ir kitų iškilių asmenybių auditorijos bei kabinetai, įsteigtas Pedagogų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo centras, įrengta keletas sporto salių, stadionas, oranžerija, pastatyti bendrabučiai studentams ir butai dėstytojams. Taip pat atmintina, kad stiprinant materialinę bazę dar 1990 m. atkurtosios Nepriklausomos Lietuvos vyriausybė perdavė uždaromos aukštosios partinės mokyklos patalpas Universitetui. Pastaruoju metu Universitetas atidarė specialų vaikų darželį, skirtą atlikti mokomąją praktiką ir tyrimus būsimiems ikimokyklinio ugdymo pedagogams, suplanavo pradinių klasių mokyklą. Panaudojant Europos Sąjungos paramą, visi Universiteto pastatai buvo rekonstruoti, renovuoti, kai kurie pritaikyti neįgaliesiems. LEU bibliotekos rekonstrukcijai išleista bemaž 7 mln. eurų, dabar gi išgirdome, kad jos įrengimui bei modernizavimui, kitiems baigiamiesiems darbams ateinančiais metais visai nebus skirta lėšų. Niekas nepaneigs, kad LEU indėlis į švietimo veiklą visuomenėje yra įtaigus ir didelės apimties, tačiau kai kurių švietimo vadovų pastangomis ir toliau formuojama neigiama nuomonė apie Universitetą. Sunku tikėtis, kad kas nors iš šių vadovų atsiprašytų ir paskatintų mus tolesnei veiklai. LEU bendruomenė, atsižvelgdama į susidariusią sudėtingą demografinę Lietuvos padėtį ir mažėjantį abiturientų skaičių, dar 2015 m. pati, niekieno neraginama, kreipėsi į Vytauto Didžiojo universitetą, kviesdama konsolidacijos proceso. Manome, kad šis procesas vyksta sėkmingai, yra parengtas jungimosi planas, etapai, teikiamas svarstyti naujasis Statuto projektas, numatyta VDU Edukologijos akademijos Vilniuje steigimo eiga. Tačiau lieka nesuprantamos Ministerijos pastangos neskirti valstybinių studijų vietų mokytojams rengti, pastangos išskaidyti ir sunaikinti LEU materialinę bazę, sugriaunant esamą jo infrastruktūrą ar ją padalijant tarp Vilniaus ir Kauno universitetų, net nesusimąstant, kad, tokiu atveju, didesnė dalis mokslo daktarų, profesorių rinksis ne blaškymąsi po Lietuvos miestus, bet emigruos. Akivaizdu, kad LEU kaip seniausios Lietuvoje pedagogus rengiančios institucijos išskaidymas ar jos likvidavimas, suprantant ir žinant, jog į LEU pastatus ir žemę jau seniai yra nusižiūrėję Lietuvos statybų verslo magnatai, pažeis viešąjį interesą, sukels dideles neigiamas pasekmes nacionaliniam saugumui, suardys 8 dešimtmečius kurtą, nuolat tobulintą taikant tarptautinę patirtį pedagogų rengimo sistemą Lietuvoje. Jausdami didelę atsakomybę visuomenei, imamės iniciatyvos ir valstybės valdymo institucijoms keliame šiuos reikalavimus: 1. Nedelsiant sustabdyti sistemingai vykdomą nuolatinį LEU niekinimą bei menkinimą ir chaotiškai vykdomą švietimo ir mokslo reformą. 2. Užtikrinti, kad valstybės ir LEU pastangomis sukurta pedagogų rengimui ir kvalifikacijos kėlimui (perkvalifikavimui) reikalinga infrastruktūra – studentų miestelis Vilniaus Žvėryno rajone, nebūtų naikinamas ar išskaidomas. Ši infrastruktūra turi būti išsaugota Edukologijos akademijos statusu, skiriant jai deramą finansavimą, atnaujinant ir ją sustiprinant, nepriklausomai nuo institucinio LEU pokyčio, jį jungiant su kokiu kitu universitetu. 3. Visiems švietimo sistemos darbuotojams sudaryti sąlygas kelti savo kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienio šalyse, tinkamai apmokant komandiruotes. Sudaryti sąlygas jiems, kaip ir išėjusiems į pensiją darbuotojams, dėl profesijos ypatumų (psichologinis, fizinis ir emocinis stresas, didelis informacinis ir fizinis krūvis, aukštas triukšmo lygis ir kt.) kartą per metus neatlygintinai arba lengvatinėmis sąlygomis gauti sveikatinimo paslaugas reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose. 4. Užtikrinti, kad mokytojas, dėstytojas, švietimo darbuotojas, nepriklausomai nuo jo pedagoginio vardo ar kvalifikacinės kategorijos, gautų orią senatvės pensiją, kurią sudarytų mažiausiai trys minimalaus pragyvenimo dydžiai (MPD), susiejant ją su MPD kitimu. 5. Nedelsiant iš naujo apsvarstyti krizės metu sumažintų švietimo darbuotojų atlyginimų dydžius, didinant juos 30 procentų, o per artimiausius metus – iki 2020 m., padidinti atlyginimus 50 procentų. Taip pat nedelsiant peržiūrėti švietimo sistemos darbuotojų teikiamų paslaugų įkainius, sunorminant jų darbo krūvius švietimo įstaigose, nepaliekant įvairių landų galimoms manipuliacijoms ar švietimo vadovų įnoriams. Kviečiame drąsiai ir atsakingai įvertinti minimų procesų grėsmes ir priimti deramus, neatidėliojamus ir efektyvius sprendimus ateities kartų labui! Kviečiame ir prašome visus LEU alumnus, visus švietimo darbuotojus ir visus, kurie nėra abejingi Lietuvos švietimo sistemos pertvarkai, paremti šį mūsų kreipimąsi ir jį pasirašyti.