Geriausios 6 psl.

Dėl darbuotojų dirbančių biudžetinėse įstaigose darbo užmokesčio BMA suvienodinimo ir priedo už darbo stažo.

Genė Raudienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, LR Vyriausybė

Darbuotojai dirbantys valstybinėse įstaigose pagal sutartis gauna labai mažus atlyginimus, nes jiems skaičiuoja nuo BMA - 128 Lt. ir negauna priedo už darbo stažą nors dirba valstybinėje įstaigoje. Tai yra labai nesąžininga. Vyriausybė ir seimas turėtų pakeisti darbo apmokėjimo įstatymą ir turėtų išmokėti neišmokėtus priedus už stažą, atlyginti žmonėms materialinę žalą nekalbant apie moralinę.

TAIP projektui [email protected] valstybinėse įstaigose

Aurimas Stulpinas. Adresuota: Lietuvos Vyriausybė

Čia lai pasirašo tie, kurie supranta jog valstybinio sektoriaus įstaigose (savivaldybėse, bendrojo lavinimo mokyklose, ministerijose) yra šimtai tūkstančių kompiuterių, kurie ilgas valandas yra įjungti, bet neatlieka nieko naudinga, t.y. "budi". Mano siūlymas yra: pripažinti valstybiname lygyje, kad nekomercinis paskirstyto skaičiavimo projektas [email protected] (vadovas prof. Vijay Pande, Stanford University), modeliuojantis balstymų lankstymąsi ir tiriantis su tuo susijusias nepagydomas žmogaus ligas, yra tinkamas būti vykdomu valstybei priklausančių įstaigų kompiuteriuose, ir kad Lietuvos Vyriausybė pripažintų šį kompiuterinį projektą prioritetiniu, lyginant su kitais panašiais projektais. Suprantama, tai galioja ir privačiame bei verslo sektoriuje, bet tai jau atskiras, labiau išplėstas klausimas. Plačiau apie projektą - http://folding.stanford.edu/Lithuanian/Main Taip pat - [url=]www.folding.lt[/url]

Peticija dėl pilietybės suteikimo čiuožėjai ant ledo Isabella Tobias išimties tvarka

Lietuvos čiuožimo federacija. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Jūsų Ekscelencija, tik nuo Jūsų priklauso ar Isabella Tobias atstovaus Lietuvai Sočio olimpiadoje Šia peticija reiškiame paramą Lietuvai atstovaujančiai sportininkei Isabella Tobias, kuri dar kartą siekia gauti Lietuvos pilietybę išimties tvarka. 22-erių metų JAV pilietybę šiuo metu turinčiai I. Tobias yra būtina Lietuvos pilietybė, kad su Deividu Stagniūnu galėtų atstovauti Lietuvai žiemos Olimpinėse žaidynėse Sočyje. Patekti į Olimpines žaidynes yra kiekvieno profesionalaus sportininko svajonė. Tai aukščiausias įvertinimas atletui. Dalyvaudamas Olimpinėse žaidynėse sportininkas garsina ir šalį, kuriai jis atstovauja, o į viršų kylanti Lietuvos vėliava kelia didžiulį pasididžiavimą ir stiprų bendrumo jausmą. Lietuva yra nedidelė šalis, tačiau jau sugebėjusi išsikovoti tvirtas pozicijas tarptautinėje olimpinėje šeimoje – Lietuvos trispalvė ne kartą kilo Olimpinių žaidinių apdovanojimų ceremonijų metu. Neleiskime atsitikti taip, kad Lietuvos vardas čiuožimo pasaulyje nueitų į užmarštį. 2014 metų žiemos Olimpinėse varžybose Sočyje Lietuvai siekianti atstovauti šokėjų ant ledo pora I. Tobias ir Deividas Stagniūnas šiuo metu užima 17 poziciją pasauliniame reitinge ir jau yra iškovojusi kelialapį į žaidynes, bet dalyvavimo galimybė apribota, nes I. Tobias yra ne Lietuvos, o JAV pilietė. Pagal Pilietybės įstatymą, Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama užsienio valstybių piliečiams, kurie turi neginčijamų nuopelnų Lietuvos valstybei, yra integravęsi į Lietuvos visuomenę ir su Lietuva susiję nuolatiniais faktiniais ryšiais. I. Tobias negavus Lietuvos pilietybės į Sočio Olimpines žaidynes vyks Slovakijos čiuožėjų pora. Ši šalis, siekdama savo vardo garsinimo, pilietybę suteikė su slovaku poroje čiuožiančiai italei. Daugelio Lietuvos žmonių širdyse I. Tobias jau yra Lietuvos pilietė. Pora yra priversta treniruotis užsienyje, tačiau I. Tobias ne tik domisi Lietuvos istorija, kultūra, mokosi lietuvių kalbos, bet ir dalyvauja lietuvių bendruomenės veikloje JAV, o tarptautinėse sporto varžybose pasiektais aukštais rezultatais garsina Lietuvą. Todėl palaikome I. Tobias ir pasisakome už pilietybės suteikimą išimties tvarka. Mes, žemiau pasirašę, Lietuvos žmonės, kreipiamės į Jus, Prezidente, prašydami Jūsų geranoriškumo ir atviro požiūrio į čiuožėjų ant ledo poros siekį Lietuvai atstovauti Olimpinėse žaidynėse. Kviečiame Jus įvertinti I. Tobias milžinišką darbą, pasiekimus ir nuopelnus, raginame pastebėti jos pastangas, siekiant integruotis lietuvių bendruomenėje. Įvertinkite visus, kad ir mažiausius, teigiamus faktus. Tikime, kad I. Tobias atvėrus teisines duris kartu su D. Stagniūnu keliauti į Olimpines žaidynes, jie nenuviltų Lietuvos, o viso pasaulio lietuviai vėl pajustų pasididžiavimo jausmą.

Įgalinti mirties bausmę

T.Brokevicius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje vykstančius žiaurius nusikaltimus, kai nekalta mergina yra nužudoma ir užkasiama, reiktų tokiem žmonėms skirti mirties bausmę, nes tokių žmonių neturi likti žemėje

Neteisinga PSD draudimo tvarka

Danijoje gyvenantis lietuvis. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Sodra, savivaldybės ir kt. susijusios institucijos

Mielieji Broliai ir Seserys, Laikas vienytis prieš neteisingą Lietuvos valstybės sukurtą apmokestinimą. Kodėl turėtume mokėti už orą? Kaip visi žinome iš mamų, tėčių, draugų arba DELFI- mums reikės susimokėti PSD- Privalomąjį Sveikatos Draudimą. Tačiau ta pati Lietuvos valstybė nepasiruošė atitinkamai informuoti Lietuvos piliečių apie jų vykdomą veiklą. Taip pat, tai labiausiai paliečia piliečius gyvenančius užsienio valstybėse. Ko nepadarė Lietuvos valstybė: 1. Nepateikė atitinkamai aiškiai suprantamos informacijos. Kodėl Lietuvos piliečiai nėra informuojami apie tokius mokesčius laiškais, skambučiais ar kitokiomis informacijos priemonėmis? Kodėl yra išleisti milžiniški pinigai sukurti asmens tapatybės kortelėms su prisijungimo duomenimis tam, kad asmuo prisijungtų prie E-vartų ir ten nebūtų jokios informacijos apie valstybės vykdomą PSD išmokėjimų veiklą? Kodėl nėra alternatyviai pasinaudota pašto paslaugomis ir laiškai atsiųsti arba į deklaruotą adresą Lietuvoje arba užsienyje? Kodėl nėra susisiekiama su užsienio ambasadomis, o jie su toje valstybėje gyvenančiais piliečiais? Taip pat, jeigu vis dėlto kai žmogus pateikia užklausą Sodrai ar kitoms įstaigoms yra atsiunčiami įstatymai su neaiškiomis nuorodomis į teisės aktus? 2. Valstybė leido Sodrai nustatyti terminus, kurie neatitinka žmonių galimybių ir realybės. Valstybė neatstovauja savo žmonių interesų, kurie gyvena užsienyje. Valstybė neapskaičiavo biurokratinio aparato veikimo trukmės, kas neatitinka realybės. Taigi, darbuotojai, studentai gyvenantys užsienyje be gerai pateiktos informacijos gali atsidurti absurdiškoje situacijoje kai išsiaiškinti PSD procesus trunka ilgiau negu duotas terminas. Kadangi vien pateikus užklausas į valstybės institucijas trukmė gauti atsakymą yra 5 dienos. Taip pat, neatsižvelgiama į tai, kad susitvarkyti dokumentus iš įvairių institucijų užsienyje užtrunka laiko, o ir deadlin'ą tokiu būdų gali prašvilpti bet kas- kas taip pat neatitinka realybės jeigu informacija nėra pateikta konstruktyviai ir skaidriai. 3. Valstybė negali prašyti pinigų žmonių, kurie nesinaudojo tomis paslaugomis ir nemokėjo toje valstybėje mokesčių. Valstybė neskyrė įpatingų sąlygų žmonėms, kurie Lietuvoje negyvena! Taigi, piliečiai, vienykimes, nes su šia peticija mes norime išsireikalauti, kad Valstybė persvarstytų savo poelgius ir kad tai turėtų būti svarstoma netgi ES lygmenyje kadangi čia yra visiška neteisybė. Šis valstybės poelgis nulėmė labai aštrią audrą žiniasklaidoje, kuri neramina visuomenę ir gąsdina jos piliečius. Taigi, ar valstybė mums ar mes valstybėj?

Prieš mokslo metų ilginimą

A.V. Adresuota: Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerija

Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijai Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei PETICIJA Prieš mokslo metų ilginimą Pasirašydami šią peticiją, išreiškiame nepasitenkinimą Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos noru ilginti mokslo metus, o tuo pačiu ir trumpinti atostogas. Manome, kad tai nėra priemonė gerinti mokymosi rezultatus ir geresnius pažymius. Abejonių kelia ŠM ministerijos teiginys: “Lietuva nelyderiauja pagal mokinių pasiekimus tarp geriausiųjų šalių”. Ar tai yra argumentas/pretekstas, kodėl reikėtų ilginti mokslo metus? Ar jūs bandote mumis rungtis tarpusavy, tarp šalių? Auginkime ne robotus, o žmones. Tuo pačiu abejojame, kad pratęsus mokslo metų trukmę, mokymosi kokybės kreivė kils. Veikiau tik kris. (Kaip pavyzdį galima imti Jungtinę Karalystę, kurioje mokymosi metai ilgesni, bet motyvacija mokytis dingsta žymiai ankščiau). Jei “mokymosi kokybė” – kertinis klausimas, tada verčiau prašome atsižvelgti kaip ir ko yra mokomi mokiniai, o ne skaičiuoti mokymosi dienas. Prašome dar sykį apsvarstyti sprendimą. Ačiū!

Už Kauno centrinį paštą

Piliečių iniciatyvinė grupė "Už Kauno centrinio pašto išsaugojimą". Adresuota: AB "Lietuvos paštas", Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija; Kultūros paveldo departamentas, Kauno miesto savivaldybė

Stebėdami ilgus metus trunkantį AB “Lietuvos paštas” neveiksnumą ir aplaidų požiūrį į nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektą - 1932 m. Felikso Vizbaro projektuotus Kauno centrinio pašto rūmus (unikalus kodas 1133), Matydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atitinkamų ministerijų ir Kauno miesto savivaldybės politikų abejingumą, Nelikdami abejingi dėl pastarųjų įvykių nenaudojamose Kauno centrinio pašto patalpose, kuomet dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio jos buvo užtvindytos, taip keliant grėsmę pastatui ir jo vertingosioms savybėms, Reaguodami į šimtmetį menančio kultūros paveldo dabartinę būklę ir visuomenės lūkesčius dėl šio pastato ateities, Suvokdami Kauno centrinio pašto tarptautinę vertę, pelnius Europos paveldo ženklą ir siekiant patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, RAGINAME ir PRAŠOME AB “Lietuvos paštą”, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Kultūros ir Susisiekimo ministerijas, Kultūros paveldo departamentą, Kauno miesto savivaldybę ir kitas atsakingas institucijas imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms.

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

Pripažinti asmeninio kanapių naudojimo dekriminalizaciją

Asociacija “Žaliojo Žiedo Draugija“ ir iniciatyva „Atsipūtusi Mokykla“. Adresuota: Lietuvos Policija, Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra, Lietuvos Advokatūros advokatų taryba, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilniaus Miesto Savivaldybė

Peticiją pasirašančių piliečių nuomone, šiuo metu asmeninis kanapių naudojimas yra pakankamai apibrėžtas Administracinių Nusižengimų Kodekse: 340 straipsnis. Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 71 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo 1. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Kadangi kanapių auginimas užtraukia administracinę atsakomybę, jų vartojimas be gydytojo paskyrimo - taip pat, ir turint omenyje, jog nedisponuojant, t.y. neturint kanapių, pastarųjų vartoti yra fiziškai neįmanoma, nėra racionalaus pagrindo asmeniniam naudojimui skirtų kanapių laikymą papildomai traktuoti kaip baudžiamąjį nusižengimą aprašytą baudžiamojo kodekso 259-ame straipsnyje "Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti". Šia peticija reikalaujama, kad adresatai de facto laikytųsi tarnybinės pozicijos, t.y. žemesnėms grandims nuleistų įpareigojimus traktuoti, jog asmeninis kanapių naudojimas, t.y. jų auginimas, turėjimas, neturint tikslo platinti kitiems asmenims ir jų vartojimas, neskatinant kitų asmenų vartoti, yra administraciniai nusižengimai, o su platinimu, šešėline ekonomika ir organizuotu nusikalstamumu susijusį kanapių naudojimą ir toliau traktuotų kaip kriminalizuotą ir už jį taikytų tik baudžiamąją atsakomybę.

Peticija dėl vilkų sumedžiojimo limitų

Miske.lt | Deividas Staponkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija

„Baltijos vilko“ atstovai manipuliuoja žmonių emocijomis skelbdami trijų metų senumo apskaitos duomenis ir gąsdindami, kad ūkininkai ir medžiotojai nori išnaikinti vilkus. Tai yra bjaurus melas!!! Mes pasisakome tik už protingą populiacijos kontrolę, kad būtų stabdomas spartus vilkų skaičiaus augimas. Dar vienas platinamas melas – kad dėl iškirstų miškų ir neva dėl iššaudytų žvėrių vilkai neturi kur gyventi ir kuo maitintis. Yra atvirkščiai – dėl didėjančio kirtaviečių ploto gausėja kanopinių populiacijos, nes atželiančiose kirtavietėse stirnoms, elniams gausu maisto: medelių ūglių ir žolės. Vilkai gyvena ir veisiasi ne ten, kur yra slėptuvės, o ten, kur yra maisto, be to, natūralių priešų Lietuvoje jie neturi. Pagal šiais metais vykdytą, aplinkos apsaugos ministerijos užsakytą ir naujais metodais pagrįstą vilkų apskaitą, suskaičiuota, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 900 vilkų. Šį didelį skaičių patvirtina dažnai, net dienos metu matomi vilkai, išpuoliai vietovėse, kur jų nebuvo jau nuo pokario laikų. Vilkai kaimo gyventojo kieme, gyvenvietėse, vilkai, dienomis ir naktimis pjaunantys gyvulius, vilkai prie dirbančių traktorių, vilkai, nešantys iš būdų šunis. Vilkai visur, tik ne miške, pamiršę savo natūralią sanitarų paskirtį – reguliuoti ekosistemą. Kaimo žmonės gyvena baimėje ne tik dėl draskomų gyvulių, šunų bet ir dėl savo vaikų. „Baltijos vilko“ siūlomos gyvulių apsaugos priemonės yra neveiksmingos, niekinės, techniškai sunkiai įgyvendinamos. Yra ūkininkų, kurie bandė taikyti rekomenduojamas apsaugas, tačiau vilkai jas įveikė, išpjovė gyvulius. Aplinkos apsaugos ministerija, atsižvelgusi į mokslininkų skaičiavimus ir rekomendacijas, priėmė sprendimą didinti vilkų medžioklės kvotą iki 110 vilkų. Manome, kad turi būti atsižvelgta į medžioklės sezono trukmę bei vilkų sumedžiojimo limitas tūrėtų būti didinamas ne mažiau kaip iki 180 individų. Norime atkreipti dėmesį, kad mūsų kaimynai Latviai per sezoną medžioją apie 400 vilkų, Baltarusiai apie 1000 vilkų ir vis vien tose šalyse gyvena didelė vilkų populiacija.