Geriausios 6 psl.
Smurtui prieš gyvūnus - ne! (1976)
Aš manau, reikia vieną dieną a visiems stoti savo miestuose ir pradėti rimtus darbus, streikus, vieną kartą šalyje turėtų liautis tai! Tik nuo mūsų pačių viskas priklauso, kaip mes kovosim už tai, kodėl yra skriaudžiami gyvūnais, kurie yra bejėgiai už mus? Kodėl mes, GYVŪNŲ MYLĖTOJAI, negalime imtis ineciatyva išeiti į gatves, parodyti mūsų šalies trūkumus įstatymuose, gyvūnai be jegiai prieš žmones ir nieko kalti, kad yra visiškai psichiškai nesveikų žmonių, kuriems iš rašoma bauda 20€, dėl ko bausmės nėra SUGRIEŽTINTOS?? Kasdien pilna naujienų kaip susidorojama su gyvūnais, užmušami, išmetami į gatves, nunuoditi, vieną kartą užtenka būti Facebook filosofais, o išeikim į gatves ir parodykim kad mums gyvūnai, šeimos nariai. Aš vienas, o vienas to nepadarysiu, tad siūlau prisijungti prie manęs ir išškovoti griežtesnius įstatymus Lietuvoje už gyvūnų kankinimus!
Pasakykime Lietuvos švietimo sistemos skurdinimui NE (647)
Mes, Lietuvos piliečiai, mokinių tėvai, suvokdami, kad Lietuvos švietimo sistema yra kritinėje padėtyje ir dėl to kenčia visų mūsų vaikų ugdymo procesas, pritariame Lietuvos pedagogų inicijuotam švietimo šakos tikrojo streiko paskelbimui ir raginame Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių bei Švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę įvykdyti iškeltus šiuos reikalavimus: 1. Atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 m. sausio 1 d.: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 1045 Eur - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 1093 Eur 2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų etate padidinti nekontaktinių darbo valandų skaičių iki 6 valandų per savaitę, o atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, didinant tarnybinio (tarifinio) atlygio koeficientus: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 10 proc. - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 5 proc. - nuo 2017 m. sausio 1 d. – 10 proc. 3. Palaipsniui didinti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientus: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 5 proc. - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 5 proc. - nuo 2017 m. sausio 1 d. – 7 proc. 4. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. panaikinti tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientų „žirkles“, paliekant koeficientų dydžius, atitinkančius viršutinę ribą. 5. 2016 m. valstybės biudžete numatyti 3,56 mln. EUR išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą. 6. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. sumažinti mokinių (vaikų) skaičių klasėse (grupėse): - ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5-3 metų grupėse iki 10, 3-7 metų – iki 15 vaikų; - bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse iki 22, 5-12 klasėse iki 25 mokinių.
Marko please stay in Kaunas (2686)
Marko, we apply for You to stay in Lithuania, in Kaunas. Yours amazing game helps for Zalgiris fans to believe in our team and its future. You are one of the best players Zalgiris have ever had. We soon believe what we desire- that You will hear our voices and stay with us and Zalgiris. Yours playing delights everyone, so please, MARKO, stay, and let us to enjoy it.Dont say goodbey for us.Please stay in Kaunas for ever. Marko,po šio sezono baigiasi Tavo kontraktas su Žalgiriu. Tačiau turbūt visi Kauno Žalgirio fanai nori , kad tu liktum Kaune dar ilgai, kad pilna Kauno sporto Hale ir toliau galėtu skanduoti: Marko Marko hey hey !!! ir džiaugtis dar vienu Tavo fantastišku tritaškiu .Marko lik Kaune amžinai. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=113]Peticijos aptarimas[/url]
Dėl automobilių atvežtų iš JAV registravimo supaprastinimo (1387)
Susidaro įspūdis, kad Lietuvos automobilių parke – vien naujos mašinos, todėl mūsų valdžios vyrai (ypač tie, kurie dirba Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje) siekia visiškai uždrausti transporto priemonių, įvežamų iš trečiųjų šalių (taip pat ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų) registravimą, įvesdami vis naujus ir vis absurdiškesnius reikalavimus ( žibintai būtinai turi būti sertifikuoti Europoj ir turėtų „E“ ženklą, net stabdžių sistemą pakeisti). Kiekvienas reikalavimas turi būti logiškai pagrįstas, tačiau minėta inspekcija jokių kitų argumentų, išskyrus nuorodą į Europos Sąjungos direktyvas ( kurias, beje, galima perkelti į Lietuvos teisės aktus, bet galima ir nedaryti to) ir importuojamų automobilių nesaugumą nepateikia... Karo keliuose tema pastaruoju metu yra tapusi populiari, net išnaudojama savanaudiškais tikslais. Taip, mūsų šalyje kiekvieną dieną įvyksta bent po kelias kraupias avarijas, tačiau ar dėl to kalti mūsų keliais riedantys amerikietiški automobiliai? Kiekvieną dieną avarijose žūsta žmonės, bet tai atsitinka dėl to, kad mes važinėjame senais automobiliais, kuriuose neįmontuotos saugos pagalvės. Dėl šio liūdno fakto reikia kaltinti beprotišką greitį ir išgėrusius vairuotojus, o ne iš JAV įvežtas mašinas. Todėl šios peticijos tikslas surinkti kuo daugiau asmenų parašų, kad mus visus išgirstų, kad nepanaikintų mums, Lietuvos pilieciams, teisės rinktis su kokia transporto priemone mes norime važinėti. Kad priimdami įvairius draudimus, nepažeistų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo, kuriame teigiama: "Šio įstatymo tikslas - saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje" [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=111]Peticijos aptarimas[/url]
NE - automobilių šviesoms dieną, ESANT GERAM MATOMUMUI: (2477)
Važinėjimo su įjungtomis šviesomis praktika parodė, kad: 1. Sunkiau pastebimi pėstieji, dviratininkai, kliūtys, spec. tarnybų automobiliai, motociklai ( kaip žinome, jie lėtai nevažinėja), nes paskęsta šviesų jūroje, sunkiau teisingai įvertinti atstumą, ypač lenkiant. 2. Kuro sąnaudos lengviesiems automobiliams išauga 2-3 %, o spūstyse ir stovint prie šviesoforų – 10-15%. Išauga oro užterštumas - ypač miestuose, nes daug laiko stovima spūstyse ir prie šviesoforų (kuro sąnaudos priklauso tik nuo laiko, o ne nuo nuvažiuoto atstumo ar greičio); 3. Manevruojant, neberodomi posūkiai, magistralėse pastebima tendencija: kad išsiskirtų iš aplinkinių, greitai važiuojantys šviesas išjungia, arba įjungia tolimas ir priešrūkines; 4. Nebeliko būdo paženklinti automobilių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį: velkančiojo, automobilių kolonų, kurios norėtu būti neperskirtos (laidotuvių, vestuvių, ir kt.) 5. Austrijos parlamentas atšaukė privalomą šviesų naudojimą dieną, kaip nepasiteisinusį ir padidinusį avarijų bei nukentėjusiųjų skaičių. 6. Sutrumpėja lempučių, akumuliatorių tarnavimo laikas, dėl nuolatinio temperatūros poveikio deformuojasi ir apsiblausia plastmasiniai žibintų reflektoriai – pablogėja kelio apšvietimas naktį; 7. Daugelis perdegusias lemputes pakeičia pigiomis ir nekokybiškomis, bet padidinto galingumo – dėl to akinami kiti vairuotojai, perkaista laidai, sutrūkinėja izoliacija, kyla gaisro pavojus. 8. Europos pėsčiųjų asociacijų federacija (Federation of European Pedestrian Associations) pasisakė prieš, nes tai mažina pėsčiųjų saugumą (nors tai įvesta prisidengiant ypač pėsčiųjų saugumu), teršia aplinką. [url=http://ec.europa.eu/transport/roadsafety_library/consultations/drl_20060727/drl_fepa.pdf]http://ec.europa.eu/transport/roadsafety_library/consultations/drl_20060727/drl_fepa.pdf[/url] 9. Labiau pavargsta akys, o tuo pačiu ir patys vairuotojai, sumažėja dėmesys. Austrijos oftalmologų (akių gydytojų) tvirtai nustatyta, jog šviesos dieną ypač neigiamai veikia vyresnio amžiaus žmonių regėjimą. Keletą metų tyrę dieninių šviesų (DRL) poveikį eismui nustatė: DRL pablogina bet kokių tamsesnių objektų-pėsčiųjų, dviratininkų, kliūčių matomumą - bet kuriuo metu - bet kokioje geografinėje vietoje. Atšvaitai ir šviesą atspindinti apranga dieną negali būti „aktyvinta" DRL – todėl dirbantys kelyje tampa mažiau pastebimi šviesų fone.... 10. Priekinius žibintus tikslinga naudoti tiktai blogo matomumo sąlygomis (naktis, aušra, prieblanda, krituliai, rūkas). Tik išimtinis (esant blogam matomumui) tinkamų gerai sureguliuotų dieninių priekinių žibintų (be ryškių šviesų) naudojimas deramoje situacijoje, gali pagerinti vairavimo sąlygas. Visuomeninis judėjimas prieš šviesas dieną Lietuvoje: [url=http://nesviesoms.xz.lt/]http://nesviesoms.xz.lt/[/url] [url=http://nesviesoms.ten.lt]http://nesviesoms.ten.lt[/url]
PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS - Už Ramybės Laiką Gamtoje! (1137)
PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS - Už Ramybės Laiką Gamtoje! “Lietuviai nuo seno žinojo, kad negalima su kirviu eiti į mišką vasarą – tik po Trijų karalių. Panašios tradicijos buvo laikomasi ir tarpukario Lietuvoje – niekas nekirto miško vasarą.” "Tai, kas dabar vyksta miškuose, prilygsta, kaip vaizdžiai palygino aktorius Rolandas Kazlas, nėščios moters spardymui. Juk galiojančiose miškų kirtimo taisyklėse leidžiama visiška savivalė tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose – jie kertami pavasarį ir vasarą, kai čia tarpsta gyvybė: peri gausybė paukščių, žydi į Raudonąją knygą įrašyti augalai, – pastebėjo ornitologas, gamtos mokslų daktaras, judėjimo “Už Gamtą” vadovas A.Knystautas. – Ir visa tai vyksta tokiais tempais, kokių mūsų maža valstybė negalės ilgai išlaikyti. Iš esmės – tai gamtos genocidas." LEISKIME PAUKŠČIAMS GYVENTI! Mes piliečiai esame labai susirūpinę tuo, kad šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai neužtikrina paukščių, jų lizdų ir palikuonių apsaugos. Vegetacijos periodu (pavasarį ir vasarą) miestuose ir miškuose vykdomų kirtimų metu paukščiai yra žudomi, naikinami jų lizdai ir kiaušiniai, sutrikdoma palikuonių tasa. Toks paukščių, kaip ir kitų Gyvybės formų naikinimas nėra pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Pastaruoju metu situacija yra tokia bloga, kad paukščių perėjimo metu miškai kertami ne tik dieną, bet ir naktį, kas kelia grėsmę ne tik jaunikliams, bet ir suaugusiems paukščiams. Yra rūšių, kurios pradeda perėti ir vasario mėnesį, uoksiniai paukščiai peri ankstyvą pavasarį, pavyzdžiui pelėdos, o plėšrieji paukščiai ir daugelis kitų paukščių bei gyvūnų rūšių rūpinasi jaunikliais iki vasaros pabaigos, kai kurie paukščiai veda dvi vadas. Nuo kovo 15d. iki rugpjūčio 15d. - privalo būti paskelbtas RAMYBĖS LAIKAS GAMTOJE, kai nei medžiojama, nei kertama, užtikrinant galiojimą VISUOSE valstybiniuose ūkiniuose ir privačiuose miškuose bei miestuose. ES direktyvose numatoma, jog Gamtosauga yra visų šalių prioritetas ir atsakomybė, jokie ekonominiai ir verslo interesai negali būti aukščiau už Gyvybės ir jos sveiko ciklo išsaugojimo svarbą. Mes, visuomenė, esame šio Gyvybės tinklo ir ciklo dalis - viskas susiję ir veikia vienas kitą, todėl tokia veikla negali būti grįsta mažų grupių, išimtinai verslo interesais. Tai siauras ir trumparegiškas požiūris - mūsų ir ateities kartų gerbūvis ir sveikata priklauso nuo aplinkos sveikatos ir gyvybės įvairovės. Visuose (valstybiniuose ir privačiuose) miškuose, bei miestuose perintys paukščiai ir kitos gyvybės rūšys yra valstybės turtas, tai yra mūsų visų nuosavybė, mūsų džiaugsmas, o kartu ir atsakomybė, todėl reikalaujame atsakingo ir jautraus požiūrio, moralės ir pagarbos Gyvybei. Šis išvešėjęs, aktyvaus Gyvybės ciklo (atgijimas, atsinaujinimas) metu praktikuojamas žudymas atspindi tam tikrą šalies vertybinių principų stagnaciją ir degradaciją - tai siunčia atitinkamą signalą vaikams, paaugliams, jaunimui, kad gyvybė (šiuo atveju paukščiai, gyvūnai) yra tik vartojimo objektas, daiktas, kurį galima naikinti, parduoti, kankinti. Tai yra atviras mirties, agresijos kultūros garbinimas - tokia moraliniu ir ekologiniu požiūriu žalinga praktika valstybiniu mastu negali būti nei toleruojama, nei praktikuojama. Miškų ir želdynų kirtimai paukščių perėjimo laikotarpiu, yra tyčinis paukščių naikinimas, kuris draudžiamas pagal ES paukščių direktyvą, o beveik visos Lietuvoje gyvenančios rūšys į ją patenka. Taip pat, paukščių apsaugą numato šie LR įstatymai: Želdynų įstatymas: 3 Straipsnis 3. Želdynų ir želdinių apsauga ir tvarkymas organizuojami pagal šiuos principus: 1) želdynuose ir želdiniuose saugoma biologinė įvairovė; Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas: 15 straipsnis. Laukinių paukščių rūšių apsauga 1. Draudžiama su laukiniais paukščiais susijusi ši veikla: 1) tyčia žudyti ar gaudyti bet kokiais būdais; 2) tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius arba sunaikinti lizdus; 4) tyčia trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės siekiui užtikrinti atitinkamos rūšies palankią apsaugos būklę; Konstitucija 54 str. „Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.“ Konstitucija 53 str. „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.“ Mažėjant Lietuvos laukinių gyvūnų gausai, papildomų paukščių apsaugos priemonių poreikis yra visiškai pagrįstas. Kirtimo laikotarpis miškuose nustatomas miškų kirtimo taisyklėse, kurį tvirtina ministras, dėl kirtimų miesto želdynuose - taip pat ministro įsakymu turi būti pakeistas tvarkos aprašas. Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus, aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, kaip atsakingą už mūsų šalies gamtą asmenį ir pilietį, skubiai spręsti labai svarbią Lietuvos Gamtos Gyvybės apsaugos problemą. Prašome nedelsiant ir kategoriškai uždrausti kirtimus miestuose, visuose valstybiniuose ir privačiuose miškuose paukščių perėjimo ir veisimosi metu - nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 15 dienos. #SOS #GyvoŽalio #StopKirtimai #PaukščiaiPeri #GyvybėsApsauga #PagarbaGyvybei #NekirskMedžioBroli #GyvybėVertybė #PabuskLietuva #LietuvaGyvybėsKultūra #PabuskLietuva Pavasarinis perėjimas – paukščių skerdynių metas Lietuvos miestuose ir miškuose? Plungė, Panevėžys, Šiauliai (FOTO, VIDEO) Skaitykite daugiau: http://www.gyvasmiskas.lt/pavasarinis-perejimas-pauksciu-skerdyniu-metas-lietuvos-miestuose-ir-miskuose-plunge-panevezys-siauliai-foto-video/
Uz vilkes Lunos grazinima seimininkei (2744)
Augino šunį, o užaugino vilką. Panevėžietė turėjo šuns patelę, rūpinosi ja pustrečių metų, o vėliau planuodama išvykti į užsienį ją atidavė prieglaudos globai ir paaiškėjo, kad ji pusiau vilkė. Pasikeitus planams moteris dabar nori susigrąžinti augintinę, tačiau aplinkosaugininkai beda į įstatymus ir žada gyvūną vežti į Vokietiją. Dėl vilkės likimo jau kovoja ir gyvūnų globėjai. Moteris ją augino lauko voljere, priglaudė visai mažutėlę iš vyriškio, kuris įsiūlė pamiškėje surastą šuniuką. Dabar vos išgirdusi pažįstamą balsą, keturkojė kaipmat pralinksmėja – Luna leidžiasi glostoma ir net mėgaujasi, kai šeimininkė kaso jai šoną. „Labai myliu, labai“, – sako „vilkės“ šeimininkė Silva Budrė. Moteris sako, kad gyvūnas draugiškas ir nieko nėra nuskriaudęs, labiausiai esą prisirišęs prie jos ir sūnaus. Augdama priminė vokiečių aviganės mišrūnę, populiariai dar vadinamą vilkšunę. Deja, apsaugos ministerija pasiule Luna arba uzmigdyti, atiduoti moksliniams tyrimams arba isgabenti uz Lietuvos ribu. Visos seimininkes pastangos susigrazinti Luna iki siol liko bevaises. Tad ir as visus neabejingus piliecius kvieciu jungtis ir kovoti uz Luna!! Te nugali zmogiskumas o ne valdininku savivale. Tuo labiau net ir Lietuvoje turime Vilku parka!
Prašome neatiduoti Aplinkos ministerijos Liberalų sąjūdžiui (1000)
Pasibaigus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo laikotarpiui labai tikėjomės, kad pagaliau pasibaigs Lietuvos gamtos naikinimas. Bet Jūsų suburtos koalicijos partneriui LR Liberalų sąjūdžiui viešai pareiškus, kad jie pageidauja Aplinkos ministerijos portfelio ir ketina į ministrus deleguoti Seimo narį Simoną Gentvilą, esame labai sunerimę, ar vėl 4 metus neteks organizuoti protesto akcijas dėl Lietuvos miškų, ypatingai esančių saugomose teritorijose, išsaugojimo. Galbūt yra sričių, kurias galima liberalizuoti, bet gamtosauga jau ir taip yra per daug liberali: miškai saugomose teritorijose kertami lygiai kaip ir nesaugomose, europinės svarbos saugomoms rūšims nustatomos maksimalios kvotos medžioklei, o aplinkos apsaugos kontrolė - minimali. Iš Liberalų sąjūdžio kandidato į Aplinkos ministrus Simono Gentvilo viešų pasisakymų mes girdime, kad Lietuvos miškai kertami per silpnai, kad vienam vertingiausiam Europoje miškui Punios šilui nereikia rezervato statuso, o papildomi kirtimų apribojimai, tokie kaip plynų kirtimų užraudimas saugomose teritorijose - nepriimtini. Atlikti partijų programų vertinimai rodo, kad Liberalų sąjūdis neigia biologinės įvairovės nykimo problemą, nors akivaizdu, kad yra priešingai. Europos Komisija, skatinanti valstybes-nares įgyvendinti "Žaliąjį kursą", ypatingą dėmesį kreipia į biologinės įvairovės ir natūralių gamtos buveinių spartų nykimą. Todėl kyla klausimas, ar Liberalų sąjūdis ir jų siūlomas kandidatas į Aplinkos ministro postą, gyvena toje pačioje realybėje, kaip ir didžioji dalis visuomenės, kuri kasdien mato, kaip naikinamas šalies kraštovaizdis ir gyvoji gamta. Vien tik draustinių per praėjusią Seimo kadenciją leista iškirsti beveik 7000 ha. Dar daugiau plynėmis paversta kitų miškų, esančių regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose. Siekiant sustabdyti saugomų teritorijų naikinimą, buvo parengta daug Miško įstatymo pakeitimo variantų, bet visi jie, dėka tokių Seimo narių, kaip Simonas Gentvilas ir Kęstutis Mažeika, ilgiems metams įstrigo Aplinkos apsaugos komitete. XXI amžiuje, kuomet pasaulis kenčia nuo klimato kaitos padarinių, o miškai tapo pagrindiniu gelbėjimosi ramsčiu, raginame, kad Seimo rinkimus laimėjusi Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai imtųsi lyderystės aplinkosaugoje. Juolab, kad turite kompetentingų ir sąžiningų kandidatų(-čių), tinkamų užimti Aplinkos ministro ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko postus. Kartu pareiškiame, kad nei Liberalų sąjūdis, nei jų siūlomas kandidatas Simonas Gentvilas, neturi mūsų palaikymo užimant šias pozicijas.
Už dvigubą pilietybę (1519)
Iniciatyvinės grupės “Už dvigubą pilietybę“ peticija: „Neleisdami savo piliečiams įtvirtinti jų ryšio su kita ES valstybe nare teisiškai, nepagrįstai apribojame jų teisę į laisvą judėjimą ir galimybę kurti savo gyvenimą kitoje ES valstybėje narėje. Nors formaliai tokie žmonės yra laisvi apsigyventi kitoje valstybėje ir ten kurti savo gyvenimą, realiai tokie asmenys turi susitaikyti, jog negalės visiškai laisvai įgyti tos valstybės pilietybės, o apsisprendę ją įgyti, turės paaukoti savo ankstesnę, t. y. Lietuvos pilietybę“ /Žygimantas Povilionis, DELFI 2017.10.17 publikacija/ Mes, iniciatyvinės grupės “Už dvigubą pilietybę“ nariai manome, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys ir dirbantys užsienyje niekada neturėtų jaustis svečiais savoje šalyje, kurioje gimė ir augo, mokėsi ir dirbo, mylėjo ir kentėjo. Daugelis jų gynė Lietuvos nepriklausomybę tą lemtingą Sausio 13 dieną. Su didžiuliu džiaugsmu jie būna Lietuvoje, lankydami savo tėvus, brolius bei seseris, draugus ir pažįstamus. Niekas neturi teisės atimti iš jų Lietuvą Tėvynę ir jos pilietybę. Jie turi turėti teisę grįžti namo. Niekas neturi teisės atimti iš mūsų, gyvenančių Lietuvoje, ar kitaip apriboti bendravimą ir santykius su svetur esančiais. Mums dvigubos pilietybės reikia nei kiek nemažiau. Dviguba pilietybė mums reikalinga tam, kad mes išdidžiai galėtume pasakyti: „Mūsų yra daugiau nei trys milijonai“ Todėl mes kreipiamės į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašydami padaryti viską, kad mūsų būtų kuo daugiau, kad mes būtume stipresni ir, kad mūsų Konstitucijoje būtų įtvirtintas dvigubos pilietybės teisinis statusas. Referendumo atveju kviečiame visos Lietuvos gyventojus pasakyti „TAIP“ dvigubai pilietybei.
Dėl COVID- 19 Griežtų apribojimų įvedimas Lietuvoje (1606)
Dėl nevaldomai augančio užsikrėtusių skaičiaus Europoje imtis griežtų apribojimų: - keliauti - suteikti galimybę dirbti iš namų (jei tai yra įmanoma) - uždaryti mokyklas ir darželius - suteikti vienam iš tėvų galimybę būti su vaiku/ais - suteikti galimybę mokytis iš namų - atšaukti visus viešus renginius, kuriuose yra daugiau nei 100 žmonių. - karantino laikymasis asmenims grįžusiems iš keliauti nerekomenduojamų šalių - karantino nesilaikantiems taikyti atsakomybę, kurią numato Bk. 135 str. - suteikti galimybę tirtis dėl COVID-19 visiems, to norintiems už savas lėšas - suteikti galimybę gydymo įstaigoms nedarbingumo pažymėjimus išrašyt ar pratęst konsultuojant nuotoliniu būdu - suteikt galimybę gydymo įstaigoms receptus išrašyt nuotoliniu būdu