Geriausios 6 psl.

Vaikų reabilitacijos naikinimui Vilniaus mieste - ne!

Z. Strazdienė. Adresuota: JE LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui Sveikatos apsaugos ministrei Rimantei Šalaševičiūtei LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Dangutei Mikut

Baigėsi 2014-ieji - vaikų sveikatos metai. Ar su jais baigėsi ir rūpinimasis vaikų sveikata? 2015.01.29 d. viešai paskelbta, kad naikinamas sanatorijos “Pušyno kelias” vaikų reabilitacijos skyrius (http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=67033966, http://www.ekspertai.eu/po-prezidentes-ispejimo-ministre-rsalaseviciute-nusprende-atliktikosmetini-perstumdyma82594/. Mes, žemiau pasirašiusieji, griežtai pasisakome prieš bet kokius politinius sprendimus, sandorius ar veiksmus vaikų sveikatos, gydymo galimybių sąskaita. Todėl reikalaujame, kad nebūtų naikinamas vienintelis Vilniaus regione vaikų reabilitacijos centras, esantis sostinės Baltupių rajone, Pušyno kelias 27.

Dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos neteisėtumo

visuomenininkų ir mokslininkų grupė. Adresuota: LR Seimas, LR Vyriausybė

[b]DĖL SKALŪNŲ ANGLIAVANDENILIŲ IŠGAVIMO LIETUVOJE[/b] Šiuo metu vykdomas beatodairiškas skalūnų angliavandenilių išgavimo, kaip Lietuvos energetinės nepriklausomybės garanto, propagavimas ir žengiami praktiniai žingsniai išgavimo kryptimi kelia daug nerimo, kadangi, užuot siekus objektyvaus galimų šio sprendimo pasekmių mūsų aplinkai bei tautai įvertinimo, apsiribojama menkai arba visai neargumentuotais patikinimais, kad esą nėra ko nerimauti, viskas čia gerai ir saugu. Ypač neramu, kai tokius pareiškimus daro tie, kurių pirmaeilis uždavinys yra rūpinimasis šalies gerove ir saugumu. Priimtas sprendimas vykdyti Lietuvos žemės gelmių turtų atidavimą privačioms įmonėms yra prieštaraujantis pagrindiniam Lietuvos įstatymui – Konstitucijai, kurios 9 str. Nurodo: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. O angliavandenilių išteklių, kurių spėjama vertė - 60 mlrd. litų, net ne pardavimas, o atidavimas privačiam verslo subjektui yra vienas iš didžiausių savo mastu valstybės ūkio klausimų. Tokios svarbos klausimus Konstitucija vienareikšmiškai nurodo spręsti referendumo būdu, vyriausybės ar kitokios institucijos sprendimai, ignoruojantys šią normą, yra antikonstituciniai ir negaliojantys nuo pat pradžių. Lietuvos Konstitucijos 47 str. aiškiai nurodo, kad žemės gelmės priklauso „Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise“. Lietuvos gelmių turtai, teisė juos išgauti ir gauti su išgavimu susijusias pajamas priklauso Lietuvai. Išgavimo pajamos turi būti nukreiptos į ilgalaikę naudą Lietuvai. Kadangi išteklių kiekis ribotas, gavybos apimtys turėtų būti nuosaikios, kad išteklių užtektų ir ateities kartoms. Mes neturime moralinės teisės išnaudoti gelmių turtus ar užteršti gamtą šiandien, tenkindami savo trumpalaikius vartotojiškus poreikius. Todėl neatsinaujinančių gelmių išteklių išgavimo tikslingumas turi būti itin nuodugniai, nešališkai visais atžvilgiais įvertintas. Gelmių turtų išgavimą turi vykdyti tik valstybinis ūkio subjektas. Kad Lietuvoje nėra sukurtų prielaidų, jog žemės gelmių naudojimas būtų organizuojamas tausojančiai bei atsižvelgiant į esamų ir būsimų žmonių kartų interesus dar 2009 metais konstatavo Valstybės Kontrolė, atlikusi žemės gelmių naudojimo auditą. “Auditoriai nustatė, kad Lietuvoje nėra bendros šio [žemės gelmių] valstybinio turto naudojimo strategijos (išskyrus požeminio vandens), todėl neįmanoma tinkamai spręsti valstybei aktualių problemų” (Valstybinio audito ataskaita Žemės gelmių naudojimas, 2009-05-28, Nr. VA-P2-20-3-11, Vilnius). Šiuo metu daugelis įkainių už gelmių išteklių naudojimą yra juokingai menki ir nepagrįsti, o išteklių naudojimas - praktiškai nekontroliuojamas. Ryškiausias tokios vos ne nusikalstamos veiklos atvejis yra Lietuvos naftos, durpių, statybinių medžiagų ir kitų gelmių išteklių eksploatacijos perdavimas privačioms kompanijoms, kuomet resursai beatodairiškai išeikvojami, o nauda atitenka privačiam kapitalui. Skalūnų angliavandenilių gavybos perdavimas bet kuriai privačiai kompanijai būtų tos pačios nusikalstamos veiklos tąsa. Užuot eikvojus dideles lėšas bei laiką propagandai, tame tarpe įtraukiant suinteresuotos pusės – išgavimo įmonių atstovus bei specialistus ir žeminus piliečius, nepriklausomus ekspertus, pagrįstai abejojančius žadamais „aukso kalnais“, turi būti atlikta visapusiška išsami išlaidų - naudos analizė įvertinat visus galimus kaštus (tame tarpe - ir socialinius) bei poveikį kitiems sektoriams. Taip pat būtina atsieti žvalgybos darbus nuo gavybos ir sukurti efektyvius mechanizmus gavybos apimčių reguliavimui, užtikrinančius Lietuvos interesus. Tai turi apimti ne tik angliavandenilius, bet ir visus kitus gamtinius Lietuvos išteklius (miškus, vandenis ir pan.). Tik atlikus žvalgybą ir parengus išsamią studiją galima vertinti išgavimo galimybes bei tikslingumą, supažindinant visuomenę su rezultatais. „Žvelgiant ekonominiu aspektu svarbu, kad dujų išgavimo nauda tektų Lietuvos gyventojams ir įmonėms. Tam turėtų būti steigiama valstybinė gavybos įmonė, kuri pirktų reikalingas technologijas ar paslaugas iš tas technologijas taikančių įmonių. Valstybinės įmonės valdymas būtų Lietuvos valstybės rankose. Taip būtų galima gauti pelną valstybei, kaip tai dabar sėkmingai daro išgaudama naftą Norvegija.“ – teigia ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka. Tokia veikla, kaip skalūnų angliavandenilių žvalgyba ar gavyba bei jos planavimas privalo būti vykdoma laikantis JTO Orhuso konvencijos reikalavimų (reglamentuojančios pagrindines žmogaus teises, įskaitant ir teisę į gyvybę bei teisę gyventi tinkamoje sveikatai bei gerovei aplinkoje) principus, į visus etapus, pradedant planavimu, įtraukiant vietos gyventojus, juos tinkamai informuojant, sudarant visuomenei visas galimybes susipažinti su reikiama informacija, prieš tai atlikus nešališkus poveikio aplinkai vertinimus. Deramas Orhuso konvencijos taikymas skaidriai suderintų gyventojų poreikius, taikytinas technologijas, bei gavybos apimtis, jei tai apskritai būtų įmanoma. Orhuso konvencijos, turinčios tiesioginio įstatymo taikymo galią, nesilaikymas iš esmės pažeidžia žmonių teises, sukelia socialinę įtampą, didina valdžios atotrūkį nuo tautos bei pilietinių neramumų tikimybę. Nėra jokios abejonės, kad vietos bendruomenės kreipsis į teismus, reikalui esant ir į EŽTT dėl žmogaus teisių pažeidimo. Orhuso konvencijos pažeidimai valstybės lygmenyje žemina Lietuvos įvaizdį pasaulio tautų bendruomenėje, sulygindami ją su kitomis žmogaus teisių pažeidimais garsėjančiomis šalimis. Kaip atrodys tokiame fone Lietuva savo pirmininkavimo ES metu? Nepriklausomi nuo naftos ir dujų pramonės mokslininkai hidraulinio skaldymo metodą, taikomą skalūnų angliavandeniliams išgauti, vertina kaip rizikingą, realiai galintį užteršti vandens šaltinius įvairiu mastu tiek gavybos metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Blogiausiu atveju tai sukeltų ekologinę katastrofą, kurios padariniai gamtai, žemės ūkiui ir žmonių gerovei būtų nebepataisomi. „Hidraulinis sluoksnių plėšymas yra nevaldomas ir nekontroliuojamas procesas. Uoliena nuo sukelto slėgio plyšta, atsiverdama ten, kur yra mažiausia uolienų įtampa. Plyšių skaičius ir ilgis taip pat priklauso ne nuo operatoriaus, o nuo uolienos savybių bei tektoninių įtampų, kurios paprastai nėra žinomos. Plyšių ilgis gali būti keliasdešimt metrų, bet gali siekti ir kelis šimtus metrų, t.y. net pasiekti aukščiau esančius vandeningus horizontus.“ – teigia Vytautas Švanys, naftos gavybos inžinierius. Pagal galiojančius Lietuvos įstatymus draudžiamas požeminis cheminių medžiagų laidojimas, o hidraulinio skaldymo metu žemės gelmėse lieka didžiuliai kiekiai chemikalų. Tuo tarpu jau dabar vykdomi eksperimentai, kuriant naujas, ekologiškai švarias, skalūnų angliavandenilių išgavimo technologijas, nenaudojančias hidraulinio skaldymo. Būtų tikslinga palaukti šių efektyvesnių ir švaresnių technologijų, užuot jau dabar naudojant primityvius ir rizikingus metodus, užteršiančius žemės gelmes. Mes neturime teisės rizikuoti. Jokia ekonominė nauda negali atsverti nepataisomai nuniokotos gamtos. 2012 metais atlikta EK studija (Support to the identification of potential risks for the environment and human health arising from hydrocarbons operations involving hydraulic fracturing in Europe ,10 August 2012) patvirtina skalūnų angliavandenilių išgavimo proceso pavojus ir menką, nepakankamą teisinį šios srities reglamentavimą. Panašių išvadų priėjo ir 2009 metais atlikta JAV Niujorko Aplinkosaugos departamento studija (Impact Assessment of Natural Gas Production in the New York City Water Supply Watershed , December 22, 2009), kurioje atsižvelgiama į didelę JAV patirtį šioje srityje. Ši studija teigia, kad per skalūnų sluoksnyje esančius bei naujai suformuotus vertikalius įtrūkimus cheminių medžiagų mišinys gali iš lėto kilti kartu su įvairiomis dujomis (metanu, sieros vandeniliu) į aukščiau esančius vandeningus sluoksnius ir juos užteršti. Egzistuojantys įtrūkimai ir tektoniniai lūžiai veikia kaip kanalai, kuriais didelio slėgio giluminiai sūrymai bei vandenys su panaudotų cheminių medžiagų likučiais gali kilti į viršų, pasiekdami gėlo vandens šaltinius. Netinkamas gręžinių izoliavimas, netinkamas gręžinių uždarymas, masiškai vykdomas hidraulinis skaldymas ir tokios veiklos vykdymas dideliame plote, naudojant tūkstančius gręžinių, gali išplėsti egzistuojančius kanalus ir/arba sukurti naujus. Eksperimentų, atliktų realiomis sąlygomis dėka mokslininkai jau pernai priėjo išvados, kad tik didesnis nei 600 m storio sluoksnis, tikėtina, būtų pakankamas, kad būtų apsisaugota nuo galimo tiesioginio hidraulinio skaldymo skysčio migracijos į geriamo vandens sluoksnius. Aišku su sąlyga, kad toje vietovėje nėra jokių tektoninių lūžių bei įtrūkimų uolienose. Tačiau jokia technologija negali pilnai užtikrinti, kad taip neatsitiks. Kaip teigia žymus Lietuvos hidrogeologas Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Juodkazis, „Nors ir būtų reikalaujama gręžinį užcementuoti ir pan., ilgainiui jis prarastų hermetiškumą ir chemikalų prisotintas techninis vanduo ar dujos patektų į požeminį geriamąjį vandenį“. O 25 metų garantija, kurią viename iš pasisakymų davė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius yra simbolinė, parodanti kad problema išties egzistuotų ir kitos Lietuvoje gyvensiančios ateities kartos švaraus geriamo vandens gali ir nebeturėti. Pasaulyje egzistuoja daugybė pavyzdžių, kai pramonė, veikusi be tinkamo aplinkosauginio reguliavimo, nuniokojo bei užteršė gamtą. Lietuvai nepriimtinas toks scenarijus, kuomet pirma padaroma neatitaisoma žala aplinkai ir visuomenei, o draudimas ar apribojimai priimami post factum. Todėl būtina prieš pradedant bet kokius skalūnų angliavandenilių žvalgymo ir/arba gavybos darbus sukurti reikiamą teisinę aplinką ir tinkamus valstybinės kontrolės mechanizmus. Bet kokiems giluminiams gręžiniams, naudojamiems netradicinių angliavandenilių žvalgybai ir/arba gavybai turi būti privalomas poveikio aplinkai vertinimas ir parengti atitinkami aplinkos taršos ir poveikio visuomenės sveikatai reglamentai, apimantys visus darbų ir technologinių procesų etapus. JAV, turinčių skalūnų angliavandenilių išgavimo patirtį, Aplinkosaugos agentūros duomenys rodo, kad vykdant hidraulinį skaldymą įvyksta įvairaus masto avarijos, kurių metu užteršiamas dirvožemis, upės bei daroma kitokia žala. Vietos gyventojai buriasi į daugiatūkstantines bendruomenes ir savivaldos lygmenyje uždraudžia skalūnų angliavandenilių išgavimą. Puikiausias to pavyzdys – Niujorkas. ES šalyse aktyvūs piliečiai taip pat buriasi į bendruomenes, renka faktus bei mokslinių tyrimų duomenis ir juos viešina. Angliavandenilių išgavimui turi būti taikomi tik saugūs metodai, nekeliantys grėsmės ekosistemai. Taip pat turi būti nustatyta atsakomybė, tame tarpe baudžiamoji, už nusikaltimus gamtai - ekocidą Matant bendrą pasaulio klimato kaitos kontekstą, akivaizdu kad jau artimoje ateityje gėlo ir švaraus vandens ištekliai taps didžiausiu žmonijos turtu, užtikrinančiu jos egzistenciją ir žemės ūkio galimybes aprūpinti maisto produktais. Mums tenka prioritetinės užduotys – neatidėliojant stabdyti klimato kaitą pereinant prie kitokių, tame tarpe vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių, nesukeliančių šiltnamio efekto, išsaugant švarų vandenį, orą bei dirvožemį. Neįveikę šių iššūkių, pasmerksime ateities kartas lėtai agonijai. [b]Primygtinai prašome ypatingo Jūsų dėmesio aplinką tausojančių energijos šaltinių plėtrai, siekiant energijos gamybą priartinti prie vartotojų, stabdant tarpininkų bei monopolijų šioje srityje įsigalėjimą, užuot Lietuvos energetinę nepriklausomybę konstravus tokių rizikingų, aplinkos išteklius eikvojančių projektų pagrindu. Būtina nedelsiant sukurti „Lietuvos žemės gelmių išteklių naudojimo strategiją“, kad žemės gelmių naudojimas būtų organizuojamas tausojančiai bei atsižvelgiant į esamų ir būsimų žmonių kartų interesus. Turi būti užtvirtintas principas, kad išteklių naudojimas teiktų naudą visai valstybei, o ne privačių įmonių savininkams. Įvertinę visus aukščiau išvardintus faktus, konstatuojame, kad dabar vykdomas skalūnų angliavandenilių išteklių perleidimo privačioms įmonėms procesas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, Orhuso konvencijai, Lietuvos kaip valstybės interesams, pažeidžia žmogaus teises, prieštarauja ekonominei logikai, neįvertina EK nustatytų pavojų ir JAV neigiamos patirties, neatsižvelgia į nepriklausomų mokslinių tyrimų rezultatus. Politikai ir valdininkai vykdydami tokią veiklą arba toleruodami ir net skatindami užsienio „ekspertų“ tendencingą informacinę propagandą, kenkia valstybės interesams ir viršija tautos jiems suteiktus įgaliojimus, bei elgiasi galimai nusikalstamai. Aplinkos bei žmonių sveikatos netausojanti hidraulinio skaldymo technologija netradicinių angliavandenilių išgavimui ir žvalgybai turi būti uždrausta nedelsiant. Pradėtas licencijų išdavimo procesas netradicinių angliavandenilių žvalgymo ir išgavimo darbams privalo būti nutrauktas nedelsiant. Ateityje atradus draugiškus aplinkai netradicinių angliavandenilių išgavimo metodus, pirmiausiai atlikus išsamią analizę, įvertinant poveikį gamtai, žmonių sveikatai ir kitoms sritims, sukūrus reikiamą teisinę bazę ir tinkamus valstybinės kontrolės mechanizmus, bus galima sėkmingai išgauti netradicinius angliavandenilius saugiais būdais.[/b] Dokumentų su pateikiama EK, JAV agentūrų užsakymais atliktų bei tebevykdomų studijų bei nepriklausomų studijų medžiaga, su kuria būtina susipažinti atsakingoms institucijoms, sąrašas pateikiamas žemiau. [i]1. VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA, ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMAS 2009 m. gegužės 28 d. Nr. VA-P2-20-3-11 2. VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA, NEIŠNAUDOJAMOS GALIMYBĖS APSAUGOTI VANDENS APLINKĄ NUO TARŠOS PAVOJINGOMIS CHEMINĖMIS MEDŽIAGOMIS,2012 m. balandžio 25 d. Nr. VA-P-20-2-5 3. Impact Assessment of Natural Gas Production in the New York City Water Supply Watershed, Final Impact Assessment Report, December 22, 2009 4. Support to the identification of potential risks for the environment and human health arising from hydrocarbons operations involving hydraulic fracturing in Europe, Report for European Commission, DG Environment, AEA/R/ED57281, Issue Number 11, Date 28/05/2012 5. DIRECTORATE GENERAL FOR INTERNAL POLICIES, POLICY DEPARTMENT A: ECONOMIC AND SCIENTIFIC POLICY. Impacts of shale gas and shale oil extraction on the environment and on human health, IP/A/ENVI/ST/2011-07 June 2011 PE 464.425 6. TOXICOLOGICAL & CHEMICAL REVIEW, EXPLORATION AND EXPLOITATION OF SHALE GAS AND SHALE OIL (PARENT-ROCK HYDROCARBON) BY FRACKING, (New Edition, September 2012), TOXICOLOGY-CHEMISTRY ASSOCIATION, MDA 10, 206 Quai de Valmy, 75010 PARIS 7. Study of the Potential Impacts of Hydraulic Fracturing on Drinking Water Resources, PROGRESS REPORT, US Environmental Protection Agency, Office of Research and Development, December 2012 EPA/601/R-12/011 8. ÉTUDE DE FAISABILITÉ, d’un rapport relatif aux « Techniques alternatives à la fracturation hydraulique pour l’exploration et l’exploitation des gaz de schiste » Office parlementaire d’évaluation des choix scientifiques et technologiques, Paris le14 novembre 2012 9. UNEP Global Environmental Alert Service (GEAS) Thematic Focus: Resource Efficiency, Harmful Substances and Hazardous Waste, Gas fracking: can we safely squeeze the rocks? November 2012 10. Public Health Considerations of the Draft Supplemental Generic Environmental Impact Statement, Physicians Scientists & Engineers for Healthy Energy (PSE), 11 Jan 2012 11. Unconventional Gas - Potential Energy Market Impacts in the European Union, EC JRC Scientific and policy reports, 2012 12. Methane Emissions from Natural Gas Systems, Background Paper Prepared for the National Climate Assessment, Reference number 2011-0003, February 25, 2012 13. Methane contamination of drinking water accompanying gas-well drilling and hydraulic fracturing, http://www.pnas.org/content/108/20/8172 14. CHEMICALS USED IN HYDRAULIC FRACTURING, UNITED STATES HOUSE OF REPRESENTATIVES,COMMITTEE ON ENERGY AND COMMERCE, MINORITY STAFF, APRIL 2011 15. Study of the Potential Impacts of Hydraulic Fracturing on Drinking Water Resources, PROGRESS REPORT, U.S. Environmental Protection Agency Office of Research and Development January 3-4, 2013 16. Can unconventional fuels usher in a new era of energy abundance ? David Hughes, POST CARBON INSTITUTE, FEB 2013[/i] [b]Kreipimosi autoriai:[/b] prof. Viktoras Doroševas Vytautas Girdzijauskas, Lietuvos žmogaus teisių asociacija doc. dr. Jonas Jasaitis prof. dr. Gediminas Merkys signataras Romualdas Ozolas doc. dr. Jolanta Solnyškinienė Liutauras Stoškus, Aplinkosaugos asociacija Vytautas Švanys, naftos gavybos inžinierius Robertas Didžiūnaitis, Jungtinis Demokratinis Judėjimas

Reikalavimas profesorių, habilituotą daktarą Andrių Narbekovą – kompetentingą bioetikos, bioteisės, šeimotyros specialistą – kuo greičiau vėl kviesti į LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžius

Grupė "Už gyvybę". Adresuota: LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui Valentinui Stundžiui, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Dangutei Mikutienei, TS-LKD seniūnui Andriui Kubiliui

Mes, šią peticiją pasirašiusieji Lietuvos Respublikos piliečiai, reikalaujame, kad profesorius, habilituotas daktaras Andrius Narbekovas kuo greičiau būtų vėl kviečiamas į LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdžius. Prof. kun. A. Narbekovas – kompetentingas bioetikos, bioteisės, šeimotyros specialistas – turi atstovauti visuomenės interesams SRK, kur sprendžiami gyvybės apsaugos (nuo jos pradžios iki natūralios mirties) klausimai. Tai itin svarbu visuomenei ir tautos išlikimui. Manome, kad prof. kun. A. Narbekovas nepagrįstai pašalintas iš SRK posėdžių, siekiant nutildyti visuomenės atstovą ir atsikratyti žmogumi, išreiškiančiu argumentuotą gyvybės kultūrą ginantį požiūrį. Jis pateikė gydytojams ginekologams V. M. Čigriejienei ir A. Matului nemalonius faktus, todėl šie sukėlė sąmyšį SRK posėdžio metu. Dalis SRK posėdžio dalyvių po [i]Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos[/i] įstatymo projekto svarstymo per žiniasklaidą viešai apkaltino prof. kun. A. Narbekovą vartojus „itin šlykščią retoriką“ ir „siautėjus“ posėdžio metu. Emocijoms pasidavę parlamentarai nusprendė nebekviesti prof. kun. A. Narbekovo į komiteto posėdžius [url=http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skandalas-seime-kunigas-del-abortu-izeidinejo-seimo-nare.d?id=63509668](1)[/url]. Šio atviro posėdžio garso įrašą nutarė įslaptinti, kad visuomenė nesužinotų to, kas vyko posėdyje. Klausant vėliau paviešintą posėdžio garso įrašą, galima išgirsti ramią ir dalykišką prof. kun. A. Narbekovo kalbą jo pasisakymui skirtu laiku. Kaip gydytojas jis pasakojo apie baisias aborto procedūros detales, kurias jis matė būdamas medicinos studentas, kai prof. V. M. Čigriejienė mokė atlikti abortą [url=http://www.propatria.lt/2014/01/vaizdo-irasas-irodo-seimo-nare-v-m.html?fb_action_ids=418545598277876&fb_action_types=og.likes&fb_ref=.UswwEtAmXrE.like&fb_source=other_multiline&action_object_map=%5B717033211655223%5D&action_type_map=%5B%22og.likes%22%5D&action_ref_map=%5B%22.UswwEtAmXrE.like%22%5D&m=1](2)[/url]. Seimo narės prof. V. M. Čigriejienės reakcija posėdžio metu buvo neadekvati, po jo viešai apkaltino prof. kun. A. Narbekovą melu ir šmeižtu. Ji teigė, jog nemokė studentų atlikti aborto [url=http://lzinios.lt/lzinios/169505](3)[/url], tačiau internete kiekvienam prieinami vaizdo ir garso įrašai [url=http://www.ekspertai.eu/vaizdo-irasas-irodoseimo-nare-vmcigriejiene-melavovideo/](4)[/url] rodo, jog prof. kun. A. Narbekovas kalbėjo tiesą. Profesoriaus, habilituoto daktaro Andriaus Narbekovo pasiekimai, suteikiantys teisę būti įvairiapusiškai kompetentingu patarėju SRK posėdžiuose: - Išsilavinimas: Kauno medicinos institutas, klinikinė ordinatūra (1990), Kauno Tarpdiecezinė Kunigų seminarija, teologijos bakalauro studijos (1993), Romos Laterano Universiteto Jono Pauliaus II „Šeimos ir santuokos studijos“ instituto Vašingtono filiale (1998). - Gydytojo (chirurgo) profesinė veikla (1984-1990 m.) - Lietuvos bioetikos komiteto prie Lietuvos Sveikatos Apsaugos Ministerijos narys-ekspertas. - Lietuvos Kultūrinės Psichiatrijos Asociacijos valdybos narys. - Mokslinės monografijos, 2 vadovėlių (patvirtintų LR Švietimo ir mokslo ministerijos), 4 metodinių priemonių aukštosioms mokykloms, 15 tarptautinių ir respublikos mokslo straipsnių (recenzuojamuose mokslo leidiniuose), tarptautinių ir respublikos mokslo konferencijų pranešimų autorius ar bendraautorius. - Dėstomi dalykai bakalauro ir magistro studijose: Bioetika, Moralės teologija, Šeimos krizių tipologija, Biomedicininė etika, Šeimos sveikata ir krikščioniška moralė. - Nuo 2004 m. iki šiol yra VDU Teologijos katedros vedėjas ir nuo 2005 m. iki šiol – VDU Santuokos ir šeimos studijų centro direktorius. Taip pat dėsto M. Riomerio universitete, Vilniaus kunigų seminarijoje. - Turi Lietuvos Katalikų Bažnyčios Vyskupų konferencijos įgaliojimą atstovauti jų pozicijai bioetikos klausimais, o visų Lietuvos krikščioniškų Bažnyčių yra įgaliotas pasisakyti abortų klausimu.

Asmeniniai Leidimai Tamsintiems Priekiniams Stiklams

Deividas Vaivada. Adresuota: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos

Žmonės pasirašę šią peticiją sutinka: Kad būtų priimtas įstatymas, leidžiantis vairuotojams įsigyti Asmeninį Leidimą (Toliau: AL) vairuoti transporto priemonę, kurioje priekinio stiklo ir priekinių šoninių stiklų šviesos pralaidumo rodiklis mažesnis nei 70%. (t.y. iki 15% šviesos pralaidumo) AL galėtu įsigyti tik vairuotojai: Kurie turi 2 metų vairavimo patirtį, Kurie per paskutinius 12 mėnesių nesukėlė auto įvykio, Kurie per paskutinius 12 mėnesių nebuvo nubausti už transporto priemonės vairavimą neblaivus. AL kaina: Fiziniams asmenims: 70 eurų / metams Valstybės Tarnautojams: Nemokamai AL ypatumai: Vairuotojas įsigijęs AL galėtų vairuoti bet kurią transporto priemonę, kurioje priekinis stiklas ar/ir priekiniai šoniniai stiklai tamsinti plėvele ar tonuoti cheminiu būdu iki 85% (15% šviesos pralaidumo). AL ir TA (Techninė Apžiūra): Transporto priemonė yra techniškai netvarkinga jei priekinio stiklo ir/ar priekinių stiklų šviesos pralaidumo rodiklis mažesnis nei 70% ir jei Transporto priemonės savininkas neturi AL. Bet jei Transporto priemonės savininkas turi AL - tai tokia transporto priemonė yra tvarkinga ir TA talone įrašoma, kad šią transporto priemonę galima vairuoti tik asmenims su AL. (Taip pat šį informaciją talpinama į duom. bazę, kuria galėtų naudotis Kelių Policija) Vairavimas Be AL: Jei transporto priemone numatyta vairuoti su AL, o vairuotojas AL neturi - tai užtrauktų baudą nuo 85 eu iki 150 eu. Pakartotinis nusižengimas - nuo 175 eu iki 290 eu su apribojimu 1 metams AL įsigijimui. AL konfiskavimas: Jei vairuotojas sukelia auto įvykį ar vairuoja neblaivus - tai jo AL gali būti konfiskuotas. Įstatymo privalumai: Padidins Valstybės Biudžetą, Sumažins nelegaliai tamsintų automobilių stiklų skaičių, Sumažins korupciją keliuose, Sumažins vairuotojų pasipiktinimą, Suteiks automobilių savininkams labai gerą būdą apsaugoti savo turtą, sveikatą ir privatumą.

Dėl mokytojos Loretos Raudytės likimo Žemaitės gimnazijoje

Gabija Būtaitė. Adresuota: Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Telšių rajono savivaldybė

Loreta Raudytė dirba Žemaitės gimnazijoje jau 20 metų. Per visus šiuos metus nebuvo kilę jokių incidentų, mokytoja su mokiniais diskutuodavo įvairiomis temomis ir leisdavo pareikšti savo nuomonę. Didžioji dalis Žemaitės gimnazijos mokinių apibūdina šią mokytoją kaip pačią geriausią ir nuoširdžiausią mokykloje. Informacija apie homoseksualumą, kuri buvo paskleista dešimtokų pamokoje - didžiausia, tačiau vienintelė mokytojos klaida per visą jos mokytojavimo istoriją. Mes šios mokytojos neteisiname, tačiau manome, kad dėl nesusipratimo kalčiausia ta organizacija, kuri leido platinti lankstinukus su nepatikrinta ir netikslia informacija, kuri galbūt ir suklaidino mokytoją.Taip pat pastebime, kad katalikų bažnyčioje homoseksualumas yra vis dar laikomas nuodėme, todėl mokytoja turėjo teisę tikybos pamokoje išreikšti bažnyčios poziciją, tik galbūt pasirinkti daug švelnesnį šios pozicijos pristatymo būdą. Manome, kad dėl šios klaidos mokytoja neturėtų būti pašalinta iš darbo ir jai šioje demokratinėje visuomenėje turėtų būti palikta galimybė pasitaisyti ir pasimokyti iš savo klaidų. Mokytojos atleidimas Žemaitės gimnazijos mokinių bendruomenei būtų skaudus praradimas. Todėl pasisakome prieš jį.

LSU DARBUOTOJŲ PAREIŠKIMAS DĖL LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETO NAIKINIMO

Lietuvos sporto universitetas. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR švietimo ir mokslo ministerija

Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, kreipiamės į Lietuvos valstybės vadovus ir socialinei, ekonominei bei kultūrinei pažangai neabejingus žmones. Kreipiamės, nes jaučiame moralinę ir akademinę atsakomybę už visos Lietuvos ir visų amžiaus grupių žmonių gyvenimo gerovės plėtrą per sportą ir fizinį ugdymą, fizinį aktyvumą ir rekreaciją. Kreipiamės, nes esame įsipareigoję tęsti tradicijas tų Lietuvos sporto universiteto kūrėjų, kurie negailėjo pastangų, kad jau daugiau kaip aštuonis dešimtmečius ši institucija būtų svarbus sporto mokslo centras ir kūno kultūros bei sporto vertybių, tradicijų puoselėtoja, tinkamai tarnaujanti Lietuvos žmonėms. Daugybė įžymių mokslininkų, pasaulyje garsių trenerių, mokytojų ir visuomenės veikėjų baigė šį universitetą. Nemažai Lietuvos sporto universiteto auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionais bei prizininkais. Tarp jų – Europos bokso čempionas A. Šocikas, olimpinio aukso medalio laimėtojas ir pasaulio čempionas krepšininkas M. Paulauskas, olimpinių žaidynių laimėtojai krepšininkai V. Chomičius, R. Kurtinaitis, disko metikas V. Alekna, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojai bei prizininkai – lengvaatletė A. Skujytė, irkluotoja D. Vištartaitė-Karalienė, disko metikas A. Gudžius ir kt. Jais didžiavomės, didžiuojamės ir didžiuosimės, jie yra ne vienos kartos žmonių gyvenimo idealas. Kreipiamės, nes mus tą daryti įpareigoja ir 1000 metų brandinta Europos universitetų darnios plėtros išmintis. Jos esmė – universitetų mokslo ir studijų naujų, išskirtinių idėjų kūrimas, patikrinimas ir pritaikymas turi būti nepriklausomas nuo bet kokios politinės ideologijos ar ekonominės galios. Tai labai aiškiai teigiama didžiojoje Europos universitetų chartijoje, kuri yra mažo ar didelio universiteto, studento ar dėstytojo, rektoriaus ar administracijos darbuotojo, politiko ar piliečio elgsenos standartas. Jau daugybę metų žmonija supranta, kad universitetų autonomija priimant ne tik mokslo, studijų plėtros, bet ir valdymo sprendimus – stipriausias gero mokslo tarnavimo žmonėms garantas. Mums sunku patikėti, kad Lietuvos sporto universitetas, jau nuo 1934 metų palaikomas Lietuvos valstybės vadovų ir šalies žmonių bei rodantis tobulėjimo pastangas ir realią kaitą, dabar prarastų valstybės vadovų pasitikėjimą ir būtų naikinamas, o ne toliau tobulinamas ir puoselėjamas. Neįsivaizduojame, kad be Lietuvos sporto universiteto galima siekti dar aukštesnių sporto mokslo ir studijų standartų, kurie svarbūs ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visai šalies visuomenei. Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, prašome Lietuvos valstybės vadovų ir visų šalies žmonių įsiklausyti į pagrindinį mūsų argumentą – LSU panaikinimas ar prijungimas prie kito „didelio“, su sporto vertybėmis nesusijusio universiteto neabejotinai sulėtins visų sporto ir fizinio ugdymo, fizinio aktyvumo ir rekreacijos mokslo pasiekimų sklaidą Lietuvos žmonėms. Remdamiesi pasaulio universitetų patirtimi teigiame, kad Lietuvos sporto universitetą prijungus prie kito „didelio“ universiteto sunku tikėtis, jog išliks sporto mokslo ir sporto studijų Lietuvai reikalinga apimtis, pavyzdžiui, daugiau kaip 30 sporto šakų trenerių rengimas. Pasaulio patirtis rodo, kad tik sporto universitetuose yra rengiami sporto treneriai, o klasikinių universitetų fakultetuose plėtojamas bendrasis sporto mokslas, nesigilinant į sporto šakas. Kitaip tariant, nebus LSU, nebus ir atskirų sporto šakų trenerių. Tai būtų milžiniška žala sporto plėtrai Lietuvoje. Beveik visos pažangios Europos šalys – Norvegija, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Lenkija, Latvija ir kt. – turi sporto universitetus. Neteko girdėti apie Europoje naikinamus sporto universitetus, o kad jie steigiami ir plėtojami – pavyzdžių labai daug. Deja, Lietuvoje skubotai jungiant universitetus gali būti išsklaidytas sporto mokslo potencialas, prarasta ilgalaikėmis tradicijomis ir šiuolaikiniu mokslu grįsta trenerių, kitų sporto bei su juo susijusių specialistų rengimo sistema. Tai greitai pajustų visa šalies visuomenė. Jei būtų panaikintas LSU, neabejotinai sportui talentingas jaunimas papildytų ir taip gausias emigrantų gretas. Dabar kaip niekad itin svarbios sporto, judesių ir fizinio aktyvumo mokslo vertybės. Tai gana jauno mokslo vertybės, kurias stengiamasi labai subtiliai „auginti“. Štai kodėl tam labai gerai tarnauja laisvi nepriklausomi nuo kitų „senų mokslų“ sporto universitetai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad sportas ir fizinis aktyvumas stiprina ne tik žmogaus kūno, bet ir proto, jausmų / emocijų sveikatą, gerina žmonių savijautą ir sutaupo apie 10 proc. gydymui skirtų lėšų. Nepaisant pasaulio mokslininkų įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra svarbus žmogaus gerovės garantas, daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, žmonių fizinis aktyvumas yra nepakankamas (tik apie 10 proc. žmonių yra pakankamai fiziškai aktyvūs). Todėl Europos ir pasaulio šalys susirūpino sporto ir fizinio aktyvumo plėtra, o šių šalių sporto universitetai yra ne tik gerbiami, bet ir puoselėjami. Taigi dabar Lietuvai ypač reikalingas sporto universitetas. LSU darbuotojai, gerbdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangas siekti studijų ir mokslo kokybės, reiškia susirūpinimą, kad „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonėse“ siūloma „reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto“, o „plėtoti specializuotas menų aukštąsias mokyklas – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus dailės akademiją“. Lietuvos sporto universiteto darbuotojams visiškai nesuprantama, kodėl ignoruojama šaliai svarbi sporto mokslo plėtra. LSU darbuotojai yra ypač susirūpinę Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu reorganizuoti LSU jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kai tuo tarpu dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto pasiūlymų yra aiškiai nurodyta steigti struktūrinius padalinius / centrus. LSU darbuotojai mano, kad LSU sporto mokslo potencialas gali būti išskaidytas įvairiuose LSMU padaliniuose. O tai reikštų sporto mokslo išnykimą. LSU darbuotojai nerimauja dėl ŠMM chaotiškų neapgalvotų veiksmų, pavyzdžiui, prieš kelias dienas „Kaune buvo kuriamas vienas universitetas“, dabar pateikiamas kitas optimizavimo planas. Be to, LSU Taryba ir Senatas yra įsteigę derybinę grupę, kuri ieško glaudesnio bendradarbiavimo ir su kitais Kauno universitetais. Anot tarptautinių MOSTA ekspertų išvadų, LSU mokslingumas yra tarp pačių geriausių Lietuvos universitetų, LSU studijų programos yra ir rentabilios, ir patrauklios. Mūsų universitete sukuriama daugiau negu 90 proc. Lietuvos sporto mokslo produkcijos, kurios kiekis ir kokybė reikšmingai išaugo per pastaruosius 10 metų. Šiuo metu LSU studijų programos yra akredituotos, o studijų programa „Treniravimo sistemos“ patenka į 10 pasirenkamiausių studijų sąrašą. Lietuvos sporto universitetas siekia likti autonomišku sporto universitetu, kuriame būtų konsoliduotas visos Lietuvos sporto mokslo ir studijų potencialas. Šį siekį palaiko Universiteto darbuotojai ir daugybė LSU socialinių partnerių. Šiuo pareiškimu nepritariame skubotiems ir neskaidriems Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmams rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas, vengiant dialogo su universitetais ir visiškai neatsižvelgiant į socialinių partnerių lūkesčius. Kviečiame visus Lietuvos pažangai neabejingus žmones pasirašyti šį pareiškimą. Jei ir nebus lemta, kad būtumėme išgirsti, kartu su Jumis būsime atlikę vieną iš svarbiausių pilietinių pareigų – netylėjome ir apmąstę parodėme pažangesnį, mūsų nuomone, šiam laikmečiui sporto ir sporto mokslo plėtros kelią.

VšĮ Penkta Koja. Jonavos skyriaus gelbėjimas

Ieva. Adresuota: Jonavos rajono savivaldybė

VšĮ Penkta Koja. Jonavos skyrius PRIEGLAUDA UŽSIDARO!!! Padėkite išgelbėti prieglaudos gyvūnus! Su dideliu liūdesiu turime pranešti, kad nuo šiol mūsų Jonavoje nebebus. Jau ne vienerius metus gelbėjome Jonavos beglobius ir iš tiesų pasiekėme gerų rezultatų. Tačiau atėjo metas, kai turime užleisti vietą „kolegoms“ UAB „Nuaras“. Prieglaudos turimos patalpos, priklauso Jonavos rajono savivaldybei ir jos yra ketinamos griauti. Tai reiškia, kad beglobiai gyvūnėliai yra metami laukan.. vėl.. Viena kartą "šeimininkų", antrą kartą biurokratijos.. Žmonės nelikite abejingi ir pasirašykite peticiją, parodykime rajono valdžios atstovams, kad mus rūpi gyvūnų ateitis ir prašykime, kad bent paliktų patalpas ar suteiktų naujas. Jei tau rūpi gyvūnas, neleisk jam likti be namų VĖL. Mums kaip niekada reikia jūsų pagalbos. Vieni tikrai nesugebėsim. Tik ne šį kartą.

Peticija dėl V. Garasto atsistatydinimo iš LKF vadovo pareigų

Viačeslavas Palkevičius. Adresuota: Lietuvos krepšinio federacijos

Gerb. Vladai Garastai, Ši peticija yra oficialus Lietuvos piliečių kreipimasis į Jus, kaip į asmenį, atsakingą už Lietuvos antrosios „religijos“ praeitį, dabartį bei ateitį. Būdami aktyvios pilietinės visuomenės nariais manome, kad pastaruoju metu vykstantis konfliktas, dėl Jūsų pasakytų ir dienraštyje „Kauno diena“ 2008 m. spalio mėn. 25 dieną išspausdintų nekorektiškų citatų krepšinio klubo „Žalgiris“ afroamerikiečių atstovų atžvilgiu, sumenkino ne tik Lietuvos krepšinio, bet ir visos Lietuvos įvaizdį tarptautinėje visuomenėje. Gerbdami Jus bei dėkodami už daugybę Lietuvai svarbių „oranžinio kamuolio“ žygdarbių, manome, jog turėtumėte prisiimti visą atsakomybę dėl viešai pareikšto rasistinio pareiškimo ir garbingai atsistatydinti iš Lietuvos krepšinio federacijos vadovo pareigų. Manome, kad tik tokiu atveju būsite įrašytas į Lietuvos krepšinio istoriją, kaip žmogus, išpažįstantis gilias moralines vertybes ir besirūpinantis ne tik savo, bet ir visos šalies interesais. Pagarbiai, Lietuvos piliečiai [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=155]Peticijos aptarimas[/url]

Peticija dėl situacijos Lietuvos keliuose

Vsi neformaliojo svietimo Debatu centras. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Lietuvoje per metus eismo įvykiuose žūsta apie 800 žmonių, įvyksta apie 6000 avarijų ir padaroma daugiau kaip 1,5 mlrd. litų nuostolių. Deja, šie skaičiai vis didėja. Nors 2007 m. atsakingos institucijos rodė pastangas gerinti situaciją (pavyzdžiui, buvo inicijuojamos socialinės akcijos ir reklamos; Vyriausybės prašymu Seimas skubos tvarka svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas ir nustatė griežtesnes administracines bausmes pažeidėjams), tačiau, mūsų manymu, esamų priemonių sėkmingai kovai prieš karą keliuose nepakanka. Mes, jaunieji Lietuvos piliečiai, esame sukrėsti dabartinės situacijos ir raginame atsakingas LR institucijas imtis atitinkamų veiksmų. Siūlome aktyviau vykdyti edukacines ir prevencines programas, organizuojant pilietines akcijas, tobulinant švietimo įstaigų veiklą bei įtraukiant aktyvų jaunimą į problemų sprendimą. Taip pat skatiname ne tik sugriežtinti administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir kuo greičiau patobulinti Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį Kodeksą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už sunkias pasekmes sukėlusias avarijas, kurios įvyksta dėl itin šiurkščių eismo saugumo pažeidimų. Pirmiausia tikimės deramos Seimo reakcijos į nelaimes keliuose, kurias sukelia neblaivūs vairuotojai, ir griežtesnių bausmių už tokio pobūdžio nusikaltimus. Kviečiame nelikti abejingus šiai problemai ir prisidėti gelbstint žmonių gyvybes. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=27]Peticijos aptarimas[/url]

Ne kylančiom seimo narių algoms

Gytis B.. Adresuota: Lietuvos vyriausybė

Peticija prieš Lietuvos seimo nariu algos didinimą . Situacija Lietuvoje blogėja , visos lengvatos panaikinamos , o algas seimūnai pasikelia dvigubai , tai tegu ir jie kartu padeda spręst ekonominę situaciją , tegu gauna vidutinę algą kol viskas pradės gerėt .