Geriausios 6 psl.
Neteisinga PSD draudimo tvarka
Mielieji Broliai ir Seserys, Laikas vienytis prieš neteisingą Lietuvos valstybės sukurtą apmokestinimą. Kodėl turėtume mokėti už orą? Kaip visi žinome iš mamų, tėčių, draugų arba DELFI- mums reikės susimokėti PSD- Privalomąjį Sveikatos Draudimą. Tačiau ta pati Lietuvos valstybė nepasiruošė atitinkamai informuoti Lietuvos piliečių apie jų vykdomą veiklą. Taip pat, tai labiausiai paliečia piliečius gyvenančius užsienio valstybėse. Ko nepadarė Lietuvos valstybė: 1. Nepateikė atitinkamai aiškiai suprantamos informacijos. Kodėl Lietuvos piliečiai nėra informuojami apie tokius mokesčius laiškais, skambučiais ar kitokiomis informacijos priemonėmis? Kodėl yra išleisti milžiniški pinigai sukurti asmens tapatybės kortelėms su prisijungimo duomenimis tam, kad asmuo prisijungtų prie E-vartų ir ten nebūtų jokios informacijos apie valstybės vykdomą PSD išmokėjimų veiklą? Kodėl nėra alternatyviai pasinaudota pašto paslaugomis ir laiškai atsiųsti arba į deklaruotą adresą Lietuvoje arba užsienyje? Kodėl nėra susisiekiama su užsienio ambasadomis, o jie su toje valstybėje gyvenančiais piliečiais? Taip pat, jeigu vis dėlto kai žmogus pateikia užklausą Sodrai ar kitoms įstaigoms yra atsiunčiami įstatymai su neaiškiomis nuorodomis į teisės aktus? 2. Valstybė leido Sodrai nustatyti terminus, kurie neatitinka žmonių galimybių ir realybės. Valstybė neatstovauja savo žmonių interesų, kurie gyvena užsienyje. Valstybė neapskaičiavo biurokratinio aparato veikimo trukmės, kas neatitinka realybės. Taigi, darbuotojai, studentai gyvenantys užsienyje be gerai pateiktos informacijos gali atsidurti absurdiškoje situacijoje kai išsiaiškinti PSD procesus trunka ilgiau negu duotas terminas. Kadangi vien pateikus užklausas į valstybės institucijas trukmė gauti atsakymą yra 5 dienos. Taip pat, neatsižvelgiama į tai, kad susitvarkyti dokumentus iš įvairių institucijų užsienyje užtrunka laiko, o ir deadlin'ą tokiu būdų gali prašvilpti bet kas- kas taip pat neatitinka realybės jeigu informacija nėra pateikta konstruktyviai ir skaidriai. 3. Valstybė negali prašyti pinigų žmonių, kurie nesinaudojo tomis paslaugomis ir nemokėjo toje valstybėje mokesčių. Valstybė neskyrė įpatingų sąlygų žmonėms, kurie Lietuvoje negyvena! Taigi, piliečiai, vienykimes, nes su šia peticija mes norime išsireikalauti, kad Valstybė persvarstytų savo poelgius ir kad tai turėtų būti svarstoma netgi ES lygmenyje kadangi čia yra visiška neteisybė. Šis valstybės poelgis nulėmė labai aštrią audrą žiniasklaidoje, kuri neramina visuomenę ir gąsdina jos piliečius. Taigi, ar valstybė mums ar mes valstybėj?
Prieš mokslo metų ilginimą
Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijai Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei PETICIJA Prieš mokslo metų ilginimą Pasirašydami šią peticiją, išreiškiame nepasitenkinimą Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos noru ilginti mokslo metus, o tuo pačiu ir trumpinti atostogas. Manome, kad tai nėra priemonė gerinti mokymosi rezultatus ir geresnius pažymius. Abejonių kelia ŠM ministerijos teiginys: “Lietuva nelyderiauja pagal mokinių pasiekimus tarp geriausiųjų šalių”. Ar tai yra argumentas/pretekstas, kodėl reikėtų ilginti mokslo metus? Ar jūs bandote mumis rungtis tarpusavy, tarp šalių? Auginkime ne robotus, o žmones. Tuo pačiu abejojame, kad pratęsus mokslo metų trukmę, mokymosi kokybės kreivė kils. Veikiau tik kris. (Kaip pavyzdį galima imti Jungtinę Karalystę, kurioje mokymosi metai ilgesni, bet motyvacija mokytis dingsta žymiai ankščiau). Jei “mokymosi kokybė” – kertinis klausimas, tada verčiau prašome atsižvelgti kaip ir ko yra mokomi mokiniai, o ne skaičiuoti mokymosi dienas. Prašome dar sykį apsvarstyti sprendimą. Ačiū!
Už Kauno centrinį paštą
Stebėdami ilgus metus trunkantį AB “Lietuvos paštas” neveiksnumą ir aplaidų požiūrį į nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektą - 1932 m. Felikso Vizbaro projektuotus Kauno centrinio pašto rūmus (unikalus kodas 1133), Matydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atitinkamų ministerijų ir Kauno miesto savivaldybės politikų abejingumą, Nelikdami abejingi dėl pastarųjų įvykių nenaudojamose Kauno centrinio pašto patalpose, kuomet dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio jos buvo užtvindytos, taip keliant grėsmę pastatui ir jo vertingosioms savybėms, Reaguodami į šimtmetį menančio kultūros paveldo dabartinę būklę ir visuomenės lūkesčius dėl šio pastato ateities, Suvokdami Kauno centrinio pašto tarptautinę vertę, pelnius Europos paveldo ženklą ir siekiant patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, RAGINAME ir PRAŠOME AB “Lietuvos paštą”, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Kultūros ir Susisiekimo ministerijas, Kultūros paveldo departamentą, Kauno miesto savivaldybę ir kitas atsakingas institucijas imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms.
Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.
Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.
Pripažinti asmeninio kanapių naudojimo dekriminalizaciją
Peticiją pasirašančių piliečių nuomone, šiuo metu asmeninis kanapių naudojimas yra pakankamai apibrėžtas Administracinių Nusižengimų Kodekse: 340 straipsnis. Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 71 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo 1. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Kadangi kanapių auginimas užtraukia administracinę atsakomybę, jų vartojimas be gydytojo paskyrimo - taip pat, ir turint omenyje, jog nedisponuojant, t.y. neturint kanapių, pastarųjų vartoti yra fiziškai neįmanoma, nėra racionalaus pagrindo asmeniniam naudojimui skirtų kanapių laikymą papildomai traktuoti kaip baudžiamąjį nusižengimą aprašytą baudžiamojo kodekso 259-ame straipsnyje "Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti". Šia peticija reikalaujama, kad adresatai de facto laikytųsi tarnybinės pozicijos, t.y. žemesnėms grandims nuleistų įpareigojimus traktuoti, jog asmeninis kanapių naudojimas, t.y. jų auginimas, turėjimas, neturint tikslo platinti kitiems asmenims ir jų vartojimas, neskatinant kitų asmenų vartoti, yra administraciniai nusižengimai, o su platinimu, šešėline ekonomika ir organizuotu nusikalstamumu susijusį kanapių naudojimą ir toliau traktuotų kaip kriminalizuotą ir už jį taikytų tik baudžiamąją atsakomybę.
Peticija dėl vilkų sumedžiojimo limitų
„Baltijos vilko“ atstovai manipuliuoja žmonių emocijomis skelbdami trijų metų senumo apskaitos duomenis ir gąsdindami, kad ūkininkai ir medžiotojai nori išnaikinti vilkus. Tai yra bjaurus melas!!! Mes pasisakome tik už protingą populiacijos kontrolę, kad būtų stabdomas spartus vilkų skaičiaus augimas. Dar vienas platinamas melas – kad dėl iškirstų miškų ir neva dėl iššaudytų žvėrių vilkai neturi kur gyventi ir kuo maitintis. Yra atvirkščiai – dėl didėjančio kirtaviečių ploto gausėja kanopinių populiacijos, nes atželiančiose kirtavietėse stirnoms, elniams gausu maisto: medelių ūglių ir žolės. Vilkai gyvena ir veisiasi ne ten, kur yra slėptuvės, o ten, kur yra maisto, be to, natūralių priešų Lietuvoje jie neturi. Pagal šiais metais vykdytą, aplinkos apsaugos ministerijos užsakytą ir naujais metodais pagrįstą vilkų apskaitą, suskaičiuota, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 900 vilkų. Šį didelį skaičių patvirtina dažnai, net dienos metu matomi vilkai, išpuoliai vietovėse, kur jų nebuvo jau nuo pokario laikų. Vilkai kaimo gyventojo kieme, gyvenvietėse, vilkai, dienomis ir naktimis pjaunantys gyvulius, vilkai prie dirbančių traktorių, vilkai, nešantys iš būdų šunis. Vilkai visur, tik ne miške, pamiršę savo natūralią sanitarų paskirtį – reguliuoti ekosistemą. Kaimo žmonės gyvena baimėje ne tik dėl draskomų gyvulių, šunų bet ir dėl savo vaikų. „Baltijos vilko“ siūlomos gyvulių apsaugos priemonės yra neveiksmingos, niekinės, techniškai sunkiai įgyvendinamos. Yra ūkininkų, kurie bandė taikyti rekomenduojamas apsaugas, tačiau vilkai jas įveikė, išpjovė gyvulius. Aplinkos apsaugos ministerija, atsižvelgusi į mokslininkų skaičiavimus ir rekomendacijas, priėmė sprendimą didinti vilkų medžioklės kvotą iki 110 vilkų. Manome, kad turi būti atsižvelgta į medžioklės sezono trukmę bei vilkų sumedžiojimo limitas tūrėtų būti didinamas ne mažiau kaip iki 180 individų. Norime atkreipti dėmesį, kad mūsų kaimynai Latviai per sezoną medžioją apie 400 vilkų, Baltarusiai apie 1000 vilkų ir vis vien tose šalyse gyvena didelė vilkų populiacija.
Vaikų reabilitacijos naikinimui Vilniaus mieste - ne!
Baigėsi 2014-ieji - vaikų sveikatos metai. Ar su jais baigėsi ir rūpinimasis vaikų sveikata? 2015.01.29 d. viešai paskelbta, kad naikinamas sanatorijos “Pušyno kelias” vaikų reabilitacijos skyrius (http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=67033966, http://www.ekspertai.eu/po-prezidentes-ispejimo-ministre-rsalaseviciute-nusprende-atliktikosmetini-perstumdyma82594/. Mes, žemiau pasirašiusieji, griežtai pasisakome prieš bet kokius politinius sprendimus, sandorius ar veiksmus vaikų sveikatos, gydymo galimybių sąskaita. Todėl reikalaujame, kad nebūtų naikinamas vienintelis Vilniaus regione vaikų reabilitacijos centras, esantis sostinės Baltupių rajone, Pušyno kelias 27.
Dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos neteisėtumo
[b]DĖL SKALŪNŲ ANGLIAVANDENILIŲ IŠGAVIMO LIETUVOJE[/b] Šiuo metu vykdomas beatodairiškas skalūnų angliavandenilių išgavimo, kaip Lietuvos energetinės nepriklausomybės garanto, propagavimas ir žengiami praktiniai žingsniai išgavimo kryptimi kelia daug nerimo, kadangi, užuot siekus objektyvaus galimų šio sprendimo pasekmių mūsų aplinkai bei tautai įvertinimo, apsiribojama menkai arba visai neargumentuotais patikinimais, kad esą nėra ko nerimauti, viskas čia gerai ir saugu. Ypač neramu, kai tokius pareiškimus daro tie, kurių pirmaeilis uždavinys yra rūpinimasis šalies gerove ir saugumu. Priimtas sprendimas vykdyti Lietuvos žemės gelmių turtų atidavimą privačioms įmonėms yra prieštaraujantis pagrindiniam Lietuvos įstatymui – Konstitucijai, kurios 9 str. Nurodo: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. O angliavandenilių išteklių, kurių spėjama vertė - 60 mlrd. litų, net ne pardavimas, o atidavimas privačiam verslo subjektui yra vienas iš didžiausių savo mastu valstybės ūkio klausimų. Tokios svarbos klausimus Konstitucija vienareikšmiškai nurodo spręsti referendumo būdu, vyriausybės ar kitokios institucijos sprendimai, ignoruojantys šią normą, yra antikonstituciniai ir negaliojantys nuo pat pradžių. Lietuvos Konstitucijos 47 str. aiškiai nurodo, kad žemės gelmės priklauso „Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise“. Lietuvos gelmių turtai, teisė juos išgauti ir gauti su išgavimu susijusias pajamas priklauso Lietuvai. Išgavimo pajamos turi būti nukreiptos į ilgalaikę naudą Lietuvai. Kadangi išteklių kiekis ribotas, gavybos apimtys turėtų būti nuosaikios, kad išteklių užtektų ir ateities kartoms. Mes neturime moralinės teisės išnaudoti gelmių turtus ar užteršti gamtą šiandien, tenkindami savo trumpalaikius vartotojiškus poreikius. Todėl neatsinaujinančių gelmių išteklių išgavimo tikslingumas turi būti itin nuodugniai, nešališkai visais atžvilgiais įvertintas. Gelmių turtų išgavimą turi vykdyti tik valstybinis ūkio subjektas. Kad Lietuvoje nėra sukurtų prielaidų, jog žemės gelmių naudojimas būtų organizuojamas tausojančiai bei atsižvelgiant į esamų ir būsimų žmonių kartų interesus dar 2009 metais konstatavo Valstybės Kontrolė, atlikusi žemės gelmių naudojimo auditą. “Auditoriai nustatė, kad Lietuvoje nėra bendros šio [žemės gelmių] valstybinio turto naudojimo strategijos (išskyrus požeminio vandens), todėl neįmanoma tinkamai spręsti valstybei aktualių problemų” (Valstybinio audito ataskaita Žemės gelmių naudojimas, 2009-05-28, Nr. VA-P2-20-3-11, Vilnius). Šiuo metu daugelis įkainių už gelmių išteklių naudojimą yra juokingai menki ir nepagrįsti, o išteklių naudojimas - praktiškai nekontroliuojamas. Ryškiausias tokios vos ne nusikalstamos veiklos atvejis yra Lietuvos naftos, durpių, statybinių medžiagų ir kitų gelmių išteklių eksploatacijos perdavimas privačioms kompanijoms, kuomet resursai beatodairiškai išeikvojami, o nauda atitenka privačiam kapitalui. Skalūnų angliavandenilių gavybos perdavimas bet kuriai privačiai kompanijai būtų tos pačios nusikalstamos veiklos tąsa. Užuot eikvojus dideles lėšas bei laiką propagandai, tame tarpe įtraukiant suinteresuotos pusės – išgavimo įmonių atstovus bei specialistus ir žeminus piliečius, nepriklausomus ekspertus, pagrįstai abejojančius žadamais „aukso kalnais“, turi būti atlikta visapusiška išsami išlaidų - naudos analizė įvertinat visus galimus kaštus (tame tarpe - ir socialinius) bei poveikį kitiems sektoriams. Taip pat būtina atsieti žvalgybos darbus nuo gavybos ir sukurti efektyvius mechanizmus gavybos apimčių reguliavimui, užtikrinančius Lietuvos interesus. Tai turi apimti ne tik angliavandenilius, bet ir visus kitus gamtinius Lietuvos išteklius (miškus, vandenis ir pan.). Tik atlikus žvalgybą ir parengus išsamią studiją galima vertinti išgavimo galimybes bei tikslingumą, supažindinant visuomenę su rezultatais. „Žvelgiant ekonominiu aspektu svarbu, kad dujų išgavimo nauda tektų Lietuvos gyventojams ir įmonėms. Tam turėtų būti steigiama valstybinė gavybos įmonė, kuri pirktų reikalingas technologijas ar paslaugas iš tas technologijas taikančių įmonių. Valstybinės įmonės valdymas būtų Lietuvos valstybės rankose. Taip būtų galima gauti pelną valstybei, kaip tai dabar sėkmingai daro išgaudama naftą Norvegija.“ – teigia ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka. Tokia veikla, kaip skalūnų angliavandenilių žvalgyba ar gavyba bei jos planavimas privalo būti vykdoma laikantis JTO Orhuso konvencijos reikalavimų (reglamentuojančios pagrindines žmogaus teises, įskaitant ir teisę į gyvybę bei teisę gyventi tinkamoje sveikatai bei gerovei aplinkoje) principus, į visus etapus, pradedant planavimu, įtraukiant vietos gyventojus, juos tinkamai informuojant, sudarant visuomenei visas galimybes susipažinti su reikiama informacija, prieš tai atlikus nešališkus poveikio aplinkai vertinimus. Deramas Orhuso konvencijos taikymas skaidriai suderintų gyventojų poreikius, taikytinas technologijas, bei gavybos apimtis, jei tai apskritai būtų įmanoma. Orhuso konvencijos, turinčios tiesioginio įstatymo taikymo galią, nesilaikymas iš esmės pažeidžia žmonių teises, sukelia socialinę įtampą, didina valdžios atotrūkį nuo tautos bei pilietinių neramumų tikimybę. Nėra jokios abejonės, kad vietos bendruomenės kreipsis į teismus, reikalui esant ir į EŽTT dėl žmogaus teisių pažeidimo. Orhuso konvencijos pažeidimai valstybės lygmenyje žemina Lietuvos įvaizdį pasaulio tautų bendruomenėje, sulygindami ją su kitomis žmogaus teisių pažeidimais garsėjančiomis šalimis. Kaip atrodys tokiame fone Lietuva savo pirmininkavimo ES metu? Nepriklausomi nuo naftos ir dujų pramonės mokslininkai hidraulinio skaldymo metodą, taikomą skalūnų angliavandeniliams išgauti, vertina kaip rizikingą, realiai galintį užteršti vandens šaltinius įvairiu mastu tiek gavybos metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Blogiausiu atveju tai sukeltų ekologinę katastrofą, kurios padariniai gamtai, žemės ūkiui ir žmonių gerovei būtų nebepataisomi. „Hidraulinis sluoksnių plėšymas yra nevaldomas ir nekontroliuojamas procesas. Uoliena nuo sukelto slėgio plyšta, atsiverdama ten, kur yra mažiausia uolienų įtampa. Plyšių skaičius ir ilgis taip pat priklauso ne nuo operatoriaus, o nuo uolienos savybių bei tektoninių įtampų, kurios paprastai nėra žinomos. Plyšių ilgis gali būti keliasdešimt metrų, bet gali siekti ir kelis šimtus metrų, t.y. net pasiekti aukščiau esančius vandeningus horizontus.“ – teigia Vytautas Švanys, naftos gavybos inžinierius. Pagal galiojančius Lietuvos įstatymus draudžiamas požeminis cheminių medžiagų laidojimas, o hidraulinio skaldymo metu žemės gelmėse lieka didžiuliai kiekiai chemikalų. Tuo tarpu jau dabar vykdomi eksperimentai, kuriant naujas, ekologiškai švarias, skalūnų angliavandenilių išgavimo technologijas, nenaudojančias hidraulinio skaldymo. Būtų tikslinga palaukti šių efektyvesnių ir švaresnių technologijų, užuot jau dabar naudojant primityvius ir rizikingus metodus, užteršiančius žemės gelmes. Mes neturime teisės rizikuoti. Jokia ekonominė nauda negali atsverti nepataisomai nuniokotos gamtos. 2012 metais atlikta EK studija (Support to the identification of potential risks for the environment and human health arising from hydrocarbons operations involving hydraulic fracturing in Europe ,10 August 2012) patvirtina skalūnų angliavandenilių išgavimo proceso pavojus ir menką, nepakankamą teisinį šios srities reglamentavimą. Panašių išvadų priėjo ir 2009 metais atlikta JAV Niujorko Aplinkosaugos departamento studija (Impact Assessment of Natural Gas Production in the New York City Water Supply Watershed , December 22, 2009), kurioje atsižvelgiama į didelę JAV patirtį šioje srityje. Ši studija teigia, kad per skalūnų sluoksnyje esančius bei naujai suformuotus vertikalius įtrūkimus cheminių medžiagų mišinys gali iš lėto kilti kartu su įvairiomis dujomis (metanu, sieros vandeniliu) į aukščiau esančius vandeningus sluoksnius ir juos užteršti. Egzistuojantys įtrūkimai ir tektoniniai lūžiai veikia kaip kanalai, kuriais didelio slėgio giluminiai sūrymai bei vandenys su panaudotų cheminių medžiagų likučiais gali kilti į viršų, pasiekdami gėlo vandens šaltinius. Netinkamas gręžinių izoliavimas, netinkamas gręžinių uždarymas, masiškai vykdomas hidraulinis skaldymas ir tokios veiklos vykdymas dideliame plote, naudojant tūkstančius gręžinių, gali išplėsti egzistuojančius kanalus ir/arba sukurti naujus. Eksperimentų, atliktų realiomis sąlygomis dėka mokslininkai jau pernai priėjo išvados, kad tik didesnis nei 600 m storio sluoksnis, tikėtina, būtų pakankamas, kad būtų apsisaugota nuo galimo tiesioginio hidraulinio skaldymo skysčio migracijos į geriamo vandens sluoksnius. Aišku su sąlyga, kad toje vietovėje nėra jokių tektoninių lūžių bei įtrūkimų uolienose. Tačiau jokia technologija negali pilnai užtikrinti, kad taip neatsitiks. Kaip teigia žymus Lietuvos hidrogeologas Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Juodkazis, „Nors ir būtų reikalaujama gręžinį užcementuoti ir pan., ilgainiui jis prarastų hermetiškumą ir chemikalų prisotintas techninis vanduo ar dujos patektų į požeminį geriamąjį vandenį“. O 25 metų garantija, kurią viename iš pasisakymų davė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius yra simbolinė, parodanti kad problema išties egzistuotų ir kitos Lietuvoje gyvensiančios ateities kartos švaraus geriamo vandens gali ir nebeturėti. Pasaulyje egzistuoja daugybė pavyzdžių, kai pramonė, veikusi be tinkamo aplinkosauginio reguliavimo, nuniokojo bei užteršė gamtą. Lietuvai nepriimtinas toks scenarijus, kuomet pirma padaroma neatitaisoma žala aplinkai ir visuomenei, o draudimas ar apribojimai priimami post factum. Todėl būtina prieš pradedant bet kokius skalūnų angliavandenilių žvalgymo ir/arba gavybos darbus sukurti reikiamą teisinę aplinką ir tinkamus valstybinės kontrolės mechanizmus. Bet kokiems giluminiams gręžiniams, naudojamiems netradicinių angliavandenilių žvalgybai ir/arba gavybai turi būti privalomas poveikio aplinkai vertinimas ir parengti atitinkami aplinkos taršos ir poveikio visuomenės sveikatai reglamentai, apimantys visus darbų ir technologinių procesų etapus. JAV, turinčių skalūnų angliavandenilių išgavimo patirtį, Aplinkosaugos agentūros duomenys rodo, kad vykdant hidraulinį skaldymą įvyksta įvairaus masto avarijos, kurių metu užteršiamas dirvožemis, upės bei daroma kitokia žala. Vietos gyventojai buriasi į daugiatūkstantines bendruomenes ir savivaldos lygmenyje uždraudžia skalūnų angliavandenilių išgavimą. Puikiausias to pavyzdys – Niujorkas. ES šalyse aktyvūs piliečiai taip pat buriasi į bendruomenes, renka faktus bei mokslinių tyrimų duomenis ir juos viešina. Angliavandenilių išgavimui turi būti taikomi tik saugūs metodai, nekeliantys grėsmės ekosistemai. Taip pat turi būti nustatyta atsakomybė, tame tarpe baudžiamoji, už nusikaltimus gamtai - ekocidą Matant bendrą pasaulio klimato kaitos kontekstą, akivaizdu kad jau artimoje ateityje gėlo ir švaraus vandens ištekliai taps didžiausiu žmonijos turtu, užtikrinančiu jos egzistenciją ir žemės ūkio galimybes aprūpinti maisto produktais. Mums tenka prioritetinės užduotys – neatidėliojant stabdyti klimato kaitą pereinant prie kitokių, tame tarpe vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių, nesukeliančių šiltnamio efekto, išsaugant švarų vandenį, orą bei dirvožemį. Neįveikę šių iššūkių, pasmerksime ateities kartas lėtai agonijai. [b]Primygtinai prašome ypatingo Jūsų dėmesio aplinką tausojančių energijos šaltinių plėtrai, siekiant energijos gamybą priartinti prie vartotojų, stabdant tarpininkų bei monopolijų šioje srityje įsigalėjimą, užuot Lietuvos energetinę nepriklausomybę konstravus tokių rizikingų, aplinkos išteklius eikvojančių projektų pagrindu. Būtina nedelsiant sukurti „Lietuvos žemės gelmių išteklių naudojimo strategiją“, kad žemės gelmių naudojimas būtų organizuojamas tausojančiai bei atsižvelgiant į esamų ir būsimų žmonių kartų interesus. Turi būti užtvirtintas principas, kad išteklių naudojimas teiktų naudą visai valstybei, o ne privačių įmonių savininkams. Įvertinę visus aukščiau išvardintus faktus, konstatuojame, kad dabar vykdomas skalūnų angliavandenilių išteklių perleidimo privačioms įmonėms procesas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, Orhuso konvencijai, Lietuvos kaip valstybės interesams, pažeidžia žmogaus teises, prieštarauja ekonominei logikai, neįvertina EK nustatytų pavojų ir JAV neigiamos patirties, neatsižvelgia į nepriklausomų mokslinių tyrimų rezultatus. Politikai ir valdininkai vykdydami tokią veiklą arba toleruodami ir net skatindami užsienio „ekspertų“ tendencingą informacinę propagandą, kenkia valstybės interesams ir viršija tautos jiems suteiktus įgaliojimus, bei elgiasi galimai nusikalstamai. Aplinkos bei žmonių sveikatos netausojanti hidraulinio skaldymo technologija netradicinių angliavandenilių išgavimui ir žvalgybai turi būti uždrausta nedelsiant. Pradėtas licencijų išdavimo procesas netradicinių angliavandenilių žvalgymo ir išgavimo darbams privalo būti nutrauktas nedelsiant. Ateityje atradus draugiškus aplinkai netradicinių angliavandenilių išgavimo metodus, pirmiausiai atlikus išsamią analizę, įvertinant poveikį gamtai, žmonių sveikatai ir kitoms sritims, sukūrus reikiamą teisinę bazę ir tinkamus valstybinės kontrolės mechanizmus, bus galima sėkmingai išgauti netradicinius angliavandenilius saugiais būdais.[/b] Dokumentų su pateikiama EK, JAV agentūrų užsakymais atliktų bei tebevykdomų studijų bei nepriklausomų studijų medžiaga, su kuria būtina susipažinti atsakingoms institucijoms, sąrašas pateikiamas žemiau. [i]1. VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA, ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMAS 2009 m. gegužės 28 d. Nr. VA-P2-20-3-11 2. VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA, NEIŠNAUDOJAMOS GALIMYBĖS APSAUGOTI VANDENS APLINKĄ NUO TARŠOS PAVOJINGOMIS CHEMINĖMIS MEDŽIAGOMIS,2012 m. balandžio 25 d. Nr. VA-P-20-2-5 3. Impact Assessment of Natural Gas Production in the New York City Water Supply Watershed, Final Impact Assessment Report, December 22, 2009 4. Support to the identification of potential risks for the environment and human health arising from hydrocarbons operations involving hydraulic fracturing in Europe, Report for European Commission, DG Environment, AEA/R/ED57281, Issue Number 11, Date 28/05/2012 5. DIRECTORATE GENERAL FOR INTERNAL POLICIES, POLICY DEPARTMENT A: ECONOMIC AND SCIENTIFIC POLICY. Impacts of shale gas and shale oil extraction on the environment and on human health, IP/A/ENVI/ST/2011-07 June 2011 PE 464.425 6. TOXICOLOGICAL & CHEMICAL REVIEW, EXPLORATION AND EXPLOITATION OF SHALE GAS AND SHALE OIL (PARENT-ROCK HYDROCARBON) BY FRACKING, (New Edition, September 2012), TOXICOLOGY-CHEMISTRY ASSOCIATION, MDA 10, 206 Quai de Valmy, 75010 PARIS 7. Study of the Potential Impacts of Hydraulic Fracturing on Drinking Water Resources, PROGRESS REPORT, US Environmental Protection Agency, Office of Research and Development, December 2012 EPA/601/R-12/011 8. ÉTUDE DE FAISABILITÉ, d’un rapport relatif aux « Techniques alternatives à la fracturation hydraulique pour l’exploration et l’exploitation des gaz de schiste » Office parlementaire d’évaluation des choix scientifiques et technologiques, Paris le14 novembre 2012 9. UNEP Global Environmental Alert Service (GEAS) Thematic Focus: Resource Efficiency, Harmful Substances and Hazardous Waste, Gas fracking: can we safely squeeze the rocks? November 2012 10. Public Health Considerations of the Draft Supplemental Generic Environmental Impact Statement, Physicians Scientists & Engineers for Healthy Energy (PSE), 11 Jan 2012 11. Unconventional Gas - Potential Energy Market Impacts in the European Union, EC JRC Scientific and policy reports, 2012 12. Methane Emissions from Natural Gas Systems, Background Paper Prepared for the National Climate Assessment, Reference number 2011-0003, February 25, 2012 13. Methane contamination of drinking water accompanying gas-well drilling and hydraulic fracturing, http://www.pnas.org/content/108/20/8172 14. CHEMICALS USED IN HYDRAULIC FRACTURING, UNITED STATES HOUSE OF REPRESENTATIVES,COMMITTEE ON ENERGY AND COMMERCE, MINORITY STAFF, APRIL 2011 15. Study of the Potential Impacts of Hydraulic Fracturing on Drinking Water Resources, PROGRESS REPORT, U.S. Environmental Protection Agency Office of Research and Development January 3-4, 2013 16. Can unconventional fuels usher in a new era of energy abundance ? David Hughes, POST CARBON INSTITUTE, FEB 2013[/i] [b]Kreipimosi autoriai:[/b] prof. Viktoras Doroševas Vytautas Girdzijauskas, Lietuvos žmogaus teisių asociacija doc. dr. Jonas Jasaitis prof. dr. Gediminas Merkys signataras Romualdas Ozolas doc. dr. Jolanta Solnyškinienė Liutauras Stoškus, Aplinkosaugos asociacija Vytautas Švanys, naftos gavybos inžinierius Robertas Didžiūnaitis, Jungtinis Demokratinis Judėjimas
Reikalavimas profesorių, habilituotą daktarą Andrių Narbekovą – kompetentingą bioetikos, bioteisės, šeimotyros specialistą – kuo greičiau vėl kviesti į LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžius
Mes, šią peticiją pasirašiusieji Lietuvos Respublikos piliečiai, reikalaujame, kad profesorius, habilituotas daktaras Andrius Narbekovas kuo greičiau būtų vėl kviečiamas į LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdžius. Prof. kun. A. Narbekovas – kompetentingas bioetikos, bioteisės, šeimotyros specialistas – turi atstovauti visuomenės interesams SRK, kur sprendžiami gyvybės apsaugos (nuo jos pradžios iki natūralios mirties) klausimai. Tai itin svarbu visuomenei ir tautos išlikimui. Manome, kad prof. kun. A. Narbekovas nepagrįstai pašalintas iš SRK posėdžių, siekiant nutildyti visuomenės atstovą ir atsikratyti žmogumi, išreiškiančiu argumentuotą gyvybės kultūrą ginantį požiūrį. Jis pateikė gydytojams ginekologams V. M. Čigriejienei ir A. Matului nemalonius faktus, todėl šie sukėlė sąmyšį SRK posėdžio metu. Dalis SRK posėdžio dalyvių po [i]Gy vy bės pre na ta li nė je fa zė je ap sau gos[/i] įsta ty mo pro jek to svarstymo per žiniasklaidą viešai apkaltino prof. kun. A. Narbekovą vartojus „itin šlykščią retoriką“ ir „siautėjus“ posėdžio metu. Emocijoms pasidavę parlamentarai nusprendė nebekviesti prof. kun. A. Narbekovo į komiteto posėdžius [url=http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skandalas-seime-kunigas-del-abortu-izeidinejo-seimo-nare.d?id=63509668](1)[/url]. Šio atviro posėdžio garso įrašą nutarė įslaptinti, kad visuomenė nesužinotų to, kas vyko posėdyje. Klausant vėliau paviešintą posėdžio garso įrašą, galima išgirsti ramią ir dalykišką prof. kun. A. Narbekovo kalbą jo pasisakymui skirtu laiku. Kaip gydytojas jis pasakojo apie baisias aborto procedūros detales, kurias jis matė būdamas medicinos studentas, kai prof. V. M. Čigriejienė mokė atlikti abortą [url=http://www.propatria.lt/2014/01/vaizdo-irasas-irodo-seimo-nare-v-m.html?fb_action_ids=418545598277876&fb_action_types=og.likes&fb_ref=.UswwEtAmXrE.like&fb_source=other_multiline&action_object_map=%5B717033211655223%5D&action_type_map=%5B%22og.likes%22%5D&action_ref_map=%5B%22.UswwEtAmXrE.like%22%5D&m=1](2)[/url]. Seimo narės prof. V. M. Čigriejienės reakcija posėdžio metu buvo neadekvati, po jo viešai apkaltino prof. kun. A. Narbekovą melu ir šmeižtu. Ji teigė, jog nemokė studentų atlikti aborto [url=http://lzinios.lt/lzinios/169505](3)[/url], tačiau internete kiekvienam prieinami vaizdo ir garso įrašai [url=http://www.ekspertai.eu/vaizdo-irasas-irodoseimo-nare-vmcigriejiene-melavovideo/](4)[/url] rodo, jog prof. kun. A. Narbekovas kalbėjo tiesą. Profesoriaus, habilituoto daktaro Andriaus Narbekovo pasiekimai, suteikiantys teisę būti įvairiapusiškai kompetentingu patarėju SRK posėdžiuose: - Išsilavinimas: Kauno medicinos institutas, klinikinė ordinatūra (1990), Kauno Tarpdiecezinė Kunigų seminarija, teologijos bakalauro studijos (1993), Romos Laterano Universiteto Jono Pauliaus II „Šeimos ir santuokos studijos“ instituto Vašingtono filiale (1998). - Gydytojo (chirurgo) profesinė veikla (1984-1990 m.) - Lietuvos bioetikos komiteto prie Lietuvos Sveikatos Apsaugos Ministerijos narys-ekspertas. - Lietuvos Kultūrinės Psichiatrijos Asociacijos valdybos narys. - Mokslinės monografijos, 2 vadovėlių (patvirtintų LR Švietimo ir mokslo ministerijos), 4 metodinių priemonių aukštosioms mokykloms, 15 tarptautinių ir respublikos mokslo straipsnių (recenzuojamuose mokslo leidiniuose), tarptautinių ir respublikos mokslo konferencijų pranešimų autorius ar bendraautorius. - Dėstomi dalykai bakalauro ir magistro studijose: Bioetika, Moralės teologija, Šeimos krizių tipologija, Biomedicininė etika, Šeimos sveikata ir krikščioniška moralė. - Nuo 2004 m. iki šiol yra VDU Teologijos katedros vedėjas ir nuo 2005 m. iki šiol – VDU Santuokos ir šeimos studijų centro direktorius. Taip pat dėsto M. Riomerio universitete, Vilniaus kunigų seminarijoje. - Turi Lietuvos Katalikų Bažnyčios Vyskupų konferencijos įgaliojimą atstovauti jų pozicijai bioetikos klausimais, o visų Lietuvos krikščioniškų Bažnyčių yra įgaliotas pasisakyti abortų klausimu.
Asmeniniai Leidimai Tamsintiems Priekiniams Stiklams
Žmonės pasirašę šią peticiją sutinka: Kad būtų priimtas įstatymas, leidžiantis vairuotojams įsigyti Asmeninį Leidimą (Toliau: AL) vairuoti transporto priemonę, kurioje priekinio stiklo ir priekinių šoninių stiklų šviesos pralaidumo rodiklis mažesnis nei 70%. (t.y. iki 15% šviesos pralaidumo) AL galėtu įsigyti tik vairuotojai: Kurie turi 2 metų vairavimo patirtį, Kurie per paskutinius 12 mėnesių nesukėlė auto įvykio, Kurie per paskutinius 12 mėnesių nebuvo nubausti už transporto priemonės vairavimą neblaivus. AL kaina: Fiziniams asmenims: 70 eurų / metams Valstybės Tarnautojams: Nemokamai AL ypatumai: Vairuotojas įsigijęs AL galėtų vairuoti bet kurią transporto priemonę, kurioje priekinis stiklas ar/ir priekiniai šoniniai stiklai tamsinti plėvele ar tonuoti cheminiu būdu iki 85% (15% šviesos pralaidumo). AL ir TA (Techninė Apžiūra): Transporto priemonė yra techniškai netvarkinga jei priekinio stiklo ir/ar priekinių stiklų šviesos pralaidumo rodiklis mažesnis nei 70% ir jei Transporto priemonės savininkas neturi AL. Bet jei Transporto priemonės savininkas turi AL - tai tokia transporto priemonė yra tvarkinga ir TA talone įrašoma, kad šią transporto priemonę galima vairuoti tik asmenims su AL. (Taip pat šį informaciją talpinama į duom. bazę, kuria galėtų naudotis Kelių Policija) Vairavimas Be AL: Jei transporto priemone numatyta vairuoti su AL, o vairuotojas AL neturi - tai užtrauktų baudą nuo 85 eu iki 150 eu. Pakartotinis nusižengimas - nuo 175 eu iki 290 eu su apribojimu 1 metams AL įsigijimui. AL konfiskavimas: Jei vairuotojas sukelia auto įvykį ar vairuoja neblaivus - tai jo AL gali būti konfiskuotas. Įstatymo privalumai: Padidins Valstybės Biudžetą, Sumažins nelegaliai tamsintų automobilių stiklų skaičių, Sumažins korupciją keliuose, Sumažins vairuotojų pasipiktinimą, Suteiks automobilių savininkams labai gerą būdą apsaugoti savo turtą, sveikatą ir privatumą.