Geriausios 8 psl.

VšĮ Penkta Koja. Jonavos skyriaus gelbėjimas

Ieva. Adresuota: Jonavos rajono savivaldybė

VšĮ Penkta Koja. Jonavos skyrius PRIEGLAUDA UŽSIDARO!!! Padėkite išgelbėti prieglaudos gyvūnus! Su dideliu liūdesiu turime pranešti, kad nuo šiol mūsų Jonavoje nebebus. Jau ne vienerius metus gelbėjome Jonavos beglobius ir iš tiesų pasiekėme gerų rezultatų. Tačiau atėjo metas, kai turime užleisti vietą „kolegoms“ UAB „Nuaras“. Prieglaudos turimos patalpos, priklauso Jonavos rajono savivaldybei ir jos yra ketinamos griauti. Tai reiškia, kad beglobiai gyvūnėliai yra metami laukan.. vėl.. Viena kartą "šeimininkų", antrą kartą biurokratijos.. Žmonės nelikite abejingi ir pasirašykite peticiją, parodykime rajono valdžios atstovams, kad mus rūpi gyvūnų ateitis ir prašykime, kad bent paliktų patalpas ar suteiktų naujas. Jei tau rūpi gyvūnas, neleisk jam likti be namų VĖL. Mums kaip niekada reikia jūsų pagalbos. Vieni tikrai nesugebėsim. Tik ne šį kartą.

Peticija dėl valstybės finansuojamų rezidentūros vietų

LSMU Studentų atstovybė. Adresuota: LR Seimas, LR Vyriausybė

Remiantis LR Vyriausybės nutarimo projektu dėl valstybės finansuojamų pirmosios ir antrosios pakopos, ir vientisųjų studijų vietų, į kurias 2019 m. bus priimami studentai, pastebime, kad planuojama priimti apie 60 studentų mažiau į valstybės finansuojamas rezidentūros studijas. Prašome: 1. Taip drastiškai nemažinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų, nes taip pažeidžiamas teisėtas studentų lūkestis studijas tęsti rezidentūroje, kuri yra neatsiejama gydytojo specialisto ruošimo dalis. 2. Sukurti aiškią, kriterijais paremtą, specialistų poreikio apskaičiavimo modelį. Pagal šį modelį sudaryti rezidentūros vietų sąrašą 5-eriems metams į priekį, jį nuolatos peržiūrėti ir užtikrinti jo viešumą.

Peticija dėl V. Garasto atsistatydinimo iš LKF vadovo pareigų

Viačeslavas Palkevičius. Adresuota: Lietuvos krepšinio federacijos

Gerb. Vladai Garastai, Ši peticija yra oficialus Lietuvos piliečių kreipimasis į Jus, kaip į asmenį, atsakingą už Lietuvos antrosios „religijos“ praeitį, dabartį bei ateitį. Būdami aktyvios pilietinės visuomenės nariais manome, kad pastaruoju metu vykstantis konfliktas, dėl Jūsų pasakytų ir dienraštyje „Kauno diena“ 2008 m. spalio mėn. 25 dieną išspausdintų nekorektiškų citatų krepšinio klubo „Žalgiris“ afroamerikiečių atstovų atžvilgiu, sumenkino ne tik Lietuvos krepšinio, bet ir visos Lietuvos įvaizdį tarptautinėje visuomenėje. Gerbdami Jus bei dėkodami už daugybę Lietuvai svarbių „oranžinio kamuolio“ žygdarbių, manome, jog turėtumėte prisiimti visą atsakomybę dėl viešai pareikšto rasistinio pareiškimo ir garbingai atsistatydinti iš Lietuvos krepšinio federacijos vadovo pareigų. Manome, kad tik tokiu atveju būsite įrašytas į Lietuvos krepšinio istoriją, kaip žmogus, išpažįstantis gilias moralines vertybes ir besirūpinantis ne tik savo, bet ir visos šalies interesais. Pagarbiai, Lietuvos piliečiai [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=155]Peticijos aptarimas[/url]

Peticija dėl situacijos Lietuvos keliuose

Vsi neformaliojo svietimo Debatu centras. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Lietuvoje per metus eismo įvykiuose žūsta apie 800 žmonių, įvyksta apie 6000 avarijų ir padaroma daugiau kaip 1,5 mlrd. litų nuostolių. Deja, šie skaičiai vis didėja. Nors 2007 m. atsakingos institucijos rodė pastangas gerinti situaciją (pavyzdžiui, buvo inicijuojamos socialinės akcijos ir reklamos; Vyriausybės prašymu Seimas skubos tvarka svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas ir nustatė griežtesnes administracines bausmes pažeidėjams), tačiau, mūsų manymu, esamų priemonių sėkmingai kovai prieš karą keliuose nepakanka. Mes, jaunieji Lietuvos piliečiai, esame sukrėsti dabartinės situacijos ir raginame atsakingas LR institucijas imtis atitinkamų veiksmų. Siūlome aktyviau vykdyti edukacines ir prevencines programas, organizuojant pilietines akcijas, tobulinant švietimo įstaigų veiklą bei įtraukiant aktyvų jaunimą į problemų sprendimą. Taip pat skatiname ne tik sugriežtinti administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir kuo greičiau patobulinti Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį Kodeksą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už sunkias pasekmes sukėlusias avarijas, kurios įvyksta dėl itin šiurkščių eismo saugumo pažeidimų. Pirmiausia tikimės deramos Seimo reakcijos į nelaimes keliuose, kurias sukelia neblaivūs vairuotojai, ir griežtesnių bausmių už tokio pobūdžio nusikaltimus. Kviečiame nelikti abejingus šiai problemai ir prisidėti gelbstint žmonių gyvybes. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=27]Peticijos aptarimas[/url]

Ne kylančiom seimo narių algoms

Gytis B.. Adresuota: Lietuvos vyriausybė

Peticija prieš Lietuvos seimo nariu algos didinimą . Situacija Lietuvoje blogėja , visos lengvatos panaikinamos , o algas seimūnai pasikelia dvigubai , tai tegu ir jie kartu padeda spręst ekonominę situaciją , tegu gauna vidutinę algą kol viskas pradės gerėt .

Šalin rankas nuo gyventojų skiriamos paramos

Seime svarstomi įstatymų projektai, kuriais siūloma nuo 2020 m. sumažinti gyventojų paramai skiriamo GPM mokesčio dydį. Valdantieji motyvuoja tuo, jog dėl numatomo bruto darbo užmokesčio indeksavimo 2020 metais pervedamas gyventojų pajamų mokestis paramos gavėjams neva apie 17,5 mln. eurų sumažintų valstybės biudžeto pajamas. Jokių paskaičiavimų, kaip ši suma gauta nei iš projektų rengėjų, nei iš Finansų ministerijos nepavyko gauti. Siekiama, kad asmenims, turintiems teisę gauti paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą, mokesčio dydis mažėtų nuo 2 iki 1,2 procento; profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – nuo 1 iki 0,6 procento. Mes, nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos esame nusivylę, kad tokiu svarbiu mūsų išgyvenimo klausimu nebuvo tariamasi su mumis, juolab kad didžiulį pasitikėjimą rinkimuose valdantieji gavo būtent už jų pažadus didžiausią dėmesį skirti jautriausioms socialinėms grupėms. O dabar matome, kad dėl ydingos mokesčių reformos, kuri užuot papildžiusi valstybės biudžetą jį dar labiau nuskurdino, dabar turime kentėti visi, kuriems ir taip nelengva. Tuos darbus, kurių nepadaro valstybė, turime atlikti mes, NVO, profesinės sąjungos, o užėjus kalbai apie biudžeto išlaidas, iš karto atsiduriame pirmi eilėje. Ne mes turime kamšyti skyles. Nuo 2004 m. Lietuvos gyventojai turi teisę pasirinkti, kam paskirti dalį savo mokesčių. Ne visi tuo pasinaudoja, didelė dalis tam skirtinų lėšų kasmet lieka šalies biudžete. Reikalaujame, kad mokesčio dydis procentais, gyventojų skiriamas organizacijoms, turinčioms teisę į paramą, nebūtų keičiamas.

Lietuvos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinio dydžio atstatymo

Irena Petraitienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Ekonominė krizė Lietuvoje baigėsi, bet ne visiems. Jau beveik 10 metų valstybės tarnautojai ir biudžetinio sektoriaus darbuotojai negali atgauti valdžios atimto darbo užmokesčio – bazinio dydžio. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis iki 2009 metų siekė 142 eurus, o 2009 m. buvo sumažintas iki 130,5 eurų. 2017 metais bazinis dydis buvo dalinai atstatytas tik 2,00 EUR ir šiuo metu siekia 132,5 eurus. Pastoviai kylanti minimali mėnesinė alga, sulygina kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo vertę, dėl to valstybės tarnautojų ir biudžetinio sektoriaus darbuotojų realiosios pajamos nuolat mažėja. Manome, kad viešojo valdymo prioritetu turėtų būti laikomi žmogiškieji ištekliai ir jų gerovė. Todėl, siekiant socialinio teisingumo principų įgyvendinimo, reikalaujame: atstatyti Lietuvos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį 142 EUR dydį, kuris būtų taikomas nuo 2019 metų sausio 1d.

Mato reformos panaikinimas

Evelina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Įteisinus Mato reformą visi plojome rankomis ir džaiugėmės, jog bus sustabdytas smurtas prieš vaikus, tačiau dabar valstybė juokiasi iš normalių šeimų, atiminėja vaikus be pagrindo, remiantis nepagrįstais skundais, kalbomis! Net ir įvydžius visus vaikų teisių tarnybos reikalavimus, vaikai nėra grąžinami šeimoms, dėl vilkinamų ikiteisminių tyrimų! Gana tyčiotis , ir psichologiškai žaloti mūsų vaikus!

Prašome nutraukti gyvūnų gynėjų persekiojimą

Marius Kundrotas. Adresuota: Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui

Mes, pasirašantys Lietuvos Respublikos piliečiai, esame suglumę dėl Tauragės rajone susiklosčiusios padėties. Augintinis.eu leidinio duomenimis abejotinos atsakomybės piliečiai pririšo šunį viduryje plyno lauko baidyti šernų. Jį aptikę gyvūnų gynėjai rado apleistą, kupiną parazitų, iššutusia oda. Šuo sunkiai vaikščiojo, menkai reagavo į aplinką, kentė skausmus. Paaiškėjus, kad išgydyti galimybių nėra, teko gyvūną užmigdyti. Šuns savininkė Danutė Ramanauskienė apkaltino gyvūnų globėją Andželiką Bajorinaitę šuns vagyste ir nužudymu. Dabar jai keliama byla. Šią situaciją laikome absurdiška, nes pagal turimus duomenis būtent šeimininkai privedė gyvūną iki beviltiškos padėties, o gyvūnų gynėjai visomis priemonėmis bandė jį išgelbėti. Prašome nutraukti bylą, iškeltą A. Bajorinaitei, ir pradėti tyrimą dėl galimo D. Ramanauskienės elgesio - gyvūno nepriežiūros, dėl kurios jis patyrė kančią ir turėjo žūti.

Neleiskim pavogti iš Šiaulių miesto jaunimo amfiteatrą

Vitalijus Nikitinas. Adresuota: Šiaulių miesto valdžiai

Septyniolika šios kadencijos Šiaulių miesto tarybos narių į savo politinę biografiją turėtų įsirašyti gėdingą sprendimą į privačias rankas atiduoti miesto amfiteatrą. Tiesa, posėdyje buvo bandoma dangstytis aiškinimais, kad pritarimas koncesijai dar nieko nereiškia, kad laukia dar labai daug procedūrų, kad koncesijos konkurse galės dalyvauti visi norintys, ne tik verslininkas, turintis pastatą prie amfiteatro, kad koncesija - vienintelis būdas amfiteatrui sutvarkyti. Nei rengti piketai, nei garbių žmonių apeliavimas į politikų sąžinę nepaveikė Šiaulių miesto valdžios - ketvirtadienį vykusiame Tarybos posėdyje jie nusprendė pritarti amfiteatro koncesijai. Tai yra, buvusią viešą miesto erdvę perduoti į privačias rankas. "Už" balsavę politikai nepasigėdijo viešui pademonstruoti priklausomybę nuo verslo interesų. Sąžinė ir sarmata - nepažįstami dalykai "Tarybai – gėda", "Amfiteatras pavojuje", "Už amfiteatrą", - pranašiški buvo prie Savivaldybės piketavusio jaunimo plakatai. Žodis "gėda" skambėjo ir tarybos salėje, į kurią sugužėjęs jaunimas išgirdo nuosprendį amfiteatrui. Mindaugo Stakvilevičiaus priminimas - kad amfiteatras - tai šventa vieta, kurioje rinkosi Sąjūdis ir siūlymas "turėkite sarmatos" kai kuriems koalicijos partneriams sukėlė šypseną. Neišgirdo šie politikai ir filosofo Gintauto Mažeikio, linkinčio priimti sąžiningą sprendimą ir sakančio, kad viešai neišdiskutavus, neturint jokios vizijos dabar priimtas sprendimas tik padidins aktyvios visuomenės nepasitikėjimą valdžia, o kiekvieno miesto garbės reikalas yra išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti viešąsias erdves. Amfiteatro koncesijos klausimą pristatinėjusiam Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjui Gyčiui Skurkiui buvo nelengva, nes jis turėjo atmušinėti opozicijos priekaištus. Tiesa, dar Miesto ūkio ir plėtros komitete G. Skurkis sakė, kad sumanymas dėl koncesijos - ne jų skyriaus, kad jis turi vykdyti valdančiosios koalicijos pavedimą. Jam teko įtikinėti opoziciją, kad pritarimas koncesijai - tik pirmas mažas žingsnis, kad šiuo klausimu Miesto tarybai dar daug kartų teks reikšti savo valią. Netvarkoma, kad galėtų perduoti privatininkui? Vicemerė Alma Javtokienė stebėjosi, kodėl kyla tiek daug aistrų: miestas neturi pinigų ir reikia tik džiaugtis, jei privatus verslas prisidės. Amfiteatro niekas nei degina, nei atima, o koncesija - tai būdas jam sutvarkyti. Anot vicemerės, koncesija tiktų ir Beržynėliui, dėl kurio į ją jau kreipėsi suinteresuoti asmenys. Opozicija negalėjo atsistebėti: užuot iš Savivaldybės administracijos būtų pareikalauta tinkamai rūpintis viešųjų vietų tvarkymu, svaičiojama apie koncesijas. Susidaro įspūdis, kad sąmoningai skurdinama, neprižiūrima ir sudaromas pretekstas perduoti privatininkams. Anot Justino Sartausko, Beržynėlį šios kadencijos valdžia labai apleido, nes neskiriama jam lėšų. Andrius Šedžius pasiūlė koncesiniu būdu tvarkyti, jei jau miesto valdžia pati nebepajėgi, Saulės laikrodžio ir Prisikėlimo aikštes. Pastatytų ten verslininkai po prekybos centrą ir būtų labai patogu: ant vieno stogo užkeltų Saulės berniuko skulptūrą, tai visiems iš toli būtų matyti, nuo kito stogo miesto vadovams būtų labai patogu demonstracijas stebėti... Į miesto amfiteatrą pretenduojantį Anridą Vinklerį (nuotraukoje - kairėje) palaiko ne tik meras G. Mikšys. Savo gerų santykių su šiuo verslininku neslepia ir Seimo narys Valerijus Simulik. Kai prieš porą mėnesių prie Savivaldybės dėl amfiteatro piketavo jaunimas, meras Genadijus Mikšys įtikinėjo, kad šie suklaidinti be reikalo politikuoja, nes nieko nevyksta. O tas "niekas" vyko slapta ir tyliai, be jokių diskusijų. "Šiauliai plius" žiniomis, koalicijos partneriams, suabejojusiems koncesijos tikslingumu, G. Mikšys pasiūlė peržiūrėti koalicijos sutartį. O tai reiškia atsisakyti valdžios ir šiltų postų. Tad balsuodama koalicija buvo gana vieninga. Žodis "koalicija" ne kartą nuskambėjo Miesto tarybos posėdyje, kai opozicija klausė, kas vis dėlto inicijavo amfiteatro perdavimą į privačias rankas. Į Vytauto Juškaus klausimą, ar toks sprendimas - ne mero duoklė A. Vinkleriui už rinkimus, G. Mikšys atsakė, kad jį meru išrinko ne A. Vinkleris, o 23 tarybos nariai. Anot V. Juškaus, vis dėlto reikia būti sąžiningiems ir įvardyti, kas už to slepiasi. O kas slepiasi už mero? Dar 2002 metais į tuometį miesto merą Vaclovą Volkovą kreipėsi korporacija "Vaivorykštė", vadovaujama Anrido Vinklerio, su prašymu išnuomoti amfiteatro žemę. prašymas pakartotas po metų, tuomečiam merui V. Juškui. Tąsyk patyręs nesėkmę A. Vinkleris sulaukė savo valandos: 2007 balandžio pradžioje išrinkta nauja miesto valdžia, o jau po poros savaičių į Savivaldybę atkeliavo panašus prašymas, jau adresuotas naujajam miesto merui Genadijui Mikšiui. Ir nors administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Mikučiauskas į šį raštą atsakė, kad amfiteatras - labai svarbus miestui, jis negali būti perduotas privačias rankas, G. Mikšys, tiesa, prisidengęs koalicija, išeitį rado - skelbti koncesiją. Tai yra, neatlygintinai perduoti kelių milijonų vertės žemę, ir dar primokėti už tai, kad verslininkas retkarčiais įsileis į renginius miesto bendruomenę. Gėdingai balsavo 17 Valdančioji dauguma pabijojo vardinio balsavimo. Opozicija šiuo klausimu balsuoti atsisakė, tad amfiteatro likimą nulėmė 20 Miesto tarybos narių. Už tai, kad amfiteatras būtų tvarkomas koncesijos būdu, tai yra būtų atiduotas privatininkui, balsavo liberalcentristai Genadijus Mikšys, Vaclovas Vingras, Gintaras Karalevičius, Edvardas Peleckas, liberalai demokratai Daiva Matonienė, Romanas Čokovas, Kristina Lementauskaitė, Kestutis Balčiūnas, "valstiečiai" Zenonas Buivydas, Stasys Grigaliūnas, konservatoriai Vladas Damulevičius, Birutė Paplauskienė, Igoris Strupeikis, socialliberalai Leonas Strazdauskas, Vytautas Peleckis, Alma Javtokienė ir Aušra Kazlauskienė. Balsavime dalyvavę konservatorius Jonas Bartkus ir liberalcentristas Kazimieras Šavinis susilaikė, prieš balsuoti išdrįso vienintelė koalicinei partijai priklausanti konservatorė Aldona Augutienė. Posėdyje nedalyvavo liberaldemokratai Alfredas Lankauskas ir Vidmantas Japertas, socialliberalas Juozas Pabrėža ir "darbietė" Danguolė Martinkienė. Pasak V. Juškaus, 2003 m. spalio 25 d. į jį, kaip į tuometį merą, kreipėsi korporacijos "Vaivorykštė" prezidentas A. Vinkleris, pretendavęs į amfiteatro žemę prie jam priklausančio pastato Vilniaus gatvėje. Verslininkas sulaukė neigiamo atsako, o V. Juškus - atkirčio A. Vinkleriui priklausančiame laikraštyje: "Kažkodėl nenorima rengti aukcionų, nors tik tokią žemės nuomos galimybę valdžiai suteikia įstatymai. Tada sklypą įsigytų tas, kuris daugiausia už jį sumoka, o ne tas, kuris žino, pas ką nueiti, kada nueiti ir kaip kalbėti" ("Meras - melagis", 2003 m. gruodžio 10 d.). Tiesiog pranašiškas pavadinimas ir tekstas, kurį adresuojame dabartiniam miesto merui G. Mikšiui. "Amfiteatro privatizavimas - kelias į demokratijos griuvimą", - įsitikinęs profesorius G. Mažeikis. Iš tiesų demokratija apibrėžiama kaip valdžia, kylanti iš bendruomenės daugumos valios. Jos pradžia - graikų susirinkimuose, vykdavusiuose amfiteatruose. Simboliška, kad Šiauliuose demokratijos griuvimas prasideda nuo mūsų amfiteatro. "Šiauliai plius" nerado nė vieno pašnekovo, sutinkančio, kad amfiteatras būtų perduotas į privačias rankas, išskyrus valdančiosios koalicijos politikus, tvirtinančius, kad "sutvarkyti amfiteatrą reikia", "taip nuspręsta mūsų frakcijoje", "koalicija priėmė sprendimą" ir pan. Praėjusią savaitę į klausimą "Ar sutiktumėte, kad jūsų pamėgtą amfiteatrą miesto valdžia atiduotų verslininkams?" atsakinėjo "S plius" tinklalapio lankytojai. Iš viso balsavo 311 asmenų. "Ne" atsakė 238 gyventojai (77 procentai balsavusiųjų). Apie politikų sumanymą amfiteatrą atiduoti privačiam verslui - Šiaulių miesto Garbės piliečių, kultūros žmonių, mokslininkų nuomonės Amfiteatro privatizavimas - kėsinimasis į demokratiją Gintautas Mažeikis, filosofas, Šiaulių universiteto profesorius: "Vienareikšmiškai pasisakau už tai, kad amfiteatras išliktų viešąja erdve. Viešosios erdvės - demokratijos garantas, o tokių erdvių privatizavimas - demokratijos griuvimas. Ten, kur nėra vietos bendruomenei susiburti, nėra ir demokratijos. Tai aksioma, aprašyta politologijos vadovėliuose. Kita vertus, Lietuvoje nėra viešųjų erdvių įstatymo - tai paaiškėjo privatizavus "Lietuvos" kino teatrą. Šiaulių amfiteatras turi išlikti, tik, žinoma, ne taip prižiūrimas. Čia trūksta ir kultūrinės iniciatyvos, ir komercinių, "aptarnaujančių" paslaugų. Visuose pasaulio miestuose aplink aikštes telkiasi pačios brangiausios kavinės, prestižiniai restoranai. Jei atsakingi Savivaldybės skyriai leido sau čia nieko nedaryti, nevykdyti jokios veiklos, tai nėra priežastis privatizuoti amfiteatrą. Dabar toks įspūdis, kad jį stengtasi kuo labiau nuskurdinti. Kaip paminklas tai nepriežiūrai - šalia kiurksantis, apleistas pastatas, priklausantis verslininkui, dabar pretenduojančiam ir į amfiteatrą. Vienintelis saugiklis nuo panašių pretenzijų - skaidrus procesas. Miestas dėl amfiteatro turėjo suformuoti aiškią, demokratinę viziją ir skelbti viešus konkursus. Manęs visiškai nestebina, kad tokią vietą bando užgrobti verslo institucija. Kitaip būtų, jei verslui vadovautų pilietiškas, visuomeniškas žmogus, o tai atsitinka itin retai. Šiuo atveju kritikos nusipelno miesto valdžia, kuri negina viešojo intereso, o imasi atstovauti siauram verslo interesui." Koncesija - nelabai skanus reikalas Zenonas Eimutis Sabalys, Šiaulių miesto Garbės pilietis: "Valdžia nuo Dievo duota - ką nori, tą ir daro. Teisėta ar neteisėta atiduoti amfiteatrą privačiam kapitalui - teisininkų reikalas. O esmė yra ta, išnyks ar neišnyks amfiteatras. Vilniaus gatvė yra rekonstruojama ir viešųjų erdvių tragiškai mažėja. Dejuojama, kad gatvė apmirusi, daug visuomenės atėmė "Saulės miestas". Gal po dvejų metų gatvė atsigaus, bet valdžios misija - bent nepakenkti tam atsigavimui. Atiduodant amfiteatrą bus pakenkta viešajam interesui. Manau, kad yra trumparegiška atiduoti amfiteatrą taip laimint vieną kitą litą. Juk amfiteatrą sutvarkyti nekainuoja brangiai. Jis yra Vilniaus gatvės dalis ir, pradėjus rekonstruoti bulvaro dalį Šiaulių viešbučio link, amfiteatrą galima sutvarkyti. Galų gale remontas nėra brangus, o bulvaras turi tarnauti visuomenei. Valdžią juk rinko visuomenė, tad tos visuomenės interesams valdžia ir turi atstovauti. Tie, kurie kalba apie koncesiją, tegul pavarto enciklopedijas ir išsiaiškina, kas tai yra. Jie supras, kad koncesija - nelabai skanus reikalas. Argumentuojama, kad amfiteatre dabar tik pijokėliai renkasi. Bet ar ne valdžios reikalas ten rengti renginius, į kuriuos ateitų ne pijokėliai, o kitokie žmonės. Dabar, manau, tingi atsakingos struktūros tai daryti." Kultūra pateko į politikų ir verslo manipuliacijų sritį Virginijus Kinčinaitis, menotyrinikas, Šiaulių dailės galerijos direktorės pavaduotojas: "Mieste matau labai liūdną ir blogą tendenciją, išsiplėtojusią politikų savivalę kultūros atžvilgiu. Ribojama kultūros skyriaus veikla, kišamasi į kultūros reikalus, kultūros objektai pateko į politikų, verslo manipuliacijų sritį. Politikų žvilgsnis - siauras ir trumparegiškas, visiškai neginamas viešasis interesas, atstovaujama siauriems verslo interesams. Amfiteatras - Savivaldybės projektas, integruotas į bulvarą, įdomus architektūrinis paminklas. Ką Šiauliuose bedarytų verslininkai ir architektai, viską daro neskoningai, pigiai. O užstatytas amfiteatras būtų beskonybė, ši vieta apmirtų, taptų tik komercine. Sumanymas užkelti amfiteatrą ant stogo - visiškas absurdas. Amfiteatras tuo ir unikalus, kad išnaudoja landšafto savybes. Amfiteatras ant stogo nebebus amfiteatras. Labai gaila, kad politikai pasiduoda užburiantiems pažadams." Amfiteatro atidavimas verslui - nepagarba miestui ir rinkėjams Albertas Griganavičius, gydytojas, Šiaulių miesto Garbės pilietis: "Amfiteatras turi istorinę reikšmę, jis susijęs su Lietuvos Atgimimu, tad šio kampelio atiduoti privačiam kapitalui neverta. Tai maloni vietelė sueiti žmonėms, koncertuoti ir nieko iš nieko malonės prašyti nereikia. Žinoma, amfiteatras yra apleistas, bet privatus kapitalas šioje vietoje tik biznį darys, lups pinigus. O žmonėms tuo tarpu nebeliks vietos, kur susirinkti. Juk šalia yra universitetas, studentai turi kur susiburti, pensininkai prisėda su draugais susitikti, laikraščių paskaityti. Gali miesto valdžia amfiteatrą sutvarkyti, juk kažkada taip padarė, ir pasukti galvą, kaip čia žmonių pritraukti. Šiauliuose reikia tvarkyti ir Saulės laikrodžio aikštę. Tai gal geriau ją atiduoti privačiam kapitalui? Todėl dar kartą sakau, kad atiduodama verslui amfiteatrą valdžia padarys dvigubą klaidą - neparodys pagarbos miestui ir iš savo rinkėjų atims gražų kampelį." Viskas vyksta slapta, be viešų diskusijų Bronius Maskuliūnas, docentas, ŠU Humanitarinio fakulteto dekanas: "Esu kategoriškai prieš tokį valdžios sumanymą. Amfiteatras - tokia graži erdvė, ji turi tokia ir likti. Žinoma, atnaujinti reikia, bet tik neužstatyti. Amfiteatro idėja, atkeliavusi dar nuo graikų laikų, labai graži. Mieste baigia išnykti atviros erdvės, o čia gali ir knygą paskaityti. Ir humanitarai, ir technologai čia prisėda. Dabar situacija panaši į statymą ant galvos, o ne ant kojų. Gal tos koncesijos nė nereikia, o vėliau jau gali būti šaukštai popiet. Labai negera tendencija, kai tokie dalykai vyksta be viešos informacijos. Jei politikai sumanė amfiteatrą perduoti privačiam verslui, jie turėjo prieš tai viešai svarstyti, diskutuoti, išklausyti pasiūlymus, pristatyti visuomenei. O dabar tik iš žiniasklaidos sužinome, kas vyksta. Panaši situacija, kaip Vilniuje su "Žalgirio" stadionu - niekas nežinoma." Reikia žiūrėti visų intereso Virginijus Stonkus, Šiaulių miesto kultūros centro direktorius: "Amfiteatre vykdavo tikrai nemažai renginių: nuo gegužės iki rugsėjo rengdavome po porą koncertų per savaitę, ateidavo ir 100, ir 200 žiūrovų. Jame vykdavo ir sportininkų apdovanojimai, ir įvairių festivalių, Šiaulių dienų koncertai. Kai iš biudžeto gaudavome lėšų, amfiteatrą aptvarkydavome, padažydavome, mažam remontėliui užtekdavo. Scena pastatyta už rėmėjų pinigus, ir vis buvo kalbama, kad amfiteatrui reiktų daugiau lėšų skirti. Kad šią vietą reikia tvarkyti, neabejotina, tačiau Miesto taryba turėtų labai gerai apgalvoti, išanalizuoti, ką reikėtų toliau daryti. Jeigu šioje vietoje atsiras statiniai, abejoju, ar amfiteatras bus prieinamas visiems, ar nepraloš senukai, mamos su vežimėliais. Kaip Šiaulių miesto gyventojas manau, kad valdžia turėtų neskubėti, paisyti gyventojų interesų, o viešoms erdvėms tvarkyti skelbti konkursus". Amfiteatrą nuo "Vilniaus banko" apginti pavyko Valentina Šimkuvienė, istorikė, buvusi ŠU Humanitarinio fakulteto dekanė: "Amfiteatrą teko ginti dar prieš keletą metų, kai jį užstatyti pretendavo "Vilniaus bankas". Rinkome parašus, gal tai padėjo, kad amfiteatras išliko. Jį būtina išsaugoti, nes dabar čia - visuomeninių organizacijų, jaunimo, mamų, pagyvenusių žmonių susirinkimo vieta. Čia buvo galima ateiti, pasėdėti, nemokamo koncerto paklausyti. Bulvaras - miesto širdis, o amfiteatras - labai patraukli, populiari, pelninga vieta, todėl į ją verslininkai ir taikosi. Žinoma, amfiteatrą reikia tvarkyti, gražinti, reikėtų ir didesnės scenos: gal per įvairias šventes prie "Senojo dvaro" statomą sceną reikėtų perkelti į šią vietą? Man labai gražūs prisiminimai apie amfiteatre Humanitarinio fakulteto rengtas rugsėjo 1-osios šventes. Amfiteatras turėtų išlikti visų traukos centru." Amfiteatras reikalingas bendruomenei Jonas Sireika, istorikas, Šiaulių universiteto docentas: "Apie sumanymus dėl amfiteatro žinau tik tiek, kiek buvo parašyta spaudoje. Mano nuomone, amfiteatras turėtų išlikti, jis reikalingas ir Šiaulių universiteto studentams, ir visam jaunimui. Jeigu amfiteatro neliktų, nuostolis būtų visai miesto kultūrai. Šiauliai neturi daug traukos centrų. Amfiteatras bulvaro struktūroje - labai patogi vieta ateiti žmonėms, pabendrauti. Koncertus žiūri visi - tai labai svarbus bendruomenės ugdymo veiksnys. Dabar žmonėms labai trūksta kontaktų, o amfiteatras - labai naudinga erdvė." Turi būti aiškus tikslas Pranas Piaulokas, Šiaulių dramos teatro aktorius, Šiaulių miesto Garbės pilietis: "Sunku komentuoti, kai nežinai, ką amfiteatro vietoje gali padaryti privatus kapitalas, ar ką gali padaryti pats miestas. Jei čia bus privataus kapitalo biznio taškas, tai nelabai norėtųsi. Na, negerai, jei šioje vietoje atsirastų koks viešbutis. Tačiau kadangi amfiteatras yra neturtingo miesto rankose, tai dabar amfiteatre niekas nevyksta - jaunimėlis alų geria ir butelius mėto. Vasarą vyksta ten kažkokie tradiciniai paraliavimai, bet tai nėra žmonių traukos jėga. Apskritai bulvare nėra tokių traukos vietų, kur norėtųsi nueiti ir pabūti - vien batų parduotuvės. Nėra kavinių įvairaus amžiaus žmonėms. Reikia iškelti aiškų tikslą, kas amfiteatre turi būti. Ten gali būti kavinė su scena, kur kažkokie renginiai vyktų, gal ten įkurti vasaros teatrą, kur žiemą kas nors vyktų, kur gali ant stogo sėdėti. Tikrai reikia labai gerai pagalvoti, kaip amfiteatrą sutvarkyti - tai neturi būti vieta vien jaunimėliui rinktis, nors ta grafičių tapyba ant sienos man graži. Architektai čia galėtų pafantazuoti, ką galima padaryti. Kadangi dabar visur už viską mokame, tai nenuostabu, jei ir šioje vietoje už pasibuvimą būtų renkamas simbolinis mokestis." Žmonės į viešąsias erdves sugrįš Artūras Blinstrubas, socialinių mokslų daktaras, Šiaulių universiteto docentas "Kaip šiaulietis, esu už tai, kad viešosios erdvės išliktų ir funkcionuotų. Tam, kad funkcionuotų, reikia idėjų. Viešosios erdvės susijusius su kultūra, o jos tose erdvėse ir pritrūksta. Kai amfiteatras "neįveiklintas", tai ir kyla sumanymų jį užstatyti. Dabar išgyvename vartotojiškos kultūros etapą, visuomenė serga "prekybos centrų raudoniuke" ir renkasi juos, o ne viešąsias erdves. Bet tai laikina, praeis, todėl viešąsias erdves reikia išsaugoti, nes žmonės į jas sugrįš." Susisiekti su autoriumi galite: [email protected] [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=49]Peticijos aptarimas[/url]