Geriausios 8 psl.

Reikalavimas profesorių, habilituotą daktarą Andrių Narbekovą – kompetentingą bioetikos, bioteisės, šeimotyros specialistą – kuo greičiau vėl kviesti į LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžius

Grupė "Už gyvybę". Adresuota: LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui Valentinui Stundžiui, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Dangutei Mikutienei, TS-LKD seniūnui Andriui Kubiliui

Mes, šią peticiją pasirašiusieji Lietuvos Respublikos piliečiai, reikalaujame, kad profesorius, habilituotas daktaras Andrius Narbekovas kuo greičiau būtų vėl kviečiamas į LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdžius. Prof. kun. A. Narbekovas – kompetentingas bioetikos, bioteisės, šeimotyros specialistas – turi atstovauti visuomenės interesams SRK, kur sprendžiami gyvybės apsaugos (nuo jos pradžios iki natūralios mirties) klausimai. Tai itin svarbu visuomenei ir tautos išlikimui. Manome, kad prof. kun. A. Narbekovas nepagrįstai pašalintas iš SRK posėdžių, siekiant nutildyti visuomenės atstovą ir atsikratyti žmogumi, išreiškiančiu argumentuotą gyvybės kultūrą ginantį požiūrį. Jis pateikė gydytojams ginekologams V. M. Čigriejienei ir A. Matului nemalonius faktus, todėl šie sukėlė sąmyšį SRK posėdžio metu. Dalis SRK posėdžio dalyvių po [i]Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos[/i] įstatymo projekto svarstymo per žiniasklaidą viešai apkaltino prof. kun. A. Narbekovą vartojus „itin šlykščią retoriką“ ir „siautėjus“ posėdžio metu. Emocijoms pasidavę parlamentarai nusprendė nebekviesti prof. kun. A. Narbekovo į komiteto posėdžius [url=http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skandalas-seime-kunigas-del-abortu-izeidinejo-seimo-nare.d?id=63509668](1)[/url]. Šio atviro posėdžio garso įrašą nutarė įslaptinti, kad visuomenė nesužinotų to, kas vyko posėdyje. Klausant vėliau paviešintą posėdžio garso įrašą, galima išgirsti ramią ir dalykišką prof. kun. A. Narbekovo kalbą jo pasisakymui skirtu laiku. Kaip gydytojas jis pasakojo apie baisias aborto procedūros detales, kurias jis matė būdamas medicinos studentas, kai prof. V. M. Čigriejienė mokė atlikti abortą [url=http://www.propatria.lt/2014/01/vaizdo-irasas-irodo-seimo-nare-v-m.html?fb_action_ids=418545598277876&fb_action_types=og.likes&fb_ref=.UswwEtAmXrE.like&fb_source=other_multiline&action_object_map=%5B717033211655223%5D&action_type_map=%5B%22og.likes%22%5D&action_ref_map=%5B%22.UswwEtAmXrE.like%22%5D&m=1](2)[/url]. Seimo narės prof. V. M. Čigriejienės reakcija posėdžio metu buvo neadekvati, po jo viešai apkaltino prof. kun. A. Narbekovą melu ir šmeižtu. Ji teigė, jog nemokė studentų atlikti aborto [url=http://lzinios.lt/lzinios/169505](3)[/url], tačiau internete kiekvienam prieinami vaizdo ir garso įrašai [url=http://www.ekspertai.eu/vaizdo-irasas-irodoseimo-nare-vmcigriejiene-melavovideo/](4)[/url] rodo, jog prof. kun. A. Narbekovas kalbėjo tiesą. Profesoriaus, habilituoto daktaro Andriaus Narbekovo pasiekimai, suteikiantys teisę būti įvairiapusiškai kompetentingu patarėju SRK posėdžiuose: - Išsilavinimas: Kauno medicinos institutas, klinikinė ordinatūra (1990), Kauno Tarpdiecezinė Kunigų seminarija, teologijos bakalauro studijos (1993), Romos Laterano Universiteto Jono Pauliaus II „Šeimos ir santuokos studijos“ instituto Vašingtono filiale (1998). - Gydytojo (chirurgo) profesinė veikla (1984-1990 m.) - Lietuvos bioetikos komiteto prie Lietuvos Sveikatos Apsaugos Ministerijos narys-ekspertas. - Lietuvos Kultūrinės Psichiatrijos Asociacijos valdybos narys. - Mokslinės monografijos, 2 vadovėlių (patvirtintų LR Švietimo ir mokslo ministerijos), 4 metodinių priemonių aukštosioms mokykloms, 15 tarptautinių ir respublikos mokslo straipsnių (recenzuojamuose mokslo leidiniuose), tarptautinių ir respublikos mokslo konferencijų pranešimų autorius ar bendraautorius. - Dėstomi dalykai bakalauro ir magistro studijose: Bioetika, Moralės teologija, Šeimos krizių tipologija, Biomedicininė etika, Šeimos sveikata ir krikščioniška moralė. - Nuo 2004 m. iki šiol yra VDU Teologijos katedros vedėjas ir nuo 2005 m. iki šiol – VDU Santuokos ir šeimos studijų centro direktorius. Taip pat dėsto M. Riomerio universitete, Vilniaus kunigų seminarijoje. - Turi Lietuvos Katalikų Bažnyčios Vyskupų konferencijos įgaliojimą atstovauti jų pozicijai bioetikos klausimais, o visų Lietuvos krikščioniškų Bažnyčių yra įgaliotas pasisakyti abortų klausimu.

Asmeniniai Leidimai Tamsintiems Priekiniams Stiklams

Deividas Vaivada. Adresuota: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos

Žmonės pasirašę šią peticiją sutinka: Kad būtų priimtas įstatymas, leidžiantis vairuotojams įsigyti Asmeninį Leidimą (Toliau: AL) vairuoti transporto priemonę, kurioje priekinio stiklo ir priekinių šoninių stiklų šviesos pralaidumo rodiklis mažesnis nei 70%. (t.y. iki 15% šviesos pralaidumo) AL galėtu įsigyti tik vairuotojai: Kurie turi 2 metų vairavimo patirtį, Kurie per paskutinius 12 mėnesių nesukėlė auto įvykio, Kurie per paskutinius 12 mėnesių nebuvo nubausti už transporto priemonės vairavimą neblaivus. AL kaina: Fiziniams asmenims: 70 eurų / metams Valstybės Tarnautojams: Nemokamai AL ypatumai: Vairuotojas įsigijęs AL galėtų vairuoti bet kurią transporto priemonę, kurioje priekinis stiklas ar/ir priekiniai šoniniai stiklai tamsinti plėvele ar tonuoti cheminiu būdu iki 85% (15% šviesos pralaidumo). AL ir TA (Techninė Apžiūra): Transporto priemonė yra techniškai netvarkinga jei priekinio stiklo ir/ar priekinių stiklų šviesos pralaidumo rodiklis mažesnis nei 70% ir jei Transporto priemonės savininkas neturi AL. Bet jei Transporto priemonės savininkas turi AL - tai tokia transporto priemonė yra tvarkinga ir TA talone įrašoma, kad šią transporto priemonę galima vairuoti tik asmenims su AL. (Taip pat šį informaciją talpinama į duom. bazę, kuria galėtų naudotis Kelių Policija) Vairavimas Be AL: Jei transporto priemone numatyta vairuoti su AL, o vairuotojas AL neturi - tai užtrauktų baudą nuo 85 eu iki 150 eu. Pakartotinis nusižengimas - nuo 175 eu iki 290 eu su apribojimu 1 metams AL įsigijimui. AL konfiskavimas: Jei vairuotojas sukelia auto įvykį ar vairuoja neblaivus - tai jo AL gali būti konfiskuotas. Įstatymo privalumai: Padidins Valstybės Biudžetą, Sumažins nelegaliai tamsintų automobilių stiklų skaičių, Sumažins korupciją keliuose, Sumažins vairuotojų pasipiktinimą, Suteiks automobilių savininkams labai gerą būdą apsaugoti savo turtą, sveikatą ir privatumą.

LSU DARBUOTOJŲ PAREIŠKIMAS DĖL LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETO NAIKINIMO

Lietuvos sporto universitetas. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR švietimo ir mokslo ministerija

Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, kreipiamės į Lietuvos valstybės vadovus ir socialinei, ekonominei bei kultūrinei pažangai neabejingus žmones. Kreipiamės, nes jaučiame moralinę ir akademinę atsakomybę už visos Lietuvos ir visų amžiaus grupių žmonių gyvenimo gerovės plėtrą per sportą ir fizinį ugdymą, fizinį aktyvumą ir rekreaciją. Kreipiamės, nes esame įsipareigoję tęsti tradicijas tų Lietuvos sporto universiteto kūrėjų, kurie negailėjo pastangų, kad jau daugiau kaip aštuonis dešimtmečius ši institucija būtų svarbus sporto mokslo centras ir kūno kultūros bei sporto vertybių, tradicijų puoselėtoja, tinkamai tarnaujanti Lietuvos žmonėms. Daugybė įžymių mokslininkų, pasaulyje garsių trenerių, mokytojų ir visuomenės veikėjų baigė šį universitetą. Nemažai Lietuvos sporto universiteto auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionais bei prizininkais. Tarp jų – Europos bokso čempionas A. Šocikas, olimpinio aukso medalio laimėtojas ir pasaulio čempionas krepšininkas M. Paulauskas, olimpinių žaidynių laimėtojai krepšininkai V. Chomičius, R. Kurtinaitis, disko metikas V. Alekna, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojai bei prizininkai – lengvaatletė A. Skujytė, irkluotoja D. Vištartaitė-Karalienė, disko metikas A. Gudžius ir kt. Jais didžiavomės, didžiuojamės ir didžiuosimės, jie yra ne vienos kartos žmonių gyvenimo idealas. Kreipiamės, nes mus tą daryti įpareigoja ir 1000 metų brandinta Europos universitetų darnios plėtros išmintis. Jos esmė – universitetų mokslo ir studijų naujų, išskirtinių idėjų kūrimas, patikrinimas ir pritaikymas turi būti nepriklausomas nuo bet kokios politinės ideologijos ar ekonominės galios. Tai labai aiškiai teigiama didžiojoje Europos universitetų chartijoje, kuri yra mažo ar didelio universiteto, studento ar dėstytojo, rektoriaus ar administracijos darbuotojo, politiko ar piliečio elgsenos standartas. Jau daugybę metų žmonija supranta, kad universitetų autonomija priimant ne tik mokslo, studijų plėtros, bet ir valdymo sprendimus – stipriausias gero mokslo tarnavimo žmonėms garantas. Mums sunku patikėti, kad Lietuvos sporto universitetas, jau nuo 1934 metų palaikomas Lietuvos valstybės vadovų ir šalies žmonių bei rodantis tobulėjimo pastangas ir realią kaitą, dabar prarastų valstybės vadovų pasitikėjimą ir būtų naikinamas, o ne toliau tobulinamas ir puoselėjamas. Neįsivaizduojame, kad be Lietuvos sporto universiteto galima siekti dar aukštesnių sporto mokslo ir studijų standartų, kurie svarbūs ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visai šalies visuomenei. Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, prašome Lietuvos valstybės vadovų ir visų šalies žmonių įsiklausyti į pagrindinį mūsų argumentą – LSU panaikinimas ar prijungimas prie kito „didelio“, su sporto vertybėmis nesusijusio universiteto neabejotinai sulėtins visų sporto ir fizinio ugdymo, fizinio aktyvumo ir rekreacijos mokslo pasiekimų sklaidą Lietuvos žmonėms. Remdamiesi pasaulio universitetų patirtimi teigiame, kad Lietuvos sporto universitetą prijungus prie kito „didelio“ universiteto sunku tikėtis, jog išliks sporto mokslo ir sporto studijų Lietuvai reikalinga apimtis, pavyzdžiui, daugiau kaip 30 sporto šakų trenerių rengimas. Pasaulio patirtis rodo, kad tik sporto universitetuose yra rengiami sporto treneriai, o klasikinių universitetų fakultetuose plėtojamas bendrasis sporto mokslas, nesigilinant į sporto šakas. Kitaip tariant, nebus LSU, nebus ir atskirų sporto šakų trenerių. Tai būtų milžiniška žala sporto plėtrai Lietuvoje. Beveik visos pažangios Europos šalys – Norvegija, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Lenkija, Latvija ir kt. – turi sporto universitetus. Neteko girdėti apie Europoje naikinamus sporto universitetus, o kad jie steigiami ir plėtojami – pavyzdžių labai daug. Deja, Lietuvoje skubotai jungiant universitetus gali būti išsklaidytas sporto mokslo potencialas, prarasta ilgalaikėmis tradicijomis ir šiuolaikiniu mokslu grįsta trenerių, kitų sporto bei su juo susijusių specialistų rengimo sistema. Tai greitai pajustų visa šalies visuomenė. Jei būtų panaikintas LSU, neabejotinai sportui talentingas jaunimas papildytų ir taip gausias emigrantų gretas. Dabar kaip niekad itin svarbios sporto, judesių ir fizinio aktyvumo mokslo vertybės. Tai gana jauno mokslo vertybės, kurias stengiamasi labai subtiliai „auginti“. Štai kodėl tam labai gerai tarnauja laisvi nepriklausomi nuo kitų „senų mokslų“ sporto universitetai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad sportas ir fizinis aktyvumas stiprina ne tik žmogaus kūno, bet ir proto, jausmų / emocijų sveikatą, gerina žmonių savijautą ir sutaupo apie 10 proc. gydymui skirtų lėšų. Nepaisant pasaulio mokslininkų įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra svarbus žmogaus gerovės garantas, daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, žmonių fizinis aktyvumas yra nepakankamas (tik apie 10 proc. žmonių yra pakankamai fiziškai aktyvūs). Todėl Europos ir pasaulio šalys susirūpino sporto ir fizinio aktyvumo plėtra, o šių šalių sporto universitetai yra ne tik gerbiami, bet ir puoselėjami. Taigi dabar Lietuvai ypač reikalingas sporto universitetas. LSU darbuotojai, gerbdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangas siekti studijų ir mokslo kokybės, reiškia susirūpinimą, kad „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonėse“ siūloma „reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto“, o „plėtoti specializuotas menų aukštąsias mokyklas – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus dailės akademiją“. Lietuvos sporto universiteto darbuotojams visiškai nesuprantama, kodėl ignoruojama šaliai svarbi sporto mokslo plėtra. LSU darbuotojai yra ypač susirūpinę Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu reorganizuoti LSU jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kai tuo tarpu dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto pasiūlymų yra aiškiai nurodyta steigti struktūrinius padalinius / centrus. LSU darbuotojai mano, kad LSU sporto mokslo potencialas gali būti išskaidytas įvairiuose LSMU padaliniuose. O tai reikštų sporto mokslo išnykimą. LSU darbuotojai nerimauja dėl ŠMM chaotiškų neapgalvotų veiksmų, pavyzdžiui, prieš kelias dienas „Kaune buvo kuriamas vienas universitetas“, dabar pateikiamas kitas optimizavimo planas. Be to, LSU Taryba ir Senatas yra įsteigę derybinę grupę, kuri ieško glaudesnio bendradarbiavimo ir su kitais Kauno universitetais. Anot tarptautinių MOSTA ekspertų išvadų, LSU mokslingumas yra tarp pačių geriausių Lietuvos universitetų, LSU studijų programos yra ir rentabilios, ir patrauklios. Mūsų universitete sukuriama daugiau negu 90 proc. Lietuvos sporto mokslo produkcijos, kurios kiekis ir kokybė reikšmingai išaugo per pastaruosius 10 metų. Šiuo metu LSU studijų programos yra akredituotos, o studijų programa „Treniravimo sistemos“ patenka į 10 pasirenkamiausių studijų sąrašą. Lietuvos sporto universitetas siekia likti autonomišku sporto universitetu, kuriame būtų konsoliduotas visos Lietuvos sporto mokslo ir studijų potencialas. Šį siekį palaiko Universiteto darbuotojai ir daugybė LSU socialinių partnerių. Šiuo pareiškimu nepritariame skubotiems ir neskaidriems Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmams rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas, vengiant dialogo su universitetais ir visiškai neatsižvelgiant į socialinių partnerių lūkesčius. Kviečiame visus Lietuvos pažangai neabejingus žmones pasirašyti šį pareiškimą. Jei ir nebus lemta, kad būtumėme išgirsti, kartu su Jumis būsime atlikę vieną iš svarbiausių pilietinių pareigų – netylėjome ir apmąstę parodėme pažangesnį, mūsų nuomone, šiam laikmečiui sporto ir sporto mokslo plėtros kelią.

Dėl mokytojos Loretos Raudytės likimo Žemaitės gimnazijoje

Gabija Būtaitė. Adresuota: Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Telšių rajono savivaldybė

Loreta Raudytė dirba Žemaitės gimnazijoje jau 20 metų. Per visus šiuos metus nebuvo kilę jokių incidentų, mokytoja su mokiniais diskutuodavo įvairiomis temomis ir leisdavo pareikšti savo nuomonę. Didžioji dalis Žemaitės gimnazijos mokinių apibūdina šią mokytoją kaip pačią geriausią ir nuoširdžiausią mokykloje. Informacija apie homoseksualumą, kuri buvo paskleista dešimtokų pamokoje - didžiausia, tačiau vienintelė mokytojos klaida per visą jos mokytojavimo istoriją. Mes šios mokytojos neteisiname, tačiau manome, kad dėl nesusipratimo kalčiausia ta organizacija, kuri leido platinti lankstinukus su nepatikrinta ir netikslia informacija, kuri galbūt ir suklaidino mokytoją.Taip pat pastebime, kad katalikų bažnyčioje homoseksualumas yra vis dar laikomas nuodėme, todėl mokytoja turėjo teisę tikybos pamokoje išreikšti bažnyčios poziciją, tik galbūt pasirinkti daug švelnesnį šios pozicijos pristatymo būdą. Manome, kad dėl šios klaidos mokytoja neturėtų būti pašalinta iš darbo ir jai šioje demokratinėje visuomenėje turėtų būti palikta galimybė pasitaisyti ir pasimokyti iš savo klaidų. Mokytojos atleidimas Žemaitės gimnazijos mokinių bendruomenei būtų skaudus praradimas. Todėl pasisakome prieš jį.

Palikite Antano ir Jono Juškų muziejuje jo puoselėtojus – Arūno ir Vidos Sniečkų šeimą!

Dalia Urbanavičienė. Adresuota: Kauno rajono savivaldybė

Kartu su Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu 1990 m. Vilkijoje buvusioje klebonijoje buvo įkurtas Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus. Šiame name, kurio amžius siekia 300 metų, ryškiausią pėdsaką paliko žymus XIX a. tautosakos rinkėjas Antanas Juška, kunigavęs Vilkijoje. Čia mėgo lankytis garsūs Lietuvos šviesuoliai – Vydūnas, Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas, kalbininkas Kazimieras Jaunius ir kiti. Per sovietmetį pastatas labai sunyko, tačiau 1987 m. didelėmis Vilkijos kraštotyrininko Prano Mikalausko, Kauno rajono spaudos, Kauno bendrijos „Atgaja“ ir gausybės jų talkininkų pastangomis pavyko namą išsaugoti – buvo organizuojamos talkos, renkamos aukos namo restauravimui, kuris pradėtas 1988 m. Tačiau didžiausias indėlis priklauso pagrindiniam šio muziejaus kūrėjui – Arūnui Sniečkui, kuris negailėdamas laiko, jėgų ir asmeninių lėšų kartu su žmona Vida sugebėjo muziejų paversti ypatinga dvasia alsuojančia vieta. Šios poros rankomis buvo išpuoselėta sodyba, dažniausiai savo lėšomis sukaupta daugybė eksponatų, kurie atspindi ne tik A. Juškos palikimą – čia įvairiais raštais mirga marga audiniai, skrynios, senosios buities rakandai, šalia kurių puikiai dera Arūno sukurti drožiniai, Vidos šiaudiniai sodai, muziejaus dvasią atitinkantys šiuolaikiniai menininkų darbai ir pan. Muziejuje kasmet vyksta tradicinės brolių Juškų dainų ir kalendorinės šventės, rengiamos parodos, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Svarbiausia, kad čia dirbanti ir gyvenanti muziejininkų šeima neskaičiuoja darbo valandų ir priima lankytojus net vėlyvais vakarais, čia kvepia ne tik drožlėmis, bet ir vakariene. Visa tai atspindi tikrovę, tiesioginę praeities tąsą dabartyje. Būtent tokia nepakartojama muziejaus gyva dvasia pritraukia gausybę lankytojų. Deja, vietos valdžiai nepakako vien pakeisti muziejaus kūrėjo A. Sniečkaus pareigas (ilgus metus buvęs muziejaus direktoriumi, dabar jis tėra renginių organizatorius), Sniečkų šeimai liepta išsikraustyti iš muziejaus į socialinį būstą prisidengiant nuo 1999 m. jau nebegaliojančia senos redakcijos Muziejų įstatymo nuostata. Toks biurokratinis požiūris į muziejaus kūrėjus ir muziejinę veiklą visiškai nepriimtinas, nes iš muziejaus iškėlus jo puoselėtojus tikrai nebeliks pirminės šio gyvo muziejaus idėjos ir autentiškumo. Labai tikimės, kad vietos valdžia priims teisingą sprendimą. Prašome išsaugoti analogų neturinti muziejų ir leisti jame toliau gyventi jo kūrėjų šeimai.

Ne kino centras "Garsas" Panevėžyje sunaikinimui

R. Pilkauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui

Mes, žemiau pasirašiusieji, nepritariame Panevėžio miesto kino centro „Garsas“ sunaikinimui ir St. Eidrigevičiaus menų centro statybai jo vietoje. Mums nesuprantamas Panevėžio Savivaldybės noras tenkinti tik vienos, nors ir įtakingos, visuomenės grupės interesus. 1969 metais pastatytas kino centras "Garsas" buvo pagrindinis nepriklausomo ir laisvo žodžio ir gyvenimo būdo skleidėjas.Jame buvo parodyti tokie kultiniai filmai kaip "Smėlio karjerų generolai", " O laimės kūdikį", "Muzikos garsai" ir pan.Visas tuometinis pasaulio pažinimas buvo susijęs su kinu.Televizija buvo menka ir grynai propagandinė, kaip ir spauda. Dabartinis kino centras "Garsas" buvo pastatytas kito kino teatro "Garsas" vietoje, kuris veikė jau nuo 1928 metų. Kino centras "Garsas" yra seniausias kino teatras Lietuvoje šiais metais švenčiantis 90-ies metų jubiliejų. Tačiau taip mylimas gyventojų, kino centras "Garsas" buvo nuolat ignoruojamas miesto valdžios. Per ilgą savo egzistavimo laikotarpį jis buvo tik kartą kosmetiškai paremontuotas. Šaltos kino salės, nekomerciniai filmai nuolat stūmė didingą kino centrą "Garsas" į nebūtį , kol dabartinė miesto valdžia priėmė sprendimą jį visiškai sunaikinti. Mes Panevėžio miesto gyventojai, prieštaraujame miesto valdžios sprendimui nugriauti kino centras "Garsas" pastatą. Mes reikalaujame: 1.Skirti lėšas kapitaliniam kino centras "Garsas" remontui ir modernizavimui, išlaikant pagrindinę jo kaip kino centras paskirtį. 2.Suteikti kino centrui "Garsas" kultūros paminklo statusą.

VšĮ Penkta Koja. Jonavos skyriaus gelbėjimas

Ieva. Adresuota: Jonavos rajono savivaldybė

VšĮ Penkta Koja. Jonavos skyrius PRIEGLAUDA UŽSIDARO!!! Padėkite išgelbėti prieglaudos gyvūnus! Su dideliu liūdesiu turime pranešti, kad nuo šiol mūsų Jonavoje nebebus. Jau ne vienerius metus gelbėjome Jonavos beglobius ir iš tiesų pasiekėme gerų rezultatų. Tačiau atėjo metas, kai turime užleisti vietą „kolegoms“ UAB „Nuaras“. Prieglaudos turimos patalpos, priklauso Jonavos rajono savivaldybei ir jos yra ketinamos griauti. Tai reiškia, kad beglobiai gyvūnėliai yra metami laukan.. vėl.. Viena kartą "šeimininkų", antrą kartą biurokratijos.. Žmonės nelikite abejingi ir pasirašykite peticiją, parodykime rajono valdžios atstovams, kad mus rūpi gyvūnų ateitis ir prašykime, kad bent paliktų patalpas ar suteiktų naujas. Jei tau rūpi gyvūnas, neleisk jam likti be namų VĖL. Mums kaip niekada reikia jūsų pagalbos. Vieni tikrai nesugebėsim. Tik ne šį kartą.

Peticija dėl valstybės finansuojamų rezidentūros vietų

LSMU Studentų atstovybė. Adresuota: LR Seimas, LR Vyriausybė

Remiantis LR Vyriausybės nutarimo projektu dėl valstybės finansuojamų pirmosios ir antrosios pakopos, ir vientisųjų studijų vietų, į kurias 2019 m. bus priimami studentai, pastebime, kad planuojama priimti apie 60 studentų mažiau į valstybės finansuojamas rezidentūros studijas. Prašome: 1. Taip drastiškai nemažinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų, nes taip pažeidžiamas teisėtas studentų lūkestis studijas tęsti rezidentūroje, kuri yra neatsiejama gydytojo specialisto ruošimo dalis. 2. Sukurti aiškią, kriterijais paremtą, specialistų poreikio apskaičiavimo modelį. Pagal šį modelį sudaryti rezidentūros vietų sąrašą 5-eriems metams į priekį, jį nuolatos peržiūrėti ir užtikrinti jo viešumą.

Peticija dėl V. Garasto atsistatydinimo iš LKF vadovo pareigų

Viačeslavas Palkevičius. Adresuota: Lietuvos krepšinio federacijos

Gerb. Vladai Garastai, Ši peticija yra oficialus Lietuvos piliečių kreipimasis į Jus, kaip į asmenį, atsakingą už Lietuvos antrosios „religijos“ praeitį, dabartį bei ateitį. Būdami aktyvios pilietinės visuomenės nariais manome, kad pastaruoju metu vykstantis konfliktas, dėl Jūsų pasakytų ir dienraštyje „Kauno diena“ 2008 m. spalio mėn. 25 dieną išspausdintų nekorektiškų citatų krepšinio klubo „Žalgiris“ afroamerikiečių atstovų atžvilgiu, sumenkino ne tik Lietuvos krepšinio, bet ir visos Lietuvos įvaizdį tarptautinėje visuomenėje. Gerbdami Jus bei dėkodami už daugybę Lietuvai svarbių „oranžinio kamuolio“ žygdarbių, manome, jog turėtumėte prisiimti visą atsakomybę dėl viešai pareikšto rasistinio pareiškimo ir garbingai atsistatydinti iš Lietuvos krepšinio federacijos vadovo pareigų. Manome, kad tik tokiu atveju būsite įrašytas į Lietuvos krepšinio istoriją, kaip žmogus, išpažįstantis gilias moralines vertybes ir besirūpinantis ne tik savo, bet ir visos šalies interesais. Pagarbiai, Lietuvos piliečiai [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=155]Peticijos aptarimas[/url]

Peticija dėl situacijos Lietuvos keliuose

Vsi neformaliojo svietimo Debatu centras. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Lietuvoje per metus eismo įvykiuose žūsta apie 800 žmonių, įvyksta apie 6000 avarijų ir padaroma daugiau kaip 1,5 mlrd. litų nuostolių. Deja, šie skaičiai vis didėja. Nors 2007 m. atsakingos institucijos rodė pastangas gerinti situaciją (pavyzdžiui, buvo inicijuojamos socialinės akcijos ir reklamos; Vyriausybės prašymu Seimas skubos tvarka svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas ir nustatė griežtesnes administracines bausmes pažeidėjams), tačiau, mūsų manymu, esamų priemonių sėkmingai kovai prieš karą keliuose nepakanka. Mes, jaunieji Lietuvos piliečiai, esame sukrėsti dabartinės situacijos ir raginame atsakingas LR institucijas imtis atitinkamų veiksmų. Siūlome aktyviau vykdyti edukacines ir prevencines programas, organizuojant pilietines akcijas, tobulinant švietimo įstaigų veiklą bei įtraukiant aktyvų jaunimą į problemų sprendimą. Taip pat skatiname ne tik sugriežtinti administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir kuo greičiau patobulinti Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį Kodeksą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už sunkias pasekmes sukėlusias avarijas, kurios įvyksta dėl itin šiurkščių eismo saugumo pažeidimų. Pirmiausia tikimės deramos Seimo reakcijos į nelaimes keliuose, kurias sukelia neblaivūs vairuotojai, ir griežtesnių bausmių už tokio pobūdžio nusikaltimus. Kviečiame nelikti abejingus šiai problemai ir prisidėti gelbstint žmonių gyvybes. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=27]Peticijos aptarimas[/url]