Geriausios 7 psl.

Dėl mokytojos Loretos Raudytės likimo Žemaitės gimnazijoje

Gabija Būtaitė. Adresuota: Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Telšių rajono savivaldybė

Loreta Raudytė dirba Žemaitės gimnazijoje jau 20 metų. Per visus šiuos metus nebuvo kilę jokių incidentų, mokytoja su mokiniais diskutuodavo įvairiomis temomis ir leisdavo pareikšti savo nuomonę. Didžioji dalis Žemaitės gimnazijos mokinių apibūdina šią mokytoją kaip pačią geriausią ir nuoširdžiausią mokykloje. Informacija apie homoseksualumą, kuri buvo paskleista dešimtokų pamokoje - didžiausia, tačiau vienintelė mokytojos klaida per visą jos mokytojavimo istoriją. Mes šios mokytojos neteisiname, tačiau manome, kad dėl nesusipratimo kalčiausia ta organizacija, kuri leido platinti lankstinukus su nepatikrinta ir netikslia informacija, kuri galbūt ir suklaidino mokytoją.Taip pat pastebime, kad katalikų bažnyčioje homoseksualumas yra vis dar laikomas nuodėme, todėl mokytoja turėjo teisę tikybos pamokoje išreikšti bažnyčios poziciją, tik galbūt pasirinkti daug švelnesnį šios pozicijos pristatymo būdą. Manome, kad dėl šios klaidos mokytoja neturėtų būti pašalinta iš darbo ir jai šioje demokratinėje visuomenėje turėtų būti palikta galimybė pasitaisyti ir pasimokyti iš savo klaidų. Mokytojos atleidimas Žemaitės gimnazijos mokinių bendruomenei būtų skaudus praradimas. Todėl pasisakome prieš jį.

LSU DARBUOTOJŲ PAREIŠKIMAS DĖL LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETO NAIKINIMO

Lietuvos sporto universitetas. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR švietimo ir mokslo ministerija

Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, kreipiamės į Lietuvos valstybės vadovus ir socialinei, ekonominei bei kultūrinei pažangai neabejingus žmones. Kreipiamės, nes jaučiame moralinę ir akademinę atsakomybę už visos Lietuvos ir visų amžiaus grupių žmonių gyvenimo gerovės plėtrą per sportą ir fizinį ugdymą, fizinį aktyvumą ir rekreaciją. Kreipiamės, nes esame įsipareigoję tęsti tradicijas tų Lietuvos sporto universiteto kūrėjų, kurie negailėjo pastangų, kad jau daugiau kaip aštuonis dešimtmečius ši institucija būtų svarbus sporto mokslo centras ir kūno kultūros bei sporto vertybių, tradicijų puoselėtoja, tinkamai tarnaujanti Lietuvos žmonėms. Daugybė įžymių mokslininkų, pasaulyje garsių trenerių, mokytojų ir visuomenės veikėjų baigė šį universitetą. Nemažai Lietuvos sporto universiteto auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionais bei prizininkais. Tarp jų – Europos bokso čempionas A. Šocikas, olimpinio aukso medalio laimėtojas ir pasaulio čempionas krepšininkas M. Paulauskas, olimpinių žaidynių laimėtojai krepšininkai V. Chomičius, R. Kurtinaitis, disko metikas V. Alekna, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojai bei prizininkai – lengvaatletė A. Skujytė, irkluotoja D. Vištartaitė-Karalienė, disko metikas A. Gudžius ir kt. Jais didžiavomės, didžiuojamės ir didžiuosimės, jie yra ne vienos kartos žmonių gyvenimo idealas. Kreipiamės, nes mus tą daryti įpareigoja ir 1000 metų brandinta Europos universitetų darnios plėtros išmintis. Jos esmė – universitetų mokslo ir studijų naujų, išskirtinių idėjų kūrimas, patikrinimas ir pritaikymas turi būti nepriklausomas nuo bet kokios politinės ideologijos ar ekonominės galios. Tai labai aiškiai teigiama didžiojoje Europos universitetų chartijoje, kuri yra mažo ar didelio universiteto, studento ar dėstytojo, rektoriaus ar administracijos darbuotojo, politiko ar piliečio elgsenos standartas. Jau daugybę metų žmonija supranta, kad universitetų autonomija priimant ne tik mokslo, studijų plėtros, bet ir valdymo sprendimus – stipriausias gero mokslo tarnavimo žmonėms garantas. Mums sunku patikėti, kad Lietuvos sporto universitetas, jau nuo 1934 metų palaikomas Lietuvos valstybės vadovų ir šalies žmonių bei rodantis tobulėjimo pastangas ir realią kaitą, dabar prarastų valstybės vadovų pasitikėjimą ir būtų naikinamas, o ne toliau tobulinamas ir puoselėjamas. Neįsivaizduojame, kad be Lietuvos sporto universiteto galima siekti dar aukštesnių sporto mokslo ir studijų standartų, kurie svarbūs ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visai šalies visuomenei. Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, prašome Lietuvos valstybės vadovų ir visų šalies žmonių įsiklausyti į pagrindinį mūsų argumentą – LSU panaikinimas ar prijungimas prie kito „didelio“, su sporto vertybėmis nesusijusio universiteto neabejotinai sulėtins visų sporto ir fizinio ugdymo, fizinio aktyvumo ir rekreacijos mokslo pasiekimų sklaidą Lietuvos žmonėms. Remdamiesi pasaulio universitetų patirtimi teigiame, kad Lietuvos sporto universitetą prijungus prie kito „didelio“ universiteto sunku tikėtis, jog išliks sporto mokslo ir sporto studijų Lietuvai reikalinga apimtis, pavyzdžiui, daugiau kaip 30 sporto šakų trenerių rengimas. Pasaulio patirtis rodo, kad tik sporto universitetuose yra rengiami sporto treneriai, o klasikinių universitetų fakultetuose plėtojamas bendrasis sporto mokslas, nesigilinant į sporto šakas. Kitaip tariant, nebus LSU, nebus ir atskirų sporto šakų trenerių. Tai būtų milžiniška žala sporto plėtrai Lietuvoje. Beveik visos pažangios Europos šalys – Norvegija, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Lenkija, Latvija ir kt. – turi sporto universitetus. Neteko girdėti apie Europoje naikinamus sporto universitetus, o kad jie steigiami ir plėtojami – pavyzdžių labai daug. Deja, Lietuvoje skubotai jungiant universitetus gali būti išsklaidytas sporto mokslo potencialas, prarasta ilgalaikėmis tradicijomis ir šiuolaikiniu mokslu grįsta trenerių, kitų sporto bei su juo susijusių specialistų rengimo sistema. Tai greitai pajustų visa šalies visuomenė. Jei būtų panaikintas LSU, neabejotinai sportui talentingas jaunimas papildytų ir taip gausias emigrantų gretas. Dabar kaip niekad itin svarbios sporto, judesių ir fizinio aktyvumo mokslo vertybės. Tai gana jauno mokslo vertybės, kurias stengiamasi labai subtiliai „auginti“. Štai kodėl tam labai gerai tarnauja laisvi nepriklausomi nuo kitų „senų mokslų“ sporto universitetai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad sportas ir fizinis aktyvumas stiprina ne tik žmogaus kūno, bet ir proto, jausmų / emocijų sveikatą, gerina žmonių savijautą ir sutaupo apie 10 proc. gydymui skirtų lėšų. Nepaisant pasaulio mokslininkų įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra svarbus žmogaus gerovės garantas, daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, žmonių fizinis aktyvumas yra nepakankamas (tik apie 10 proc. žmonių yra pakankamai fiziškai aktyvūs). Todėl Europos ir pasaulio šalys susirūpino sporto ir fizinio aktyvumo plėtra, o šių šalių sporto universitetai yra ne tik gerbiami, bet ir puoselėjami. Taigi dabar Lietuvai ypač reikalingas sporto universitetas. LSU darbuotojai, gerbdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangas siekti studijų ir mokslo kokybės, reiškia susirūpinimą, kad „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonėse“ siūloma „reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto“, o „plėtoti specializuotas menų aukštąsias mokyklas – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus dailės akademiją“. Lietuvos sporto universiteto darbuotojams visiškai nesuprantama, kodėl ignoruojama šaliai svarbi sporto mokslo plėtra. LSU darbuotojai yra ypač susirūpinę Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu reorganizuoti LSU jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kai tuo tarpu dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto pasiūlymų yra aiškiai nurodyta steigti struktūrinius padalinius / centrus. LSU darbuotojai mano, kad LSU sporto mokslo potencialas gali būti išskaidytas įvairiuose LSMU padaliniuose. O tai reikštų sporto mokslo išnykimą. LSU darbuotojai nerimauja dėl ŠMM chaotiškų neapgalvotų veiksmų, pavyzdžiui, prieš kelias dienas „Kaune buvo kuriamas vienas universitetas“, dabar pateikiamas kitas optimizavimo planas. Be to, LSU Taryba ir Senatas yra įsteigę derybinę grupę, kuri ieško glaudesnio bendradarbiavimo ir su kitais Kauno universitetais. Anot tarptautinių MOSTA ekspertų išvadų, LSU mokslingumas yra tarp pačių geriausių Lietuvos universitetų, LSU studijų programos yra ir rentabilios, ir patrauklios. Mūsų universitete sukuriama daugiau negu 90 proc. Lietuvos sporto mokslo produkcijos, kurios kiekis ir kokybė reikšmingai išaugo per pastaruosius 10 metų. Šiuo metu LSU studijų programos yra akredituotos, o studijų programa „Treniravimo sistemos“ patenka į 10 pasirenkamiausių studijų sąrašą. Lietuvos sporto universitetas siekia likti autonomišku sporto universitetu, kuriame būtų konsoliduotas visos Lietuvos sporto mokslo ir studijų potencialas. Šį siekį palaiko Universiteto darbuotojai ir daugybė LSU socialinių partnerių. Šiuo pareiškimu nepritariame skubotiems ir neskaidriems Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmams rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas, vengiant dialogo su universitetais ir visiškai neatsižvelgiant į socialinių partnerių lūkesčius. Kviečiame visus Lietuvos pažangai neabejingus žmones pasirašyti šį pareiškimą. Jei ir nebus lemta, kad būtumėme išgirsti, kartu su Jumis būsime atlikę vieną iš svarbiausių pilietinių pareigų – netylėjome ir apmąstę parodėme pažangesnį, mūsų nuomone, šiam laikmečiui sporto ir sporto mokslo plėtros kelią.

VšĮ Penkta Koja. Jonavos skyriaus gelbėjimas

Ieva. Adresuota: Jonavos rajono savivaldybė

VšĮ Penkta Koja. Jonavos skyrius PRIEGLAUDA UŽSIDARO!!! Padėkite išgelbėti prieglaudos gyvūnus! Su dideliu liūdesiu turime pranešti, kad nuo šiol mūsų Jonavoje nebebus. Jau ne vienerius metus gelbėjome Jonavos beglobius ir iš tiesų pasiekėme gerų rezultatų. Tačiau atėjo metas, kai turime užleisti vietą „kolegoms“ UAB „Nuaras“. Prieglaudos turimos patalpos, priklauso Jonavos rajono savivaldybei ir jos yra ketinamos griauti. Tai reiškia, kad beglobiai gyvūnėliai yra metami laukan.. vėl.. Viena kartą "šeimininkų", antrą kartą biurokratijos.. Žmonės nelikite abejingi ir pasirašykite peticiją, parodykime rajono valdžios atstovams, kad mus rūpi gyvūnų ateitis ir prašykime, kad bent paliktų patalpas ar suteiktų naujas. Jei tau rūpi gyvūnas, neleisk jam likti be namų VĖL. Mums kaip niekada reikia jūsų pagalbos. Vieni tikrai nesugebėsim. Tik ne šį kartą.

Peticija dėl valstybės finansuojamų rezidentūros vietų

LSMU Studentų atstovybė. Adresuota: LR Seimas, LR Vyriausybė

Remiantis LR Vyriausybės nutarimo projektu dėl valstybės finansuojamų pirmosios ir antrosios pakopos, ir vientisųjų studijų vietų, į kurias 2019 m. bus priimami studentai, pastebime, kad planuojama priimti apie 60 studentų mažiau į valstybės finansuojamas rezidentūros studijas. Prašome: 1. Taip drastiškai nemažinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų, nes taip pažeidžiamas teisėtas studentų lūkestis studijas tęsti rezidentūroje, kuri yra neatsiejama gydytojo specialisto ruošimo dalis. 2. Sukurti aiškią, kriterijais paremtą, specialistų poreikio apskaičiavimo modelį. Pagal šį modelį sudaryti rezidentūros vietų sąrašą 5-eriems metams į priekį, jį nuolatos peržiūrėti ir užtikrinti jo viešumą.

Peticija dėl V. Garasto atsistatydinimo iš LKF vadovo pareigų

Viačeslavas Palkevičius. Adresuota: Lietuvos krepšinio federacijos

Gerb. Vladai Garastai, Ši peticija yra oficialus Lietuvos piliečių kreipimasis į Jus, kaip į asmenį, atsakingą už Lietuvos antrosios „religijos“ praeitį, dabartį bei ateitį. Būdami aktyvios pilietinės visuomenės nariais manome, kad pastaruoju metu vykstantis konfliktas, dėl Jūsų pasakytų ir dienraštyje „Kauno diena“ 2008 m. spalio mėn. 25 dieną išspausdintų nekorektiškų citatų krepšinio klubo „Žalgiris“ afroamerikiečių atstovų atžvilgiu, sumenkino ne tik Lietuvos krepšinio, bet ir visos Lietuvos įvaizdį tarptautinėje visuomenėje. Gerbdami Jus bei dėkodami už daugybę Lietuvai svarbių „oranžinio kamuolio“ žygdarbių, manome, jog turėtumėte prisiimti visą atsakomybę dėl viešai pareikšto rasistinio pareiškimo ir garbingai atsistatydinti iš Lietuvos krepšinio federacijos vadovo pareigų. Manome, kad tik tokiu atveju būsite įrašytas į Lietuvos krepšinio istoriją, kaip žmogus, išpažįstantis gilias moralines vertybes ir besirūpinantis ne tik savo, bet ir visos šalies interesais. Pagarbiai, Lietuvos piliečiai [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=155]Peticijos aptarimas[/url]

Peticija dėl situacijos Lietuvos keliuose

Vsi neformaliojo svietimo Debatu centras. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Lietuvoje per metus eismo įvykiuose žūsta apie 800 žmonių, įvyksta apie 6000 avarijų ir padaroma daugiau kaip 1,5 mlrd. litų nuostolių. Deja, šie skaičiai vis didėja. Nors 2007 m. atsakingos institucijos rodė pastangas gerinti situaciją (pavyzdžiui, buvo inicijuojamos socialinės akcijos ir reklamos; Vyriausybės prašymu Seimas skubos tvarka svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas ir nustatė griežtesnes administracines bausmes pažeidėjams), tačiau, mūsų manymu, esamų priemonių sėkmingai kovai prieš karą keliuose nepakanka. Mes, jaunieji Lietuvos piliečiai, esame sukrėsti dabartinės situacijos ir raginame atsakingas LR institucijas imtis atitinkamų veiksmų. Siūlome aktyviau vykdyti edukacines ir prevencines programas, organizuojant pilietines akcijas, tobulinant švietimo įstaigų veiklą bei įtraukiant aktyvų jaunimą į problemų sprendimą. Taip pat skatiname ne tik sugriežtinti administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir kuo greičiau patobulinti Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį Kodeksą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už sunkias pasekmes sukėlusias avarijas, kurios įvyksta dėl itin šiurkščių eismo saugumo pažeidimų. Pirmiausia tikimės deramos Seimo reakcijos į nelaimes keliuose, kurias sukelia neblaivūs vairuotojai, ir griežtesnių bausmių už tokio pobūdžio nusikaltimus. Kviečiame nelikti abejingus šiai problemai ir prisidėti gelbstint žmonių gyvybes. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=27]Peticijos aptarimas[/url]

Ne kylančiom seimo narių algoms

Gytis B.. Adresuota: Lietuvos vyriausybė

Peticija prieš Lietuvos seimo nariu algos didinimą . Situacija Lietuvoje blogėja , visos lengvatos panaikinamos , o algas seimūnai pasikelia dvigubai , tai tegu ir jie kartu padeda spręst ekonominę situaciją , tegu gauna vidutinę algą kol viskas pradės gerėt .

Šalin rankas nuo gyventojų skiriamos paramos

Seime svarstomi įstatymų projektai, kuriais siūloma nuo 2020 m. sumažinti gyventojų paramai skiriamo GPM mokesčio dydį. Valdantieji motyvuoja tuo, jog dėl numatomo bruto darbo užmokesčio indeksavimo 2020 metais pervedamas gyventojų pajamų mokestis paramos gavėjams neva apie 17,5 mln. eurų sumažintų valstybės biudžeto pajamas. Jokių paskaičiavimų, kaip ši suma gauta nei iš projektų rengėjų, nei iš Finansų ministerijos nepavyko gauti. Siekiama, kad asmenims, turintiems teisę gauti paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą, mokesčio dydis mažėtų nuo 2 iki 1,2 procento; profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – nuo 1 iki 0,6 procento. Mes, nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos esame nusivylę, kad tokiu svarbiu mūsų išgyvenimo klausimu nebuvo tariamasi su mumis, juolab kad didžiulį pasitikėjimą rinkimuose valdantieji gavo būtent už jų pažadus didžiausią dėmesį skirti jautriausioms socialinėms grupėms. O dabar matome, kad dėl ydingos mokesčių reformos, kuri užuot papildžiusi valstybės biudžetą jį dar labiau nuskurdino, dabar turime kentėti visi, kuriems ir taip nelengva. Tuos darbus, kurių nepadaro valstybė, turime atlikti mes, NVO, profesinės sąjungos, o užėjus kalbai apie biudžeto išlaidas, iš karto atsiduriame pirmi eilėje. Ne mes turime kamšyti skyles. Nuo 2004 m. Lietuvos gyventojai turi teisę pasirinkti, kam paskirti dalį savo mokesčių. Ne visi tuo pasinaudoja, didelė dalis tam skirtinų lėšų kasmet lieka šalies biudžete. Reikalaujame, kad mokesčio dydis procentais, gyventojų skiriamas organizacijoms, turinčioms teisę į paramą, nebūtų keičiamas.

Lietuvos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinio dydžio atstatymo

Irena Petraitienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Ekonominė krizė Lietuvoje baigėsi, bet ne visiems. Jau beveik 10 metų valstybės tarnautojai ir biudžetinio sektoriaus darbuotojai negali atgauti valdžios atimto darbo užmokesčio – bazinio dydžio. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis iki 2009 metų siekė 142 eurus, o 2009 m. buvo sumažintas iki 130,5 eurų. 2017 metais bazinis dydis buvo dalinai atstatytas tik 2,00 EUR ir šiuo metu siekia 132,5 eurus. Pastoviai kylanti minimali mėnesinė alga, sulygina kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo vertę, dėl to valstybės tarnautojų ir biudžetinio sektoriaus darbuotojų realiosios pajamos nuolat mažėja. Manome, kad viešojo valdymo prioritetu turėtų būti laikomi žmogiškieji ištekliai ir jų gerovė. Todėl, siekiant socialinio teisingumo principų įgyvendinimo, reikalaujame: atstatyti Lietuvos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį 142 EUR dydį, kuris būtų taikomas nuo 2019 metų sausio 1d.

Mato reformos panaikinimas

Evelina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Įteisinus Mato reformą visi plojome rankomis ir džaiugėmės, jog bus sustabdytas smurtas prieš vaikus, tačiau dabar valstybė juokiasi iš normalių šeimų, atiminėja vaikus be pagrindo, remiantis nepagrįstais skundais, kalbomis! Net ir įvydžius visus vaikų teisių tarnybos reikalavimus, vaikai nėra grąžinami šeimoms, dėl vilkinamų ikiteisminių tyrimų! Gana tyčiotis , ir psichologiškai žaloti mūsų vaikus!