Geriausios 7 psl.

Lietuvos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinio dydžio atstatymo

Irena Petraitienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Ekonominė krizė Lietuvoje baigėsi, bet ne visiems. Jau beveik 10 metų valstybės tarnautojai ir biudžetinio sektoriaus darbuotojai negali atgauti valdžios atimto darbo užmokesčio – bazinio dydžio. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis iki 2009 metų siekė 142 eurus, o 2009 m. buvo sumažintas iki 130,5 eurų. 2017 metais bazinis dydis buvo dalinai atstatytas tik 2,00 EUR ir šiuo metu siekia 132,5 eurus. Pastoviai kylanti minimali mėnesinė alga, sulygina kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo vertę, dėl to valstybės tarnautojų ir biudžetinio sektoriaus darbuotojų realiosios pajamos nuolat mažėja. Manome, kad viešojo valdymo prioritetu turėtų būti laikomi žmogiškieji ištekliai ir jų gerovė. Todėl, siekiant socialinio teisingumo principų įgyvendinimo, reikalaujame: atstatyti Lietuvos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį 142 EUR dydį, kuris būtų taikomas nuo 2019 metų sausio 1d.

Šalin rankas nuo gyventojų skiriamos paramos

Seime svarstomi įstatymų projektai, kuriais siūloma nuo 2020 m. sumažinti gyventojų paramai skiriamo GPM mokesčio dydį. Valdantieji motyvuoja tuo, jog dėl numatomo bruto darbo užmokesčio indeksavimo 2020 metais pervedamas gyventojų pajamų mokestis paramos gavėjams neva apie 17,5 mln. eurų sumažintų valstybės biudžeto pajamas. Jokių paskaičiavimų, kaip ši suma gauta nei iš projektų rengėjų, nei iš Finansų ministerijos nepavyko gauti. Siekiama, kad asmenims, turintiems teisę gauti paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą, mokesčio dydis mažėtų nuo 2 iki 1,2 procento; profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – nuo 1 iki 0,6 procento. Mes, nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos esame nusivylę, kad tokiu svarbiu mūsų išgyvenimo klausimu nebuvo tariamasi su mumis, juolab kad didžiulį pasitikėjimą rinkimuose valdantieji gavo būtent už jų pažadus didžiausią dėmesį skirti jautriausioms socialinėms grupėms. O dabar matome, kad dėl ydingos mokesčių reformos, kuri užuot papildžiusi valstybės biudžetą jį dar labiau nuskurdino, dabar turime kentėti visi, kuriems ir taip nelengva. Tuos darbus, kurių nepadaro valstybė, turime atlikti mes, NVO, profesinės sąjungos, o užėjus kalbai apie biudžeto išlaidas, iš karto atsiduriame pirmi eilėje. Ne mes turime kamšyti skyles. Nuo 2004 m. Lietuvos gyventojai turi teisę pasirinkti, kam paskirti dalį savo mokesčių. Ne visi tuo pasinaudoja, didelė dalis tam skirtinų lėšų kasmet lieka šalies biudžete. Reikalaujame, kad mokesčio dydis procentais, gyventojų skiriamas organizacijoms, turinčioms teisę į paramą, nebūtų keičiamas.

Prašome nutraukti gyvūnų gynėjų persekiojimą

Marius Kundrotas. Adresuota: Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui

Mes, pasirašantys Lietuvos Respublikos piliečiai, esame suglumę dėl Tauragės rajone susiklosčiusios padėties. Augintinis.eu leidinio duomenimis abejotinos atsakomybės piliečiai pririšo šunį viduryje plyno lauko baidyti šernų. Jį aptikę gyvūnų gynėjai rado apleistą, kupiną parazitų, iššutusia oda. Šuo sunkiai vaikščiojo, menkai reagavo į aplinką, kentė skausmus. Paaiškėjus, kad išgydyti galimybių nėra, teko gyvūną užmigdyti. Šuns savininkė Danutė Ramanauskienė apkaltino gyvūnų globėją Andželiką Bajorinaitę šuns vagyste ir nužudymu. Dabar jai keliama byla. Šią situaciją laikome absurdiška, nes pagal turimus duomenis būtent šeimininkai privedė gyvūną iki beviltiškos padėties, o gyvūnų gynėjai visomis priemonėmis bandė jį išgelbėti. Prašome nutraukti bylą, iškeltą A. Bajorinaitei, ir pradėti tyrimą dėl galimo D. Ramanauskienės elgesio - gyvūno nepriežiūros, dėl kurios jis patyrė kančią ir turėjo žūti.

Neleiskim pavogti iš Šiaulių miesto jaunimo amfiteatrą

Vitalijus Nikitinas. Adresuota: Šiaulių miesto valdžiai

Septyniolika šios kadencijos Šiaulių miesto tarybos narių į savo politinę biografiją turėtų įsirašyti gėdingą sprendimą į privačias rankas atiduoti miesto amfiteatrą. Tiesa, posėdyje buvo bandoma dangstytis aiškinimais, kad pritarimas koncesijai dar nieko nereiškia, kad laukia dar labai daug procedūrų, kad koncesijos konkurse galės dalyvauti visi norintys, ne tik verslininkas, turintis pastatą prie amfiteatro, kad koncesija - vienintelis būdas amfiteatrui sutvarkyti. Nei rengti piketai, nei garbių žmonių apeliavimas į politikų sąžinę nepaveikė Šiaulių miesto valdžios - ketvirtadienį vykusiame Tarybos posėdyje jie nusprendė pritarti amfiteatro koncesijai. Tai yra, buvusią viešą miesto erdvę perduoti į privačias rankas. "Už" balsavę politikai nepasigėdijo viešui pademonstruoti priklausomybę nuo verslo interesų. Sąžinė ir sarmata - nepažįstami dalykai "Tarybai – gėda", "Amfiteatras pavojuje", "Už amfiteatrą", - pranašiški buvo prie Savivaldybės piketavusio jaunimo plakatai. Žodis "gėda" skambėjo ir tarybos salėje, į kurią sugužėjęs jaunimas išgirdo nuosprendį amfiteatrui. Mindaugo Stakvilevičiaus priminimas - kad amfiteatras - tai šventa vieta, kurioje rinkosi Sąjūdis ir siūlymas "turėkite sarmatos" kai kuriems koalicijos partneriams sukėlė šypseną. Neišgirdo šie politikai ir filosofo Gintauto Mažeikio, linkinčio priimti sąžiningą sprendimą ir sakančio, kad viešai neišdiskutavus, neturint jokios vizijos dabar priimtas sprendimas tik padidins aktyvios visuomenės nepasitikėjimą valdžia, o kiekvieno miesto garbės reikalas yra išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti viešąsias erdves. Amfiteatro koncesijos klausimą pristatinėjusiam Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjui Gyčiui Skurkiui buvo nelengva, nes jis turėjo atmušinėti opozicijos priekaištus. Tiesa, dar Miesto ūkio ir plėtros komitete G. Skurkis sakė, kad sumanymas dėl koncesijos - ne jų skyriaus, kad jis turi vykdyti valdančiosios koalicijos pavedimą. Jam teko įtikinėti opoziciją, kad pritarimas koncesijai - tik pirmas mažas žingsnis, kad šiuo klausimu Miesto tarybai dar daug kartų teks reikšti savo valią. Netvarkoma, kad galėtų perduoti privatininkui? Vicemerė Alma Javtokienė stebėjosi, kodėl kyla tiek daug aistrų: miestas neturi pinigų ir reikia tik džiaugtis, jei privatus verslas prisidės. Amfiteatro niekas nei degina, nei atima, o koncesija - tai būdas jam sutvarkyti. Anot vicemerės, koncesija tiktų ir Beržynėliui, dėl kurio į ją jau kreipėsi suinteresuoti asmenys. Opozicija negalėjo atsistebėti: užuot iš Savivaldybės administracijos būtų pareikalauta tinkamai rūpintis viešųjų vietų tvarkymu, svaičiojama apie koncesijas. Susidaro įspūdis, kad sąmoningai skurdinama, neprižiūrima ir sudaromas pretekstas perduoti privatininkams. Anot Justino Sartausko, Beržynėlį šios kadencijos valdžia labai apleido, nes neskiriama jam lėšų. Andrius Šedžius pasiūlė koncesiniu būdu tvarkyti, jei jau miesto valdžia pati nebepajėgi, Saulės laikrodžio ir Prisikėlimo aikštes. Pastatytų ten verslininkai po prekybos centrą ir būtų labai patogu: ant vieno stogo užkeltų Saulės berniuko skulptūrą, tai visiems iš toli būtų matyti, nuo kito stogo miesto vadovams būtų labai patogu demonstracijas stebėti... Į miesto amfiteatrą pretenduojantį Anridą Vinklerį (nuotraukoje - kairėje) palaiko ne tik meras G. Mikšys. Savo gerų santykių su šiuo verslininku neslepia ir Seimo narys Valerijus Simulik. Kai prieš porą mėnesių prie Savivaldybės dėl amfiteatro piketavo jaunimas, meras Genadijus Mikšys įtikinėjo, kad šie suklaidinti be reikalo politikuoja, nes nieko nevyksta. O tas "niekas" vyko slapta ir tyliai, be jokių diskusijų. "Šiauliai plius" žiniomis, koalicijos partneriams, suabejojusiems koncesijos tikslingumu, G. Mikšys pasiūlė peržiūrėti koalicijos sutartį. O tai reiškia atsisakyti valdžios ir šiltų postų. Tad balsuodama koalicija buvo gana vieninga. Žodis "koalicija" ne kartą nuskambėjo Miesto tarybos posėdyje, kai opozicija klausė, kas vis dėlto inicijavo amfiteatro perdavimą į privačias rankas. Į Vytauto Juškaus klausimą, ar toks sprendimas - ne mero duoklė A. Vinkleriui už rinkimus, G. Mikšys atsakė, kad jį meru išrinko ne A. Vinkleris, o 23 tarybos nariai. Anot V. Juškaus, vis dėlto reikia būti sąžiningiems ir įvardyti, kas už to slepiasi. O kas slepiasi už mero? Dar 2002 metais į tuometį miesto merą Vaclovą Volkovą kreipėsi korporacija "Vaivorykštė", vadovaujama Anrido Vinklerio, su prašymu išnuomoti amfiteatro žemę. prašymas pakartotas po metų, tuomečiam merui V. Juškui. Tąsyk patyręs nesėkmę A. Vinkleris sulaukė savo valandos: 2007 balandžio pradžioje išrinkta nauja miesto valdžia, o jau po poros savaičių į Savivaldybę atkeliavo panašus prašymas, jau adresuotas naujajam miesto merui Genadijui Mikšiui. Ir nors administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Mikučiauskas į šį raštą atsakė, kad amfiteatras - labai svarbus miestui, jis negali būti perduotas privačias rankas, G. Mikšys, tiesa, prisidengęs koalicija, išeitį rado - skelbti koncesiją. Tai yra, neatlygintinai perduoti kelių milijonų vertės žemę, ir dar primokėti už tai, kad verslininkas retkarčiais įsileis į renginius miesto bendruomenę. Gėdingai balsavo 17 Valdančioji dauguma pabijojo vardinio balsavimo. Opozicija šiuo klausimu balsuoti atsisakė, tad amfiteatro likimą nulėmė 20 Miesto tarybos narių. Už tai, kad amfiteatras būtų tvarkomas koncesijos būdu, tai yra būtų atiduotas privatininkui, balsavo liberalcentristai Genadijus Mikšys, Vaclovas Vingras, Gintaras Karalevičius, Edvardas Peleckas, liberalai demokratai Daiva Matonienė, Romanas Čokovas, Kristina Lementauskaitė, Kestutis Balčiūnas, "valstiečiai" Zenonas Buivydas, Stasys Grigaliūnas, konservatoriai Vladas Damulevičius, Birutė Paplauskienė, Igoris Strupeikis, socialliberalai Leonas Strazdauskas, Vytautas Peleckis, Alma Javtokienė ir Aušra Kazlauskienė. Balsavime dalyvavę konservatorius Jonas Bartkus ir liberalcentristas Kazimieras Šavinis susilaikė, prieš balsuoti išdrįso vienintelė koalicinei partijai priklausanti konservatorė Aldona Augutienė. Posėdyje nedalyvavo liberaldemokratai Alfredas Lankauskas ir Vidmantas Japertas, socialliberalas Juozas Pabrėža ir "darbietė" Danguolė Martinkienė. Pasak V. Juškaus, 2003 m. spalio 25 d. į jį, kaip į tuometį merą, kreipėsi korporacijos "Vaivorykštė" prezidentas A. Vinkleris, pretendavęs į amfiteatro žemę prie jam priklausančio pastato Vilniaus gatvėje. Verslininkas sulaukė neigiamo atsako, o V. Juškus - atkirčio A. Vinkleriui priklausančiame laikraštyje: "Kažkodėl nenorima rengti aukcionų, nors tik tokią žemės nuomos galimybę valdžiai suteikia įstatymai. Tada sklypą įsigytų tas, kuris daugiausia už jį sumoka, o ne tas, kuris žino, pas ką nueiti, kada nueiti ir kaip kalbėti" ("Meras - melagis", 2003 m. gruodžio 10 d.). Tiesiog pranašiškas pavadinimas ir tekstas, kurį adresuojame dabartiniam miesto merui G. Mikšiui. "Amfiteatro privatizavimas - kelias į demokratijos griuvimą", - įsitikinęs profesorius G. Mažeikis. Iš tiesų demokratija apibrėžiama kaip valdžia, kylanti iš bendruomenės daugumos valios. Jos pradžia - graikų susirinkimuose, vykdavusiuose amfiteatruose. Simboliška, kad Šiauliuose demokratijos griuvimas prasideda nuo mūsų amfiteatro. "Šiauliai plius" nerado nė vieno pašnekovo, sutinkančio, kad amfiteatras būtų perduotas į privačias rankas, išskyrus valdančiosios koalicijos politikus, tvirtinančius, kad "sutvarkyti amfiteatrą reikia", "taip nuspręsta mūsų frakcijoje", "koalicija priėmė sprendimą" ir pan. Praėjusią savaitę į klausimą "Ar sutiktumėte, kad jūsų pamėgtą amfiteatrą miesto valdžia atiduotų verslininkams?" atsakinėjo "S plius" tinklalapio lankytojai. Iš viso balsavo 311 asmenų. "Ne" atsakė 238 gyventojai (77 procentai balsavusiųjų). Apie politikų sumanymą amfiteatrą atiduoti privačiam verslui - Šiaulių miesto Garbės piliečių, kultūros žmonių, mokslininkų nuomonės Amfiteatro privatizavimas - kėsinimasis į demokratiją Gintautas Mažeikis, filosofas, Šiaulių universiteto profesorius: "Vienareikšmiškai pasisakau už tai, kad amfiteatras išliktų viešąja erdve. Viešosios erdvės - demokratijos garantas, o tokių erdvių privatizavimas - demokratijos griuvimas. Ten, kur nėra vietos bendruomenei susiburti, nėra ir demokratijos. Tai aksioma, aprašyta politologijos vadovėliuose. Kita vertus, Lietuvoje nėra viešųjų erdvių įstatymo - tai paaiškėjo privatizavus "Lietuvos" kino teatrą. Šiaulių amfiteatras turi išlikti, tik, žinoma, ne taip prižiūrimas. Čia trūksta ir kultūrinės iniciatyvos, ir komercinių, "aptarnaujančių" paslaugų. Visuose pasaulio miestuose aplink aikštes telkiasi pačios brangiausios kavinės, prestižiniai restoranai. Jei atsakingi Savivaldybės skyriai leido sau čia nieko nedaryti, nevykdyti jokios veiklos, tai nėra priežastis privatizuoti amfiteatrą. Dabar toks įspūdis, kad jį stengtasi kuo labiau nuskurdinti. Kaip paminklas tai nepriežiūrai - šalia kiurksantis, apleistas pastatas, priklausantis verslininkui, dabar pretenduojančiam ir į amfiteatrą. Vienintelis saugiklis nuo panašių pretenzijų - skaidrus procesas. Miestas dėl amfiteatro turėjo suformuoti aiškią, demokratinę viziją ir skelbti viešus konkursus. Manęs visiškai nestebina, kad tokią vietą bando užgrobti verslo institucija. Kitaip būtų, jei verslui vadovautų pilietiškas, visuomeniškas žmogus, o tai atsitinka itin retai. Šiuo atveju kritikos nusipelno miesto valdžia, kuri negina viešojo intereso, o imasi atstovauti siauram verslo interesui." Koncesija - nelabai skanus reikalas Zenonas Eimutis Sabalys, Šiaulių miesto Garbės pilietis: "Valdžia nuo Dievo duota - ką nori, tą ir daro. Teisėta ar neteisėta atiduoti amfiteatrą privačiam kapitalui - teisininkų reikalas. O esmė yra ta, išnyks ar neišnyks amfiteatras. Vilniaus gatvė yra rekonstruojama ir viešųjų erdvių tragiškai mažėja. Dejuojama, kad gatvė apmirusi, daug visuomenės atėmė "Saulės miestas". Gal po dvejų metų gatvė atsigaus, bet valdžios misija - bent nepakenkti tam atsigavimui. Atiduodant amfiteatrą bus pakenkta viešajam interesui. Manau, kad yra trumparegiška atiduoti amfiteatrą taip laimint vieną kitą litą. Juk amfiteatrą sutvarkyti nekainuoja brangiai. Jis yra Vilniaus gatvės dalis ir, pradėjus rekonstruoti bulvaro dalį Šiaulių viešbučio link, amfiteatrą galima sutvarkyti. Galų gale remontas nėra brangus, o bulvaras turi tarnauti visuomenei. Valdžią juk rinko visuomenė, tad tos visuomenės interesams valdžia ir turi atstovauti. Tie, kurie kalba apie koncesiją, tegul pavarto enciklopedijas ir išsiaiškina, kas tai yra. Jie supras, kad koncesija - nelabai skanus reikalas. Argumentuojama, kad amfiteatre dabar tik pijokėliai renkasi. Bet ar ne valdžios reikalas ten rengti renginius, į kuriuos ateitų ne pijokėliai, o kitokie žmonės. Dabar, manau, tingi atsakingos struktūros tai daryti." Kultūra pateko į politikų ir verslo manipuliacijų sritį Virginijus Kinčinaitis, menotyrinikas, Šiaulių dailės galerijos direktorės pavaduotojas: "Mieste matau labai liūdną ir blogą tendenciją, išsiplėtojusią politikų savivalę kultūros atžvilgiu. Ribojama kultūros skyriaus veikla, kišamasi į kultūros reikalus, kultūros objektai pateko į politikų, verslo manipuliacijų sritį. Politikų žvilgsnis - siauras ir trumparegiškas, visiškai neginamas viešasis interesas, atstovaujama siauriems verslo interesams. Amfiteatras - Savivaldybės projektas, integruotas į bulvarą, įdomus architektūrinis paminklas. Ką Šiauliuose bedarytų verslininkai ir architektai, viską daro neskoningai, pigiai. O užstatytas amfiteatras būtų beskonybė, ši vieta apmirtų, taptų tik komercine. Sumanymas užkelti amfiteatrą ant stogo - visiškas absurdas. Amfiteatras tuo ir unikalus, kad išnaudoja landšafto savybes. Amfiteatras ant stogo nebebus amfiteatras. Labai gaila, kad politikai pasiduoda užburiantiems pažadams." Amfiteatro atidavimas verslui - nepagarba miestui ir rinkėjams Albertas Griganavičius, gydytojas, Šiaulių miesto Garbės pilietis: "Amfiteatras turi istorinę reikšmę, jis susijęs su Lietuvos Atgimimu, tad šio kampelio atiduoti privačiam kapitalui neverta. Tai maloni vietelė sueiti žmonėms, koncertuoti ir nieko iš nieko malonės prašyti nereikia. Žinoma, amfiteatras yra apleistas, bet privatus kapitalas šioje vietoje tik biznį darys, lups pinigus. O žmonėms tuo tarpu nebeliks vietos, kur susirinkti. Juk šalia yra universitetas, studentai turi kur susiburti, pensininkai prisėda su draugais susitikti, laikraščių paskaityti. Gali miesto valdžia amfiteatrą sutvarkyti, juk kažkada taip padarė, ir pasukti galvą, kaip čia žmonių pritraukti. Šiauliuose reikia tvarkyti ir Saulės laikrodžio aikštę. Tai gal geriau ją atiduoti privačiam kapitalui? Todėl dar kartą sakau, kad atiduodama verslui amfiteatrą valdžia padarys dvigubą klaidą - neparodys pagarbos miestui ir iš savo rinkėjų atims gražų kampelį." Viskas vyksta slapta, be viešų diskusijų Bronius Maskuliūnas, docentas, ŠU Humanitarinio fakulteto dekanas: "Esu kategoriškai prieš tokį valdžios sumanymą. Amfiteatras - tokia graži erdvė, ji turi tokia ir likti. Žinoma, atnaujinti reikia, bet tik neužstatyti. Amfiteatro idėja, atkeliavusi dar nuo graikų laikų, labai graži. Mieste baigia išnykti atviros erdvės, o čia gali ir knygą paskaityti. Ir humanitarai, ir technologai čia prisėda. Dabar situacija panaši į statymą ant galvos, o ne ant kojų. Gal tos koncesijos nė nereikia, o vėliau jau gali būti šaukštai popiet. Labai negera tendencija, kai tokie dalykai vyksta be viešos informacijos. Jei politikai sumanė amfiteatrą perduoti privačiam verslui, jie turėjo prieš tai viešai svarstyti, diskutuoti, išklausyti pasiūlymus, pristatyti visuomenei. O dabar tik iš žiniasklaidos sužinome, kas vyksta. Panaši situacija, kaip Vilniuje su "Žalgirio" stadionu - niekas nežinoma." Reikia žiūrėti visų intereso Virginijus Stonkus, Šiaulių miesto kultūros centro direktorius: "Amfiteatre vykdavo tikrai nemažai renginių: nuo gegužės iki rugsėjo rengdavome po porą koncertų per savaitę, ateidavo ir 100, ir 200 žiūrovų. Jame vykdavo ir sportininkų apdovanojimai, ir įvairių festivalių, Šiaulių dienų koncertai. Kai iš biudžeto gaudavome lėšų, amfiteatrą aptvarkydavome, padažydavome, mažam remontėliui užtekdavo. Scena pastatyta už rėmėjų pinigus, ir vis buvo kalbama, kad amfiteatrui reiktų daugiau lėšų skirti. Kad šią vietą reikia tvarkyti, neabejotina, tačiau Miesto taryba turėtų labai gerai apgalvoti, išanalizuoti, ką reikėtų toliau daryti. Jeigu šioje vietoje atsiras statiniai, abejoju, ar amfiteatras bus prieinamas visiems, ar nepraloš senukai, mamos su vežimėliais. Kaip Šiaulių miesto gyventojas manau, kad valdžia turėtų neskubėti, paisyti gyventojų interesų, o viešoms erdvėms tvarkyti skelbti konkursus". Amfiteatrą nuo "Vilniaus banko" apginti pavyko Valentina Šimkuvienė, istorikė, buvusi ŠU Humanitarinio fakulteto dekanė: "Amfiteatrą teko ginti dar prieš keletą metų, kai jį užstatyti pretendavo "Vilniaus bankas". Rinkome parašus, gal tai padėjo, kad amfiteatras išliko. Jį būtina išsaugoti, nes dabar čia - visuomeninių organizacijų, jaunimo, mamų, pagyvenusių žmonių susirinkimo vieta. Čia buvo galima ateiti, pasėdėti, nemokamo koncerto paklausyti. Bulvaras - miesto širdis, o amfiteatras - labai patraukli, populiari, pelninga vieta, todėl į ją verslininkai ir taikosi. Žinoma, amfiteatrą reikia tvarkyti, gražinti, reikėtų ir didesnės scenos: gal per įvairias šventes prie "Senojo dvaro" statomą sceną reikėtų perkelti į šią vietą? Man labai gražūs prisiminimai apie amfiteatre Humanitarinio fakulteto rengtas rugsėjo 1-osios šventes. Amfiteatras turėtų išlikti visų traukos centru." Amfiteatras reikalingas bendruomenei Jonas Sireika, istorikas, Šiaulių universiteto docentas: "Apie sumanymus dėl amfiteatro žinau tik tiek, kiek buvo parašyta spaudoje. Mano nuomone, amfiteatras turėtų išlikti, jis reikalingas ir Šiaulių universiteto studentams, ir visam jaunimui. Jeigu amfiteatro neliktų, nuostolis būtų visai miesto kultūrai. Šiauliai neturi daug traukos centrų. Amfiteatras bulvaro struktūroje - labai patogi vieta ateiti žmonėms, pabendrauti. Koncertus žiūri visi - tai labai svarbus bendruomenės ugdymo veiksnys. Dabar žmonėms labai trūksta kontaktų, o amfiteatras - labai naudinga erdvė." Turi būti aiškus tikslas Pranas Piaulokas, Šiaulių dramos teatro aktorius, Šiaulių miesto Garbės pilietis: "Sunku komentuoti, kai nežinai, ką amfiteatro vietoje gali padaryti privatus kapitalas, ar ką gali padaryti pats miestas. Jei čia bus privataus kapitalo biznio taškas, tai nelabai norėtųsi. Na, negerai, jei šioje vietoje atsirastų koks viešbutis. Tačiau kadangi amfiteatras yra neturtingo miesto rankose, tai dabar amfiteatre niekas nevyksta - jaunimėlis alų geria ir butelius mėto. Vasarą vyksta ten kažkokie tradiciniai paraliavimai, bet tai nėra žmonių traukos jėga. Apskritai bulvare nėra tokių traukos vietų, kur norėtųsi nueiti ir pabūti - vien batų parduotuvės. Nėra kavinių įvairaus amžiaus žmonėms. Reikia iškelti aiškų tikslą, kas amfiteatre turi būti. Ten gali būti kavinė su scena, kur kažkokie renginiai vyktų, gal ten įkurti vasaros teatrą, kur žiemą kas nors vyktų, kur gali ant stogo sėdėti. Tikrai reikia labai gerai pagalvoti, kaip amfiteatrą sutvarkyti - tai neturi būti vieta vien jaunimėliui rinktis, nors ta grafičių tapyba ant sienos man graži. Architektai čia galėtų pafantazuoti, ką galima padaryti. Kadangi dabar visur už viską mokame, tai nenuostabu, jei ir šioje vietoje už pasibuvimą būtų renkamas simbolinis mokestis." Žmonės į viešąsias erdves sugrįš Artūras Blinstrubas, socialinių mokslų daktaras, Šiaulių universiteto docentas "Kaip šiaulietis, esu už tai, kad viešosios erdvės išliktų ir funkcionuotų. Tam, kad funkcionuotų, reikia idėjų. Viešosios erdvės susijusius su kultūra, o jos tose erdvėse ir pritrūksta. Kai amfiteatras "neįveiklintas", tai ir kyla sumanymų jį užstatyti. Dabar išgyvename vartotojiškos kultūros etapą, visuomenė serga "prekybos centrų raudoniuke" ir renkasi juos, o ne viešąsias erdves. Bet tai laikina, praeis, todėl viešąsias erdves reikia išsaugoti, nes žmonės į jas sugrįš." Susisiekti su autoriumi galite: [email protected] [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=49]Peticijos aptarimas[/url]

Tegu ir naktį Kaunas būna judrus!

Kauno kultūrinis gyvenimas tampa vis labiau aktyvesnis, įdomesnis bei gyvesnis. Kuriasi naujos viešosios erdvės, kurios pritraukia vis daugiau jaunimo. Tai neabejotinai sukuria judraus, atviro laisvo naktinio Kauno gyvenimo įvaizdį. Tačiau susiduriama su ribotomis galimybėmis grįžti namo. Be jokios abejonės, yra keletas alternatyvų : pirmiausia - galima eiti pėsčiomis. Tačiau tai ne itin saugu ir patogu. Taip pat galima važiuoti taksi, tačiau tai – brangu (ypač jaunimui, kuris gyvena tolimesniuose rajonuose). Dėl benzino kainų kilimo, didėja ir mokestis už važiavimą taksi. Tai tampa suvaržymu jauniems žmonėms, kurie nori savaitgaliais dalyvauti įvairiuose kultūriniuose renginiuose, tačiau dėl ribotų lėšų negali to sau leisti, nes neturi kaip grįžti namo. Idėja inicijuoti galimybę naudotis viešuoju transportu naktį kilo remiantis sėkmingai pavykusiu eksperimentu Vilniuje. Du mėnesius penktadieniais bei šeštadienis naktimis važinėjo naktinis viešasis transportas nustatytu laiku i miegamuosius rajonus. Tai susilaukė didelio jaunimo susidomėjimo ir palaikymo. Šis eksperimentas parodė, jog galimybė naudotis viešuoju transportu naktį yra reikalinga. Todėl manome, jog vertėtų pasinaudoti Vilniaus pavyzdžiu ir pabandyti atlikti analogišką eksperimentą Kaune. Puikiai suprantame, jog šie maršrutai, (kaip ir dauguma maršrutų, kurie važiuoja nuo 21val. vakarais) bus nuostolingi. Tačiau manome, kad ši iniciatyva sulauktų didelio visuomenės palaikymo. Neabejojame, jog didžioji auditorijos dalis būtų jaunimas, kuriam tai yra labai aktualu. Tikime, kad galimybė važinėti naktiniu viešuoju transportu pagerintų miesto įvaizdį, bei būtų puiki inovacija. Svarbiausia, jog ši investicija būtų ne tik i miestą, bet ir į žmones.Toks bandymas ne tik pagyvintų Kauno naktinį gyvenimą, bet ir pagerintų miesto įvaizdį, bei miestelėnų gerovę. Mes norime, jog ši iniciatyva būtų išgirsta ir tikime, kad tai galėtų tapti pirmuoju žingsniu kuriant bei garsinant Kauno kultūrinį gyvenimą - šviesų, jaukų ir saugų!!! [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=48]Peticijos aptarimas[/url]

Dėl žemės ūkio sektoriaus universiteto ateities

Aleksandro Stulginskio universiteto absolventų klubas "ASU Alumni". Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Lietuvos žemės, miškų, vandens, maisto ūkio verslui, kaimo plėtrai bei šalies regionams atstovaujančių ūkio subjektų, institucijų ir asmenų KREIPIMASIS į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę Mes, pasirašiusieji šį kreipimąsi, tarp jų Aleksandro Stulginskio universiteto Alumni klubas, atstovaujantis 50 tūkst. šios aukštosios mokyklos (anksčiau Lietuvos žemės ūkio akademijos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto) absolventams, suprasdami pokyčių būtinumą ir tai, kad šalies aukštojo mokslo pertvarka ir tolesnė jo raida yra lemtingoje kryžkelėje, kartu suvokiame ir didelę savo moralinę atsakomybę prieš ateities kartas, atkreipiame J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentės, Seimo, Vyriausybės ir visuomenės dėmesį į tai, kad norėdami išlikti modernia, save gerbiančia, savarankiška savitos nacionalinės kultūros ir savimonės Europos ir pasaulio valstybe, turime išsaugoti vieną svarbiausių to savarankiškumo vertybių – išvystytą, modernų, šiuolaikiniais moksliniais pagrindais tvarkomą šalies žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkį, kaimo plėtrą, subalansuotą gamtinių išteklių naudojimą, gamtinę bioįvairovę, vaizdingą landšaftą, nacionalinį paveldą bei kitas gamtines, istorines ir dvasines vertybes kaip vieningą visumą. Visa tai deramai gali atlikti tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai eruditai, išugdyti atitinkamoje Alma Mater dvasioje. Tai dar beveik prieš šimtmetį puikiai suprato tautos ir valstybės Nepriklausomybės akto signatarai ir Lietuvos šviesuomenė, sunkiausiais šaliai nepriteklių ir išorinės grėsmės laikais radę politinės valios ir išteklių įsteigti Lietuvos žemės ūkio akademiją, kaip būsimo modernaus, šviesaus ir išvystyto kaimo garantą. Tai buvo tikrai labai nuoširdi ir nesavanaudiška valstybės duoklė tautos kalbos, kultūros, nacionalinės savimonės lopšiui – Lietuvos kaimui. Dėl objektyvumo reikėtų pažymėti, kad žemės ūkis ir Lietuvos kaimas neliko skolingas valstybei ir per visus sunkmečius padėjo jai atsistoti ant kojų, tačiau per tą šimtmetį patyrė daugybę transformacijų, socialinių ir ekonominių sukrėtimų, trėmimus, pogrindžio kovas, visa naikinančią kolektyvizaciją ir nelengvą laisvo valstiečio ūkių atkūrimą. Nepaisant visų sunkumų, Lietuvos kaimas visada užtikrino tautai didesnį ar mažesnį, bet nuosavą duonos kąsnį. Tik žemės ūkis ir su juo susijusi pramonė neseniai praėjusios ekonominės krizės metais vieninteliai užtikrino šaliai daugiau nei 2 mlrd. Lt teigiamą prekybinį saldo ir buvo pagrindinis šalies ekonominio progreso variklis. Deja, jau kelerius metus, priešingai ES vykdomai kaimo plėtros politikai, Lietuvos žemės ūkis ir kaimas patyrė vienus iš didžiausių per savo istoriją socialinių sukrėtimų. Daugelis miestelių ir kaimo gyvenviečių nyksta, nes gyventojai liko be darbo, mokyklų, medicinos punktų, kultūros įstaigų, policijos ir kitos socialinės infrastruktūros. Švietimo ir aukštojo mokslo ministerijai iš žemės ūkio ministerijos buvo perduota daugiau nei 110 mln. Lt, skirtų žemės ūkio mokyklų išlaikymui, kurios po šio perskirstymo baigia sunykti. Praktiškai beveik nerengiama labai reikalingų žemės ūkiui žemesnės ir viduriniosios grandies žemės, miškų ir vandens ūkio specialistų, kai kitose švietimo ir mokymo grandyse rengiami specialistai ne šalies poreikiams, bet „eksportui“. Būdami labai susirūpinę dėl šiuo metu Lietuvoje prasidėjusios būtinos, bet deramai neišdiskutuotos mokslo ir studijų tinklo pertvarkos, kuri vykdoma realiai nedalyvaujant Lietuvos kaimo inteligentijai, verslui, ūkininkams, pramonės atstovams, poveikio, atkreipiame dėmesį, kad:  Lietuvos žemės ūkio sektoriaus modernų vystymąsi ir konkurencingumą globalioje rinkoje lemia aukštos kvalifikacijos specialistai ir mokslo rezultatais grįstos inovacijos.  Pasaulinės tendencijos rodo, kad maisto poreikis pasaulyje 2050 m. bus beveik dvigubai didesnis, o klimato kaita, riboti dirbamosios žemės ir vandens ištekliai, siekis našiai ir išteklius tausojamai gaminti konkurencingą aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produkciją skatins naujų augalų ir gyvūnų veislių kūrimą, precizinių technologijų, inovatyvių trąšų, paslaugų ir priemonių naudojimą.  Ypač aktualu tampa siekti ekosistemų tvarumo, kaimo vietovių ir regionų darnaus ekonominio ir socialinio vystymosi. Tam reikia naujų kompetencijų ir labai aukštos kvalifikacijos, gebančių modeliuoti į ateitį, universitetinio išsilavinimo specialistų.  Šiandien katastrofiškai sumažėjus kaimo mokyklų skaičiui, vaikai valandų valandas keliauja į mokyklas ir atgal mokykliniais autobusais, todėl neturi pakankamai laiko mokytis ir gauti adekvatų miesto vaikams išsilavinimą, negali sėkmingai konkuruoti su miestų vaikais stodami į aukštąsias mokyklas, nors poreikis žemės ūkio profesijoms yra aukštesnis nei kituose šalies ūkio sektoriuose.  Lietuvos kaime nemažėja jaunų žmonių emigracija į užsienį. Tik sudarydami sąlygas kaimo jaunimui įgyti žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio bei kaimo plėtros specialybes, paskatinsime juos pasilikti kaimo vietovėse, perimti tėvų ar kurti savo verslą, plėtoti kaimo socialinę infrastruktūrą, padėsime išsaugoti kaimo identitetą, užtikrinsime kaimo gyvybingumą ir tvarumą. Tik jaunų, verslių žmonių padedami išlaikysime tai, kas Lietuvoje svarbiausia. Tai yra tai, ką vadiname savo, lietuvių tautos, išlikimu. Tai, kuo šiandien esame gyvi, kuo džiaugiamės ir didžiuojamės. Tai žemės ūkio verslas, kalba, tradicijos ir papročiai. Pastebime, kad Lietuvoje dėl profesinių žemės ūkio mokyklų sujungimo su bendrojo profilio profesinėmis mokyklomis ir profesinio rengimo centrais žemės, miškų, vandens ūkio aukštos kvalifikacijos darbininkų rengimas tapo antraeiliu dalyku ir jų parengiama vis mažiau. Todėl manome, kad Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) sujungus su kitais universitetais, tokia pati situacija susiklostytų ir rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktus naujausius tyrimus, 2021–2024 m. žemės ūkio, miškų ir kaimo plėtros sektoriui vidutiniškai kasmet reikės apie 900 aukštos kvalifikacijos universitetinio išsilavinimo specialistų. Aleksandro Stulginskio universitetas yra pagrindinis specializuotas šio sektoriaus specialistų rengėjas. Jame studijuoja apie 4.5 tūkst. studentų. Pasaulyje pastebima tendencija, kad specializuoti žemės ūkio universitetai yra konkurencingi, užima aukštas pozicijas universitetų reitinguose. Pavyzdžiui, panašaus dydžio Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas pasaulio QS reitinge yra 4-as žemės ūkio ir miškininkystės srityje, tokio pat dydžio Estijos gyvybės mokslų universitetas –- QS reitinguose yra pirmajame šimtuke. Žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio verslo bei kaimo plėtros pažangai būtinos specializuotos žemės ūkio mokslo žinios bei inovacijos. Proveržį skatinančioms žinioms kurti ir inovacijoms įgyvendinti žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio versle bei kaimo plėtroje yra įkurtas integruotas mokslo, studijų ir verslo centras „Slėnis Nemunas“. Jo programai įgyvendinti 2011–2015 m. iš ES fondų ASU investuota daugiau nei 30 mln. eurų, modernizuota visa akademinė infrastruktūra, sukurtos šiuolaikinės specializuotos laboratorijos, skirtos mokslo tyrimams ir specializuotoms žemės, miško, biosistemų, kaimo plėtros studijoms. Remdamiesi išdėstytais argumentais, pabrėžiame, kad:  Lietuvai ir jos žemės ūkio sektoriui būtina vystyti ASU kaip atskirą, savarankišką, specializuotą žemės ūkio, miško, vandens ūkio ir maisto bei kaimo plėtros sektoriaus universitetą, glaudžiai bendradarbiaujantį moksliniuose projektuose ir rengiant aukštų kompetencijų specialistus, sujungiant Universiteto mokslines pajėgas su pasaulio stipriausiais šios srities universitetais, Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigomis ir socialiniais partneriais. Šis unikalias specializuotas studijų programas turintis, mokymosi visą gyvenimą paslaugas teikiantis ir specifinėje, tik Lietuvai būdingoje gamtinėje, klimatinėje ir geografinėje aplinkoje mokslinius tyrimus plėtojantis ir modernias žemės ūkio technologijas kuriantis ir vienintelis šalyje žemės, miškų, vandens ūkio ir kaimo plėtros specialistus rengiantis Aleksandro Stulginskio universitetas neturėtų būti jungiamas į kito, negiminingo, tolimų mokslinių interesų universiteto sudėtį, bet turi būti vystomas kaip atskiras, savarankiškas, specializuotas sektorinis universitetas. Po peticija pasirašyti kviečiame ne tik Aleksandro Stulginskio universiteto (anksčiau Lietuvos žemės ūkio akademijos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto) absolventus, studentus, jų artimuosius, bet ir visus šalies žemės ūkiui, agroverslui, kaimo išsaugojimui bei emigracijos problemai neabejingus žmones. =============================================================================================== Skirk 2 proc. peticijos.lt! Kodas: 303036232 ===============================================================================================

Mato reformos panaikinimas

Evelina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Įteisinus Mato reformą visi plojome rankomis ir džaiugėmės, jog bus sustabdytas smurtas prieš vaikus, tačiau dabar valstybė juokiasi iš normalių šeimų, atiminėja vaikus be pagrindo, remiantis nepagrįstais skundais, kalbomis! Net ir įvydžius visus vaikų teisių tarnybos reikalavimus, vaikai nėra grąžinami šeimoms, dėl vilkinamų ikiteisminių tyrimų! Gana tyčiotis , ir psichologiškai žaloti mūsų vaikus!

ATVIRAS LAIŠKAS KTU rektoriui prof. Petrui Baršauskui

KTUG 3B klasės tėvai. Adresuota: KTU rektorius prof. Petras Baršauskas

ATVIRAS LAIŠKAS KTU rektoriui prof. Petrui Baršauskui LR Švietimo ir mokslo ministrui prof. Dainiui Pavalkiui ir visiems neabejingiems Gerbiamieji Vadovai, Mes, žemiau pasirašiusieji Kauno technologijos universiteto gimnazijos (toliau – KTUG arba Gimnazija) gimnazistų tėvai, esame labai susirūpinę paskutiniais įvykiais Gimnazijoje, būtent KTUG įkūrėjo gerb. Bronislovo Burgio pasitraukimu iš užimamų pareigų. Mūsų neįtikino viešai pateikiama informacija apie „seniai brendusį sprendimą“, lyg tarp kitko užsimenant apie tam tikrą epizodą, neva neturėjusį esminės įtakos priimtam sprendimui. Būtent pastarąjį epizodą, kurio tiesioginiai dalyviai yra mūsų vaikai ir mes, šiame atvirame laiške norėtume pakomentuoti plačiau: Norėtumėme pažymėti, kad į KTUG visi gimnazistai įstojo nieko neverčiami, absoliučiai skaidriai išlaikydami tam tikrus egzaminus (mokslo lyderių turnyrus), remdamiesi vien tik savo žiniomis ir sugebėjimais. Kiekvienas gimnazistas, įstojęs į KTUG ir gimnazisto tėvai nieko neverčiami pasirašė viešai skelbiamas moksleivių (elgesio) taisykles, kurių 4 punktas nurodo, jog „gimnazistai negali gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti, vartoti narkotikų“. Taip pat minėtose taisyklėse nurodoma, jog „visiems gimnazijos bendruomenės nariams (moksleiviams, jų tėvams, mokytojams, administracijai) diegiama samprata, kad niekas gimnazijoje neturėtų būti baudžiamas – nusipelnęs bausmės pats turi palikti gimnaziją“. Taigi, mūsų vaikai, pasirinkę KTUG, įsipareigojo laikytis tam tikrų elgesio ir etikos normų, o tėvai, savo ruožtu, prisiėmė atsakomybę už savo vaikų elgesį ir įsipareigojo diegti jiems principus ir vertybes, kurias puoselėja Gimnazija. Kadangi mūsų vaikai KTUG mokosi jau ne vienerius metus, galime užtikrintai teigti, kad laisvės ir demokratijos atmosfera Gimnazijoje, teikianti prioritetą mokslui, netoleruojanti patyčių ir žalingų įpročių, pilnai atitinka mūsų vaikų ir mūsų interesus ir mes, žemiau pasirašę gimnazijos bendruomenės nariai, reiškiame visokeriopą paramą KTUG darbuotojų kolektyvui ir asmeniškai B. Burgiui, sukūrusiems tokią Gimnaziją su jos atmosfera, - juk savaime suprantama, kad tik mokslus baigę laisvi jauni žmonės gali prisidėti prie mūsų visų atkurtos jaunos Valstybės klestėjimo. Vienok, vertindami laisvę ir teises, kurias suteikė Gimnazija, negalime pamiršti įsipareigojimų laikytis priimtų taisyklių. Mūsų vaikai ir mes nesame linkę palaikyti tokį vaikų elgesį, kuris aiškiai prasilenkia tiek su rašytinėmis mokyklos taisyklėmis, tiek su etinėmis ar moralinėmis normomis. Iki šiol KTUG tai nebuvo toleruojama, tačiau paskutinai įvykiai verčia tuo abejoti. Iš tiesų, LR Švietimo ir mokslo ministerija nėra patvirtinusi taisyklių apie tai, kad rūkantis, alkoholį ar narkotikus vartojantis moksleivis privalo būti pašalintas iš mokymo įstaigos, tačiau LR Švietimo įstatymo 46 str. „Mokinio teisės ir pareigos“ 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai teigiama: „Mokinys privalo: sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų; lankyti mokyklą, stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų“. KTUG moksleivių taisyklėse su ypatinga Gimnazijos demokratijos dvasia užsimenama, kad taisykles pažeidęs gimnazistas turi pats palikti Gimnaziją. Kaip dabar žinoma, viena Gimnazijos III klasės mokinė ekskursijos metu užsirūkė viešoje vietoje (Vilniaus Gedimimo pr.), taip akivaizdžiai pažeisdama KTUG moksleivių taisykles. Deja, pastaroji mokinė ir jos tėvai, kaip matyti, nėra linkę laikytis pačių pasirašytų moksleivių taisyklių ir Gimnazijos nepaliko. Negana to, minėtos gimnazistės tėvai apskundė Gimnazijos direktorių valstybinėms institucijoms, vyksta auditas, o prieš Direktorių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kreipiamės į KTU Rektorių prof. P. Baršauską: ar nuo šiol vaikams, kurie pažeidė labai aiškias taisykles, bus duotas ženklas, kad galima nesilaikyti jokios tvarkos, tereikia turėti gerą teisininką ir užnugarį? Ar nuo šiol viena pagrindinių KTUG vertybių mūsų vaikams taps „apsukrumas“. Kur yra taisyklių nesilaikymo riba? Ar užsirūkymas klasėje vertas pasmerkimo? O gal brendžiuko pilstymas klasėje, kaip tai darė Seimo salėje vienas praėjusios kadencijos Seimo narys, gal jau nuo šiol taps norma? O gal eilinės „dozės“ susileidimas mokykloje irgi nieko bloga? Juk viskas prasideda nuo mažų dalykų ... Kreipiamės į LR Švietimo ir mokslo ministrą prof. D. Pavalkį: ar Lietuvos mokyklose toleruosime mažareikšmius dalykus ir lauksime kol, neduokdie, atsitiks tokie įvykiai, kaip neseniai Estijoje, anksčiau Suomijoje ir kartas nuo karto vyksta JAV, kai mokyklose šaudoma koviniais ginklais? Gimnazistams ir jų tėvams nėra žodžių išreikšti apmaudo dėl priežasčių, kurios sudarė sąlygas KTUG įkūrėjui palikti savo įkurtą Gimnaziją tokiu būdu. Mes visapusiškai palaikome doc. Bronislovą Burgį sunkioje kovoje prieš iškilusius iššūkius. Mums būtų didelė garbė ir nuostabus pavyzdys gimnazistams, jeigu gerb. Bronislovas Burgis įrodytų Tiesą (kuri gali būti tik viena). Labai prašome KTU Rektorių informuoti KTUG gimnazistų tėvus apie numatomą direktoriaus kandidatūrą ir suteikti galimybę dalyvauti direktoriaus rinkimuose. Atskirai kreipiamės į moksleivių taisykles pažeidusios KTUG III klasės gimnazistės tėvelius: mes nesame prieš Jus nusistatę asmeniškai, kaip ir prieš Jūsų dukrą nėra nusistatę mūsų vaikai, tačiau manome, kad visa ši istorija nuėjo per toli, jei Gimnazijos įkūrėjas dėl to nelemto įvykio turėjo atsistatydinti (kaip vienos iš priežasčių), juolab mums nesuprantamos pradėto ikiteisminio tyrimo priežastys. Kviestume artėjančių šv. Kalėdų proga siekti visų pusių susitaikymo ir pasitikti artėjančias šventes atvira širdimi, pamiršus abipuses nuoskaudas.

Dėl ISAF ir VMI deklaracijų teikimo terminų pakeitimo

Ilona Alminaitė. Adresuota: VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerija

Dėl šmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos, PVM sąskaitų faktūrų registrų (i.SAF )teikimo ir Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijų (FR0600) pateikimo į VMI terminų pakeitimo Vadovaujantis VMI prie LR FM viršininko 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. VA-119, nuo 2016m. spalio 1d. pradėjo startuoti i.MAS – išmanioji mokesčių administravimo informacinė sistema, praėjus jau beveik 5 mėnesiams kai Lietuvos buhalterius labai apsunkino teikimo ISAFų terminai iki 20d ir PVM deklaracijų (FR0600 ) iki 25d. Jau nekalbant, kad iki mėnesio 15 d. turi būti pateiktos ir kitos VMI mėnesinės ir metinės deklaracijos ir sodros ataskaitos, taip pat ir statistinės ataskaitos, kurios teikiamos LR Statistikos departamentui. Praktiškai dėl šių nustatytų terminų buhalteris negali, nei vienos dienos per mėnesį nei sirgti , nei atostogauti, nes dirbti privalo, tik dėl VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytų terminų, tai gaunasi, kad buhalteris vergauja Lietuvos Respublikos institucijoms. Buhalteris ne tik teikia valstybinėms institucijoms ataskaitas, bet ir tvarko Juridinių vienetų visą buhalterinę apskaitą turi išmanyti visus LR mokesčių, buhalterinės apskaitos , tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus ir kitus reikalingus buhalterinėi apskaitai tvarkyti, įstatymus, taip pat teikti finansines ataskaitas ir įmonių vadovams, analizuoti finansinius rodiklius...ir t.t. Grįštant prie ISAF sistemos, kai nustatytas terminas 20d. praktiškai šią dieną teikdami PVM sąskaitų -faktūrų registrus jie yra netikslūs, nes po to dar tikslinama daug kartų kai jau pildoma PVM deklaracija (FR0600) , todėl, kad PVM sąskaitos-faktūros gaunamos ir pavėluotai ir skubame greitai į apskaitos programas suvesti ir reikia pritaikyti PVM klasifikatoriaus kodus, o per skubėjimą kaip suprantate daromos ir klaidos, nes jeigu nepateiksi arba pateiksi pavėluotai iš karto taikomos sankcijos- vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) 187 str. 2 dalimi yra numatoma administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimus ir t.t... Išgirdus daugelio buhalterių vieningų nuomonių, dėl nepalankių deklaracijų teikimo terminų, prašome VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pakeisti deklaracijų ir ISAF teikimo terminus: 1. ISAF ,PVM deklaracijų (FR0600) ir FR0564 teikimo terminus atidėti iki 25 dienos arba iki mėnesio paskutinės dienos; 2. Metinės FR0573 ir FR0521- iki vasario mėnesio paskutinės dienos; 3. Metinė FR0471 – iki vasario 15d. 4. Panaikinti PVM klasifikatoriaus kodus gaunamoms PVM sąskaitoms-faktūroms iš Lietuvos vienetų, nes tuos pačius kodus VMI gauna iš išrašomų PVM S.F. , išskyrus kai iš užsienio gaunamos sąskaitos. 5. Palikti PVM klasifikatoriaus kodus visoms išrašomoms PVM sąskaitoms-faktūroms.

Neleiskime tiesti gatvės per Šeškinės ozą, vedančios į „Akropolį“!

Julius Steišūnas. Adresuota: Vilniaus m. savivaldybė ir LR Aplinkos ministerija

Šeškinės ozas – ozas Vilniaus Šeškinės mikrorajono teritorijoje, gamtos paminklas, ledynmetinio akumuliacinio reljefo reliktas. Šeškinės ozas yra ledynmetinio akumuliacinio reljefo Vilniaus mieste unikalus elementas. Ozų Lietuvoje 9, tačiau Šeškinės yra įspūdingiausias ir pats išraiškingiausias, ilgiausias. Jame aptinkama iki šiol ten gyvenančių ežių, voverių, kiškių, kurapkų, genių, lakštingalų, augančių retų augalų - šilagėlių. Tai nuostabi vieta pasivaikščiojimui. Jį ir jo aplinką būtina išsaugoti neužstatytą statiniais ar gatvėmis. 2007 m. rudenį greta prekybos ir pramogų centro „Akropolis" ir sankryžos su Geležinio vilko gatve pradėtas statyti viadukas, ateityje turėsiantis sujungti prekybos centro pastatus su būsima [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurine gatve[/url]. Jungtis drieksis per Šeškinės ozo gamtos paveldo objektą – unikalų Šeškinės Ozo draustinį (arba visai šalia jo), smarkiai sumažindama nuostabų gamtos kampelį ir įsijungdama į būsimą [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurinę gatvę[/url] netoli Šeškinės ozo ežeriuko. Pagal 2006 m. spalio 27 d. pasirašytą sostinės Savivaldybės ir AB „Vilniaus Akropolis" sutartį dėl infrastruktūros plėtros - pramogų ir prekybos centro ir administracinio pastato Ozo g. 25 aprūpinimo reikiamais energetiniais resursais bei įtraukimo į bendrą miesto transporto ir susisiekimo sistemą, „Vilniaus Akropolio" finansiniai įsipareigojimai pagal šią sutartį iš viso sieks 12 mln. litų. AB „Vilniaus Akropolis" įsipareigojo savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti dviejų lygių transporto mazgą - viaduką virš Ozo gatvės, sujungsiantį pastatus Ozo g. 25 su planuojama [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurine gatve[/url] ir skirtą aptarnauti papildomiems įvažiavimo ir išvažiavimo keliams tarp pramogų ir prekybos centro ir Ozo gatvės. Kol nėra Šiaurinės g., viadukas tarnautų kaip dviejų lygių įvažiavimas į "Akropolį" ties "Ermitažu". Tiek statomas viadukas, tiek būsima Šiaurinė gatvė bus labai naudingi miestui, kuriems pritariu, tačiau tik ne gatvė - jungtis iš Akropolio per Šeškinės ozą. Beje, [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurinę gatvę[/url] šioje atkarpoje (tarp Stanevičiaus ir J.Kazlausko gatvių) siūlyčiau tiesti giliau po žeme tunelio principu (kaip Geležinio vilko gatvė yra pažeminta ties Seimo rūmais), nes keturių juostų greito eismo Šiaurinė gatvė sukeltų nepataisomus žalingus padarinius tiek Šeškinės ozui, tiek šiauriau esančiam Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustiniui. Analogiški pavyzdžiai, siekiant išsaugoti žaliąją teritoriją, yra įgyvendinti Briuselyje, Vienoje ir kituose miestuose. Tiesti minėtą jungtį, darant neigiamą poveikį Šeškinės ozo gamtos paveldo objektui tikrai nėra jokios didelės reikmės. Juk vos už kelių šimtų metrų lygiagrečiai driekiasi Geležinio vilko gatvė, kuri puikiai yra sujungta su Ozo g. bei bus sujungta su Šiaurine g. Šioje vietoje nėra jokio tikslo tankinti gatvių tinklą. Gyvenamieji namai, kurie išdygo ir tebedygsta buvusiuose soduose šalia Šeškinės ozo, taip pat neturėtų būti suinteresuoti naująja jungtimi. Juk vietoj naujos gatvės statybos, pakaktų išasfaltuoti lėtėjimo bei greitėjimo juostas Geležinio vilko gatvėje, kurios būtų susijusios su įvažiavimu į gyvenamųjų namų buvusiuose soduose kvartalus ir užtikrintų saugų eismą, važiuojantiesiems iš šių kvartalų ir įsiliejant į Geležinio vilko gatvę. Gatvės-jungties per ozą statyba planuojama dar negreit, nes darbai prasidės tik nutiesus Vilniaus vakarinį aplinkkelį ir [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurinę gatvę[/url]. Tačiau jau dabar reikia pradėti rinkti pasipriešinimo balsus, nes po to gali būti per vėlu. Aišku yra viena, jog jungties statyba tikrai planuojama ir apie ją žino SĮ „Vilniaus planas“ darbuotojai bei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. [b]Mielas pilieti (-e), jei nepritari minėtos gatvės - jungties nuo Akropolio per ozą statybai, pasirašyk šią peticiją. Peticija bus vienas iš ginklų minėtos jungties per ozą statybų uždraudimui ateityje.[/b] [img=http://www.peticija.lt/paveiksliukai/ozas.JPG]Ozas[/img]