Geriausios 3 psl.
Leiskime B kategoriją turintiems vairuotojams važinėti su motociklu iki 125 cm3!
Tikslas labai aiškus: Norime, kad būtų suteikta galimybė B kategoriją turintiems vairuotojams važinėti motociklu su varikliu iki 125cc. Šalys, kuriose leidžiama eksploatuoti motociklą iki 125cc su B kategorija: Čekija, Italija, Latvija, Estija, Malta, Slovakija, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Belgija, Austrija, Prancūzija, Liuksemburgas, D. Britanija. Siūlome visiems vairuotojams, turintiems B kategoriją ir dviejų metų stažą, suteikti ne tik AM, bet ir A1 kategoriją (motociklams iki 125cc). Ką tai išspręstų? 1. Toks sprendimas sutaupytų vairuotojų pinigus ir laiką, nes nereikėtų atskirų motociklo teisių. 2. Taip būtų saugiau. Turint B kategoriją ir norint vairuoti motociklą, nereikėtų laikytis A ar A2 kategorijos teisių, Motociklai iki 125cc dėl savo gabaritų ir galingumo yra puikiai tinkami kasdieniam važinėjimui ir judant kartu su srautu leidžia saugiai jaustis eisme. 3. Žymiai sumažėtų transporto spūstys, nes daugiau vairuotojų pasirinktų lengvasvorį motociklą susisiekimui. Mūsų skaičiavimais vien Vilniuje 2% sumažinus automobilių kiekį (t.y. persėdus ant motociklo), automobilių sumažėtų ~ 8000 vienetų. Pagalvokite, kaip tai pakeistų kasdienį eismą gatvėse. 4. Padėtų spręsti parkavimosi problemas. 5. Pasirinkus motociklą būtų išskiriama žymiai mažiau CO2 ir kitų teršalų ore.
Dėl Ispanijos policijos veiksmų
Paaiškėjus agresyviems Ispanijos policijos veiksmams prieš Lietuvos krepšinio sirgalius ir jų lyderį Sėklą, prašome Lietuvos Respublikos vyriausybės, Lietuvos Respublikos seimo, diplomatų, kad jie apgintų bei suteiktų visą teisinę pagalbą Lietuvos piliečiaims, kurie nukentėjo nuo Ispanijos policijos veiksmų. Tarp nukentėjusių yra ir moterys, kurios kažkokių rimtų incidentų tikrai negalėjo sukelti. Taip pat prašome, kad Lietuvos politikai dėtų visas pastangas, tam kad būtų ištirtas incidentas dėl Lietuvos Respblikos vėliavos suplėšymo. Neturime leisti, kad būtų žeminama Lietuva ir jos piliečiai. http://euro2007.lt/public/index.php?page=gallery-item&gallery=64&id=2
APGINKIME ŽALIĄJĄ VILNIAUS ŠIRDĮ - VINGIO PARKĄ
APGINKIME ŽALIĄJĄ VILNIAUS ŠIRDĮ - VINGIO PARKĄ Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaujama partijos „Tvarka ir teisingumas“ leido statyti dar vieną „Akropolį“ miesto centre šalia Vingio parko. Šis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl galimo padidėjusio aplinkos užterštumo sukėlė tiesioginę grėsmę Vingio parkui, jame esančiam Vilniaus universiteto unikaliam botanikos sodui. Kraštovaizdžio specialistai teigia, kad toks projekto įgyvendinimas būtų nusikaltimas gamtai, esamoms ir būsimoms kartoms. Vilniaus miesto valdžia priimdama šį sprendimą pažeidė įstatymus, nes neatsiklausė aplinkinių gyventojų nuomonės, ignoravo kilusius protestus. Vilniečiai, ar tokios tvarkos ir tokio teisingumo tikėjotės balsuodami per savivaldos tarybos rinkimus? Naujosios sąjungos Vilniaus miesto skyrius kviečia visus Lietuvos ir Vilniaus gyventojus pasipriešinti Vilniaus miesto valdžios kėslams sunaikinti žaliąją Lietuvos sostinės širdį – Vingio parką. Lietuviai! SAVO PARAŠAIS APGINKITE VINGIO PARKĄ! Mes, žemiau pasirašę reikalaujame, kad Vilniaus miesto savivaldybės leidimas statyti naują „Akropolį“ šalia Vilniaus miesto Vingio parko ir tuo jį pražudant, būtų panaikintas: [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=77]Peticijos aptarimas[/url]
Prieš miškų kirtimą vasarą ir paukščių naikinimą
Ši peticija su parašais bus perduota LR Prezidentui, LR Seimui ir LR Vyriausybei. Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus skubiai spręsti labai svarbią Lietuvos gamtai problemą. Tikime, kad Jūs šią problemą taip pat matote. Egzistuojančios miškų kirtimo taisyklės leidžia tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose visišką ir nepateisinamą savivalę. Miškai kertami vasarą, kai juose verda gyvybė. Peri daugybė paukščių. Žydi į Raudonąją knygą įrašyti augalai. Visa tai yra naikinama tokiais mastais, kokių mūsų mažos valstybės gamta ilgai išlaikyti negalės. Iš esmės vyksta gamtos genocidas. Gamtos naikintojai nėra baudžiami, o esamų įstatymų ar potvarkių pritaikyti praktiškai neįmanoma. Kertami medžiai, kuriuose peri juodieji gandrai ir kitos į Raudonąją knygą įtrauktos rūšys. Begėdiškai naikinamos tokių retų rūšių, kaip žvirblinės pelėdos, buveinės. Ir tai daroma gamtosaugos pareigūnams įspėjus, jog įstatymas draudžia kirsti mišką 200 metrų spinduliu nuo lizdo. Ir net nurodžius, kur lizdas yra. Per pastaruosius metus užfiksuota keliolika įtrauktų į Raudonąją knygą paukščių lizdaviečių piktybiško naikinimo atvejų, pažeidžiant Europos Sąjungos retų gyvūnų apsaugos direktyvas. Jei Aplinkos ministerija toliau toleruos valstybinį vandalizmą Lietuvos gamtoje, neatmetame galimybės kreiptis kolektyviniu skundu į Europos Komisiją. Reikalavimus skiriame į dvi grupes. Politiniai ir etiniai – moraliniai. Politiniai – mūsų valstybė nevykdo Europos Sąjungai duotų įsipareigojimų. Tai tiesiogiai susiję su ES finansine parama Lietuvai. Čekijos pavyzdys parodė, kad ignoruojant duotus įsipareigojimus finansiniai kraneliai gali būti užsukti greitai ir efektingai. Jei valstybė nevykdo ES duotų įsipareigojimų gamtosaugos srityje, kyla klausimas ir apie bendrą struktūrinių fondų mažinimą. O dabar – moralė ir etika. Privatizavęs mišką žmogus įsivaizduoja, kad čia viskas jo. O šit kikilis, giedantis sau pavasarį ant eglės šakos to nežino. Nepriklauso jis tam savininkui. Kaip ir visa kita miške, išskyrus medieną. Visa kita – mūsų visų nuosavybė. Ką seniai civilizuotos šalys jau pripažino. Ir toks klausimas yra paprasčiausiai keistas. ES direktyvos visu aiškumu sako, kad prerogatyva yra gamtosauga. Ir jokie socialiniai ar ekonominiai faktoriai viršaus imti negali. Jie nepastovūs, dažnai keičiasi, blogėja ar gerėja. O išnaikinus gamtą atstatyti jos beveik neįmanoma. Seniau žmogus be jokių nurodymų ar įstatymų žinojo, kad į mišką vasarą su kirviu eiti negalima. Miško kirtimas – po Trijų Karalių. Kur mes nusiritome dabar? Visaip apeliuojama į kirtėjų apkrovimą, nedarbą. Argumentas, kad lentpjūvės vasarą neturės darbo, mažų mažiausiai keistas. Kokį darbą jos turės, kai miškų nebeliks visai? Nors ES direktyvos visu konkretumu sako, kad tokie išvedžiojimai negali būti viršesni nei gamtosaugos prioritetai. Tad arba laikykimės duotų įsipareigojimų, arba eikime lauk iš Europos. Kreipiamės į Jus, kaip atsakingą už mūsų šalies gamtą asmenį ir pilietį. Prašome nedelsiant ir kategoriškai uždrausti valstybinių ir privačių miškų kirtimus nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Taip pat reikalaujame sugriežtinti bendras miškų kirtimo taisykles saugomose bei designuotose Europos Sąjungos reikšmės paukščiams svarbiose teritorijose (PST) (Imporant bird areas of the European Union in Lithuania). Tik tada galime tikėtis, kad Tėvynės gamtos likučius dar pamatys mūsų vaikai ir anūkai. [url=http://www.uzgamta.com]http://www.uzgamta.com[/url]
NE privalomam mokyklos pradžios ankstinimui
Peticija - konstitucinė piliečių teisė tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį. Pasinaudokime šia galimybe ir pasakykime, kad mūsų vaikai turi teisę turėti vaikystę be vadovėlių. Mes, žemiau pasirašiusieji, pasisakome už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, kaip yra dabar, ką valdžia aktyviai siekia pakeisti. Mokyklą leisti lankyti nuo šešerių metų remiantis atskirų tėvų pageidavimu yra puiki galimybė norintiems savo vaikams ankstesnio akademinio ugdymo. Privalomai ankstinti visų Lietuvos vaikų mokyklos lankymą yra nepriimtina, pažeidžia vaikų teises ir jų fizinę bei psichologinę raidą. Reikalaujame: - atsisakyti sumanymo ankstinti privalomą vaikų ugdymą mokyklose nuo šešerių metų. - palikti esamą vaikų priėmimą į Lietuvos mokyklas privalomai nuo septynerių metų ir pasirenkamai nuo šešerių metų. Vietoje mokyklos ankstinimo siūlome gerinti Lietuvos vaikų ugdymo kokybę paprastais, pagrįstais ir efektyviais būdais: - Pasirūpinti geresniu mokinių ir pedagogų skaičiaus santykiu ugdymo įstaigose, kad grupėse/klasėse būtų po 8-12 vaikų vienam pedagogui. - Siekti, kad ugdymo įstaigose vaikai ir pedagogai gerai jaustųsi ir galėtų netrikdomai mokytis ir mokyti bet kurioje Lietuvos mokykloje. Mažiau dėmesio skirti programoms, pažymiams, reitingams, ugdymo įstaigas vertinti pagal vaikų, pedagogų ir tėvų pasitenkinimą. - Siekti, kad pedagogai galėtų daugiau savo darbo laiko skirti tiesiogiai vaikų auklėjimui ir ugdymui per pamokas, pertraukų metu ir po pamokų, o ne ataskaitų rašymui ir įvairių formų pildymui. Rengti pedagogus taip, kad nereikėtų nuolat tikrinti, kad galima būtų pilnai pasitikėti pedagogų darbu. - Šalia vaikų akademinio ugdymo sudaryti sąlygas vaikams pažinti pasaulį per patirtis ugdymo įstaigose ir už jų ribų, būti lauke ir žaisti aktyvius judrius žaidimus pertraukų metu ir po pamokų. Peticijos pagrindimas. Remiantis vaikų raidos psichologijos tyrimais vaikai turi būti ugdomi nuo pat gimimo ir svarbu skatinti tėvus ir pedagogus atsižvelgti į geriausias vaikų ikimokyklinio ugdymo formas – bendravimą, pokalbius, žaidimus, buvimą lauke, gamtoje, galimybes aktyviai judėti, tyrinėti, kurti, pažinti pasaulį, spręsti problemas. Joks formalaus ugdymo ankstinimas nepakeis šių esminių ugdymo formų. Pasaulyje vis daugiau kalbama, kad ankstyvas formalus akademinis ugdymas, mokant per anksti skaityti, skaičiuoti, rašyti, ne padeda tolesniam sėkmingam vaikų ugdymui, bet greičiau trukdo. Toks ugdymas neįgalina vaikų suformuoti adekvačių savireguliacijos, koncentravimosi, bendravimo ir gebėjimo mokytis įgūdžių, nepadeda vaikams išlaikyti mokymosi motyvacijos, susidaryti pasaulio pažinimo būdų. Per anksti koncentruojantis į konkrečias veiklas stabdomas vaiko iniciatyvumas ir kūrybiškumas, vaikai skatinami daugiau klausytis nurodymų ir dirbti su knyga, o ne iniciatyviai tyrinėti pasaulį ir atrasti pasaulio dėsnius per patyrimą. Tai skatina ne tik prastesnį akademinį išsilavinimą vyresnėse klasėse, bet ir silpnesnę psichinę sveikatą. Todėl svarbu nusimanyti vaikų psichologijos ir ugdymo srityje prieš priimant sprendimus, susijusius su vaikais. Mes turime rūpintis vaikyste kaip esminiu žmogaus ir visuomenės gerovės pamatu: gerinti vaikų galimybes saugiai gyventi miestuose, skirti dėmesio tėvų ugdymui, sudaryti geras sąlygas ugdytojams, tėvams ir kitiems, atsakingiems už rūpinimąsi vaikais, priimti vaikams palankius įstatymus. Kylančias problemas turėtume spręsti ten, kur jos yra, t.y., jei žemo socioekonominio statuso šeimų vaikai nepasiekia ugdymo įstaigų – tiesiogiai jiems padėti. Jei baigę mokyklas jaunuoliai neįsilieja į darbo rinką – stiprinti profesinį ugdymą. Sprendimai dėl vaikų gyvenimo ir mūsų visuomenės ateities turėtų būti priimami objektyvių mokslinių tyrimų pagrindu, o ne remiantis statistiniais skaičiais, asmeninėmis patirtimis, politikų užgaidomis ar paviršutinišku atsižvelgimu į kitų šalių praktikas (reikėtų pilnai išsiaiškinti pačias praktikas, jų kilmę ir poveikį bei ilgalaikį efektyvumą). Mūsų visuomenė nusipelnė kokybiškų sprendimų dabar, nes klaidas taisyti yra sunku ir brangu. VšĮ Vaiko psichologijos centras www.MesVaikystei.lt Peticija baigta.
UŽ ILGESNĘ KOKYBIŠKĄ MOTINYSTĘ / TĖVYSTĘ
UŽ ILGESNĘ KOKYBIŠKĄ MOTINYSTĘ / TĖVYSTĘ: PETICIJA DĖL LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 18(1), 19, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2486 Mes, žemiau pasirašę asmenys, pritariame Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 6, 8, 10, 15, 16, 17, 18, 18(1), 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-2486, toliau vadinamo Projektu, autorių iniciatyvai gerinti piliečių socialines garantijas, susijusias su motinystės (tėvystės) rėmimu; Mes, žemiau pasirašę asmenys, manome, kad įstatymų leidėjui priėmus pakeitimus, įtvirtintus Projekte, būtų skatinama motinystė ir tėvystė, kokybiškas ir ilgalaikis tėvų ir vaiko ryšys pirmaisiais dviem asmenybės raidos metais, ir ypač palaikome šias Projekto autorių iniciatyvas: i) siekį nustatyti, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 1 metai yra 100 procentų; ii) siekį pratęsti 85-ių procentų kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio pašalpos mokėjimą iki vaikui sueis 2 metai; iii) siekį padidinti minimalų motinystės pašalpos dydį; iv) siekį įtvirtinti nuostatas, pagrįstai siejančias pašalpos dydį su vienu metu šeimai gimusių kūdikių skaičiumi; v) siekį įtvirtinti galimybę asmenims, kurie laikotarpiu, aktualiu apskaičiuojant kompensuojamą darbo užmokestį, buvo nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogose, pasirinkti kad nauja motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa būtų apskaičiuojama iš kompensuojamo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa; vi) siekį įtvirtinti, kad ligos socialinio draudimo pašalpa būtų mokama vaikų priežiūrai ir tais atvejais, kai apdraustasis asmuo, kuriam dėl šių vaikų yra suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sukaks treji metai, dėl savo ligos ar traumos pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo išvadą negali jų prižiūrėti; vii) siekį įtvirtinti teisę pašalpas gauti asmenims, neįgijusiems darbo stažo dėl mokymosi. Mes, žemiau pasirašę asmenys, raginame įstatymų leidėją kaip įmanoma greičiau priimti aukščiau šioje peticijoje nurodytas Projekto nuostatas. Mes, žemiau pasirašę asmenys, manome, kad nevienareikšmiškai visuomenėje vertinama Projekte įtvirtinta kompensuojamojo darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka yra vienas iš tinkamų būdų kovoti su socialiai žalingais dirbančių asmenų (dažniausiai besilaukiančių moterų), ir darbdavių susitarimais dėl laikino atlyginimo padidinimo, kuriais siekiama padidinti ateityje gautinas išmokas iš SoDra biudžeto.
Dėl mokytojų ir švietimo padėties
Lietuvos mokytojai - mažiausiai apmokami visoje Europos sąjungoje. Pamokų įkainiai nekinta dešimtmečiais. Mokytojai verčiami dirbti darbus, kurie tiesiogiai jiems nepriklauso ( pvz.: rūpintis mokinių sveikata, socialinėmis garantijomis, organizuoti poilsio vakarus ir ekskursijas, taisyti veltui egzaminų darbus ir t.t.). Pavyzdiniame mokytojų pareigybės apraše mokytojams suteikiamos šešios teisės (kurių esmė - dirbti) ir 30 pareigų, iš kurių tik viena - organizuoti ir vesti pamoką. Esame įsitikinę, jog mokytojų darbas nuvertintas, pareigybės išpūstos, nėra valstybės prioriteto švietimui , mokyklose trūksta mokytojų, padėtį gelbsti pensininkai ir buvę abiturientai. Reikalaujame nedelsiant: 1. Pakelti mokytojų atlyginimus 50 procentų, kaimo mokyklose mokėti 20 procentų priedus. 2. Parengti tokį mokytojų pareigybės aprašymą, kuriame nebūtų su mokymu nesusiijusių dalykų ir kuriam pritartų patys mokytojai. 3. Parengti ilgalaikę švietimo strategiją, kurioje būtų numatyta visų švietimo problemų sprendimo keliai ir jų finansinis pagrindimas.
Lietuvos švietimo darbuotojų reikalavimai
Mes, mokytojai, nebegalime tylėti, nes Lietuvos švietimo sistema seniai nebėra prioritetinė sritis. Nuolatinių reformų pasekmė- nuosekliai prastėjanti ugdymo kokybė. Puiki idėja Lietuvai- paskelbti mokytojo profesiją prestižine iki 2025 m. niekaip nesiderina su Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmais: nuolat pabrėžiamas nepasitikėjimas dirbančiais mokytojais. Švietimo sistema nebeturi atsinaujinančių resursų- jaunų žmonių, kurie norėtų rinktis mokytojo profesiją. Švietimo sistema artėja prie visiško chaoso, todėl mes, būdami atsakingi pieš mūsų visų vaikus, REIKALAUJAME: 1. Stabdyti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio įgyvendinimą nuo 2018 rugsėjo kaip neskaidrų, neparengtą ir nesuderintą su mokytojais bei mokyklų vadovais. 2. Mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelyje turi būti atsižvelgta į šiuos principus: 2.1. Etatą sudaro 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; 2.2. Etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; 2.3. Valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei. 3. Nuo 2018 09 01 padidinti pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus 20 proc. ir sudaryti aiškų ir nuoseklų atlyginimų kėlimo planą, kad iki 2020 m. jie būtų suvienodinti su vidutine Europos Sąjungos šalių mokytojų alga. 4. Numatyti ne mažiau kaip šešias nekontaktines valandas ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate. 5. Mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse, nurodant konkrečius skaičius ir terminus. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. pradėti mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse: 5.1. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5 – 3 metų grupėse – iki 10 vaikų, 3 – 7 metų grupėse – iki 15 vaikų; 5.2. bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse – iki 22, 5 – 12 klasėse – iki 26 mokinių.
Už kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimą
Kultūros lauko bendruomenė yra nusivylusi derybomis su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir kitomis valdžios institucijomis dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2019 metais. Nors deklaruojama, kad kultūra yra prioritetas ir pirmąkart Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Lietuvos Respublikos Seime veikia Kultūros komitetas, deja, didesnio dėmesio kultūra ir jos žmonės taip ir nesulaukė. Nevykdomas ir Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybės programos pažadas suvienodinti kultūros ir švietimo sektorių atlyginimų vidurkius. 2017 m. Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo 593 eurai atskaičius mokesčius, kai tuo pačiu laikotarpiu šalies vidurkis – 747 eurai po mokesčių. Atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams nedidinti nuo 2016 metų ir yra mažiausi visame viešajame sektoriuje Lietuvoje, o vidutinis kultūros srities darbuotojų darbo užmokestis yra trečias mažiausias visoje Europos Sąjungoje. Nesprendžiama darbo užmokesčio didinimo problema sąlygoja nuolatinį kultūros darbuotojų skaičiaus mažėjimą (nuo 13,5 tūkst. 2014 m. iki 13,3 tūkst. 2017 m.), formuoja kitas sudėtingas kultūros lauko situacijas: kultūros įstaigose regionuose ima trūkti profesionalių darbuotojų, neatvyksta dirbti jauni, įgiję kultūros ar meno srities išsilavinimą specialistai, o tai neišvengiamai įtakoja kultūros paslaugų kokybę. Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas kreipėsi į visas valdžios institucijas: Seimo komitetus, susitiko su Ministru Pirmininku, inicijavo Kultūros ministerijoje darbo grupės sukūrimą dėl darbo užmokesčio didinimo programos parengimo, prašė 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų ir nuo 2019 m. sausio 1 d. kiekvienam kultūros darbuotojui padidinti atlyginimą vidutiniškai 150 eurų. Deja, Kultūros ministerija (LR Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. birželio 27 d. pasitarimo pas Ministrą pirmininką protokoliniu sprendimu) 2019 metais pasiūlė tik 3,5 mln. eurų, t.y. vidutiniškai 21 euru padidinti kiekvieno kultūros darbuotojo atlyginimą. Todėl Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas, atstovaujantis profesinių sąjungų nacionalines organizacijas, kultūros įstaigų nacionalines organizacijas (sąrašas pridedamas), kreipiasi į LR Vyriausybę, LR Seimą ir LR Prezidentę, dar kartą ragindamas atkreipti dėmesį į kultūros srities darbuotojų problemas ir reikalaudamas 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti. Deklaracijų laikas baigėsi:kultūros darbuotojai nori gyventi oriai. Kultūros komiteto atstovaujamos institucijos: Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija Asociacija Kultūros savivaldos kolegija Klaipėdos muzikinio teatro profesinė sąjunga Lietuvos muziejų asociacija Lietuvos aktorių profesinė sąjunga „Lietuvos aktorių gildija“ Lietuvos bibliotekininkų draugija Lietuvos kultūros centrų asociacija Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjunga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos profsąjunga (paslaugų sfera) Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga Lietuvos savivaldybių asociacija Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių profesinės sąjunga Savivaldybių muziejų bendrija, asociacija Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija
Pasakykime Lietuvos švietimo sistemos skurdinimui NE
Mes, Lietuvos piliečiai, mokinių tėvai, suvokdami, kad Lietuvos švietimo sistema yra kritinėje padėtyje ir dėl to kenčia visų mūsų vaikų ugdymo procesas, pritariame Lietuvos pedagogų inicijuotam švietimo šakos tikrojo streiko paskelbimui ir raginame Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių bei Švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę įvykdyti iškeltus šiuos reikalavimus: 1. Atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 m. sausio 1 d.: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 1045 Eur - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 1093 Eur 2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų etate padidinti nekontaktinių darbo valandų skaičių iki 6 valandų per savaitę, o atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, didinant tarnybinio (tarifinio) atlygio koeficientus: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 10 proc. - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 5 proc. - nuo 2017 m. sausio 1 d. – 10 proc. 3. Palaipsniui didinti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientus: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 5 proc. - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 5 proc. - nuo 2017 m. sausio 1 d. – 7 proc. 4. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. panaikinti tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientų „žirkles“, paliekant koeficientų dydžius, atitinkančius viršutinę ribą. 5. 2016 m. valstybės biudžete numatyti 3,56 mln. EUR išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą. 6. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. sumažinti mokinių (vaikų) skaičių klasėse (grupėse): - ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5-3 metų grupėse iki 10, 3-7 metų – iki 15 vaikų; - bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse iki 22, 5-12 klasėse iki 25 mokinių.