Geriausios 4 psl.
NE - automobilių šviesoms dieną, ESANT GERAM MATOMUMUI:
Važinėjimo su įjungtomis šviesomis praktika parodė, kad: 1. Sunkiau pastebimi pėstieji, dviratininkai, kliūtys, spec. tarnybų automobiliai, motociklai ( kaip žinome, jie lėtai nevažinėja), nes paskęsta šviesų jūroje, sunkiau teisingai įvertinti atstumą, ypač lenkiant. 2. Kuro sąnaudos lengviesiems automobiliams išauga 2-3 %, o spūstyse ir stovint prie šviesoforų – 10-15%. Išauga oro užterštumas - ypač miestuose, nes daug laiko stovima spūstyse ir prie šviesoforų (kuro sąnaudos priklauso tik nuo laiko, o ne nuo nuvažiuoto atstumo ar greičio); 3. Manevruojant, neberodomi posūkiai, magistralėse pastebima tendencija: kad išsiskirtų iš aplinkinių, greitai važiuojantys šviesas išjungia, arba įjungia tolimas ir priešrūkines; 4. Nebeliko būdo paženklinti automobilių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį: velkančiojo, automobilių kolonų, kurios norėtu būti neperskirtos (laidotuvių, vestuvių, ir kt.) 5. Austrijos parlamentas atšaukė privalomą šviesų naudojimą dieną, kaip nepasiteisinusį ir padidinusį avarijų bei nukentėjusiųjų skaičių. 6. Sutrumpėja lempučių, akumuliatorių tarnavimo laikas, dėl nuolatinio temperatūros poveikio deformuojasi ir apsiblausia plastmasiniai žibintų reflektoriai – pablogėja kelio apšvietimas naktį; 7. Daugelis perdegusias lemputes pakeičia pigiomis ir nekokybiškomis, bet padidinto galingumo – dėl to akinami kiti vairuotojai, perkaista laidai, sutrūkinėja izoliacija, kyla gaisro pavojus. 8. Europos pėsčiųjų asociacijų federacija (Federation of European Pedestrian Associations) pasisakė prieš, nes tai mažina pėsčiųjų saugumą (nors tai įvesta prisidengiant ypač pėsčiųjų saugumu), teršia aplinką. [url=http://ec.europa.eu/transport/roadsafety_library/consultations/drl_20060727/drl_fepa.pdf]http://ec.europa.eu/transport/roadsafety_library/consultations/drl_20060727/drl_fepa.pdf[/url] 9. Labiau pavargsta akys, o tuo pačiu ir patys vairuotojai, sumažėja dėmesys. Austrijos oftalmologų (akių gydytojų) tvirtai nustatyta, jog šviesos dieną ypač neigiamai veikia vyresnio amžiaus žmonių regėjimą. Keletą metų tyrę dieninių šviesų (DRL) poveikį eismui nustatė: DRL pablogina bet kokių tamsesnių objektų-pėsčiųjų, dviratininkų, kliūčių matomumą - bet kuriuo metu - bet kokioje geografinėje vietoje. Atšvaitai ir šviesą atspindinti apranga dieną negali būti „aktyvinta" DRL – todėl dirbantys kelyje tampa mažiau pastebimi šviesų fone.... 10. Priekinius žibintus tikslinga naudoti tiktai blogo matomumo sąlygomis (naktis, aušra, prieblanda, krituliai, rūkas). Tik išimtinis (esant blogam matomumui) tinkamų gerai sureguliuotų dieninių priekinių žibintų (be ryškių šviesų) naudojimas deramoje situacijoje, gali pagerinti vairavimo sąlygas. Visuomeninis judėjimas prieš šviesas dieną Lietuvoje: [url=http://nesviesoms.xz.lt/]http://nesviesoms.xz.lt/[/url] [url=http://nesviesoms.ten.lt]http://nesviesoms.ten.lt[/url]
Už dvigubą pilietybę
Iniciatyvinės grupės “Už dvigubą pilietybę“ peticija: „Neleisdami savo piliečiams įtvirtinti jų ryšio su kita ES valstybe nare teisiškai, nepagrįstai apribojame jų teisę į laisvą judėjimą ir galimybę kurti savo gyvenimą kitoje ES valstybėje narėje. Nors formaliai tokie žmonės yra laisvi apsigyventi kitoje valstybėje ir ten kurti savo gyvenimą, realiai tokie asmenys turi susitaikyti, jog negalės visiškai laisvai įgyti tos valstybės pilietybės, o apsisprendę ją įgyti, turės paaukoti savo ankstesnę, t. y. Lietuvos pilietybę“ /Žygimantas Povilionis, DELFI 2017.10.17 publikacija/ Mes, iniciatyvinės grupės “Už dvigubą pilietybę“ nariai manome, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys ir dirbantys užsienyje niekada neturėtų jaustis svečiais savoje šalyje, kurioje gimė ir augo, mokėsi ir dirbo, mylėjo ir kentėjo. Daugelis jų gynė Lietuvos nepriklausomybę tą lemtingą Sausio 13 dieną. Su didžiuliu džiaugsmu jie būna Lietuvoje, lankydami savo tėvus, brolius bei seseris, draugus ir pažįstamus. Niekas neturi teisės atimti iš jų Lietuvą Tėvynę ir jos pilietybę. Jie turi turėti teisę grįžti namo. Niekas neturi teisės atimti iš mūsų, gyvenančių Lietuvoje, ar kitaip apriboti bendravimą ir santykius su svetur esančiais. Mums dvigubos pilietybės reikia nei kiek nemažiau. Dviguba pilietybė mums reikalinga tam, kad mes išdidžiai galėtume pasakyti: „Mūsų yra daugiau nei trys milijonai“ Todėl mes kreipiamės į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašydami padaryti viską, kad mūsų būtų kuo daugiau, kad mes būtume stipresni ir, kad mūsų Konstitucijoje būtų įtvirtintas dvigubos pilietybės teisinis statusas. Referendumo atveju kviečiame visos Lietuvos gyventojus pasakyti „TAIP“ dvigubai pilietybei.
Dėl Seimo nario Povilo Urbšio elgesio
Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai Lietuvos Respublikos Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai 2016 metų LVŽS rinkiminėje programoje „Darni Lietuva“ motinystė buvo akcentuojama kaip vienas kertinių ramsčių, o gimęs vaikas – vertybė ne tik tėvams, bet ir valstybei. Programa teigė, kad visuomenėje labai svarbu skleisti gyvybės kultūrą. Šiuos gražius žodžius nubraukia LVŽS frakcijai priklausančio Seimo nario Povilo Urbšio elgesys, kuris 2017 metų lapkričio 9 dieną Seimo posėdyje pareikalavo, kad įstatymo projektą dėl embrionų saugojimo pateiktų ne vaiko besilaukianti parlamentarė, o koks nors kitas Seimo narys. Toks Seimo nario poelgis yra ne tik neetiškas ir įžeidžiantis visas Lietuvos moteris, bet ir galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, užtikrinantį lygias galimybes visiems asmenimis. Seimo nario paaiškinimas, esą jis norėjęs apsaugoti parlamentarę bei LVŽS frakcijos Seime seniūno Ramūno Karbauskio pateisinimas, kad Povilas Urbšys „toks yra ir toks jo charakteris“ yra nepakankami ir neadekvatūs. Todėl mes, pasirašiusieji šią peticiją, reikalaujame Seimo Etikos ir procedūrų komisijos principingai įvertinti Seimo nario Povilo Urbšio elgesį, o LVŽS frakcijos Seime – ne tik žodžiais atsiriboti nuo Povilo Urbšio, bet ir pašalinti jį iš frakcijos.
Aš palaikau GRUZIJĄ!
Lietuviai! Gruzija nelaimėje. Rusija neatsisakė agresyvios politikos savo mažųjų kaimynių atžvilgiu. 1991 m. sausio 13-ąją buvome mes, 1999-aisiais buvo Čečėnija, praėjusiais metais virtualiomis atakomis išbandytas Estijos pajėgumas, o dabar atėjo ir Gruzijos eilė pakliūti po Rusijos tankais. Akivaizdu, kad konfliktas neatsitiktinai išprovokuotas dabar – kai viso pasaulio dėmesys sutelktas į olimpines žaidynes (prisiminkim Sausio 13-ąją, kada visas pasaulis stebėjo JAV įsiveržimą į Kuveitą – Rusijos taktika seniai išbandyta). Pasirašydamas šią peticiją aš sutinku, kad: - Gruzijos autonominių teritorijų ginčų sprendimas yra vidinis valstybės reikalas, ir kol tai neperžengia žmoniškumo ribų, jokia kita užsienio valstybė negali kištis į svetimos valstybės reikalus. - Gruzijos konfliktas su Pietų Osetija buvo išprovokuotas ir nuolat kurstomas pačios Rusijos, todėl dabartinis jos, kaip gynėjos vaidmuo, tėra įprastos dviveidės Rusijos politikos pavyzdys. - Rusijos lėktuvai atakavo Gruzijos miestus – tai yra tiesioginis svetimos valstybės užpuolimas, todėl Lietuva ir kitos užsienio valstybės negali nekreipti dėmesio į tokį tarptautinės teisės pažeidimą. Kaip mes galime prisidėti prie Gruzijos palaikymo? - Surengti protesto akcijas prie Rusijos ambasados. - Boikotuoti rusiškų prekių pirkimą – tokia, nors ir maža priemone, parodysim pasauliui ir pačiai Rusijai, kad nepalaikome agresyvaus puolimo. - Palaikykime Gruziją pirkdami gruziniškas prekes – vyną, Borjomi, ir kitus į Lietuvą importuojamus gaminius. Lygiai kaip prieš keletą metų, kuomet Rusija priėmė politišką sprendimą uždrausti importuoti gruziniškas prekes i Rusiją. - Kiekvienam pažįstamam užsieniečiui priminkime apie Lietuvos patirtį atsilaikant prieš Rusijos agresiją, kad suprastų tikrąją situaciją Gruzijoje. Negalime būti tikri, kad dar po kelių metų Rusijos letena vėl neatsisuks į Lietuvą, todėl palaikydami Gruziją mes kartu palaikome ir savo Nepriklausomybės pamatus! [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=150]Peticijos aptarimas[/url]
Dėl tendencingo teisėjavimo tarp Lietuvos ir Ispanijos rinktinių.
Turbūt daugelis krepšinio aistruolių matėte rungtynes tarp Ispanijos ir Lietuvos. Manau, kad daugumai susidarė įspūdis , kad teisėjai teisėjavo tendencingai, o kinų režisieriai nesivargino ginčytinų epizodų net pakartoti. Ką jau kalbėti apie antrojo kėlinuko pabaigą, kai buvo skirtos abejotinos baudos. Taip pat prisiminkime, kad ir ispanai nesusilaukė ir nesportinių pražangų, kurių buvo verti.
Alkoholio reklamos draudimas
Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbta „Pasaulio ataskaita apie alkoholio vartojimą ir sveikatą 2014“ parodė, kad Lietuva pagal alkoholio vartojimą yra trečioji šalis pasaulyje (15,4 l grynojo alkoholio, tenkančio vienam vyresniam nei 15 metų žmogui). Tokį elgesį galima paaiškinti: a) nepakankamu gyventojų informuotumu apie alkoholio vartojimo pasekmes; b) prosocialių vertybių stoka; c) paplitusiu girtavimu, kuris tampa tradiciniu; d) alkoholio vartojimo įpročių perdavimu iš vienos kartos į kitą; e) dideliu skaičiumi nuo alkoholio priklausančių gyventojų; f) dideliu aktyvumu interesų grupių, kurių materialinė gerovė priklauso nuo alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos. PSO Alkoholio Chartija (1995) reikalauja, kad visi vaikai ir paaugliai turi teisę augti aplinkoje, kurioje nebūtų vartojamas alkoholis, ir nebūtų skatinamas jo vartojimas. PSO strateginės veiklos dokumento “Sveikata -21” dvyliktasis siekinys, raginantis “mazinti alkoholio, narkotikų ir tabako zalą” įpareigoja pasaulio šalių bendruomenes skirti visas pastangas, kad būtų sumazintas alkoholio vartojimas iki 6 litrų vienam gyventojui per metus ir kad asmenys iki 15 metų – jo visai nevartotų. PSO surinkti duomenys rodo, kad alkoholis yra vienas iš labiausiai pasaulyje reklamuojamų produktų. Teigiama, kad alkoholio reklamos ribojimas sąlygoja pokyčius alkoholio vartojime. Šalyse, kuriose draudžiama stiprių alkoholinių gėrimų (degtinės, konjako, brendžio, viskio ir kt.) reklama, jų suvartojama 16% mažiau, lyginant su šalimis, kuriose minėtų draudimų nėra. Šalyse, kuriose draudžiama ir vyno bei alaus reklama, alkoholinių gėrimų išgeriama 11 % mažiau, nei tose šalyse, kuriose draudžiama tik stiprių alkoholinių gėrimų reklama (arba 27% mažiau, nei šalyse, kuriose nėra jokių draudimų).
Nestreikuojančių mokytojų peticija už streikuojančius
Visi, kurie neišdrįsome dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių įsijungti į neterminuotą Mokytojų streiką, pasirašome, kad nepritariame skubotam ir nepavykusiam etatiniam darbo užmokesčio modelio įvedimui. Palaikome streikuojančius Mokytojus ir viešai reikalaujame mus skaičiuoti kaip streikuojančius mokytojus.
Aukštasis mokslas turi būti nemokamas
Ketvirtadienį (2008-06-26) seimas nusprendė kad už aukštajį mokslą reiks mokėti tiems kurių semestro įvertinimas mažesnis nei 8 (aštuoni balai dešimties balų vertinimo skalėje). Ar tai lengva? Ne. Turėti bent aštuonis tikrai nėra lengva. Apie ka galvoja Lietuvos seimas? Apie šviesesnę ateitį? Kam? Sau? Ar valdžia bent kada pagalvoja apie paprastu žmones kurie dirba pardavėjais ar valytojais? Apie mamas su vaikais likusias be vyro, kai alga siekia 584Lt (tai minimumas atskaičius mokesčius). Kaip tokiai mamai išleisti savo vaikus į mokslą? Nupirkti sąsiuvinius, kitas mokyklines priemones? O ką čia jau ir kalbėti apie aukštajį įsilavinimą, apie jį vaikai gali pasvajoti. O seimūnai? Koks jų gyvenimas? Gyvena kaip K.Brazauskienė pasakė: "Lūšnelėje už 4 milijonus". Kaip per TV kalbėjo vienas seimūnas: "Aš manau 1 milijonas litų tinkama alga"(83333Lt per mėnesį). Kam mes mokame mokesčius? Kad jie gyventų kaip karaliai, o mes dirbtume kaip vergai? Na čia galėčiau rašyti ir rašyti, bet... Labai norėčiau kad pasirašytumėte šioje peticijoje, kad aukštasis mokslas būtų nemokamas.
Prieš visuotinį privalomą augintinių ženklinimą
Priimtas įstatymas naudingas kam? vargšams augintiniams, kurie bus metami lauk vien dėl to, kad nėra pinigų jiems ženklinti, kuriems "namai" bus šaltos prieglaudos sienos?žmonėms, kurie bus priversti atsisakyti savo ilgamečio draugo, nes negali sau leisti papildomų išlaidų? Pastoviai akcentuojama, kad prieglaudos perpildytos, bus dar blogiau. Įstatymas dėl gyvūnų gerovės atsisuka prieš juos. Gaila... sustabdykime..dėl tų, kurie negali patys apsiginti, dėl jų, kad jie turėtų šiltus namus, dėl mūsų pačių...
Už Pučkorių[Belmonto] užtvankos išsaugojimą
Reikalaujame išsaugoti Pučkorių [Belmonto] užtvanką! Mielieji,stokime į Belmonto krioklių gynėjų sąjungą,išgelbėkime Pučkorių užtvanką,išsaugokime savo miesto istoriją ir vieno iš nedaugelio ypatingo grožio vietų mūsų Vilniuje. Belmonto užtvanka pastatyta XIX amžiaus pradžioje,daugellį metų yra neatsiejama Vilnios slėnio ir viso Pavilnio istorinio kraštovaizdžio dalis,saugotinas kultūros paveldo objektas ir viena mėgstamiausų vilniečių ir miesto svečių poilsio vieta. Užtvanka,pastatyta kaip neatsiejama prancūziškojo Leoniškių[Belmonto] vandens malūno dalis,yra ryškus Vilniaus miesto istorinis ženklas. po šio pavasario polaidžio pro užtvankos konstrukcijas prasiveržęs Vilnios upės vanduo ardo pačią užtvanką.Nedelsiant nesiėmus jokių gelbėjimo darbų.ji neišvengiamai sugrius,nustos veikti jau keliolika metų lašišoms ir šlakiams sėkmingai tarnaujantis žuvitakis. Aplinkos ministerijos biurokratai,nepateikę rimtų argumentų ir pakurstyti lašišų saugojimo aktyvistų,nutarė užtvanką nugriauti,kartu likviduojant ir zuvitakį. Gerbiami valdžios atstovai,Jūs,lengva ranka,gerai nepasvėrę visų galimų pasėkmių,norite sunaikintitai,ko per šimtmečius nesugebėjo įveikti tekantis vanduo. Griauti paprasčiausias ir lengviausias kelias!