Geriausios 4 psl.
Dėl mokytojų ir švietimo padėties
Lietuvos mokytojai - mažiausiai apmokami visoje Europos sąjungoje. Pamokų įkainiai nekinta dešimtmečiais. Mokytojai verčiami dirbti darbus, kurie tiesiogiai jiems nepriklauso ( pvz.: rūpintis mokinių sveikata, socialinėmis garantijomis, organizuoti poilsio vakarus ir ekskursijas, taisyti veltui egzaminų darbus ir t.t.). Pavyzdiniame mokytojų pareigybės apraše mokytojams suteikiamos šešios teisės (kurių esmė - dirbti) ir 30 pareigų, iš kurių tik viena - organizuoti ir vesti pamoką. Esame įsitikinę, jog mokytojų darbas nuvertintas, pareigybės išpūstos, nėra valstybės prioriteto švietimui , mokyklose trūksta mokytojų, padėtį gelbsti pensininkai ir buvę abiturientai. Reikalaujame nedelsiant: 1. Pakelti mokytojų atlyginimus 50 procentų, kaimo mokyklose mokėti 20 procentų priedus. 2. Parengti tokį mokytojų pareigybės aprašymą, kuriame nebūtų su mokymu nesusiijusių dalykų ir kuriam pritartų patys mokytojai. 3. Parengti ilgalaikę švietimo strategiją, kurioje būtų numatyta visų švietimo problemų sprendimo keliai ir jų finansinis pagrindimas.
Lietuvos švietimo darbuotojų reikalavimai
Mes, mokytojai, nebegalime tylėti, nes Lietuvos švietimo sistema seniai nebėra prioritetinė sritis. Nuolatinių reformų pasekmė- nuosekliai prastėjanti ugdymo kokybė. Puiki idėja Lietuvai- paskelbti mokytojo profesiją prestižine iki 2025 m. niekaip nesiderina su Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmais: nuolat pabrėžiamas nepasitikėjimas dirbančiais mokytojais. Švietimo sistema nebeturi atsinaujinančių resursų- jaunų žmonių, kurie norėtų rinktis mokytojo profesiją. Švietimo sistema artėja prie visiško chaoso, todėl mes, būdami atsakingi pieš mūsų visų vaikus, REIKALAUJAME: 1. Stabdyti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio įgyvendinimą nuo 2018 rugsėjo kaip neskaidrų, neparengtą ir nesuderintą su mokytojais bei mokyklų vadovais. 2. Mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelyje turi būti atsižvelgta į šiuos principus: 2.1. Etatą sudaro 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; 2.2. Etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; 2.3. Valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei. 3. Nuo 2018 09 01 padidinti pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus 20 proc. ir sudaryti aiškų ir nuoseklų atlyginimų kėlimo planą, kad iki 2020 m. jie būtų suvienodinti su vidutine Europos Sąjungos šalių mokytojų alga. 4. Numatyti ne mažiau kaip šešias nekontaktines valandas ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate. 5. Mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse, nurodant konkrečius skaičius ir terminus. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. pradėti mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse: 5.1. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5 – 3 metų grupėse – iki 10 vaikų, 3 – 7 metų grupėse – iki 15 vaikų; 5.2. bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse – iki 22, 5 – 12 klasėse – iki 26 mokinių.
Už kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimą
Kultūros lauko bendruomenė yra nusivylusi derybomis su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir kitomis valdžios institucijomis dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2019 metais. Nors deklaruojama, kad kultūra yra prioritetas ir pirmąkart Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Lietuvos Respublikos Seime veikia Kultūros komitetas, deja, didesnio dėmesio kultūra ir jos žmonės taip ir nesulaukė. Nevykdomas ir Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybės programos pažadas suvienodinti kultūros ir švietimo sektorių atlyginimų vidurkius. 2017 m. Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo 593 eurai atskaičius mokesčius, kai tuo pačiu laikotarpiu šalies vidurkis – 747 eurai po mokesčių. Atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams nedidinti nuo 2016 metų ir yra mažiausi visame viešajame sektoriuje Lietuvoje, o vidutinis kultūros srities darbuotojų darbo užmokestis yra trečias mažiausias visoje Europos Sąjungoje. Nesprendžiama darbo užmokesčio didinimo problema sąlygoja nuolatinį kultūros darbuotojų skaičiaus mažėjimą (nuo 13,5 tūkst. 2014 m. iki 13,3 tūkst. 2017 m.), formuoja kitas sudėtingas kultūros lauko situacijas: kultūros įstaigose regionuose ima trūkti profesionalių darbuotojų, neatvyksta dirbti jauni, įgiję kultūros ar meno srities išsilavinimą specialistai, o tai neišvengiamai įtakoja kultūros paslaugų kokybę. Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas kreipėsi į visas valdžios institucijas: Seimo komitetus, susitiko su Ministru Pirmininku, inicijavo Kultūros ministerijoje darbo grupės sukūrimą dėl darbo užmokesčio didinimo programos parengimo, prašė 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų ir nuo 2019 m. sausio 1 d. kiekvienam kultūros darbuotojui padidinti atlyginimą vidutiniškai 150 eurų. Deja, Kultūros ministerija (LR Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. birželio 27 d. pasitarimo pas Ministrą pirmininką protokoliniu sprendimu) 2019 metais pasiūlė tik 3,5 mln. eurų, t.y. vidutiniškai 21 euru padidinti kiekvieno kultūros darbuotojo atlyginimą. Todėl Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas, atstovaujantis profesinių sąjungų nacionalines organizacijas, kultūros įstaigų nacionalines organizacijas (sąrašas pridedamas), kreipiasi į LR Vyriausybę, LR Seimą ir LR Prezidentę, dar kartą ragindamas atkreipti dėmesį į kultūros srities darbuotojų problemas ir reikalaudamas 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti. Deklaracijų laikas baigėsi:kultūros darbuotojai nori gyventi oriai. Kultūros komiteto atstovaujamos institucijos: Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija Asociacija Kultūros savivaldos kolegija Klaipėdos muzikinio teatro profesinė sąjunga Lietuvos muziejų asociacija Lietuvos aktorių profesinė sąjunga „Lietuvos aktorių gildija“ Lietuvos bibliotekininkų draugija Lietuvos kultūros centrų asociacija Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjunga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos profsąjunga (paslaugų sfera) Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga Lietuvos savivaldybių asociacija Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių profesinės sąjunga Savivaldybių muziejų bendrija, asociacija Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija
Smurtui prieš gyvūnus - ne!
Aš manau, reikia vieną dieną a visiems stoti savo miestuose ir pradėti rimtus darbus, streikus, vieną kartą šalyje turėtų liautis tai! Tik nuo mūsų pačių viskas priklauso, kaip mes kovosim už tai, kodėl yra skriaudžiami gyvūnais, kurie yra bejėgiai už mus? Kodėl mes, GYVŪNŲ MYLĖTOJAI, negalime imtis ineciatyva išeiti į gatves, parodyti mūsų šalies trūkumus įstatymuose, gyvūnai be jegiai prieš žmones ir nieko kalti, kad yra visiškai psichiškai nesveikų žmonių, kuriems iš rašoma bauda 20€, dėl ko bausmės nėra SUGRIEŽTINTOS?? Kasdien pilna naujienų kaip susidorojama su gyvūnais, užmušami, išmetami į gatves, nunuoditi, vieną kartą užtenka būti Facebook filosofais, o išeikim į gatves ir parodykim kad mums gyvūnai, šeimos nariai. Aš vienas, o vienas to nepadarysiu, tad siūlau prisijungti prie manęs ir išškovoti griežtesnius įstatymus Lietuvoje už gyvūnų kankinimus!
Pasakykime Lietuvos švietimo sistemos skurdinimui NE
Mes, Lietuvos piliečiai, mokinių tėvai, suvokdami, kad Lietuvos švietimo sistema yra kritinėje padėtyje ir dėl to kenčia visų mūsų vaikų ugdymo procesas, pritariame Lietuvos pedagogų inicijuotam švietimo šakos tikrojo streiko paskelbimui ir raginame Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių bei Švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę įvykdyti iškeltus šiuos reikalavimus: 1. Atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 m. sausio 1 d.: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 1045 Eur - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 1093 Eur 2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų etate padidinti nekontaktinių darbo valandų skaičių iki 6 valandų per savaitę, o atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, didinant tarnybinio (tarifinio) atlygio koeficientus: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 10 proc. - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 5 proc. - nuo 2017 m. sausio 1 d. – 10 proc. 3. Palaipsniui didinti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientus: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 5 proc. - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 5 proc. - nuo 2017 m. sausio 1 d. – 7 proc. 4. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. panaikinti tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientų „žirkles“, paliekant koeficientų dydžius, atitinkančius viršutinę ribą. 5. 2016 m. valstybės biudžete numatyti 3,56 mln. EUR išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą. 6. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. sumažinti mokinių (vaikų) skaičių klasėse (grupėse): - ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5-3 metų grupėse iki 10, 3-7 metų – iki 15 vaikų; - bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse iki 22, 5-12 klasėse iki 25 mokinių.
Marko please stay in Kaunas
Marko, we apply for You to stay in Lithuania, in Kaunas. Yours amazing game helps for Zalgiris fans to believe in our team and its future. You are one of the best players Zalgiris have ever had. We soon believe what we desire- that You will hear our voices and stay with us and Zalgiris. Yours playing delights everyone, so please, MARKO, stay, and let us to enjoy it.Dont say goodbey for us.Please stay in Kaunas for ever. Marko,po šio sezono baigiasi Tavo kontraktas su Žalgiriu. Tačiau turbūt visi Kauno Žalgirio fanai nori , kad tu liktum Kaune dar ilgai, kad pilna Kauno sporto Hale ir toliau galėtu skanduoti: Marko Marko hey hey !!! ir džiaugtis dar vienu Tavo fantastišku tritaškiu .Marko lik Kaune amžinai. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=113]Peticijos aptarimas[/url]
Dėl automobilių atvežtų iš JAV registravimo supaprastinimo
Susidaro įspūdis, kad Lietuvos automobilių parke – vien naujos mašinos, todėl mūsų valdžios vyrai (ypač tie, kurie dirba Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje) siekia visiškai uždrausti transporto priemonių, įvežamų iš trečiųjų šalių (taip pat ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų) registravimą, įvesdami vis naujus ir vis absurdiškesnius reikalavimus ( žibintai būtinai turi būti sertifikuoti Europoj ir turėtų „E“ ženklą, net stabdžių sistemą pakeisti). Kiekvienas reikalavimas turi būti logiškai pagrįstas, tačiau minėta inspekcija jokių kitų argumentų, išskyrus nuorodą į Europos Sąjungos direktyvas ( kurias, beje, galima perkelti į Lietuvos teisės aktus, bet galima ir nedaryti to) ir importuojamų automobilių nesaugumą nepateikia... Karo keliuose tema pastaruoju metu yra tapusi populiari, net išnaudojama savanaudiškais tikslais. Taip, mūsų šalyje kiekvieną dieną įvyksta bent po kelias kraupias avarijas, tačiau ar dėl to kalti mūsų keliais riedantys amerikietiški automobiliai? Kiekvieną dieną avarijose žūsta žmonės, bet tai atsitinka dėl to, kad mes važinėjame senais automobiliais, kuriuose neįmontuotos saugos pagalvės. Dėl šio liūdno fakto reikia kaltinti beprotišką greitį ir išgėrusius vairuotojus, o ne iš JAV įvežtas mašinas. Todėl šios peticijos tikslas surinkti kuo daugiau asmenų parašų, kad mus visus išgirstų, kad nepanaikintų mums, Lietuvos pilieciams, teisės rinktis su kokia transporto priemone mes norime važinėti. Kad priimdami įvairius draudimus, nepažeistų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo, kuriame teigiama: "Šio įstatymo tikslas - saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje" [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=111]Peticijos aptarimas[/url]
NE - automobilių šviesoms dieną, ESANT GERAM MATOMUMUI:
Važinėjimo su įjungtomis šviesomis praktika parodė, kad: 1. Sunkiau pastebimi pėstieji, dviratininkai, kliūtys, spec. tarnybų automobiliai, motociklai ( kaip žinome, jie lėtai nevažinėja), nes paskęsta šviesų jūroje, sunkiau teisingai įvertinti atstumą, ypač lenkiant. 2. Kuro sąnaudos lengviesiems automobiliams išauga 2-3 %, o spūstyse ir stovint prie šviesoforų – 10-15%. Išauga oro užterštumas - ypač miestuose, nes daug laiko stovima spūstyse ir prie šviesoforų (kuro sąnaudos priklauso tik nuo laiko, o ne nuo nuvažiuoto atstumo ar greičio); 3. Manevruojant, neberodomi posūkiai, magistralėse pastebima tendencija: kad išsiskirtų iš aplinkinių, greitai važiuojantys šviesas išjungia, arba įjungia tolimas ir priešrūkines; 4. Nebeliko būdo paženklinti automobilių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį: velkančiojo, automobilių kolonų, kurios norėtu būti neperskirtos (laidotuvių, vestuvių, ir kt.) 5. Austrijos parlamentas atšaukė privalomą šviesų naudojimą dieną, kaip nepasiteisinusį ir padidinusį avarijų bei nukentėjusiųjų skaičių. 6. Sutrumpėja lempučių, akumuliatorių tarnavimo laikas, dėl nuolatinio temperatūros poveikio deformuojasi ir apsiblausia plastmasiniai žibintų reflektoriai – pablogėja kelio apšvietimas naktį; 7. Daugelis perdegusias lemputes pakeičia pigiomis ir nekokybiškomis, bet padidinto galingumo – dėl to akinami kiti vairuotojai, perkaista laidai, sutrūkinėja izoliacija, kyla gaisro pavojus. 8. Europos pėsčiųjų asociacijų federacija (Federation of European Pedestrian Associations) pasisakė prieš, nes tai mažina pėsčiųjų saugumą (nors tai įvesta prisidengiant ypač pėsčiųjų saugumu), teršia aplinką. [url=http://ec.europa.eu/transport/roadsafety_library/consultations/drl_20060727/drl_fepa.pdf]http://ec.europa.eu/transport/roadsafety_library/consultations/drl_20060727/drl_fepa.pdf[/url] 9. Labiau pavargsta akys, o tuo pačiu ir patys vairuotojai, sumažėja dėmesys. Austrijos oftalmologų (akių gydytojų) tvirtai nustatyta, jog šviesos dieną ypač neigiamai veikia vyresnio amžiaus žmonių regėjimą. Keletą metų tyrę dieninių šviesų (DRL) poveikį eismui nustatė: DRL pablogina bet kokių tamsesnių objektų-pėsčiųjų, dviratininkų, kliūčių matomumą - bet kuriuo metu - bet kokioje geografinėje vietoje. Atšvaitai ir šviesą atspindinti apranga dieną negali būti „aktyvinta" DRL – todėl dirbantys kelyje tampa mažiau pastebimi šviesų fone.... 10. Priekinius žibintus tikslinga naudoti tiktai blogo matomumo sąlygomis (naktis, aušra, prieblanda, krituliai, rūkas). Tik išimtinis (esant blogam matomumui) tinkamų gerai sureguliuotų dieninių priekinių žibintų (be ryškių šviesų) naudojimas deramoje situacijoje, gali pagerinti vairavimo sąlygas. Visuomeninis judėjimas prieš šviesas dieną Lietuvoje: [url=http://nesviesoms.xz.lt/]http://nesviesoms.xz.lt/[/url] [url=http://nesviesoms.ten.lt]http://nesviesoms.ten.lt[/url]
Už dvigubą pilietybę
Iniciatyvinės grupės “Už dvigubą pilietybę“ peticija: „Neleisdami savo piliečiams įtvirtinti jų ryšio su kita ES valstybe nare teisiškai, nepagrįstai apribojame jų teisę į laisvą judėjimą ir galimybę kurti savo gyvenimą kitoje ES valstybėje narėje. Nors formaliai tokie žmonės yra laisvi apsigyventi kitoje valstybėje ir ten kurti savo gyvenimą, realiai tokie asmenys turi susitaikyti, jog negalės visiškai laisvai įgyti tos valstybės pilietybės, o apsisprendę ją įgyti, turės paaukoti savo ankstesnę, t. y. Lietuvos pilietybę“ /Žygimantas Povilionis, DELFI 2017.10.17 publikacija/ Mes, iniciatyvinės grupės “Už dvigubą pilietybę“ nariai manome, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys ir dirbantys užsienyje niekada neturėtų jaustis svečiais savoje šalyje, kurioje gimė ir augo, mokėsi ir dirbo, mylėjo ir kentėjo. Daugelis jų gynė Lietuvos nepriklausomybę tą lemtingą Sausio 13 dieną. Su didžiuliu džiaugsmu jie būna Lietuvoje, lankydami savo tėvus, brolius bei seseris, draugus ir pažįstamus. Niekas neturi teisės atimti iš jų Lietuvą Tėvynę ir jos pilietybę. Jie turi turėti teisę grįžti namo. Niekas neturi teisės atimti iš mūsų, gyvenančių Lietuvoje, ar kitaip apriboti bendravimą ir santykius su svetur esančiais. Mums dvigubos pilietybės reikia nei kiek nemažiau. Dviguba pilietybė mums reikalinga tam, kad mes išdidžiai galėtume pasakyti: „Mūsų yra daugiau nei trys milijonai“ Todėl mes kreipiamės į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašydami padaryti viską, kad mūsų būtų kuo daugiau, kad mes būtume stipresni ir, kad mūsų Konstitucijoje būtų įtvirtintas dvigubos pilietybės teisinis statusas. Referendumo atveju kviečiame visos Lietuvos gyventojus pasakyti „TAIP“ dvigubai pilietybei.
PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS - Už Ramybės Laiką Gamtoje!
PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS - Už Ramybės Laiką Gamtoje! “Lietuviai nuo seno žinojo, kad negalima su kirviu eiti į mišką vasarą – tik po Trijų karalių. Panašios tradicijos buvo laikomasi ir tarpukario Lietuvoje – niekas nekirto miško vasarą.” "Tai, kas dabar vyksta miškuose, prilygsta, kaip vaizdžiai palygino aktorius Rolandas Kazlas, nėščios moters spardymui. Juk galiojančiose miškų kirtimo taisyklėse leidžiama visiška savivalė tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose – jie kertami pavasarį ir vasarą, kai čia tarpsta gyvybė: peri gausybė paukščių, žydi į Raudonąją knygą įrašyti augalai, – pastebėjo ornitologas, gamtos mokslų daktaras, judėjimo “Už Gamtą” vadovas A.Knystautas. – Ir visa tai vyksta tokiais tempais, kokių mūsų maža valstybė negalės ilgai išlaikyti. Iš esmės – tai gamtos genocidas." LEISKIME PAUKŠČIAMS GYVENTI! Mes piliečiai esame labai susirūpinę tuo, kad šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai neužtikrina paukščių, jų lizdų ir palikuonių apsaugos. Vegetacijos periodu (pavasarį ir vasarą) miestuose ir miškuose vykdomų kirtimų metu paukščiai yra žudomi, naikinami jų lizdai ir kiaušiniai, sutrikdoma palikuonių tasa. Toks paukščių, kaip ir kitų Gyvybės formų naikinimas nėra pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Pastaruoju metu situacija yra tokia bloga, kad paukščių perėjimo metu miškai kertami ne tik dieną, bet ir naktį, kas kelia grėsmę ne tik jaunikliams, bet ir suaugusiems paukščiams. Yra rūšių, kurios pradeda perėti ir vasario mėnesį, uoksiniai paukščiai peri ankstyvą pavasarį, pavyzdžiui pelėdos, o plėšrieji paukščiai ir daugelis kitų paukščių bei gyvūnų rūšių rūpinasi jaunikliais iki vasaros pabaigos, kai kurie paukščiai veda dvi vadas. Nuo kovo 15d. iki rugpjūčio 15d. - privalo būti paskelbtas RAMYBĖS LAIKAS GAMTOJE, kai nei medžiojama, nei kertama, užtikrinant galiojimą VISUOSE valstybiniuose ūkiniuose ir privačiuose miškuose bei miestuose. ES direktyvose numatoma, jog Gamtosauga yra visų šalių prioritetas ir atsakomybė, jokie ekonominiai ir verslo interesai negali būti aukščiau už Gyvybės ir jos sveiko ciklo išsaugojimo svarbą. Mes, visuomenė, esame šio Gyvybės tinklo ir ciklo dalis - viskas susiję ir veikia vienas kitą, todėl tokia veikla negali būti grįsta mažų grupių, išimtinai verslo interesais. Tai siauras ir trumparegiškas požiūris - mūsų ir ateities kartų gerbūvis ir sveikata priklauso nuo aplinkos sveikatos ir gyvybės įvairovės. Visuose (valstybiniuose ir privačiuose) miškuose, bei miestuose perintys paukščiai ir kitos gyvybės rūšys yra valstybės turtas, tai yra mūsų visų nuosavybė, mūsų džiaugsmas, o kartu ir atsakomybė, todėl reikalaujame atsakingo ir jautraus požiūrio, moralės ir pagarbos Gyvybei. Šis išvešėjęs, aktyvaus Gyvybės ciklo (atgijimas, atsinaujinimas) metu praktikuojamas žudymas atspindi tam tikrą šalies vertybinių principų stagnaciją ir degradaciją - tai siunčia atitinkamą signalą vaikams, paaugliams, jaunimui, kad gyvybė (šiuo atveju paukščiai, gyvūnai) yra tik vartojimo objektas, daiktas, kurį galima naikinti, parduoti, kankinti. Tai yra atviras mirties, agresijos kultūros garbinimas - tokia moraliniu ir ekologiniu požiūriu žalinga praktika valstybiniu mastu negali būti nei toleruojama, nei praktikuojama. Miškų ir želdynų kirtimai paukščių perėjimo laikotarpiu, yra tyčinis paukščių naikinimas, kuris draudžiamas pagal ES paukščių direktyvą, o beveik visos Lietuvoje gyvenančios rūšys į ją patenka. Taip pat, paukščių apsaugą numato šie LR įstatymai: Želdynų įstatymas: 3 Straipsnis 3. Želdynų ir želdinių apsauga ir tvarkymas organizuojami pagal šiuos principus: 1) želdynuose ir želdiniuose saugoma biologinė įvairovė; Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas: 15 straipsnis. Laukinių paukščių rūšių apsauga 1. Draudžiama su laukiniais paukščiais susijusi ši veikla: 1) tyčia žudyti ar gaudyti bet kokiais būdais; 2) tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius arba sunaikinti lizdus; 4) tyčia trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės siekiui užtikrinti atitinkamos rūšies palankią apsaugos būklę; Konstitucija 54 str. „Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.“ Konstitucija 53 str. „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.“ Mažėjant Lietuvos laukinių gyvūnų gausai, papildomų paukščių apsaugos priemonių poreikis yra visiškai pagrįstas. Kirtimo laikotarpis miškuose nustatomas miškų kirtimo taisyklėse, kurį tvirtina ministras, dėl kirtimų miesto želdynuose - taip pat ministro įsakymu turi būti pakeistas tvarkos aprašas. Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus, aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, kaip atsakingą už mūsų šalies gamtą asmenį ir pilietį, skubiai spręsti labai svarbią Lietuvos Gamtos Gyvybės apsaugos problemą. Prašome nedelsiant ir kategoriškai uždrausti kirtimus miestuose, visuose valstybiniuose ir privačiuose miškuose paukščių perėjimo ir veisimosi metu - nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 15 dienos. #SOS #GyvoŽalio #StopKirtimai #PaukščiaiPeri #GyvybėsApsauga #PagarbaGyvybei #NekirskMedžioBroli #GyvybėVertybė #PabuskLietuva #LietuvaGyvybėsKultūra #PabuskLietuva Pavasarinis perėjimas – paukščių skerdynių metas Lietuvos miestuose ir miškuose? Plungė, Panevėžys, Šiauliai (FOTO, VIDEO) Skaitykite daugiau: http://www.gyvasmiskas.lt/pavasarinis-perejimas-pauksciu-skerdyniu-metas-lietuvos-miestuose-ir-miskuose-plunge-panevezys-siauliai-foto-video/