Geriausios 4 psl.
Dėl mokytojų ir švietimo padėties
Lietuvos mokytojai - mažiausiai apmokami visoje Europos sąjungoje. Pamokų įkainiai nekinta dešimtmečiais. Mokytojai verčiami dirbti darbus, kurie tiesiogiai jiems nepriklauso ( pvz.: rūpintis mokinių sveikata, socialinėmis garantijomis, organizuoti poilsio vakarus ir ekskursijas, taisyti veltui egzaminų darbus ir t.t.). Pavyzdiniame mokytojų pareigybės apraše mokytojams suteikiamos šešios teisės (kurių esmė - dirbti) ir 30 pareigų, iš kurių tik viena - organizuoti ir vesti pamoką. Esame įsitikinę, jog mokytojų darbas nuvertintas, pareigybės išpūstos, nėra valstybės prioriteto švietimui , mokyklose trūksta mokytojų, padėtį gelbsti pensininkai ir buvę abiturientai. Reikalaujame nedelsiant: 1. Pakelti mokytojų atlyginimus 50 procentų, kaimo mokyklose mokėti 20 procentų priedus. 2. Parengti tokį mokytojų pareigybės aprašymą, kuriame nebūtų su mokymu nesusiijusių dalykų ir kuriam pritartų patys mokytojai. 3. Parengti ilgalaikę švietimo strategiją, kurioje būtų numatyta visų švietimo problemų sprendimo keliai ir jų finansinis pagrindimas.
Lietuvos švietimo darbuotojų reikalavimai
Mes, mokytojai, nebegalime tylėti, nes Lietuvos švietimo sistema seniai nebėra prioritetinė sritis. Nuolatinių reformų pasekmė- nuosekliai prastėjanti ugdymo kokybė. Puiki idėja Lietuvai- paskelbti mokytojo profesiją prestižine iki 2025 m. niekaip nesiderina su Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmais: nuolat pabrėžiamas nepasitikėjimas dirbančiais mokytojais. Švietimo sistema nebeturi atsinaujinančių resursų- jaunų žmonių, kurie norėtų rinktis mokytojo profesiją. Švietimo sistema artėja prie visiško chaoso, todėl mes, būdami atsakingi pieš mūsų visų vaikus, REIKALAUJAME: 1. Stabdyti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio įgyvendinimą nuo 2018 rugsėjo kaip neskaidrų, neparengtą ir nesuderintą su mokytojais bei mokyklų vadovais. 2. Mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelyje turi būti atsižvelgta į šiuos principus: 2.1. Etatą sudaro 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; 2.2. Etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; 2.3. Valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei. 3. Nuo 2018 09 01 padidinti pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus 20 proc. ir sudaryti aiškų ir nuoseklų atlyginimų kėlimo planą, kad iki 2020 m. jie būtų suvienodinti su vidutine Europos Sąjungos šalių mokytojų alga. 4. Numatyti ne mažiau kaip šešias nekontaktines valandas ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate. 5. Mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse, nurodant konkrečius skaičius ir terminus. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. pradėti mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse: 5.1. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5 – 3 metų grupėse – iki 10 vaikų, 3 – 7 metų grupėse – iki 15 vaikų; 5.2. bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse – iki 22, 5 – 12 klasėse – iki 26 mokinių.
Fejerverkų uždraudimas, dėl nelaimių ir išsigandusių gyvūnų!
Esant lengvam fejerverkų, smulkių sprogstančių petardų įsigijumui ypač šventiniu laikotarpiu nukenčia daug mažamečių vaikų. Kadangi tėvai nesugeba sureguliuoti, kad vaikai negalėtų įsigyti ir sprogdinti petardų. Prekybininkai tuo naudojasi, įsigyti gali net septynerių metų vaikas. Niekas į tai dėmesio nekreikia. Nukenčia ne tik aplinka, bet nukenčia ir patys vaikai susižeisdami veidus, rankas, nesuprantantys sprogmens pavojaus. Mėto vienas į kitą, preivius, gyvūnųs. Kenčia ir to bijantys gyvūnai ypač šventiniu laikotarpiu patiria daug streso, ko pasekmės pabėgę iš namų augintiniai, širdies sustojimas iš išgasčio. Išeinant į lauką reikia ir suaugusiam stebėti kur eini, kad negauti po kojomis petardos.
Įspėjamieji ženklai prieš trikojus
Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“. Policija naudoja kilnojamus greičio matuoklius apie kuriuos nėra jokių įspėjamūjų ženklų, visoje europos sąjungoje apie tokius "radarus" įspėja ženklai. Taigi iškyla toks klausimas: - Jei jau esame europos sąjungoje ar neturėtų ir įstatymai buti vienodi? Pvz.: iš kur kitų ES šalių gyventojams žinoti apie tokią tvarką Lietuvoje? Ir kas atsakys jei koks kitos ES šalies pilietis važiuojantis tamsiuoju paros metu bus apakintas blykstės ir padarys auto įvykį? Jis nebus įspėtas apie jokius greičio matuoklius. Taigi nestatydami įspėjamūjų ženklų jūs netik nesilaikot KET (nes trikojus jūs taippat įrenginėjat trumpalaikiui naudojimui, sujungiat viską, sutveriat, nebūna juk taip,kad išimat iš bagažines patstatot ir veikia) bet ir keliat avaringas situacijas tamsiuoju paros metu.
Už Lietuvos aukštąjį mokslą!
Aukšto lygio moksliniai tyrimai bei studijos yra stiprios valstybės pamatas ir tvarios ateities garantas. Šios Vyriausybės darbo metu nesiimta jokių esminių reformų šioje srityje, o į daugkartinius mokslo bendruomenės kreipimusis, prašymus ir protestus nekreipta dėmesio. Siekdami esminio proveržio valstybės aukštojo mokslo politikoje ir akademinės bendruomenės bei visuomenės susitelkimo tokiam proveržiui, mes, skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokslininkai, studentai ir darbuotojai bei visi, neabejingi Lietuvos aukštojo mokslo ateičiai, dar kartą reikalaujame: 1. kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikytųsi savo pažado mokslo bendruomenei ir jau nuo 2020 m. sausio 1 d. padidintų akademinio personalo atlyginimus 10 proc.; 2. 2020 m. valstybės biudžete numatyti lėšas neakademinio personalo atlyginimų didinimui, kad jis pasiektų bent medianinį tos pačios kvalifikacijos darbuotojų atlyginimą darbo rinkoje; 3. 2020 m. valstybės biudžete numatyti lėšas skatinamųjų stipendijų studentams kėlimui; 4. Neatidėliojant inicijuoti ir 2020 metais parengti tvarios mokslo ir studijų bei mokslinių tyrimų finansavimo strategiją įgyvendinant Europos Komisijos ir EBPO rekomendacijas, siekiant tikslo nuo 2025 metų skirti bent 2 % BVP moksliniams tyrimams. Pasiekti nacionalinį švietimo ir mokslo susitarimą. 5. Pripažinti mokslo ir studijų kuriamą vertę šalies gerovei bei suburti platų forumą iš akademinės bendruomenės, visuomenės ir įvairių politinių jėgų atstovų susidariusiai kritinei situacijai Lietuvos mokslo ir universitetinių studijų srityje spręsti. Nevykdant šių reikalavimų pasiliekame teisę imtis visų teisėtų protesto formų. Peticijos iniciatoriai Viktoras Bachmetjevas, Vytauto Didžiojo universitetas Sigita Kraniauskienė, Klaipėdos universitetas Laima Kreivytė, Vilniaus dailės akademija Lina Navickaitė-Martinelli, Lietuvos muzikos ir teatro akademija Audronė Telešienė, Kauno technologijos universitetas Justinas Žilinskas, Mykolo Romerio universitetas Rūta Žiliukaitė, Vilniaus universitetas
Už kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimą
Kultūros lauko bendruomenė yra nusivylusi derybomis su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir kitomis valdžios institucijomis dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2019 metais. Nors deklaruojama, kad kultūra yra prioritetas ir pirmąkart Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Lietuvos Respublikos Seime veikia Kultūros komitetas, deja, didesnio dėmesio kultūra ir jos žmonės taip ir nesulaukė. Nevykdomas ir Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybės programos pažadas suvienodinti kultūros ir švietimo sektorių atlyginimų vidurkius. 2017 m. Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo 593 eurai atskaičius mokesčius, kai tuo pačiu laikotarpiu šalies vidurkis – 747 eurai po mokesčių. Atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams nedidinti nuo 2016 metų ir yra mažiausi visame viešajame sektoriuje Lietuvoje, o vidutinis kultūros srities darbuotojų darbo užmokestis yra trečias mažiausias visoje Europos Sąjungoje. Nesprendžiama darbo užmokesčio didinimo problema sąlygoja nuolatinį kultūros darbuotojų skaičiaus mažėjimą (nuo 13,5 tūkst. 2014 m. iki 13,3 tūkst. 2017 m.), formuoja kitas sudėtingas kultūros lauko situacijas: kultūros įstaigose regionuose ima trūkti profesionalių darbuotojų, neatvyksta dirbti jauni, įgiję kultūros ar meno srities išsilavinimą specialistai, o tai neišvengiamai įtakoja kultūros paslaugų kokybę. Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas kreipėsi į visas valdžios institucijas: Seimo komitetus, susitiko su Ministru Pirmininku, inicijavo Kultūros ministerijoje darbo grupės sukūrimą dėl darbo užmokesčio didinimo programos parengimo, prašė 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų ir nuo 2019 m. sausio 1 d. kiekvienam kultūros darbuotojui padidinti atlyginimą vidutiniškai 150 eurų. Deja, Kultūros ministerija (LR Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. birželio 27 d. pasitarimo pas Ministrą pirmininką protokoliniu sprendimu) 2019 metais pasiūlė tik 3,5 mln. eurų, t.y. vidutiniškai 21 euru padidinti kiekvieno kultūros darbuotojo atlyginimą. Todėl Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas, atstovaujantis profesinių sąjungų nacionalines organizacijas, kultūros įstaigų nacionalines organizacijas (sąrašas pridedamas), kreipiasi į LR Vyriausybę, LR Seimą ir LR Prezidentę, dar kartą ragindamas atkreipti dėmesį į kultūros srities darbuotojų problemas ir reikalaudamas 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti. Deklaracijų laikas baigėsi:kultūros darbuotojai nori gyventi oriai. Kultūros komiteto atstovaujamos institucijos: Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija Asociacija Kultūros savivaldos kolegija Klaipėdos muzikinio teatro profesinė sąjunga Lietuvos muziejų asociacija Lietuvos aktorių profesinė sąjunga „Lietuvos aktorių gildija“ Lietuvos bibliotekininkų draugija Lietuvos kultūros centrų asociacija Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjunga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos profsąjunga (paslaugų sfera) Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga Lietuvos savivaldybių asociacija Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių profesinės sąjunga Savivaldybių muziejų bendrija, asociacija Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija
Smurtui prieš gyvūnus - ne!
Aš manau, reikia vieną dieną a visiems stoti savo miestuose ir pradėti rimtus darbus, streikus, vieną kartą šalyje turėtų liautis tai! Tik nuo mūsų pačių viskas priklauso, kaip mes kovosim už tai, kodėl yra skriaudžiami gyvūnais, kurie yra bejėgiai už mus? Kodėl mes, GYVŪNŲ MYLĖTOJAI, negalime imtis ineciatyva išeiti į gatves, parodyti mūsų šalies trūkumus įstatymuose, gyvūnai be jegiai prieš žmones ir nieko kalti, kad yra visiškai psichiškai nesveikų žmonių, kuriems iš rašoma bauda 20€, dėl ko bausmės nėra SUGRIEŽTINTOS?? Kasdien pilna naujienų kaip susidorojama su gyvūnais, užmušami, išmetami į gatves, nunuoditi, vieną kartą užtenka būti Facebook filosofais, o išeikim į gatves ir parodykim kad mums gyvūnai, šeimos nariai. Aš vienas, o vienas to nepadarysiu, tad siūlau prisijungti prie manęs ir išškovoti griežtesnius įstatymus Lietuvoje už gyvūnų kankinimus!
Pasakykime Lietuvos švietimo sistemos skurdinimui NE
Mes, Lietuvos piliečiai, mokinių tėvai, suvokdami, kad Lietuvos švietimo sistema yra kritinėje padėtyje ir dėl to kenčia visų mūsų vaikų ugdymo procesas, pritariame Lietuvos pedagogų inicijuotam švietimo šakos tikrojo streiko paskelbimui ir raginame Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių bei Švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę įvykdyti iškeltus šiuos reikalavimus: 1. Atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 m. sausio 1 d.: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 1045 Eur - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 1093 Eur 2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų etate padidinti nekontaktinių darbo valandų skaičių iki 6 valandų per savaitę, o atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, didinant tarnybinio (tarifinio) atlygio koeficientus: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 10 proc. - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 5 proc. - nuo 2017 m. sausio 1 d. – 10 proc. 3. Palaipsniui didinti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientus: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 5 proc. - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 5 proc. - nuo 2017 m. sausio 1 d. – 7 proc. 4. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. panaikinti tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientų „žirkles“, paliekant koeficientų dydžius, atitinkančius viršutinę ribą. 5. 2016 m. valstybės biudžete numatyti 3,56 mln. EUR išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą. 6. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. sumažinti mokinių (vaikų) skaičių klasėse (grupėse): - ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5-3 metų grupėse iki 10, 3-7 metų – iki 15 vaikų; - bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse iki 22, 5-12 klasėse iki 25 mokinių.
Marko please stay in Kaunas
Marko, we apply for You to stay in Lithuania, in Kaunas. Yours amazing game helps for Zalgiris fans to believe in our team and its future. You are one of the best players Zalgiris have ever had. We soon believe what we desire- that You will hear our voices and stay with us and Zalgiris. Yours playing delights everyone, so please, MARKO, stay, and let us to enjoy it.Dont say goodbey for us.Please stay in Kaunas for ever. Marko,po šio sezono baigiasi Tavo kontraktas su Žalgiriu. Tačiau turbūt visi Kauno Žalgirio fanai nori , kad tu liktum Kaune dar ilgai, kad pilna Kauno sporto Hale ir toliau galėtu skanduoti: Marko Marko hey hey !!! ir džiaugtis dar vienu Tavo fantastišku tritaškiu .Marko lik Kaune amžinai. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=113]Peticijos aptarimas[/url]
Dėl automobilių atvežtų iš JAV registravimo supaprastinimo
Susidaro įspūdis, kad Lietuvos automobilių parke – vien naujos mašinos, todėl mūsų valdžios vyrai (ypač tie, kurie dirba Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje) siekia visiškai uždrausti transporto priemonių, įvežamų iš trečiųjų šalių (taip pat ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų) registravimą, įvesdami vis naujus ir vis absurdiškesnius reikalavimus ( žibintai būtinai turi būti sertifikuoti Europoj ir turėtų „E“ ženklą, net stabdžių sistemą pakeisti). Kiekvienas reikalavimas turi būti logiškai pagrįstas, tačiau minėta inspekcija jokių kitų argumentų, išskyrus nuorodą į Europos Sąjungos direktyvas ( kurias, beje, galima perkelti į Lietuvos teisės aktus, bet galima ir nedaryti to) ir importuojamų automobilių nesaugumą nepateikia... Karo keliuose tema pastaruoju metu yra tapusi populiari, net išnaudojama savanaudiškais tikslais. Taip, mūsų šalyje kiekvieną dieną įvyksta bent po kelias kraupias avarijas, tačiau ar dėl to kalti mūsų keliais riedantys amerikietiški automobiliai? Kiekvieną dieną avarijose žūsta žmonės, bet tai atsitinka dėl to, kad mes važinėjame senais automobiliais, kuriuose neįmontuotos saugos pagalvės. Dėl šio liūdno fakto reikia kaltinti beprotišką greitį ir išgėrusius vairuotojus, o ne iš JAV įvežtas mašinas. Todėl šios peticijos tikslas surinkti kuo daugiau asmenų parašų, kad mus visus išgirstų, kad nepanaikintų mums, Lietuvos pilieciams, teisės rinktis su kokia transporto priemone mes norime važinėti. Kad priimdami įvairius draudimus, nepažeistų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo, kuriame teigiama: "Šio įstatymo tikslas - saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje" [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=111]Peticijos aptarimas[/url]