Geriausios 2 psl.
Prieš mokslo metų ilginimą (8085)
Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijai Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei PETICIJA Prieš mokslo metų ilginimą Pasirašydami šią peticiją, išreiškiame nepasitenkinimą Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos prailgintais mokslo metais, o tuo pačiu ir sutrumpintomis atostogomis. Manome, kad tai nėra priemonė gerinti mokymosi rezultatus ir vaikų pažymius. Tokiam sprendimui buvo nepasiruošta ir neįvertintas nutarimo poveikis visai visuomenei. Jau dabar vaikai kenčia nuo karščio. Mokyklų klasės nepritaikytos. Nėra kondicionierių, klasėse temperatūra sukyla iki 30 laipsnių. Tam reikėjo skirti lėšų. Tėvai suplanavę atostogas birželio mėnesį, turi atostogauti be vaikų, arba išvis perkelti atostogas. Atostogų trumpinimas įtakojo ne tik mokyklą, bet įvairiausias gyvenimo sritis ir veiklas. Abejojame, kad pratęsus mokslo metų trukmę, mokymosi kokybės kreivė pakilo. Jei “mokymosi kokybė” – kertinis klausimas, tada prašome atsižvelgti kaip ir ko yra mokomi mokiniai, gal krūviai dideli, gal per daug norim "sukišti" į tas galveles, o ne skaičiuoti mokymosi dienas. Prašome dar sykį apsvarstyti sprendimą. Ačiū!
Protesto "Mes kaltinam" memorandumas (2815)
Protesto “Mes kaltinam” memorandumas LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnui Vytautui Kamblevičiui Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eugenijui Gentvilui Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnei Ritai Tamašunienei Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnui Andriui Palioniui Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui Juozui Olekui Mišrios Seimo narių grupės seniūnui Bronislovui Mateliui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnui Gabrieliui Landsbergiui Mes, dalyvavę 2018 m. kovo 15 d. proteste “Mes kaltinam”, kuriame buvo išreikštas nepasitikėjimas Lietuvos Respublikos Seimu ir jo sprendimu palikti Seime dirbti asmenį, Konstitucinio Teismo sprendimu grubiai sulaužiusį priesaiką, reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos: Pakeisti galiojančius teisės aktus, kad visi balsavimai Seime būtų atviri, išskyrus atvejus, aiškiai numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje; Pakeisti galiojančius teisės aktus taip, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus išvadą, jog Seimo narys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužė Seimo nario priesaiką, nebereikėtų atskiro Seimo nutarimo pašalinti asmenį iš pareigų arba panaikinti Seimo nario mandatą; Sugriežtinti Seimo narių atsakomybę už nedalyvavimą Seimo veikloje (Seimo, komitetų, komisijų, darbo grupių, seniūnų sueigos, Seimo valdybos ir kt.) be pateisinamos priežasties; Įpareigoti Seimo ir Vyriausybės narius viešai visuomenei lengvai prieinamu būdu iš anksto skelbti detalią savo darbotvarkę ir kas mėnesį visuomenei pateikti detalias veiklos ataskaitas; Pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui dėl galimo priesaikos sulaužymo proteguojant jo šeimai ir kai kurioms įmonėms palankius sprendimus; O taip pat: atsižvelgdami į Seimo reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą Seimu žlugdantį sprendimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio matydami, jog Seime šiuo metu yra 56 parlamento nariai, kurie galimai atstovauja ne Lietuvos Respublikos interesams Respublikos Prezidentei konstatavus, kad šiuo metu visos politinės grupės Seime neužsiima tiesioginiu savo darbu mes reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsniu priimti sprendimą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Prieš priverstinę imigraciją (6862)
Tegul Lietuvos žmonės pasisako ar reikia priimti ekonominius migrantus iš Afrikos ir Azijos. Katastrofiški politiniai sprendimai. Italijos ir Graikijos nesugebėjimas kontroliuoti savo išorės sienų leido galingai skurstančių arabų ir afrikiečių bangai užlieti Europos žemyną. Vokietija ir kitos ES šalys dramatiškai pablogino padėtį, kai nusprendė priimti ir apgyvendinti šimtus tūkstančių šių visiškai skirtingos kultūros migrantų. Šie katastrofiški ES šalių sprendimai paskatino dar šimtus tūkstančių leistis į tolimą kelionę turtingų Vakarų link. Todėl visai įmanoma, kad 2015 metais nelegalių imigrantų antplūdis išaugs iki anksčiau neįtikėtino vieno milijono žmonių. Skurstančiųjų Vidurio Rytų ir Afrikos gyventojų yra bent dvigubai daugiau nei europiečių; o jų natūralus gyventojų prieaugis - kelis kartus aukštesnis. Tad galima drąsiai teigti, kad net 10 milijonų šių asmenų apgyvendinimas Europoje neišspręs įsisenėjusių skurdo bei nedarbo problemų tuose kraštuose. Priešingai, toks iš pirmo žvilgsnio geranoriškas gestas tik sustiprins likusiųjų skurde ryžtą kuo greičiau palikti savo gimtuosius kraštus ir emigruoti į tokias turtingas šalis kaip Vokietija. Šiuo metu Vokietija ir kitos ES šalys dūsta nuo imigrantų antplūdžio, kuris atsirado dėl itin neišmintingų ES galingųjų sprendimų. Nėra kur apgyvendinti ir prižiūrėti tokios masės staigiai atvykusių ir nelauktų svečių. Iki kraštutinių ribų apkraunamos prieglaudą suteikusių šalių socialinės rūpybos ir teisėtvarkos institucijos. Vokietijoje vyksta riaušės. Todėl ES biurokratai daro didžiulį spaudimą Lietuvai ir kitoms šalims pasidalinti šia našta. Dar pavasarį Jean-Claude Juncker vadovaujama Europos Komisija paruošė privalomas imigrantų kvotas kai kurioms ES valstybėms. Anglija atsisakė vykdyti Junkerio nurodymus, o Lietuva nesipriešino kvotoms. ES pareigūnai taip pat nurodė, kad prieglaudą suteikusios valstybės privalės pabėgėlių išlaikymui mokėti ES galiojančias pašalpas, kurios gali siekti 600 eurų kas mėnesį. Tad Lietuvoje visai realu, kad nedirbantiems imigrantams bus skirtos žymiai didesnės pašalpos, nei ta minimali alga, kurią gauna dirbantieji. Kokios kvotos bus iš tikrųjų taikomos Lietuvai? Anksčiau minėtas 350 migrantų priėmimo skaičius Lietuvai, jau dabar atrodo nepatenkins ES galingųjų poreikių. Nuo š.m. rugpjūčio mėn. Lietuvos stambieji žiniasklaidos kanalai pradėjo ruošti dirvą kur kas didesniems migrantų srautams. Buvo skelbiami įvairių Vakarų Europos politikos veteranų (Švedijos Carl Bildt bei Prancūzijos Laurent Fabius) grūmojimai Rytų Europos šalių adresu, neva jos nerodo pakankamo solidarumo migrantų priėmimo klausimu. Kaip ir reikėjo tikėtis, mūsų paklusnūs politiniai vadovai iš karto puolė koreguoti anksčiau pateiktus skaičius. Jau š.m. rugsėjo pradžioje Užsienio reikalų ministras Linkevičius, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pradėjo kalbėti apie galimai didesnius pabėgėlių priėmimo kontingentus. Jie ragino Lietuvos žmones parodyti daugiau solidarumo į bėdą patekusioms turtingoms ES šalims. Metų pradžioje Vyriausybė siūlė priimti 35 pabėgėlius, o Prezidentė šį skaičių padidino 10 kartų. Ko galima tikėtis – 3 500 ar 35 000? Ir kiek tai mums kainuos? Tarptautinis ar nacionalinis solidarumas? Kaip žinia, ES solidarumo Lietuvos atžvilgiu nepakako, imantis rimtesnių priemonių šalies demografiniam nukraujavimui sustabdyti. Jis tebesitęsia. Šimtai tūkstančių jaunų ir pajėgių Lietuvos dirbančiųjų kuria pridėtinę vertę turtingoms ES šalims ir padeda išlaikyti senstančių Vakarų Europos gyventojų socialinę rūpybą, lyg Lietuvai nebūtų svarbi Sodra, neįgalieji, našlaičiai ir pensininkai. - Dėl solidarumo Lietuva uždarė efektyviai veikiančią atominę jėgainę, o dabar gyventojai ir verslas moka žymiai brangiau už elektrą. - Lietuva atvėrė savo rinką turtingųjų ES šalių eksportuotojams, net ir tada, kai ši laisva prekyba sužlugdė vietinius gamintojus. - Dėl solidarumo Lietuva įvedė labai aukštus PVM ir akcizų mokesčius, kurie gal tinka turtingoms ES valstybėms, bet tikrai ne mūsų šaliai, kurios skolų augimas vejasi Graikijos lygį. Toliau einama mokesčių didinimo linkme, kad pasivytume ES turtingųjų šalių apmokestinimo lygį. - Lietuva skrupulingai laikosi visų ES teisės aktų ir reglamentų (jų yra net 170 000 puslapių). Daugeliu atvejų, ES taisyklės ir normos padidina šalies administravimo naštą ir gausina įvairių kontrolierių ir biurokratų gretas. Tai neleidžia šalies ekonomikai vystytis pakankamais tempais. - ES Užsienio ir saugumo politikoje Lietuva sąžiningai atlieka visas jai skirtas pareigas ir uždavinius. Lietuva laikosi tarptautinio solidarumo iki tokio laipsnio, kad sunku atpažinti, kur valstybė gina nacionalinius interesus. Ar jų dar iš viso turime? Jei Jūs manote, kad Lietuvos valstybė pirmiausia turi rūpintis savo piliečiais, o tik po to viso pasaulio vargšais, tai kviečiame pasirašyti žemiau pateiktą peticiją. Kadangi Lietuvos valdantieji viską daro, kad neįvyktų referendumai, Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją nutarė eiti kitu, mažiau biurokratiniu keliu. Valdžia turi pajusti piliečių nuotaikas. Jei piliečiai liks pasyvūs, valdžios nuolaidžiavimo politikai nebus ribų. Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją
Prašymas atšaukti likusius mokslo metus. (17501)
Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai
PRIEŠ DARBUOTOJŲ GARANTIJŲ MAŽINIMĄ! (2162)
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkai parengė socialinio modelio projektą. Viena iš sudėtinių dalių yra naujas Darbo kodeksas, kuriame numatoma ženkliai sumažinti darbuotojų garantijas. Lietuvos profesinės sąjungos, įgyvendindamos savo konstitucinę teisę atstovauti darbuotojams, kviečia protestuoti prieš skubotą, pažeidžiantį derybomis bei susitarimais įgyvendinamos socialinės partnerystės principus LR Vyriausybės teikiamą socialinio modelio projektą ir pasirašyti po teikiamu dokumentu. NEPRITARIU LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, pavyzdžiui: 1. Darbo užmokesčio ( įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės ilginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ilginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui.
Prieš 5G tinklo įrengimą Lietuvoje, dėl galimai itin pavojingų žmogaus organizmui mikro (mili) bangų (9085)
5G ryšiui naudojamos aukšto dažnio elektromagnetinės bangos, kuriomis iš ryšio antenos į išmanųjį telefoną ar kitą įrenginį yra perduodama informacija. Tokiu pat būdu, tačiau žemesnėmis bangomis veikia ir 4G ryšys. 5G privalumas – kone iki 20 kartų didesnis informacijos perdavimo greitis. Tačiau kuo aukštesnis bangų dažnis, tuo joms sunkiau sklisti miestuose. Aukšto dažnio bangoms sudėtinga įveikti kliūtis, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų sienas, todėl nenutrūkstamam ryšiui užtikrinti reikalingas didesnis antenų skaičius, nei eksploatuojama šiuo metu. 5 G šalutiniai efektai : padidėjusi vėžio rizika, ląstelinis stresas, ląstelių struktūriniai ir funkciniai pakitimai, reprodukcinės sistemos sutrikimai, mokymosi ir atminties deficitas, neurologiniai nukrypimai, kenkia viskam, kas gyva : tiek augmenijai, tiek gyvūnijai, tiek žmonėms. Tam tikros signalo charakteristikos sukelia biologinius ir sveikatos nukrypimus. (pulsacija, poliarizacija). Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinė tyrimų agentūra tyrinėjanti vėžinius susirgimus klasifikuoja tai kaip galimybę kancerogeniniams atsiliepimams žmogaus organizmui. Praeitais metais, 30 milijonų dolerių Amerikos nacionalinės toksikologijos programų studija rado aiškius įrodymus, kad per du metus naudojant telefoną pakyla vėžinių ląstelių skaičius laboratorinėse pelėse ir žiurkėse. Naujausia 5G technologija skleis milimetrines bangas, kurioms reikės siųstuvų kas 100-200 metrų, tokiu būdu patalpins žmones į milimetrinių bangų radiaciją. Tokios bangos anksčiau buvo naudojamos suvaldyti ir kontroliuoti minias. Milimetrinės bangos yra labiausiai sugeriamos per kelių milimetrų žmogaus odą. (Vaikų oda dar plonesnė ir juos bangos paveiks dar labiau). Trumpas tokių bangų naudojimas gali atsiliepti psichologinei žmogaus būsenai, pakenkti periferinei nervų sistemai (to įtakoje išsivysto melonoma (vėžys)), taip pat kenkia akims- akių melonoma. Kenkia vaisingumui. Kadangi 5G yra nauja technologija, jos tyrimai yra visiškai nauji, tačiau jau ištriti 2G ir 3G ryšiai, kurie daro žalą žmogaus organizmui. Ir tai yra įrodyta. 4G ryšio šalutinis poveikis taip pat nėra galutinai ištirtas. 5G ryšys artimoje ateityje nepakeis 4 G ryšio. Jis jį papildys, tačiau rizika žmogaus sveikatai padidėja daugybę kartų. Nepamirškim, kad 5G antenos stovės ten kur mes gyvename, dirbame ir kur žaidžia mūsų vaikai. Reziumuojant, negalime nepritarti 250 mokslininkų, medicinos daktarų ir jų rekomendacijoms, kurie pasirašė prieš 5G tinklą. Nes tai padidins elektromagnetinių radiobangų kiekį, kuris yra žalingas žmonėms ir aplinkai. Ir tai yra įrodyta. Nebūkime kvaili, ir neleiskime, kad su mumis darytų eksperimentus. Tai pažeidžia ir sveikatos ir žmogaus teises. Lietuva galimai pasirinkta kaip pilotinė šalis 5G ryšiui bandyti, kadangi kitos šalys niekur neskuba ir galimai supranta 5G ryšio žalą žmogaus organizmui. Daugiau informacijos anglų kalba: http://www.5gappeal.eu/
Dėl Kęstučio Mažeikos atleidimo iš aplinkos ministro pareigų (2951)
Atnaujinimas (2020-05-17): Nuo gegužės 12 d., kai buvo paskelbta ši peticija, įvyko keli pokyčiai. Aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė pasitraukė iš užimamų pareigų. Punktas dėl lankų paskelbtas netekusiu galios. Taip pat pradėtas teisėkūros procesas, kuris turėtų atstatyti Medžioklės taisyklių nuostatas į tas, kurios galiojo iki gegužės 8 d. Tačiau aplinkos ministras Kęstutis Mažeika neprisiėmė atsakomybės už savo veiksmus ir padarytas klaidas. Jis ir toliau išlaiko ir išsako išskirtinai ūkinį požiūrį į gamtą ir jos apsaugą, o balsavime Seime balsavo prieš Medžioklės įstatymo pataisas, kurios uždraustų lankų naudojimą. Ministrą užstojo pagrindiniai šalies vadovai, tačiau jis yra negrįžtamai praradęs gamtos apsauga susirūpinusios visuomenės pasitikėjimą. Todėl mes ir toliau manome, kad Kęstutis Mažeika nėra tinkamas užimti aplinkos ministro pareigų ir turėtų būti iš jų atleistas. O vietoje jo turėtų būti paskirtas politikas, kuris pasižymėtų kitokiomis vertybėmis ir elgesio normomis. Žemiau - originalus gegužės 12 d. peticijos tekstas. ___________________________________________________________________________ Gegužės 8 dieną aplinkos ministras Kęstutis Mažeika savo įsakymu vienašališkai ir be diskusijų patvirtino naujas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Kilus visuomenės pasipiktinimui, ministras ir jam tiesiogiai pavaldi viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė viešai melavo apie tai, kad šios taisyklės buvo suderintos su visomis pusėmis, taip pat ir visuomeninėmis organizacijomis. Ministras iki šios akimirkos neatsiprašė visuomenės už savo sprendimą, neatsiprašė už melą, neatsiprašė už viešus įžeidinėjimus sprendimo teisėtumu ir teisingumu suabejojusių asmenų ir organizacijų atžvilgiu, neatšaukė nederinto įsakymo, neprisiėmė politinės atsakomybės. Jis ir toliau bando išvengti savo asmeninės atsakomybės, o visuomenę apgauti tik vieno punkto išbraukimu. Todėl mes dar kartą primename, kad: 1. Patvirtinti Medžioklės taisyklių pakeitimai buvo pateikti medžiotojų organizacijų. 2. Ministras ir viceministrė asmeniškai dalyvavo šių taisyklių derinime su medžiotojų organizacijomis – tai vienintelė pusė, su kuria buvo derinta. Ministras ir viceministrė patys yra medžiotojai. 3. Ministras neužtikrino, kad būtų surengtas Medžioklės tarybos posėdis, kuriame pasiūlymai būtų suderinti su kitomis suinteresuotomis pusėmis. 4. Visuomenei pateiktame Taisyklių projekte nebuvo dalies pakeitimų, kurie atsirado tik pasirašytoje redakcijoje. Tokiu būdu grubiai pažeisti esminiai Teisėkūros principai. 5. Naujose Medžioklės taisyklėse įvesta aibė neetiškų ir nepriimtinų sprendimų, tokių kaip lankų naudojimas, platesnis prožektorių naudojimas, medžioklė su šunimis naktį ir kt. 6. Po patvirtinimo kilus nepasitenkinimui, ministras ir viceministrė viešai ir daug kartų melavo, kad pasiūlymai pateikti Medžioklės konsultacinės tarybos, taip pat suderinti su visuomenininkais. 7. Ministras ir viceministrė viešai ir daug kartų melavo, kad lankų įteisinimas yra ne įteisinimas, o uždraudimas. 8. Ministras viešai ir daug kartų menkino prieš šį sprendimą pasisakančias visuomenines organizacijas ir asmenis. 9. Ministras iki šios akimirkos neatšaukė savo sprendimo ir neatsiprašė nei už jį, nei už savo elgesį. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra išskirtinai ūkinio požiūrio politikas. Jis nuolat pabrėžia, kad gamtos apsaugos klausimus gali spręsti tik ūkio šakų ekspertai, o gamtą vertybe laikanti visuomenės dalis turi įvairių sutrikimų ir turėtų būti mokoma bei šviečiama. Ministras Kęstutis Mažeika ne kartą pasižymėjo vienašališkų sprendimų priėmimu, kaip, pavyzdžiui, Punios šilo rezervato plėtros sustabdyme, kurį teismas įvertino kaip nepagrįstą. Mes įsitikinę, kad šis ministras nėra tinkamas spręsti Lietuvos ir Europos aplinkosaugos iššūkius. Mes įsitikinę, kad šis ministras neatitinka net minimalių politikui keliamų etikos, skaidrumo ir demokratinio sprendimų priėmimo reikalavimų. Todėl reikalaujame: • pavesti ministrui atšaukti tinkamai su visuomene nederintas Medžioklės taisykles, • atleisti ministrą Kęstutį Mažeiką ir viceministrę Rasą Vaitkevičiūtę iš užimamų pareigų ir vietoje jų paskirti žmones, kurie galėtų kryptingai ir demokratiškai spręsti aplinkos ir gamtos apsaugos problemas.
ne kosminems šildymo kainoms (1921)
Mes, žemiau pasirašę Vilniaus m. ir visos Lietuvos gyventojai, nesutinkame su perskaičiuotomis ir patvirtintomis Kainų komisijos šilumos kainomis tiek sostinėje, tiek kituose Lietuvos respublikos miestuose. Matome, kad iškilo reali grėsmė daugumos Lietuvos žmonių išgyvenimui. Plataus vartojimo prekės smarkiai pabrango, kai kurios dvigubai. Šilumos kainos Vilniuje šiemet kyla 50%, nors pernai jos kilo taip pat. Tuo metu atlyginimai didėja tik vos kelias procentais per metus, o daugeliui žmonių ir visai nedidėja. Mūsų netenkina, kaip Kainų komisija atstovauja visuomenės interesą reguliuodama šilumos kainas. Kainų komisija leidžia šilumos tiekėjui, t.y. monopolistui, diktuoti sąlygas ir nepagrįstai kelti kainas už šildymą. Šilumos tiekėjas vartotojams nuolat pateikia sąskaitas už nesuteiktas arba tik iš dalies suteiktas paslaugas. Neįmanoma išsiaiškinti sąskaitose nurodytų sumų pagrįstumo, nors aiškiai matosi, kad jos didesnės nei turėtų būti. Niekas mūsų negina - Kainų komisija gina monopolisto interesus, bet ne visuomenės. Matome, kad Kainų komisijos kontrolė yra tik darbo imitacija, beje, apmokama iš mūsų visų pinigų, t. y. valstybės biudžeto. Esame skriaudžiami tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Daugumai Lietuvos žmonių nebelieka kito pasirinkimo kaip emigruoti į kitas valstybes, kur pajamų ir išlaidų santykis leistų normaliai gyventi, o ne balansuoti ant išgyvenimo ribos, visas pajamas atiduodant monopolistams, kurių niekas Lietuvoje nekontroliuoja. Šiuo raštu reikalaujame: - Sustabdyti Kainų komisijos perskaičiuotų šilumos kainų vykdymą ir jas perskaičiuoti, atsižvelgiant į bendrą kainų kilimo tendenciją, pateikiant skaičiavimus ir išvadas viešai. - Atlikti valstybinį Kainų komisijos auditą ar kitą patikrinimą . - Pakeisti šilumos įstatymą iki kainų kėlimo taip, kad būtų nuimti visi apribojimai atsisakyti monopolininkų persamų paslaugų ir atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos būtų galima vien tik buto savininko pareiškimu. - Kadangi tiekėjas vienašališkai pakeitė paslaugų teikimo sąlygas, laikyti, kad iki siol galiojusios šilumos tiekimo sutartys nustojo savo galios, todėl įstatymiškai įpareigoti šilumos tiekėją sudaryti naujas tiesiogines sutartis su kiekvienu vartotoju nepriklausomai nuo to ar tai būtų fizinis ar juridinis asmuo, įrengti individualius apskaitos bei reguliavimo prietaisus galutiniam vartotojui ir vykdyti apskaitą tik pagal realiai pateiktą šilumos kiekį. - Uždrausti tiekėjams tarpinius nuostolius įtraukti į šilumos tarifus, tokiu būdu priverčiant renovuoti šilumines trasas bei optimizuoti šilumos ūkį. Neatsižvelgus į pateiktus reikalavimus, pasiliekame teisę kreiptis į teismą ir savo konstitucines teises ginti tiek LR tiek ir ES institucijose.
Uber Kaune (5)
Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome Uber vadovų pradėti teikti Uber paslaugas Kaune.
Už tamsintus automobilio stiklus. (5805)
Siulai padaryti metinį mokestį. Visiems bus gerai. Kiekvienas žmogus turi teisę i privatumą, tai kodėl kelyje yra kitaip ? Išvardinsiu penketa pliusų dėl tamsintų automobilio stiklų. 1.Padengtas plėvele stiklas duždamas nesubyra, o dažniausiai pasikabina ant plėvelės ir negali sužaloti. Stiklas tampa atsparesnis smugiams. 2.Dar viena teigiama savybė, kodėl reikėtų tamsinti automobilio langus – niekas nežinos, ką jūs palikote automobilyje, kokia jame sumontuota garso aparatūra, kaip ji yra tvirtinama. 3.Kita gera savybė – privatumas. Juk labai nemalonu, kai į jus spokso, pavyzdžiui, sankryžose stovint prie šviesoforo, ar žiūri, su kuo važiuojate. 4.Ketvirta – ekonomiškumas ir sveikata. Kokybiškos plėvelės sulaiko 99 proc. ultravioletinių spindulių. Tai apsaugo akis, odą, be to, ir mašinos saloną – jie neblunka. Vasarą plėvelės iki 70 proc. sumažina karščio laidumą. 5.Žiemą plėvelės sulaiko iki 35 proc. šilumos, tad mašinos salonas būna jaukesnis, nes jame šilčiau. Ir dar daugybė kitų priežasčių... Kuom mes blogesni už aukštus valdžios pareigūnus ? Mes turime turėti teisę i šį privalumą. Daugelis pasakytų, kad tamsinti stiklai trukdo vairuoti ir sukelia blogesni matomuma kelyje, tačiau jei Jums tai maišo, niekas Jūsų neverčia tamsinti stiklu. Juk nepaslaptis, kad kiekviena dieną kelyje vis daugėja automobilių be leidimų su tamsintais stiklais. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=23]Peticijos aptarimas[/url]