Geriausios 10 psl.

ATVIRAS LAIŠKAS KTU rektoriui prof. Petrui Baršauskui

KTUG 3B klasės tėvai. Adresuota: KTU rektorius prof. Petras Baršauskas

ATVIRAS LAIŠKAS KTU rektoriui prof. Petrui Baršauskui LR Švietimo ir mokslo ministrui prof. Dainiui Pavalkiui ir visiems neabejingiems Gerbiamieji Vadovai, Mes, žemiau pasirašiusieji Kauno technologijos universiteto gimnazijos (toliau – KTUG arba Gimnazija) gimnazistų tėvai, esame labai susirūpinę paskutiniais įvykiais Gimnazijoje, būtent KTUG įkūrėjo gerb. Bronislovo Burgio pasitraukimu iš užimamų pareigų. Mūsų neįtikino viešai pateikiama informacija apie „seniai brendusį sprendimą“, lyg tarp kitko užsimenant apie tam tikrą epizodą, neva neturėjusį esminės įtakos priimtam sprendimui. Būtent pastarąjį epizodą, kurio tiesioginiai dalyviai yra mūsų vaikai ir mes, šiame atvirame laiške norėtume pakomentuoti plačiau: Norėtumėme pažymėti, kad į KTUG visi gimnazistai įstojo nieko neverčiami, absoliučiai skaidriai išlaikydami tam tikrus egzaminus (mokslo lyderių turnyrus), remdamiesi vien tik savo žiniomis ir sugebėjimais. Kiekvienas gimnazistas, įstojęs į KTUG ir gimnazisto tėvai nieko neverčiami pasirašė viešai skelbiamas moksleivių (elgesio) taisykles, kurių 4 punktas nurodo, jog „gimnazistai negali gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti, vartoti narkotikų“. Taip pat minėtose taisyklėse nurodoma, jog „visiems gimnazijos bendruomenės nariams (moksleiviams, jų tėvams, mokytojams, administracijai) diegiama samprata, kad niekas gimnazijoje neturėtų būti baudžiamas – nusipelnęs bausmės pats turi palikti gimnaziją“. Taigi, mūsų vaikai, pasirinkę KTUG, įsipareigojo laikytis tam tikrų elgesio ir etikos normų, o tėvai, savo ruožtu, prisiėmė atsakomybę už savo vaikų elgesį ir įsipareigojo diegti jiems principus ir vertybes, kurias puoselėja Gimnazija. Kadangi mūsų vaikai KTUG mokosi jau ne vienerius metus, galime užtikrintai teigti, kad laisvės ir demokratijos atmosfera Gimnazijoje, teikianti prioritetą mokslui, netoleruojanti patyčių ir žalingų įpročių, pilnai atitinka mūsų vaikų ir mūsų interesus ir mes, žemiau pasirašę gimnazijos bendruomenės nariai, reiškiame visokeriopą paramą KTUG darbuotojų kolektyvui ir asmeniškai B. Burgiui, sukūrusiems tokią Gimnaziją su jos atmosfera, - juk savaime suprantama, kad tik mokslus baigę laisvi jauni žmonės gali prisidėti prie mūsų visų atkurtos jaunos Valstybės klestėjimo. Vienok, vertindami laisvę ir teises, kurias suteikė Gimnazija, negalime pamiršti įsipareigojimų laikytis priimtų taisyklių. Mūsų vaikai ir mes nesame linkę palaikyti tokį vaikų elgesį, kuris aiškiai prasilenkia tiek su rašytinėmis mokyklos taisyklėmis, tiek su etinėmis ar moralinėmis normomis. Iki šiol KTUG tai nebuvo toleruojama, tačiau paskutinai įvykiai verčia tuo abejoti. Iš tiesų, LR Švietimo ir mokslo ministerija nėra patvirtinusi taisyklių apie tai, kad rūkantis, alkoholį ar narkotikus vartojantis moksleivis privalo būti pašalintas iš mokymo įstaigos, tačiau LR Švietimo įstatymo 46 str. „Mokinio teisės ir pareigos“ 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai teigiama: „Mokinys privalo: sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų; lankyti mokyklą, stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų“. KTUG moksleivių taisyklėse su ypatinga Gimnazijos demokratijos dvasia užsimenama, kad taisykles pažeidęs gimnazistas turi pats palikti Gimnaziją. Kaip dabar žinoma, viena Gimnazijos III klasės mokinė ekskursijos metu užsirūkė viešoje vietoje (Vilniaus Gedimimo pr.), taip akivaizdžiai pažeisdama KTUG moksleivių taisykles. Deja, pastaroji mokinė ir jos tėvai, kaip matyti, nėra linkę laikytis pačių pasirašytų moksleivių taisyklių ir Gimnazijos nepaliko. Negana to, minėtos gimnazistės tėvai apskundė Gimnazijos direktorių valstybinėms institucijoms, vyksta auditas, o prieš Direktorių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kreipiamės į KTU Rektorių prof. P. Baršauską: ar nuo šiol vaikams, kurie pažeidė labai aiškias taisykles, bus duotas ženklas, kad galima nesilaikyti jokios tvarkos, tereikia turėti gerą teisininką ir užnugarį? Ar nuo šiol viena pagrindinių KTUG vertybių mūsų vaikams taps „apsukrumas“. Kur yra taisyklių nesilaikymo riba? Ar užsirūkymas klasėje vertas pasmerkimo? O gal brendžiuko pilstymas klasėje, kaip tai darė Seimo salėje vienas praėjusios kadencijos Seimo narys, gal jau nuo šiol taps norma? O gal eilinės „dozės“ susileidimas mokykloje irgi nieko bloga? Juk viskas prasideda nuo mažų dalykų ... Kreipiamės į LR Švietimo ir mokslo ministrą prof. D. Pavalkį: ar Lietuvos mokyklose toleruosime mažareikšmius dalykus ir lauksime kol, neduokdie, atsitiks tokie įvykiai, kaip neseniai Estijoje, anksčiau Suomijoje ir kartas nuo karto vyksta JAV, kai mokyklose šaudoma koviniais ginklais? Gimnazistams ir jų tėvams nėra žodžių išreikšti apmaudo dėl priežasčių, kurios sudarė sąlygas KTUG įkūrėjui palikti savo įkurtą Gimnaziją tokiu būdu. Mes visapusiškai palaikome doc. Bronislovą Burgį sunkioje kovoje prieš iškilusius iššūkius. Mums būtų didelė garbė ir nuostabus pavyzdys gimnazistams, jeigu gerb. Bronislovas Burgis įrodytų Tiesą (kuri gali būti tik viena). Labai prašome KTU Rektorių informuoti KTUG gimnazistų tėvus apie numatomą direktoriaus kandidatūrą ir suteikti galimybę dalyvauti direktoriaus rinkimuose. Atskirai kreipiamės į moksleivių taisykles pažeidusios KTUG III klasės gimnazistės tėvelius: mes nesame prieš Jus nusistatę asmeniškai, kaip ir prieš Jūsų dukrą nėra nusistatę mūsų vaikai, tačiau manome, kad visa ši istorija nuėjo per toli, jei Gimnazijos įkūrėjas dėl to nelemto įvykio turėjo atsistatydinti (kaip vienos iš priežasčių), juolab mums nesuprantamos pradėto ikiteisminio tyrimo priežastys. Kviestume artėjančių šv. Kalėdų proga siekti visų pusių susitaikymo ir pasitikti artėjančias šventes atvira širdimi, pamiršus abipuses nuoskaudas.

Neleiskime tiesti gatvės per Šeškinės ozą, vedančios į „Akropolį“!

Julius Steišūnas. Adresuota: Vilniaus m. savivaldybė ir LR Aplinkos ministerija

Šeškinės ozas – ozas Vilniaus Šeškinės mikrorajono teritorijoje, gamtos paminklas, ledynmetinio akumuliacinio reljefo reliktas. Šeškinės ozas yra ledynmetinio akumuliacinio reljefo Vilniaus mieste unikalus elementas. Ozų Lietuvoje 9, tačiau Šeškinės yra įspūdingiausias ir pats išraiškingiausias, ilgiausias. Jame aptinkama iki šiol ten gyvenančių ežių, voverių, kiškių, kurapkų, genių, lakštingalų, augančių retų augalų - šilagėlių. Tai nuostabi vieta pasivaikščiojimui. Jį ir jo aplinką būtina išsaugoti neužstatytą statiniais ar gatvėmis. 2007 m. rudenį greta prekybos ir pramogų centro „Akropolis" ir sankryžos su Geležinio vilko gatve pradėtas statyti viadukas, ateityje turėsiantis sujungti prekybos centro pastatus su būsima [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurine gatve[/url]. Jungtis drieksis per Šeškinės ozo gamtos paveldo objektą – unikalų Šeškinės Ozo draustinį (arba visai šalia jo), smarkiai sumažindama nuostabų gamtos kampelį ir įsijungdama į būsimą [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurinę gatvę[/url] netoli Šeškinės ozo ežeriuko. Pagal 2006 m. spalio 27 d. pasirašytą sostinės Savivaldybės ir AB „Vilniaus Akropolis" sutartį dėl infrastruktūros plėtros - pramogų ir prekybos centro ir administracinio pastato Ozo g. 25 aprūpinimo reikiamais energetiniais resursais bei įtraukimo į bendrą miesto transporto ir susisiekimo sistemą, „Vilniaus Akropolio" finansiniai įsipareigojimai pagal šią sutartį iš viso sieks 12 mln. litų. AB „Vilniaus Akropolis" įsipareigojo savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti dviejų lygių transporto mazgą - viaduką virš Ozo gatvės, sujungsiantį pastatus Ozo g. 25 su planuojama [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurine gatve[/url] ir skirtą aptarnauti papildomiems įvažiavimo ir išvažiavimo keliams tarp pramogų ir prekybos centro ir Ozo gatvės. Kol nėra Šiaurinės g., viadukas tarnautų kaip dviejų lygių įvažiavimas į "Akropolį" ties "Ermitažu". Tiek statomas viadukas, tiek būsima Šiaurinė gatvė bus labai naudingi miestui, kuriems pritariu, tačiau tik ne gatvė - jungtis iš Akropolio per Šeškinės ozą. Beje, [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurinę gatvę[/url] šioje atkarpoje (tarp Stanevičiaus ir J.Kazlausko gatvių) siūlyčiau tiesti giliau po žeme tunelio principu (kaip Geležinio vilko gatvė yra pažeminta ties Seimo rūmais), nes keturių juostų greito eismo Šiaurinė gatvė sukeltų nepataisomus žalingus padarinius tiek Šeškinės ozui, tiek šiauriau esančiam Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustiniui. Analogiški pavyzdžiai, siekiant išsaugoti žaliąją teritoriją, yra įgyvendinti Briuselyje, Vienoje ir kituose miestuose. Tiesti minėtą jungtį, darant neigiamą poveikį Šeškinės ozo gamtos paveldo objektui tikrai nėra jokios didelės reikmės. Juk vos už kelių šimtų metrų lygiagrečiai driekiasi Geležinio vilko gatvė, kuri puikiai yra sujungta su Ozo g. bei bus sujungta su Šiaurine g. Šioje vietoje nėra jokio tikslo tankinti gatvių tinklą. Gyvenamieji namai, kurie išdygo ir tebedygsta buvusiuose soduose šalia Šeškinės ozo, taip pat neturėtų būti suinteresuoti naująja jungtimi. Juk vietoj naujos gatvės statybos, pakaktų išasfaltuoti lėtėjimo bei greitėjimo juostas Geležinio vilko gatvėje, kurios būtų susijusios su įvažiavimu į gyvenamųjų namų buvusiuose soduose kvartalus ir užtikrintų saugų eismą, važiuojantiesiems iš šių kvartalų ir įsiliejant į Geležinio vilko gatvę. Gatvės-jungties per ozą statyba planuojama dar negreit, nes darbai prasidės tik nutiesus Vilniaus vakarinį aplinkkelį ir [url=http://www.peticija.lt/tinklarastis/?p=8]Šiaurinę gatvę[/url]. Tačiau jau dabar reikia pradėti rinkti pasipriešinimo balsus, nes po to gali būti per vėlu. Aišku yra viena, jog jungties statyba tikrai planuojama ir apie ją žino SĮ „Vilniaus planas“ darbuotojai bei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. [b]Mielas pilieti (-e), jei nepritari minėtos gatvės - jungties nuo Akropolio per ozą statybai, pasirašyk šią peticiją. Peticija bus vienas iš ginklų minėtos jungties per ozą statybų uždraudimui ateityje.[/b] [img=http://www.peticija.lt/paveiksliukai/ozas.JPG]Ozas[/img]

Už Kauno Žalgirio išsaugojimą

Tomas Olišauskas. Adresuota: Kauno Miesto savivaldybė

Noriu paprašyti Jūsų susiburti ir kovoti už Kauno Žalgirio, legendinės Lietuvos krepšinio komandos, išsaugojimą.

Reikalinga kuo skubesnė kelio Grigiškės - Lentvaris rekonstrukcija

Erlandas Jakubonis. Adresuota: Lietuvos kelių direkcija

Lentvario gyventojams reikia platesnio ir patogesnio kelio, jungiančio Grigiškes ir Lentvarį. Pabaigus Grigiškių transporto mazgo 4 etapą (naujas tiltas per Vokę ir tiesus greitas išvažiavimas į greitkelį), žymiai išaugo automobilių srautas nuo Lentvario į Grigiškes, tačiau tie 4 km. asfaltuoto kelio yra apgailėtinos būsenos ir jau keletą dešimtmečių jo negerinama - jis per siauras saugiam automobilių prasilenkimui ir neatitinka dvijuosčio kelio pločio reikalavimų; įdauboje ties Naujuoju Lentvariu labai dažnai susidaro didžiulė bala, kuriuo kai kada vos pravažiuoja lengvieji automobiliai - tik laiko klausimas, kada po didesnės liūties, automobiliai nepravažiuos; nėra pėsčiųjų tako - atokesnių namų gyventojai kiekvieną rytą ir vakarą rizikuoja būti partrenkti. Ir čia kalba eina tik apie 4 km. Lietuvos kelių direkcija maitina miestelio gyventojus pažadais, kad tuoj tuoj kelias bus rekonstruotas - yra jau projektas, reikia sulaukti tik finansavimo. O jo kaip nėra, taip ir nėra. Lentvaris yra didžiausias Trakų raj. miestelis, turintis 13.000 registruotų gyventojų (o kiek dar būtų su neregistruotais?). Šis kelio gabaliukas patenka į LKD atsakomybės sritį, todėl peticija yra skirta jos atsakingiems darbuotojams. Šios petecijos tikslas - laikas LKD išgirsti Lentvario gyventojus ir pakeisti prioritetus pinigų paskirstymo procese.

Už naujas knygas bibliotekose!

Mantas Civilka. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas; Lietuvos Respublikos Vyriausybė; Lietuvos Respublikos finansų ministerija; Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Manai, kad daugelis knygų Lietuvos bibliotekose yra suskaitytos arba vienetinės? Pritari, kad būtina atnaujinti bibliotekų fondus? Nori skaityti tai, kas svarbu dabar? Prisidėk prie peticijos ir išreikšk savo pilietinę valią! Savo kultūrą saugančiai ir vystančiai valstybei būtina, kad aktualiausios ir naujausios knygos būtų iškart prieinamos skaitytojams ir išsaugotos ateities kartoms. Šiuo metu didžiąją dalį bibliotekų knygų fondų sudaro iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išleistos knygos. • Vienam Lietuvos gyventojui skiriama 0,69 €, Estijoje – 1,34 €, Skandinavijos šalyse – 11 €. • 1000 gyventojų Lietuvoje tenka 100 knygų, minimali IFLA rekomendacija – 200 knygų. Laisvė rinktis informaciją – demokratinės visuomenės bruožas, demokratijos įgyvendinimo sąlyga. Biblioteka – tavo įrankis informacijos laisvei. Skurdus bibliotekos leidinių fondas – tavo laisvės ir teisės į informaciją, išsimokslinimo, kūrybiškumo, asmenybės augimo ribojimas. Reikalauk savo teisės į informaciją, pasirašyk peticiją ir ateik į biblioteką. Gauk tai, kas yra būtina, gaukite tai, kas tau priklauso. Nelik abejingas – tik skaitanti visuomenė yra sąmoninga visuomenė!

LEU Alumnų kreipimasis dėl švietimo ir aukštojo mokslo reformų

A.Kiveris. Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, LR ŠMM

Lietuvos edukologijos universiteto studentų, akademikų, profesorių, docentų, dėstytojų, lektorių, esamų ir buvusių darbuotojų, alumnų KREIPIMASIS Vilnius, 2017 m. lapkričio 29 d. Mes, Lietuvos edukologijos universiteto (toliau – LEU / Universitetas) bendruomenė, rengdami taip reikalingus Lietuvos mokyklai pedagogus – Lietuvos ateities kūrėjus, išreiškiame didžiulį nerimą dėl, mūsų nuomone, chaotiškų ir vis iš naujo pradedamų Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo reformų, blaškymosi keičiant jaunosios kartos ugdymo turinį ir priemones, neatsakingai mažinant beveik visų specialybių pedagogų rengimą. Šį nerimą išreiškia ir LEU alumnų bendruomenė, taip pat įvairios švietimo ir pedagogų institucijos. Pastaruoju metu LEU patyrė skaudžių smūgių, kai Lietuvos švietimo vadovai nutarė nebeskirti valstybinių vietų lietuvių kalbos, anglų kalbos, istorijos, biologijos, geografijos, muzikos ir kitų dalykų mokytojams rengti. Daromas didžiulis administracinis ir emocinis spaudimas dėl ateities, darbo sąlygų, turimos materialinės bazės Vilniuje išskaidymo ir net naikinimo. Universitetas, pasitelkus įvairius „išmaniuosius ekspertus“, yra kaltinamas tuo, kad abiturientai nesirenka pedagogo profesijos (nors valstybinių studijų vietų tam net neskirta), kad absolventai emigruoja, kad mažai parengiama mokslo daktarų (nors jų priimama tiek, kiek valstybė numatė doktorantūrai vietų). Esame kaltinami ir tuo, kad LEU studijų kryptys dubliuoja VU kryptis, nors, pavyzdžiui, LEU priėmimo taisyklėse 2017 m. buvo numatytos 29 pedagogikos krypties programos ir nė vienos tokios krypties programos VU priėmime nebuvo. Pagaliau esame kalti, kad pedagogų korpusas sensta, kad neparengiame mokytojų vyrų ir t.t. Derėtų prisiminti, kad LEU ištakos siekia 1935 metus, kai Klaipėdoje buvo įkurtas Respublikos pedagoginis institutas, o hitlerininkams užgrobus šį kraštą, 1939 m. buvo perkeltas į Panevėžį, vėliau,Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, – į Vilnių, kur galiausiai 1960 m. buvo suformuotas ir plėtojamas pedagogų rengimo centras Vilniaus Žvėryno rajone. Čia buvo pastatyti mokomieji auditoriniai ir laboratoriniai korpusai, įrengtos memorialinės vardinės M. Lukšienės, A. Šapokos, M. Reinio, A. Ramanausko-Vanago, prof. J. Liaugmino, V. Rajecko, J. Laužiko ir kitų iškilių asmenybių auditorijos bei kabinetai, įsteigtas Pedagogų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo centras, įrengta keletas sporto salių, stadionas, oranžerija, pastatyti bendrabučiai studentams ir butai dėstytojams. Taip pat atmintina, kad stiprinant materialinę bazę dar 1990 m. atkurtosios Nepriklausomos Lietuvos vyriausybė perdavė uždaromos aukštosios partinės mokyklos patalpas Universitetui. Pastaruoju metu Universitetas atidarė specialų vaikų darželį, skirtą atlikti mokomąją praktiką ir tyrimus būsimiems ikimokyklinio ugdymo pedagogams, suplanavo pradinių klasių mokyklą. Panaudojant Europos Sąjungos paramą, visi Universiteto pastatai buvo rekonstruoti, renovuoti, kai kurie pritaikyti neįgaliesiems. LEU bibliotekos rekonstrukcijai išleista bemaž 7 mln. eurų, dabar gi išgirdome, kad jos įrengimui bei modernizavimui, kitiems baigiamiesiems darbams ateinančiais metais visai nebus skirta lėšų. Niekas nepaneigs, kad LEU indėlis į švietimo veiklą visuomenėje yra įtaigus ir didelės apimties, tačiau kai kurių švietimo vadovų pastangomis ir toliau formuojama neigiama nuomonė apie Universitetą. Sunku tikėtis, kad kas nors iš šių vadovų atsiprašytų ir paskatintų mus tolesnei veiklai. LEU bendruomenė, atsižvelgdama į susidariusią sudėtingą demografinę Lietuvos padėtį ir mažėjantį abiturientų skaičių, dar 2015 m. pati, niekieno neraginama, kreipėsi į Vytauto Didžiojo universitetą, kviesdama konsolidacijos proceso. Manome, kad šis procesas vyksta sėkmingai, yra parengtas jungimosi planas, etapai, teikiamas svarstyti naujasis Statuto projektas, numatyta VDU Edukologijos akademijos Vilniuje steigimo eiga. Tačiau lieka nesuprantamos Ministerijos pastangos neskirti valstybinių studijų vietų mokytojams rengti, pastangos išskaidyti ir sunaikinti LEU materialinę bazę, sugriaunant esamą jo infrastruktūrą ar ją padalijant tarp Vilniaus ir Kauno universitetų, net nesusimąstant, kad, tokiu atveju, didesnė dalis mokslo daktarų, profesorių rinksis ne blaškymąsi po Lietuvos miestus, bet emigruos. Akivaizdu, kad LEU kaip seniausios Lietuvoje pedagogus rengiančios institucijos išskaidymas ar jos likvidavimas, suprantant ir žinant, jog į LEU pastatus ir žemę jau seniai yra nusižiūrėję Lietuvos statybų verslo magnatai, pažeis viešąjį interesą, sukels dideles neigiamas pasekmes nacionaliniam saugumui, suardys 8 dešimtmečius kurtą, nuolat tobulintą taikant tarptautinę patirtį pedagogų rengimo sistemą Lietuvoje. Jausdami didelę atsakomybę visuomenei, imamės iniciatyvos ir valstybės valdymo institucijoms keliame šiuos reikalavimus: 1. Nedelsiant sustabdyti sistemingai vykdomą nuolatinį LEU niekinimą bei menkinimą ir chaotiškai vykdomą švietimo ir mokslo reformą. 2. Užtikrinti, kad valstybės ir LEU pastangomis sukurta pedagogų rengimui ir kvalifikacijos kėlimui (perkvalifikavimui) reikalinga infrastruktūra – studentų miestelis Vilniaus Žvėryno rajone, nebūtų naikinamas ar išskaidomas. Ši infrastruktūra turi būti išsaugota Edukologijos akademijos statusu, skiriant jai deramą finansavimą, atnaujinant ir ją sustiprinant, nepriklausomai nuo institucinio LEU pokyčio, jį jungiant su kokiu kitu universitetu. 3. Visiems švietimo sistemos darbuotojams sudaryti sąlygas kelti savo kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienio šalyse, tinkamai apmokant komandiruotes. Sudaryti sąlygas jiems, kaip ir išėjusiems į pensiją darbuotojams, dėl profesijos ypatumų (psichologinis, fizinis ir emocinis stresas, didelis informacinis ir fizinis krūvis, aukštas triukšmo lygis ir kt.) kartą per metus neatlygintinai arba lengvatinėmis sąlygomis gauti sveikatinimo paslaugas reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose. 4. Užtikrinti, kad mokytojas, dėstytojas, švietimo darbuotojas, nepriklausomai nuo jo pedagoginio vardo ar kvalifikacinės kategorijos, gautų orią senatvės pensiją, kurią sudarytų mažiausiai trys minimalaus pragyvenimo dydžiai (MPD), susiejant ją su MPD kitimu. 5. Nedelsiant iš naujo apsvarstyti krizės metu sumažintų švietimo darbuotojų atlyginimų dydžius, didinant juos 30 procentų, o per artimiausius metus – iki 2020 m., padidinti atlyginimus 50 procentų. Taip pat nedelsiant peržiūrėti švietimo sistemos darbuotojų teikiamų paslaugų įkainius, sunorminant jų darbo krūvius švietimo įstaigose, nepaliekant įvairių landų galimoms manipuliacijoms ar švietimo vadovų įnoriams. Kviečiame drąsiai ir atsakingai įvertinti minimų procesų grėsmes ir priimti deramus, neatidėliojamus ir efektyvius sprendimus ateities kartų labui! Kviečiame ir prašome visus LEU alumnus, visus švietimo darbuotojus ir visus, kurie nėra abejingi Lietuvos švietimo sistemos pertvarkai, paremti šį mūsų kreipimąsi ir jį pasirašyti.

VAIKO PINIGAI - KIEKVIENAM ŠALIES VAIKUI

Nacionalinis aktyvių mamų sambūris. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Mes, žemiau pasirašę, REIKALAUJAME Išmokų vaikams mokėjimo tvarką atstatyti į prieškrizinę formuluotę, kai teisę į „Vaiko pinigus“ (52lt/mėn.) turėjo kiekvienas šalies vaikas: 1. Vaikai diskriminuojami dėl amžiaus: jei esi vyresnis nei 7 m. ir tėvai nėra socialiai remtini – jokios finansinės pagalbos iš valstybės nesulauksi, net jei tektų basomis eiti į mokyklą. 2. 2011 m.gruodžio 1 d. Išmokų vaikams įstatymas buvo pakeistas pagal krizės laikotarpiui taikytas nuostatas, kurių įvedimas buvo argumentuojamas ypatingai sunkia šalies finansine padėtimi (XI-1756, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 155-7350 (2011-12-20). 3. Visos iki krizės buvusios valstybinės išlaidos bent jau dalinai atstatytos į anksčiau buvusias ribas: pensijos grąžintos ir kompensuojamos, nedarbo išmoka galės siekti 1041 litą, ligos pašalpos didės nuo 40 iki 80 procentų. Maža to, „Atsižvelgiant į esamą ir įvertinus planuojamą „Sodros“ biudžeto finansinę padėtį, planuojama nuo 2015 m. liepos 1 d. didinti pensijas.“ (http://www.socmin.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai). 4. Parama šeimai išlieka minimali, ribota ir nepakankamai efektyvi, t.y. neskatina dirbančių šeimų dirbti ir išlaikyti save ir savo vaikus patiems. 5. Vidutiniškai uždirbančių tėvų vaikai yra diskriminuojami socialiai remtinų tėvų vaikų atžvilgiu, nes už maitinimą mokykloje, užklasinę veiklą būtina susimokėti patiems, o tam dažnai papildomų lėšų nelieka dėl sukurtos sistemos, kai parama skiriama pagal pajamas, neįvertinant būtinųjų šeimos išlaidų (paskolos, įsipareigojimai, transporto į/iš darbo, būsto išlaikymo, švietimo ir neformalios vaikų veiklos išlaidos ir t.t..). 6. PNPD (papildomas neapmokestinamų pajamų dydis) yra simbolinis Lietuvoje vienas mažiausių Europoje ir neužtikrina realių dirbančių asmenų poreikių auginant vaikus. 7. „skurdo rizikoje dažniausiai atsiduria vaikai iki 18 metų. Jų skurdo rizikos lygis 2012 m. buvo 20,8 procento“ ir jau viršija pensinio amžiaus asmenų skurdo rizikos lygį: „65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis 2012 m. sudarė 18,7 procento“. 8. Teisė į išmoką vaikui Lietuvoje prarandama nuo 7 m. (išimtis taikoma gausioms šeimoms) - nė vienoje Europos šalyje nėra tokio trumpo paramos vaikams laikotarpio, jei jis nėra kompensuojamas kitomis priemonėmis (pvz. papildomomis mokesčių lengvatomis). Tuo tarpu nemokamo maitinimo vaikams kreipiamasi kas trečioje šeimoje – vadinasi, kad trečias vaikas nuo 7 m. gyvena žemiau skurdo ribos, tačiau neturi teisės gauti išmokos vaikui. Maitinimo išlaidų kompensavimą iš biudžeto 2012 m. vidutiniškai per mėnesį gavo 128,5 tūkst. mokinių (tai apie 31 procentas).

Išsaugokime Šimonių girią

Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė. Adresuota: LR Prezidentas, LR Ministras pirmininkas, LR Aplinkos ministerija, LR Sveikatos apsaugos ministerija, LR Kultūros ministerija, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Anykščių rajono savivaldybės Meras, VMU, VSTT, Valstybinis miškotvarkos institutas

LR Prezidentui, LR Ministrui pirmininkui, LR Aplinkos ministerijai, LR Sveikatos apsaugos ministerijai, LR Kultūros ministerijai, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Anykščių rajono savivaldybės Merui, Kupiškio rajono savivaldybės Merui, Valstybinei miškų urėdijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Valstybiniam miškotvarkos institutui, Anykščių regioninio parko direkcijai PRAŠYMAS DĖL ŠIMONIŲ GIRIOS BIOSFEROS POLIGONO IŠSAUGOJIMO Mes, šį prašymą pasirašę Šimonių girios biosferos poligone (toliau trumpinama: Šimonių giria) gyvenantys, verslo, sveikatinimo bei kultūrinę veiklą vykdantys, poilsiaujantys, medžiojantys, miško gėrybes renkantys žmonės, esame susirūpinę dėl Šimonių girios, Lietuvos sengirių relikto, kuriam kelia grėsmę intensyvi ūkinė veikla- miško kirtimai, išlikimo. Raginame iš esmės peržiūrėti šios teritorijos miškų tvarkymo politiką ir teisinį reguliavimą ir užtikrinti šio vieno didžiausių Lietuvos miškų masyvo išsaugojimą. Šimonių giria, Anykščių ir Kupiškio rajonuose besidriekiantis miškų masyvas, yra viena didžiausių ir brandžiausių girių Lietuvoje, turtinga retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, buveinėmis ir kultūros bei istorijos vertybėmis. Čia dar gyvena nykstančios mūsų šalies ir Europos gyvūnijos bei augalijos rūšys, tokios kaip juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, kurtiniai, žvirblinės pelėdos, baltieji kiškiai, lūšys bei saugomi vabzdžiai ir augalai. Gamtos vertybėms išsaugoti šiame miškų masyve yra įsteigtas biosferos poligonas. Giria yra priskirta „Natura 2000“ - Europos mastu saugomų teritorijų tinklui. Šiuose miškuose tebegyvuoja unikalūs etnografiniai kaimai, kuriuose atgimsta tradicijos ir kultūrinis gyvenimas: kuriasi bendruomenės, kultūros, sveikatingumo ir turizmo sričių verslai, kasmet vyksta V. Sondeckio rengiami tarptautinės klasikinės ir modernios muzikos koncertai, tarptautinis Miško festivalis, Žalčiasalio festivalis, dailininkų plenerai, vaikų stovyklos, senųjų amatų mokymai, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, gausiai lankomi atlaidai ir Mišios medinėje Inkūnų bažnytėlėje. Nors Šimonių giria turi didžiulę gamtinę, rekreacinę ir kultūrinę vertę ir priklauso saugomų teritorijų tinklui (biosferos poligonas, Natura 2000), tačiau tuo pačiu didžioji šios girios dalis yra priskirta ūkinių miškų grupei, kur šiuo metu intensyviai ūkininkaujama miškus kertant plynai. Susidaro paradoksali situacija, kai ta pati teritorija yra ir saugoma, ir intensyviai kertama. Teisinėje valstybėje tokia teisinė situacija yra negalima. Taip dėl trumpalaikio pelno naikinamas ilgaamžis Lietuvos gamtinis turtas, gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai, kultūrai ir ateities gerovei. Yra paskaičiuota, kad miško teikiamos ekosistemų paslaugos (pvz., CO2 sugėrimas, vandens apsauga, bioįvairovės apsauga, rekreacija ir kitos) yra 1,5 karto didesnės nei iškirstos medienos vertė, o tautos savivertei ir tapatybei girios vertė yra neįkainojama. Dabartinis reguliavimas neužtikrina tinkamos esamų vertybių apsaugos ir vientisos girios išsaugojimo. PRAŠOME sustabdyti Šimonių girios biosferos poligono miško masyvo ardymą, peržiūrint ir keičiant teisinį teritorijos reguliavimą ir užtikrinti veiksmingą girios apsaugą dabarties ir ateinančioms kartoms. Kaip galimus sprendimus, SIŪLOME: Keisti esamus ūkinius miškus (IV grupė) ir apsauginius miškus (III grupė) į ekosistemų apsaugos ir rekreacinius miškus (II a ir b grupės). Mažinti ūkininkavimo intensyvumą, drausti plynus kirtimus, išsaugoti brandžius miškus ir miško paklotę, riboti sunkiosios technikos naudojimą, griežtinti miškotvarkos projektų rengimo ir leidimų kirsti išdavimo kontrolę ir priežiūrą, prieš išduodant leidimus (ir einamiesiems kirtimams) atlikti privalomą kirtimų poveikio aplinkai vertinimą, įtraukiant vietos bendruomenes. Vykdyti įsipareigojimus saugant rūšis Natura 2000 teritorijoje ir garantuoti gamtinių kompleksų apsaugą, atlikti esamos būklės išsamią inventorizaciją ir šioje teritorijoje vykdyti TIK ekologinę miškininkystę. Plėsti biosferos poligono ribas, numatyti jame naujus arba plėsti esamus draustinius, sukurti rekreacinę zoną. Kol nebus priimti atitinkami sprendimai ir užtikrinta girios apsauga, skelbti moratoriumą naujiems kirtimams ir stabdyti jau išduotus leidimus miškui kirsti. Įtraukti sustiprintą Šimonių girios biosferos poligono gamtos apsaugą į ruošiamą Nacionalinę miškų strategiją. Šimonių giria yra Lietuvos ir Europos gamtos vertybė ir yra priskiriama prie didžiausių rekreacinės kokybės arealų Lietuvoje. Todėl mūsų visų tikslas turėtų būti išsaugoti brandų ir vientisą Šimonių girios miškų masyvą ir auginti jo ilgalaikę gamtinę vertę, kuri yra būtina mūsų sveikatai, poilsiui ir gerovei, naudoti ją pagal darnaus vystymosi principus. Tik tokia, gamtiškai turtinga giria turės ilgaamžį potencialą pritraukti poilsinį, rekreacinį, prestižinį sveikatingumo verslą, gamtos pažinimo paslaugas. Tokia giria neš kultūrinę ir ekonominę naudą kurorto statusą turinčiam Anykščių miestui, regionui ir Lietuvai, o tai bus ilgaamžė ir tvari nauda. Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė Kontaktams: [email protected]

Prieš ilgalaikių pasimatymų laiko mažinimą.

Jurgita Pocevičiene. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Visų pirma, pažymėtina, kad Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalis, kaip ir tarptautiniai dokumentai, draudimą kankinti, žaloti, žeminti žmogaus orumą, žiaurų elgesį ar baudimą pirmiausia sieja su valstybės ir atitinkamų jos institucijų veikla. Tai reiškia, kad tokie draudimai yra nustatyti siekiant apginti žmogų nuo neteisėtų valstybės pareigūno ar kito asmens, turinčio valstybės įgaliojimus, veiksmų.Apriboti pasimatymų laiką iki 6val.yra neteisinga ir net žalinga pačių nuteistųjų ir jų šeimų atžvilgiu.Buvimas su savo vyru ilgesnį laiką suteikia didesnę motyvaciją neišardyti,susistiprinti šeimos santykius,teigiamai veikia jų socilizaciją ir palengvina įsiliejimą į visuomenę,kaip visarverčiu piliečiu.Buvimas kartu suteikia galimybę spręsti šeimos problemas ir dalintis džiaugsmu.Tokiu būdu vyksta nenutrūkstamas psichologinis-emocinis ryšys su šeima,ir visuomene i kurią nuteistasis sugrįš po bausmės atlikimo laiko,bus lengviau integruotis ir tapti doru Lietuvos piliečiu.

Dėl etnologijos studijų sugrąžinimo į aukštąsias mokyklas

Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos pirmininkė Rūta Čėsnienė. Adresuota: Į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, Lietuvos Respublikos Seimo na

Pažymėtina, kad etninės kultūros išmanymas yra itin svarbus formuojant etninę tapatybę, ugdant patriotiškumą ir pilietinę savivoką. Apie valstybės rūpestį etnine kultūra liudija ir priimtas ,,Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas“ (1999) bei ,,Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir pagrindų įstatymas“ (1997). Prašome studijų klasifikatoriuje į humanitarinių mokslų grupę įrašyti Etnologijos studijų kryptį, kuri LR Švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-222 buvo pripažinta atskira studijų kryptimi, išskiriant etnologiją ir folkloristiką. Siūlome, kad Etnologijos pirmosios pakopos studijų programoms būtų skiriamas tikslinis valstybės finansavimas. Kadangi vertiname tautos istorinę ir kultūrinę atmintį, manome, kad etnologijos studijos Lietuvai yra būtinos. Etnologijos studijos, skatindamos kultūrinės tapatybės savivoką, padeda ugdyti atsakomybę už savo kraštą bei giluminį suvokimą apie būtinas socialines būsenas - laisvę, demokratiją, pilietiškumą, kurios yra ir valstybės pagrindas. Universitetuose pastebimas komercinio aspekto prioritetas prieš vertybinį gali tapti pražūtingu ne tik švietimui, bet ir tautai bei valstybei.