Geriausios 13 psl.

Reikalinga kuo skubesnė kelio Grigiškės - Lentvaris rekonstrukcija (557)

Erlandas. Adresuota: Lietuvos kelių direkcija

Lentvario gyventojams reikia platesnio ir patogesnio kelio, jungiančio Grigiškes ir Lentvarį. Pabaigus Grigiškių transporto mazgo 4 etapą (naujas tiltas per Vokę ir tiesus greitas išvažiavimas į greitkelį), žymiai išaugo automobilių srautas nuo Lentvario į Grigiškes, tačiau tie 4 km. asfaltuoto kelio yra apgailėtinos būsenos ir jau keletą dešimtmečių jo negerinama - jis per siauras saugiam automobilių prasilenkimui ir neatitinka dvijuosčio kelio pločio reikalavimų; įdauboje ties Naujuoju Lentvariu labai dažnai susidaro didžiulė bala, kuriuo kai kada vos pravažiuoja lengvieji automobiliai - tik laiko klausimas, kada po didesnės liūties, automobiliai nepravažiuos; nėra pėsčiųjų tako - atokesnių namų gyventojai kiekvieną rytą ir vakarą rizikuoja būti partrenkti. Ir čia kalba eina tik apie 4 km. Lietuvos kelių direkcija maitina miestelio gyventojus pažadais, kad tuoj tuoj kelias bus rekonstruotas - yra jau projektas, reikia sulaukti tik finansavimo. O jo kaip nėra, taip ir nėra. Lentvaris yra didžiausias Trakų raj. miestelis, turintis 13.000 registruotų gyventojų (o kiek dar būtų su neregistruotais?). Šis kelio gabaliukas patenka į LKD atsakomybės sritį, todėl peticija yra skirta jos atsakingiems darbuotojams. Šios petecijos tikslas - laikas LKD išgirsti Lentvario gyventojus ir pakeisti prioritetus pinigų paskirstymo procese.

Dėl Alytaus "Sakalėlio" ir "Drevinuko" pradinių mokyklų išsaugojimo (696)

Edvardas. Adresuota: Alytaus miesto savaivaldybės tarybai, merui N.Cesiuliui

Alytaus miesto savivaldybės tarybai Alytaus miesto savivaldybės merui N.Cesiuliui PETICIJA 2020-03-07 Alytus Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 14 straipsnio nuostatomis, kreipiamės į Alytaus miesto savivaldybės tarybą ir Alytaus miesto merą su prašymu pripažinti šį mūsų kreipimąsi peticija. Kreipimosi priežastys ir tikslai: Alytaus miesto savivaldybės taryba savo 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-40 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-26 sprendimo Nr. T-169 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano ir jo priedų patvirtinimo“ pakeitimo“ nusprendė „pakeisti Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-26 sprendimu Nr. T-169 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano ir jo priedų patvirtinimo“, 1 priedo – Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plano lentelės 1, 3, 9, 13 eilutes. Lentelės eilutės „Alytaus „Drevinuko“ mokykla-darželis, mokinių sk.-183,klasių kompl. sk.-8, ikimokykl. gr. vaikų-81, priešm. gr. vaikų-35“ stulpelyje „Mokyklos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo būdai ir etapai“ sakoma, kad „Pertvarkoma struktūra, keičiamas mokyklos tipas iš mokyklos-darželio į lopšelį-darželį. Pradinio ugdymo programa perduodama vykdyti Alytaus Vidzgirio progimnazijai. Vykdoma stebėsena dėl Vidzgirio progimnazijos patalpų pritaikymo judėjimo negalią turintiems asmenims, ikimokyklinio ugdymo poreikio tenkinimo Alytaus miesto savivaldybėje ir priimamas sprendimas dėl 1-4 klasių mokinių kartu su mokytojais perkėlimo į Vidzgirio progimnazijos patalpas“. Lentelės eilutės „Alytaus „Sakalėlio“ pradinė mokykla, mokinių sk.-272, klasių kompl. sk.-12“ stulpelyje „Mokyklos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo būdai ir etapai“ sakoma, kad „Reorganizuojama, prijungiant prie Alytaus Vidzgirio progimnazijos. Vykdoma stebėsena dėl Vidzgirio progimnazijos patalpų sutvarkymo (remonto) pagerinant ugdymo aplinką ir priimamas sprendimas dėl 1–4 klasių mokinių kartu su mokytojais perkėlimo į Vidzgirio progimnazijos patalpas“. Šiuo veiksmu pažeisdama teisėtus tėvelių, jų vaikų bei kitų alytiškių interesus bei lūkesčius. Sprendimas priimtas neatsižvelgus į abiejų ugdymo įstaigų bendruomenių, kitų alytiškių ir specialistų pastabas bei siūlymus. Abi mokyklos išsiskiria jaukiomis ir moderniomis ugdymo aplinkomis, jos abi yra taupios. „Sakalėlis“ - vienintelė mūsų mieste mokykla, įsirengusi saulės elektrinę ant pastato stogo ir yra pati taupiausia, tai yra mažiausiai savivaldybės biudžeto lėšų aplinkos išlaikymui (vadinamosioms „ūkinėms reikmėms“) sunaudojanti Alytaus švietimo įstaiga. Ši suma - bene perpus mažesnė už Lietuvos mokyklų vienam mokiniui išleidžiamų išlaidų aplinkos išlaikymui vidurkį. Mokykla išsiskiria iš kitų Lietuvos pietų regiono mokyklų dėl etnokultūros, tautinių papročių ir amatų puoselėjimo. Mokyklos folkloro ansamblis „Sakalėlis“ nuo 2002 metų reprezentuoja ne tik mokyklą, bet ir Alytaus miestą, dzūkų kraštą, yra žinomas ne tik respublikoje, bet ir užsienio šalyse. „Drevinuko” mokyklos-darželio mokinių ugdymo sąlygos ir aplinka - puikios, taip pat yra pritaikytos neįgaliesiems, su užvažiavimo takeliais (pandusais), liftu, kineziterapijos sale bei priemonėmis (didžioji įrangos dalis yra padovanota Alytaus miesto klubo „ZONTA“), specialiai įrengtais sanitariniais mazgais. Tai yra vienintelė įstaiga Alytuje, pritaikyta vaikams su judesio ir padėties sutrikimais. Mokykloje-darželyje vykdomas įtraukusis ugdymas. Specialiųjų poreikių vaikai ugdomi bendrojo ugdymo klasėse ar grupėse, o tai atliepia į Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus dėl įtraukiojo švietimo. „Drevinukas“ taip pat atitinka pagrindinius mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių bendruosius ar specialiuosius kriterijus. Mokykloje-darželyje ugdomi vaikai nuo 2 iki 11 metų. Šioje mokykloje organizuojamas kryptingas meninis ugdymas. Teatras integruotas į formalųjį ugdymą. Teatro studija „Drevinukas“ garsina Alytaus miestą respublikoje ir užsienio šalyse. Mokykla-darželis yra 100% užpildytas, maksimaliai išnaudojamos visos patalpos. Yra patrauklus ir populiarus tarp miesto ir rajono gyventojų. Mokyklos - darželio modelis, taip pat labai pasiteisinęs ir ekonomiškai, nes mokykla yra pati taupiausia, tai yra mažiausiai savivaldybės biudžeto lėšų aplinkos išlaikymui (vadinamosioms „ūkinėms reikmėms“) sunaudojanti Alytaus švietimo įstaiga. Abiejose įstaigose suburtas profesionalus ir labai mylintis savo darbą kolektyvas. Pagal standartizuotų testų rezultatus „Drevinuko“ ketvirtokai pernai užėmė 8-ą, o „Sakalėlio“ – 36-ą vietą iš 450-ies Lietuvoje veikiančių pradinių mokyklų. Mažose mokyklose labiau užtikrinamas vaikų saugumas, sukuriama geresnė emocinė aplinka. Mieste esant 2 pradinėms mokykloms ir 2 mokykloms-darželiams, aiškiai matomas šių įstaigų populiarumas ir paklausa mieste. Tėvai mieliau renkasi mažas bendruomenes savo vaikams. Šiose įstaigose sukurtos ne tik puikios sąlygos ugdyti vaikus, bet ir ypatingas saugumo, pagalbos ir meilės žmogui jausmas. Mažoje bendruomenėje į negalią turinčius vaikus žiūrima šeimynišku žvilgsniu. Čia visi vaikai mokosi drauge, jų neišskiriant. Vaikai nebijo paduoti draugui, kuris sėdi neįgaliojo vežimėlyje, rankos, jam padėti, paguosti, nes vieni kitus pažįsta jau daug metų. Prijungiamos (reorganizuojamos) įstaigos dažniausiai nebetenka savo gyvasties greičiau nei per metus. Alytiškių vertinimu, tokia tinklo pertvarka būtų ne kas kita, kaip gerai veikiančių, finansiškai nenuostolingų, 100% užpildytų ugdymo įstaigų sąmoningas sužlugdymas. Akivaizdu, kad savivaldybė turi finansinių problemų su ugdymo įstaigų išlaikymu, yra per daug tuščių patalpų, lėšos ne visai racionaliai panaudojamos, bet šių mokyklų bendruomenės kategoriškai prieš, kad tos problemos būtų sprendžiamos tokiu būdu - griaunant dvi puikiai veikiančias, ekonomiškai taupias ugdymo įstaigas tam, kad būtų išgelbėta viena merdinti mokykla, šiandien turinti gerokai daugiau patalpų negu jai reikia, bet mažai mokinių. O tokių mokyklų Alytuje yra dar ne viena. Norint užpildyti laisvas kitų ugdymo įstaigų patalpas reikalinga pertvarkyti Alytaus sporto mokyklos veiklą, atsisakyti iš privačių įmonių bei asmenų Jaunimo centro veiklai, kitoms savivaldybės įstaigoms nuomojamų patalpų. Reikalavimai ir siūlymai: Mes, pasirašę šią peticiją, nesutinkame su 2020 m. vasario 27 d. Alytaus miesto tarybos sprendimo Nr. T-40 dalimi - pertvarkyti „Drevinuko“ mokyklos-darželio struktūrą keičiant mokyklos-darželio tipą į lopšelį-darželį, 1-4 klasių mokinių kartu su mokytojais perkėlimui į „Vidzgirio“ progimnazijos patalpas bei Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos reorganizavimu prijungiant prie Alytaus „Vidzgirio“ progimnazijos. Reikalaujame, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai ir Alytaus miesto meras atsisakytų šių siekių. Siūlome artimiausiame Alytaus miesto tarybos posėdyje pakeisti Alytaus miesto tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T-40 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-26 sprendimo Nr. T-169 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano ir jo priedų patvirtinimo“ pakeitimo“, išbraukiant šiuo sprendimu pakeistas Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano 1 priedo – Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plano lentelės 1 ir 3 eilutes (t.y., dėl „Drevinuko“ mokyklos - darželio ir „Sakalėlio“ pradinės mokyklos pertvarkos).

Už naujas knygas bibliotekose! (168)

Mantas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas; Lietuvos Respublikos Vyriausybė; Lietuvos Respublikos finansų ministerija; Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Manai, kad daugelis knygų Lietuvos bibliotekose yra suskaitytos arba vienetinės? Pritari, kad būtina atnaujinti bibliotekų fondus? Nori skaityti tai, kas svarbu dabar? Prisidėk prie peticijos ir išreikšk savo pilietinę valią! Savo kultūrą saugančiai ir vystančiai valstybei būtina, kad aktualiausios ir naujausios knygos būtų iškart prieinamos skaitytojams ir išsaugotos ateities kartoms. Šiuo metu didžiąją dalį bibliotekų knygų fondų sudaro iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išleistos knygos. • Vienam Lietuvos gyventojui skiriama 0,69 €, Estijoje – 1,34 €, Skandinavijos šalyse – 11 €. • 1000 gyventojų Lietuvoje tenka 100 knygų, minimali IFLA rekomendacija – 200 knygų. Laisvė rinktis informaciją – demokratinės visuomenės bruožas, demokratijos įgyvendinimo sąlyga. Biblioteka – tavo įrankis informacijos laisvei. Skurdus bibliotekos leidinių fondas – tavo laisvės ir teisės į informaciją, išsimokslinimo, kūrybiškumo, asmenybės augimo ribojimas. Reikalauk savo teisės į informaciją, pasirašyk peticiją ir ateik į biblioteką. Gauk tai, kas yra būtina, gaukite tai, kas tau priklauso. Nelik abejingas – tik skaitanti visuomenė yra sąmoninga visuomenė!

Prašome išvalyti Grigiškių tvenkinį ir grąžinti Vokės upę grigiškiečiams (651)

Grigiškių. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga. Ši savivaldybėms priskirta funkcija apima pareigą rūpintis ir vandens telkiniais – tirti jų būklę pagal savivaldybių monitoringo programas bei gerinti ją esant poreikiui. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, organizuoja želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Pagal įstatymo 18 straipsnį, želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę . Įstatymo 22 str. 3 punktas numato, kad želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, (3 punktas), 55 p. nustato, kad vandens telkiniai, esantys želdynuose, turi būti švarūs ir estetiški. Tam užtikrinti, be kita ko, būtina: vandens telkinius, ištirpus ledams iki jų užšalimo, valyti kas mėnesį nuo buitinių šiukšlių, lapų, šakų (56.1 papunktis); tvenkinių, kūdrų dumblą valyti ne rečiau kaip kas 7 metai, kai lapai ir kitos augalinės dalys susikaupia vandens telkinio dugne arba tada, kai augalinės pakritos ir paukščių ekskrementai dugne sudaro per 10 cm storio sluoksnį, o vanduo įgauna rausvą spalvą ir smirdi (56.2 papunktis); nuleisti dirbtinių vandens telkinių (kuriuose galima) vandenį, jeigu jis stipriai užterštas, išvalyti ant dugno esančias šiukšles ir dumblą (56.3 papunktis), šalinti siūlinių dumblių biomasę (56.7 papunktis). Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūra, atlikusi Grigiškių tvenkinio apžiūrą, 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. (25)-A4(e)-3195 užfiksavo, kad tvenkinyje susikaupė daug dumblo, susidarė daug sekliųjų plotų, suvešėjo vandens augalija. Aplinkos apsaugos agentūros manymu tvenkinio būklė pagerėtų atlikus dugno valymo darbus ir atkūrus tvenkinio tūrį. Tokiai išvadai pritaria ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (9.1)-B7-602 pranešusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kad vienintelis būdas pagerinti tvenkinio hidrologines sąlygas yra mechaninis sąnašų šalinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, į tai, kad minėtos nuostatos įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybę rūpintis savo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, įskaitant Grigiškių tvenkinį, esantį Vokės upės vagoje ir įvertinant susirūpinimą keliančią Grigiškių tvenkinio būklę, raginame Vilniaus miesto savivaldybę imtis Vietos savivaldos įstatymu jai pavestos funkcijos vykdymo – imtis konkrečių veiksmų Grigiškių tvenkinio būklei gerinti: atlikti tvenkinio valymo darbus (pagal LHMT – mechaninį sąnašų šalinimą) laikantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) nuostatų. Kadangi Grigiškių tvenkinio plotas yra didesnis nei 0,1 ha, vadovaujantis Aprašo 1 priedu parengti projektą pagal Aprašo IV skyriuje nustatytus projekto rengimo reikalavimus ir pasirašytą projektą pateikti derinti atsakingai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai.

LEU Alumnų kreipimasis dėl švietimo ir aukštojo mokslo reformų (219)

A.Kiveris. Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, LR ŠMM

Lietuvos edukologijos universiteto studentų, akademikų, profesorių, docentų, dėstytojų, lektorių, esamų ir buvusių darbuotojų, alumnų KREIPIMASIS Vilnius, 2017 m. lapkričio 29 d. Mes, Lietuvos edukologijos universiteto (toliau – LEU / Universitetas) bendruomenė, rengdami taip reikalingus Lietuvos mokyklai pedagogus – Lietuvos ateities kūrėjus, išreiškiame didžiulį nerimą dėl, mūsų nuomone, chaotiškų ir vis iš naujo pradedamų Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo reformų, blaškymosi keičiant jaunosios kartos ugdymo turinį ir priemones, neatsakingai mažinant beveik visų specialybių pedagogų rengimą. Šį nerimą išreiškia ir LEU alumnų bendruomenė, taip pat įvairios švietimo ir pedagogų institucijos. Pastaruoju metu LEU patyrė skaudžių smūgių, kai Lietuvos švietimo vadovai nutarė nebeskirti valstybinių vietų lietuvių kalbos, anglų kalbos, istorijos, biologijos, geografijos, muzikos ir kitų dalykų mokytojams rengti. Daromas didžiulis administracinis ir emocinis spaudimas dėl ateities, darbo sąlygų, turimos materialinės bazės Vilniuje išskaidymo ir net naikinimo. Universitetas, pasitelkus įvairius „išmaniuosius ekspertus“, yra kaltinamas tuo, kad abiturientai nesirenka pedagogo profesijos (nors valstybinių studijų vietų tam net neskirta), kad absolventai emigruoja, kad mažai parengiama mokslo daktarų (nors jų priimama tiek, kiek valstybė numatė doktorantūrai vietų). Esame kaltinami ir tuo, kad LEU studijų kryptys dubliuoja VU kryptis, nors, pavyzdžiui, LEU priėmimo taisyklėse 2017 m. buvo numatytos 29 pedagogikos krypties programos ir nė vienos tokios krypties programos VU priėmime nebuvo. Pagaliau esame kalti, kad pedagogų korpusas sensta, kad neparengiame mokytojų vyrų ir t.t. Derėtų prisiminti, kad LEU ištakos siekia 1935 metus, kai Klaipėdoje buvo įkurtas Respublikos pedagoginis institutas, o hitlerininkams užgrobus šį kraštą, 1939 m. buvo perkeltas į Panevėžį, vėliau,Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, – į Vilnių, kur galiausiai 1960 m. buvo suformuotas ir plėtojamas pedagogų rengimo centras Vilniaus Žvėryno rajone. Čia buvo pastatyti mokomieji auditoriniai ir laboratoriniai korpusai, įrengtos memorialinės vardinės M. Lukšienės, A. Šapokos, M. Reinio, A. Ramanausko-Vanago, prof. J. Liaugmino, V. Rajecko, J. Laužiko ir kitų iškilių asmenybių auditorijos bei kabinetai, įsteigtas Pedagogų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo centras, įrengta keletas sporto salių, stadionas, oranžerija, pastatyti bendrabučiai studentams ir butai dėstytojams. Taip pat atmintina, kad stiprinant materialinę bazę dar 1990 m. atkurtosios Nepriklausomos Lietuvos vyriausybė perdavė uždaromos aukštosios partinės mokyklos patalpas Universitetui. Pastaruoju metu Universitetas atidarė specialų vaikų darželį, skirtą atlikti mokomąją praktiką ir tyrimus būsimiems ikimokyklinio ugdymo pedagogams, suplanavo pradinių klasių mokyklą. Panaudojant Europos Sąjungos paramą, visi Universiteto pastatai buvo rekonstruoti, renovuoti, kai kurie pritaikyti neįgaliesiems. LEU bibliotekos rekonstrukcijai išleista bemaž 7 mln. eurų, dabar gi išgirdome, kad jos įrengimui bei modernizavimui, kitiems baigiamiesiems darbams ateinančiais metais visai nebus skirta lėšų. Niekas nepaneigs, kad LEU indėlis į švietimo veiklą visuomenėje yra įtaigus ir didelės apimties, tačiau kai kurių švietimo vadovų pastangomis ir toliau formuojama neigiama nuomonė apie Universitetą. Sunku tikėtis, kad kas nors iš šių vadovų atsiprašytų ir paskatintų mus tolesnei veiklai. LEU bendruomenė, atsižvelgdama į susidariusią sudėtingą demografinę Lietuvos padėtį ir mažėjantį abiturientų skaičių, dar 2015 m. pati, niekieno neraginama, kreipėsi į Vytauto Didžiojo universitetą, kviesdama konsolidacijos proceso. Manome, kad šis procesas vyksta sėkmingai, yra parengtas jungimosi planas, etapai, teikiamas svarstyti naujasis Statuto projektas, numatyta VDU Edukologijos akademijos Vilniuje steigimo eiga. Tačiau lieka nesuprantamos Ministerijos pastangos neskirti valstybinių studijų vietų mokytojams rengti, pastangos išskaidyti ir sunaikinti LEU materialinę bazę, sugriaunant esamą jo infrastruktūrą ar ją padalijant tarp Vilniaus ir Kauno universitetų, net nesusimąstant, kad, tokiu atveju, didesnė dalis mokslo daktarų, profesorių rinksis ne blaškymąsi po Lietuvos miestus, bet emigruos. Akivaizdu, kad LEU kaip seniausios Lietuvoje pedagogus rengiančios institucijos išskaidymas ar jos likvidavimas, suprantant ir žinant, jog į LEU pastatus ir žemę jau seniai yra nusižiūrėję Lietuvos statybų verslo magnatai, pažeis viešąjį interesą, sukels dideles neigiamas pasekmes nacionaliniam saugumui, suardys 8 dešimtmečius kurtą, nuolat tobulintą taikant tarptautinę patirtį pedagogų rengimo sistemą Lietuvoje. Jausdami didelę atsakomybę visuomenei, imamės iniciatyvos ir valstybės valdymo institucijoms keliame šiuos reikalavimus: 1. Nedelsiant sustabdyti sistemingai vykdomą nuolatinį LEU niekinimą bei menkinimą ir chaotiškai vykdomą švietimo ir mokslo reformą. 2. Užtikrinti, kad valstybės ir LEU pastangomis sukurta pedagogų rengimui ir kvalifikacijos kėlimui (perkvalifikavimui) reikalinga infrastruktūra – studentų miestelis Vilniaus Žvėryno rajone, nebūtų naikinamas ar išskaidomas. Ši infrastruktūra turi būti išsaugota Edukologijos akademijos statusu, skiriant jai deramą finansavimą, atnaujinant ir ją sustiprinant, nepriklausomai nuo institucinio LEU pokyčio, jį jungiant su kokiu kitu universitetu. 3. Visiems švietimo sistemos darbuotojams sudaryti sąlygas kelti savo kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienio šalyse, tinkamai apmokant komandiruotes. Sudaryti sąlygas jiems, kaip ir išėjusiems į pensiją darbuotojams, dėl profesijos ypatumų (psichologinis, fizinis ir emocinis stresas, didelis informacinis ir fizinis krūvis, aukštas triukšmo lygis ir kt.) kartą per metus neatlygintinai arba lengvatinėmis sąlygomis gauti sveikatinimo paslaugas reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose. 4. Užtikrinti, kad mokytojas, dėstytojas, švietimo darbuotojas, nepriklausomai nuo jo pedagoginio vardo ar kvalifikacinės kategorijos, gautų orią senatvės pensiją, kurią sudarytų mažiausiai trys minimalaus pragyvenimo dydžiai (MPD), susiejant ją su MPD kitimu. 5. Nedelsiant iš naujo apsvarstyti krizės metu sumažintų švietimo darbuotojų atlyginimų dydžius, didinant juos 30 procentų, o per artimiausius metus – iki 2020 m., padidinti atlyginimus 50 procentų. Taip pat nedelsiant peržiūrėti švietimo sistemos darbuotojų teikiamų paslaugų įkainius, sunorminant jų darbo krūvius švietimo įstaigose, nepaliekant įvairių landų galimoms manipuliacijoms ar švietimo vadovų įnoriams. Kviečiame drąsiai ir atsakingai įvertinti minimų procesų grėsmes ir priimti deramus, neatidėliojamus ir efektyvius sprendimus ateities kartų labui! Kviečiame ir prašome visus LEU alumnus, visus švietimo darbuotojus ir visus, kurie nėra abejingi Lietuvos švietimo sistemos pertvarkai, paremti šį mūsų kreipimąsi ir jį pasirašyti.

Prašymas dėl paramos vaikams, lankantiems nevalstybinius Vilniaus miesto darželius (658)

Asta. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Kreipiamės į Jus, prašydami LRV paskelbto karantino dėl koronaviruso laikotarpiui padidinti kompensaciją tėvams už vaikų ugdymą nevalstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Prašome VMS tarybos atsižvelgti į tai, kad: - Karantino laikotarpiu nevalstybiniai darželiai taip pat yra priversti nevykdyti veiklos ir patiria neišvengiamas išlaidas, todėl - Mums bus išrašomos sąskaitos, siekiant tas išlaidas bent dalinai padengti. Apmokėdami šias sąskaitas, nors paslaugomis ir negalime naudotis, mes stengsimės padėti mūsų lankomiems darželiams išgyventi; - Mūsų, kaip ir kitų Vilniaus tėvų, pajamos stipriai sumažėja dėl nedarbingumo vaiko priežiūrai, rinkos stagnacijos, prarandamų darbo vietų. Prašome Vilniaus m. savivaldybės prisidėti palengvinant mūsų patiriamų papildomų išlaidų apmokėjimą. Bet kokia papildoma kompensacijos suma bus mums labai vertinga. Pasitikime Jūsų sprendimu ir dėkojame už rūpestį visais vilniečiais, ne tik lankančiais valstybines ugdymo įstaigas.

Mes PRIEŠ nelogišką sergančio vaiko mokestį ir taupymą vaiko maisto sąskaita (651)

Andrius. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės taryba

Vilniaus miesto taryba, nepasitarusi su vilniečiais, nuo 2020-01-01 pakeitė ikimokyklinukų maitinimo tvarką. Nors po to viešai deklaravo, kad tvarkos pakeitimai susiję su nežymiu mokesčių didinimu (neva nuo 2010 m. mokestis nekito, o viskas juk brangsta), tačiau pakeitė ne tik mokesčių dydį. Anksčiau ligos atveju (11.2.2. p.p.) už maistą nebuvo mokama nuo pirmos ligos dienos, dabar gi – nuo trečios, t.y. ligos atveju tėvai vis tiek dvi dienas dar turės mokėti už vaiko maitinimą darželyje, nors sergantį vaiką patys maitins namuose. Savivaldybė neva bando išvengti tėvų piktnaudžiavimų, kai dėl ligos nevedamas vaikas, tačiau kuo kalti sąžiningi tėvai, kurie gydo vaikus namuose, o ne sergantį vaiką veda į darželį? Ir kodėl tada susirgę vaikai yra diskriminuojami lyginant su tai vaikais, kurių tėvai gali paimti „mamadienį“ ar dirba slenkančiu grafiku: juk priešingai, nei dėl ligos, jiems už tų dienų maistą mokėti nereikės. Gal 5 eurai už nevalgytą dviejų ligos dienų maistą savivaldybės tarybos nariams yra menkniekis? O jei, vaikas serga 2 kartus per mėnesį, ar daugiau? O gal išvis už sergančio vaiko pinigus maistas ir nebus gaminamas, nes jei anksčiau surinktas mokestis (6 p.) už vaikų maitinimą galėjo būti skiriamas tik vaikų maitinimui (maisto produktams įsigyti), tai dabar neribota šio mokesčio dalis galės būti skiriamas virtuvių įrangos priežiūrai (?!). Jei atsiradusi naujiena, kad iki 10% sumos gali būti skiriamas sveikos mitybos skatinimui, yra suprantama, tai neribotas vaiko maitinimo mokesčio panaudojimas virtuvių įrangai sudaro prielaidas taupyti biudžeto lėšas vaikų maisto sąskaita. Vietoj to, kad padidėjusį mokestį skirti kokybiškesniam maistui įsigyti, sudaromos prielaidos „taupyti“ vaikų maisto sąskaita, neribotą dalį maitinimo mokesčio skiriant biudžetinės įstaigos įrangai. Juolab, kad ir iki šiol vaikų maitinimo bloko aprūpinimui galėjo būti skiriamos lėšos iš mokesčio už ugdymą, kuris taip pat nuo 2020-01-01 padidėjo. Ar turėtų būti diskriminuojami susirgę vaikai ir sąžiningi jų tėvai vien todėl, kad savivaldybei trūksta išmonės, kaip išvengti kai kurių tėvų nesąžiningumo? Ar turi būti sudaromos prielaidos neribotai taupyti vaiko maisto sąskaita? Mes manome, kad NE! O ką galvojate Jūs?

Išsaugokime Šimonių girią (449)

Šimonių. Adresuota: LR Prezidentas, LR Ministras pirmininkas, LR Aplinkos ministerija, LR Sveikatos apsaugos ministerija, LR Kultūros ministerija, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Anykščių rajono savivaldybės Meras, VMU, VSTT, Valstybinis miškotvarkos institutas

LR Prezidentui, LR Ministrui pirmininkui, LR Aplinkos ministerijai, LR Sveikatos apsaugos ministerijai, LR Kultūros ministerijai, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Anykščių rajono savivaldybės Merui, Kupiškio rajono savivaldybės Merui, Valstybinei miškų urėdijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Valstybiniam miškotvarkos institutui, Anykščių regioninio parko direkcijai PRAŠYMAS DĖL ŠIMONIŲ GIRIOS BIOSFEROS POLIGONO IŠSAUGOJIMO Mes, šį prašymą pasirašę Šimonių girios biosferos poligone (toliau trumpinama: Šimonių giria) gyvenantys, verslo, sveikatinimo bei kultūrinę veiklą vykdantys, poilsiaujantys, medžiojantys, miško gėrybes renkantys žmonės, esame susirūpinę dėl Šimonių girios, Lietuvos sengirių relikto, kuriam kelia grėsmę intensyvi ūkinė veikla- miško kirtimai, išlikimo. Raginame iš esmės peržiūrėti šios teritorijos miškų tvarkymo politiką ir teisinį reguliavimą ir užtikrinti šio vieno didžiausių Lietuvos miškų masyvo išsaugojimą. Šimonių giria, Anykščių ir Kupiškio rajonuose besidriekiantis miškų masyvas, yra viena didžiausių ir brandžiausių girių Lietuvoje, turtinga retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, buveinėmis ir kultūros bei istorijos vertybėmis. Čia dar gyvena nykstančios mūsų šalies ir Europos gyvūnijos bei augalijos rūšys, tokios kaip juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, kurtiniai, žvirblinės pelėdos, baltieji kiškiai, lūšys bei saugomi vabzdžiai ir augalai. Gamtos vertybėms išsaugoti šiame miškų masyve yra įsteigtas biosferos poligonas. Giria yra priskirta „Natura 2000“ - Europos mastu saugomų teritorijų tinklui. Šiuose miškuose tebegyvuoja unikalūs etnografiniai kaimai, kuriuose atgimsta tradicijos ir kultūrinis gyvenimas: kuriasi bendruomenės, kultūros, sveikatingumo ir turizmo sričių verslai, kasmet vyksta V. Sondeckio rengiami tarptautinės klasikinės ir modernios muzikos koncertai, tarptautinis Miško festivalis, Žalčiasalio festivalis, dailininkų plenerai, vaikų stovyklos, senųjų amatų mokymai, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, gausiai lankomi atlaidai ir Mišios medinėje Inkūnų bažnytėlėje. Nors Šimonių giria turi didžiulę gamtinę, rekreacinę ir kultūrinę vertę ir priklauso saugomų teritorijų tinklui (biosferos poligonas, Natura 2000), tačiau tuo pačiu didžioji šios girios dalis yra priskirta ūkinių miškų grupei, kur šiuo metu intensyviai ūkininkaujama miškus kertant plynai. Susidaro paradoksali situacija, kai ta pati teritorija yra ir saugoma, ir intensyviai kertama. Teisinėje valstybėje tokia teisinė situacija yra negalima. Taip dėl trumpalaikio pelno naikinamas ilgaamžis Lietuvos gamtinis turtas, gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai, kultūrai ir ateities gerovei. Yra paskaičiuota, kad miško teikiamos ekosistemų paslaugos (pvz., CO2 sugėrimas, vandens apsauga, bioįvairovės apsauga, rekreacija ir kitos) yra 1,5 karto didesnės nei iškirstos medienos vertė, o tautos savivertei ir tapatybei girios vertė yra neįkainojama. Dabartinis reguliavimas neužtikrina tinkamos esamų vertybių apsaugos ir vientisos girios išsaugojimo. PRAŠOME sustabdyti Šimonių girios biosferos poligono miško masyvo ardymą, peržiūrint ir keičiant teisinį teritorijos reguliavimą ir užtikrinti veiksmingą girios apsaugą dabarties ir ateinančioms kartoms. Kaip galimus sprendimus, SIŪLOME: Keisti esamus ūkinius miškus (IV grupė) ir apsauginius miškus (III grupė) į ekosistemų apsaugos ir rekreacinius miškus (II a ir b grupės). Mažinti ūkininkavimo intensyvumą, drausti plynus kirtimus, išsaugoti brandžius miškus ir miško paklotę, riboti sunkiosios technikos naudojimą, griežtinti miškotvarkos projektų rengimo ir leidimų kirsti išdavimo kontrolę ir priežiūrą, prieš išduodant leidimus (ir einamiesiems kirtimams) atlikti privalomą kirtimų poveikio aplinkai vertinimą, įtraukiant vietos bendruomenes. Vykdyti įsipareigojimus saugant rūšis Natura 2000 teritorijoje ir garantuoti gamtinių kompleksų apsaugą, atlikti esamos būklės išsamią inventorizaciją ir šioje teritorijoje vykdyti TIK ekologinę miškininkystę. Plėsti biosferos poligono ribas, numatyti jame naujus arba plėsti esamus draustinius, sukurti rekreacinę zoną. Kol nebus priimti atitinkami sprendimai ir užtikrinta girios apsauga, skelbti moratoriumą naujiems kirtimams ir stabdyti jau išduotus leidimus miškui kirsti. Įtraukti sustiprintą Šimonių girios biosferos poligono gamtos apsaugą į ruošiamą Nacionalinę miškų strategiją. Šimonių giria yra Lietuvos ir Europos gamtos vertybė ir yra priskiriama prie didžiausių rekreacinės kokybės arealų Lietuvoje. Todėl mūsų visų tikslas turėtų būti išsaugoti brandų ir vientisą Šimonių girios miškų masyvą ir auginti jo ilgalaikę gamtinę vertę, kuri yra būtina mūsų sveikatai, poilsiui ir gerovei, naudoti ją pagal darnaus vystymosi principus. Tik tokia, gamtiškai turtinga giria turės ilgaamžį potencialą pritraukti poilsinį, rekreacinį, prestižinį sveikatingumo verslą, gamtos pažinimo paslaugas. Tokia giria neš kultūrinę ir ekonominę naudą kurorto statusą turinčiam Anykščių miestui, regionui ir Lietuvai, o tai bus ilgaamžė ir tvari nauda. Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė Kontaktams: [email protected]

VAIKO PINIGAI - KIEKVIENAM ŠALIES VAIKUI (225)

Nacionalinis. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Mes, žemiau pasirašę, REIKALAUJAME Išmokų vaikams mokėjimo tvarką atstatyti į prieškrizinę formuluotę, kai teisę į „Vaiko pinigus“ (52lt/mėn.) turėjo kiekvienas šalies vaikas: 1. Vaikai diskriminuojami dėl amžiaus: jei esi vyresnis nei 7 m. ir tėvai nėra socialiai remtini – jokios finansinės pagalbos iš valstybės nesulauksi, net jei tektų basomis eiti į mokyklą. 2. 2011 m.gruodžio 1 d. Išmokų vaikams įstatymas buvo pakeistas pagal krizės laikotarpiui taikytas nuostatas, kurių įvedimas buvo argumentuojamas ypatingai sunkia šalies finansine padėtimi (XI-1756, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 155-7350 (2011-12-20). 3. Visos iki krizės buvusios valstybinės išlaidos bent jau dalinai atstatytos į anksčiau buvusias ribas: pensijos grąžintos ir kompensuojamos, nedarbo išmoka galės siekti 1041 litą, ligos pašalpos didės nuo 40 iki 80 procentų. Maža to, „Atsižvelgiant į esamą ir įvertinus planuojamą „Sodros“ biudžeto finansinę padėtį, planuojama nuo 2015 m. liepos 1 d. didinti pensijas.“ (http://www.socmin.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai). 4. Parama šeimai išlieka minimali, ribota ir nepakankamai efektyvi, t.y. neskatina dirbančių šeimų dirbti ir išlaikyti save ir savo vaikus patiems. 5. Vidutiniškai uždirbančių tėvų vaikai yra diskriminuojami socialiai remtinų tėvų vaikų atžvilgiu, nes už maitinimą mokykloje, užklasinę veiklą būtina susimokėti patiems, o tam dažnai papildomų lėšų nelieka dėl sukurtos sistemos, kai parama skiriama pagal pajamas, neįvertinant būtinųjų šeimos išlaidų (paskolos, įsipareigojimai, transporto į/iš darbo, būsto išlaikymo, švietimo ir neformalios vaikų veiklos išlaidos ir t.t..). 6. PNPD (papildomas neapmokestinamų pajamų dydis) yra simbolinis Lietuvoje vienas mažiausių Europoje ir neužtikrina realių dirbančių asmenų poreikių auginant vaikus. 7. „skurdo rizikoje dažniausiai atsiduria vaikai iki 18 metų. Jų skurdo rizikos lygis 2012 m. buvo 20,8 procento“ ir jau viršija pensinio amžiaus asmenų skurdo rizikos lygį: „65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis 2012 m. sudarė 18,7 procento“. 8. Teisė į išmoką vaikui Lietuvoje prarandama nuo 7 m. (išimtis taikoma gausioms šeimoms) - nė vienoje Europos šalyje nėra tokio trumpo paramos vaikams laikotarpio, jei jis nėra kompensuojamas kitomis priemonėmis (pvz. papildomomis mokesčių lengvatomis). Tuo tarpu nemokamo maitinimo vaikams kreipiamasi kas trečioje šeimoje – vadinasi, kad trečias vaikas nuo 7 m. gyvena žemiau skurdo ribos, tačiau neturi teisės gauti išmokos vaikui. Maitinimo išlaidų kompensavimą iš biudžeto 2012 m. vidutiniškai per mėnesį gavo 128,5 tūkst. mokinių (tai apie 31 procentas).

Ydingai plėtrai Perkūnkiemyje -NE (778)

Perkūnkiemio. Adresuota: Vilniaus miesto Savivaldybė

Perkūnkiemis - tankiausiai apgyvendintas Vilniaus kvartalas. Teritorijoje, kurioje planuota iki 10 000 gyventojų, jau dabar įsikūrę gerokai daugiau žmonių. Naujo projekto “Leičių kiemo” pabaigtuvės reikš dar didesnę 13000 - 14000 gyventojų Perkūnkiemio bendruomenę. Gruodžio 30 dieną vyks dar vieno gyvenamojo būsto projektinių pasiūlymų aptarimas. Pritarus šiam projektui, gyventojų skaičius dar labiau išaugtų. 2017 m. įsikūrusi Perkūnkiemio iniciatyvinė grupė per porą mėnesių surinko duomenis apie ydingą Perkūnkiemio kvartalo vystymą, jų pagrindu parengė raštą su prašymu stabdyti visas statybas Perkūnkiemyje, kol bus įvertinta esama padėtis ir susitarta dėl tolimesnio Kvartalo vystymo. Raštas su daugiau nei 2700 gyventojų parašais buvo pateiktas Vilniaus m. savivaldybės merui, administracijos direktoriui, vyriausiam architektui. Tačiau viešosios infrastruktūros ir želdinių klausimai sprendžiami keliskart lėčiau (kalbama apie 10 metų planą), nei vystytojai patvirtins ir pradės naujus projektus, jų statybas. Tai suponuoja, kad viešosios infrastruktūros ir želdinių tiesiog nebus jau kur įrengti. SĮ “Vilniaus planas” parengtoje galimybių studijoje, kuri buvo pristatyta Perkūnkiemio iniciatyviems žmonėms, sudėlioti aiškūs trūkumai, problemos minimame kvartale. Studijos pagrindu kuriamas Perkūnkiemio kvartalo tolimesnis galimas plėtros planas, kuriame aiškiai turi būti įvardinti veikimo žingsniai, etapai neišvystytose teritorijose. Kol nebus patvirtintas Perkūnkiemio plėtros planas, dar kartą prašome stabdyti visų naujų gyvenamojo būsto projektų Perkūnkiemyje svarstymus, kol bus patvirtinta Perkūnkiemio galimybių studija ir numatytos priemonės bei etapai joje suplanuotai infrastruktūrai įgyvendinti. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių nematome galimybės pritarti naujai planuojamo projekto Girulių g. 22 svarstymui ir įgyvendinimui. Perkūmkiemio bendruomenė