Geriausios 14 psl.

NESUTIKIMAS DĖL PLANUOJAMO KREMATORIUMO STATYBŲ VIETOVĖJE VILNIUS-MINSKAS 11 KM

J.Zacharko. Adresuota: Vilniaus rajono merei p. Marijai Rekst

NESUTIKIMAS DĖL PLANUOJAMO KREMATORIUMO STATYBŲ VIETOVĖJE VILNIUS-MINSKAS 11 KM 2018 m. spalio 18 d. Vilniaus rajonas Spaudoje 15min.lt (https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/greta-vilniaus-kils-dar-vienas-krematoriumas-planuoja-siulyti-kompleksines-paslaugas-973-1045560), verslo žinios https://www.vz.lt/paslaugos/2018/10/16/k2-lt-uz-10-km-nuo-vilniaus-centro-isigijo-sklypa-krematoriumo-statybai?fbclid=IwAR15HATsaMYtAgmDK9k-kwaRkhy__VwgiEo941Xu0ThwukMHr-8VlizYGM4 paskelbtame informaciniame straipsnyje, nurodyta, jog Vilniaus rajone, Daržininkų kaime, 11 km nuo Vilniaus miesto centro planuojamos krematoriumo statybos. Daržininkų, Didžiasalio, Stankutiškių, Motiejiškių, Skaidiškių, Katilių, Liepynų, Nemėžio, Talkotiškių, Murlinės, Klonių gyvenviečių gyventojai pareiškia, jog kategoriškai nesutinka ir prieštarauja krematoriumo statyboms, kurios planuojamos vietovėje, kuri yra tankiai apgyvendinta gyventojų. Faktas, kad bus statomas krematoriumas, skirtas mirusiųjų palaikų deginimui greta esančių gyvenamųjų namų kvartalų – šokiravo žmones. Kodėl nebuvo atlikta šalia šios vietos gyvenančių žmonių apklausa, su gyventojais šis klausimas nebuvo aptarinėjamas? Kodėl žmonės visada sužino paskutiniai. Visuomenė sužinojo apie krematoriumo statybas Minsko pl. tik 2018-10-16 iš 15 min. straipsnio (minima ankščiau). Prašome atsižvelgti į gyventojų psichoemocinę būseną– niekas nenori gyventi šalia tokio statinio, nenori matyti kiekvieną dieną iš kamino rūkstančių dūmų, keliu važiuojančių katafalkų,... Šalia planuojamo krematoriumo jau yra gyvenamieji namai (arčiau negu 300 m.) bei statosi gyvenamųjų namų kvartalai, kuriuose gyvena (gyvens) jaunos šeimos su vaikais. Vežant vaikus į mokyklą (Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus mieste) arba gyventojams važiuojant link Vilniaus - turės kiekvieną kartą parvažiuoti šalia šios psichologiškai bauginančios vietos. Šalia šios vietos taip pat randasi ir viešojo transporto autobuso stotelė... Vieta krematoriumui parinkta pati netinkamiausia. Šalia (500 m. nuo šios vietos) gyvenantis ūkininkas žada užsiimti kaimo turizmu bei planuoja užsiimti bitininkystę. Ar kas pagalvojo kaip žmonės jaučiasi, apie jų psichoemocinę būklę. Krematoriumo statinys turėtų būtų statomas teritorijose, kurios pagal savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius patenka į verslo, gamybos, pramonės teritorijas, kuriose nėra numatyta gyvenamųjų namų plėtra. Tai yra pasityčiojimas iš žmonių. Be to prognozuojama, kad kasmet kremuojamų numirusiųjų žmonių skaičius tiks augs. Taip pat norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad šalia Gariūnų, Lentvario gatvėje, bus statomas pirmasis krematoriumas Vilniuje – kodėl dar turi ir Vilniaus rajone būti statomas krematoriumas, jeigu jau Gariūnuose turėsime tokį statinį? Reikėtų pabrėžti, jog Daržininkų gyvenvietės gyventojai kenčia nuo traukinių keliamo triukšmo, kuris aiškiai trikdo žmonių ramybę, todėl dar ir krematoriumo statybos buvo perdėta nepagarba žmonių gyvenamosios vietos gerovei ir ramybei. Taip pat prašome atlikti vertinimą poveikio aplinkai bei atlikti gyventojų psichoemocinio poveikio vertinimą.

Dėl Dovinės vingio parko („Krokodilo“) atkūrimo visuomenės reikmėms

visuomeninė grupė Marijampolės permainos. Adresuota: Marijampolės Merui, administracijos direktoriui ir tarybai

Marijampolės Merui, administracijos direktoriui ir tarybai Mes, pasirašiusieji šią peticiją, prašome imtis realių veiksmų atkuriant ir pritaikant visuomenės reikmėms Dovinės vingio parko infrastruktūrą, vadovaujantis Marijampolės savivaldybės sudaryta panaudos sutartimi su Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės skyriumi ir vykdyti priimtus įsipareigojimus. Daugeliui Marijampolės krašto gyventojų ir svečių išlikę puikūs prisiminimai iš renginių Dovinės vingio parke prie „Krokodilo“. Tačiau šiuo metu buvęs aktyvaus poilsio gamtoje kampelis yra apleistas ir nykstantis. Ar „išpuoselėta“ Marijampolė yra tik miesto centre? [url=http://lt.wikipedia.org/wiki/Dovin%C4%97s_vingio_parkas ]http://lt.wikipedia.org/wiki/Dovin%C4%97s_vingio_parkas [/url] Iniciatyvą organizuoja: iniciatyvinė grupė „Marijampolės permainos“. Inicaityvą palaiko Marijampolės savivaldybės tarybos nariai: dr. Kęstutis Mažeika ir Gediminas Akelaitis

Prieš nekompetetingą kelio pertvarką ruože nuo Minsko-Lydos sankryžos iki Salininkų žiedo

Ainis Petkus. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Vilniuje, abipus Lydos plento leista statyti milžiniškus logistikos centrus, kuriuos greituoju laiku aptarnaus šimtai sunkaus transporto, o niekas nesuprojektavo kelio, kad būtų galima judėti be spūsčių. Važiuojant iš Vilniaus Lydos plentu į Šalčininkų pusę nuolat susidaro spūstys, nes sunkvežimiai, sukdami į kairę, uždaro važiuojamąją dalį, taigi vairuotojai dešiniuoju kelkraščiu stengiasi juos apvažiuoti. Tokiu būdu, dėl nekompetentingo planavimo susidaro spūstys, laiko ir degalų papildomas eikvojimas, taipogi gadinami automobiliai, susidaro avarinės situacijos. Klausimas: kodėl, žinant, kad šiame kelio ruože bus toks intensyvus sunkaus transporto judėjimas, ties įvažiavimais į logistikos įmones nebuvo suprojektuoti ir išasfaltuoti apvažiavimai, o tik eismo greitį ribojantys kalneliai.

Dėl valstybinio lietuvių kalbos brandos egzamino rezultatu

Abituriente. Adresuota: Nacionalinis egzaminu centras

Šių metų lietuvių gimtosios kalbos egzaminą laikė 20 525 kandidatai. Pasirengimas egzaminui vyko labai intensyviai. Mokslo metų pradžioje buvo surengtas bandomasis lietuvių kalbos egzaminas, o norėję dar kartą patikrinti turimas žinias, laikė pilotinį egzaminą, surengtą kiek vėliau. Dar vienas tradicinis žinių patikrinimas vyko vėliausiai- lietuvių kalbos įskaita. Taigi šiemet abiturientai gavo net 3 galimybes patikrinti savo žinias, o pilotinio egzamino metu- palyginti savo gabumus su kitų mokyklų abiturientais. Balai, gauti už visus minėtuosius oficialius žinių patikrinimus bei metiniai abiturientų pažymiai šiemet visiškai neatitiko jų lietuvių gimtosios kalbos valstybinio egzamino įvertinimų. Abiturientai, turintys puikius metinius įvertinimus bei nepriekaištingai atlikę visus 3 žinių patikrinimus prieš egzaminą, gavo ypač prastus egzamino rezultatus. Tuo tarpu prastai besimokę ir gavę žemus patikrinimų ivertinimus - egzaminą išlaikė ne tik puikiai, o dar geriau, nei prieš tai minėtieji abiturientai. Visa ši informacija nesukurta, interneto forumuose gausu abiturientų, kurie viešai pripažįsta itin prastai mokėję lietuvių kalbą, o gavę labai aukštus egzamino balus. Pasinaudoję suteikta galimybe viešai pareikšti pasipiktinimą, šių metų Lietuvos abiturientai prašo: 1)Iš naujo peržiūrėti egzaminą laikiusių abiturientų identifikavimo duomenis dėl galimų klaidų juose. 2)Dar kartą peržiūrėti tekto suvokimo užduočių klausimus dėl galimo didelio atsakymų variantų skaičiaus. Taip pat dėl minėtųjų variantų neįtraukimo į vertinimo instrukciją. 3)Iš naujo peržiūrėti samprotaujamojo tipo rašinių vertinimą dėl didelės subjektyvios vetintojų nuomonės reiškimo galimybės taisant darbus. Pagarbiai, Abiturientai, 2008-aisiais metais laikę gimtosios lietuvių kalbos valstybinį egzaminą. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=128]Peticijos aptarimas[/url]

Už saugią pėsčiųjų perėją Karoliniškėse, prie T.Narbuto stotelės

Kalba Karoliniškės. Adresuota: LR Susisiekimo ministerija; Vilniaus miesto savivaldybė; Vilniaus meras A.Zuokas; LR Seimo saugaus eismo komisija

Spalio 15 dieną Vilniuje, Karoliniškėse, T. Narbuto gatvėje, prie „Teodoro Narbuto“ stotelės esančioje pėsčiųjų perėjoje buvo mirtinai partrenka mergina. Tai ne pirmas kartas, kai šioje perėjoje įvyksta eismo nelaimės. Deja, atsakingi valdžios pareigūnai iki šiol nesiėmė jokių priemonių, kad ši vieta taptų saugi. Nors dar prieš kelis metus ši pėsčiųjų perėja buvo įvardinta kaip viena pavojingiausių sostinėje. Kiekvieną dieną per šią perėją eina šimtai, o gal net tūkstančiai žmonių. Tarp jų – daugybė mokyklinio ir darželinio amžiaus vaikų, nes visai netoli perėjos yra mokykla, vaikų darželis. Artinasi žiema, todėl ši perėja taps dar pavojingesnė. Ar mes to norime ir tam pasiruošę? Kiek dar gyvybių ir sužalotų likimų pareikalaus vieta, paženklinta nekaltų žmonių krauju? Nejaugi niekam tai nerūpi? O gal padėtis pasikeis tik tada, kai, neduok Dieve, žus arba bus sužalotas aukšto valdžios pareigūno atžala? Mes, Karoliniškių bendruomenė, nenorime ir negalime daugiau tylėti, matydami, kaip šalia mūsų namų žūsta žmonės. Todėl inicijuojame peticiją ir siūlome spręsti įsišaknijusią T.Narbuto pėsčiųjų perėjos problemą. Mūsų uždavinys – su Jūsų visų pagalba pasiekti, kad pėsčiųjų perėja prie T.Narbuto stotelės taptų saugi. Todėl siūlome: • Įrengti pėsčiųjų tiltą arba šviesoforą; • Sumažinti leistiną greitį iki 40 km/val.; • Prieš perėją įrengti greičio ribojimo kalnelį.

B kategorijos teisės nuo 17 metų

V.Kirvinskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Sveiki, norejau pranešti, kad seimas žada priimti įstatymą kuris leistu B kategorijos automobilio teises laikyti nuo 17 metų. Kaip patys seimunai sake, jie vis dar abejoja dėl įstatymo priemimo. Manau ši peticija ir surinkti parašai paskatintų priimti šį įstatymą (jeigu įstatymas būtų priimtas, teises galima būtų laikyti nuo liepos pirmos dienos). [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=22]Peticijos aptarimas[/url]

DĖL KAŠTONŲ ALĖJOS IR SENŲJŲ MEDŽIŲ IŠSAUGOJIMO ŠIAULIUOSE

Iniciatyvinė grupė „Išsaugokime Šiaulių medžius“. Adresuota: Šiaulių miesto savivaldybės merui, tarybai ir administracijai

Šiauliuose už Europos Sąjungos lėšas vykdomi dideli projektai, kurie keičia miesto vaizdą. Dauguma gyventojų nedalyvauja šių projektų viešuose svarstymuose, nes nėra pakankamai prieinamos ir suprantamos informacijos apie numatomus sprendimus. Pasipiktinimo banga sukyla tada, kai sprendimai priimti ir pradedami darbai, iškertami medžiai. Daugeliui savaime suprantama, kad seni medžiai mieste yra saugotina miestovaizdžio savasties dalis ir nesuprantama, kai jie sunaikinami. Šiauliai turi nemažai istorinių želdinių, ypatingai centrinėje miesto dalyje. Jie susiję ne tik su istoriniais įvykiais ar asmenybėmis, bet ir su miestiečių prisiminimais. Todėl svarbu juos išsaugoti ir tinkamai prižiūrėti. Šiauliuose dėl nepakankamo ir netinkamo tvarkymo senųjų medžių būklė blogėja. Projektuojant miesto erdves stebimas polinkis senuosius medžius šalinti ir sodinti naujus, kurie sunkiai prigyja ir skursta. Brandžių medžių naikinimas prieštarauja darnaus vystymosi principams, didina oro užterštumą ir prisideda prie klimato kaitos. Tvarkant Prisikėlimo aikštę iškirsta daug sveikų medžių. Rengiamame Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projekte numatoma iškirsti beveik visus alėjoje augančius kaštonus ir klevus. Manome, kad tai būtų didelė žala miestui. Esamų kaštonų būklė nėra bloga, bet blogėja dėl nepakankamos ir netinkamos priežiūros. Todėl prašome: 1. Išsaugoti Kaštonų alėjos medžius. 2. Rengiant miesto erdvių tvarkymo projektus atlikti želdinių būklės ekspertizę ir išsaugoti esamus medžius. 3. Tinkamai prižiūrėti miesto medžius ir gerinti jų būklę.

UŽ VIENODAS TEISES TĖVAMS AUGINANTIEMS DU NE VIENU METU GIMUSIUS VAIKUS IKI 2-JŲ METŲ (PAMETINUKUS)

Pametinukų tėvai. Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTREI VILIJAI BLINKEVIČIŪTEI, LR SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO NARIAMS, LR ŠEIMOS IR VAKO REIKAŲ KOMISIJOS NARIAMS, LR SEIMO NARIAMS

UŽ VIENODAS TEISES TĖVAMS AUGINANTIEMS DU NE VIENU METU GIMUSIUS VAIKUS IKI 2-JŲ METŲ (PAMETINUKUS) Mes, žemiau pasirašę asmenys, pritariame Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-2849, toliau vadinamo Projektu, autorių iniciatyvai įgyvendinti socialinį teisingumą tėvų auginančius du ne vienu metu gimusius vaikus iki 2-jų metų (pametinukus) atžvilgiu. Mes, žemiau pasirašę asmenys, manome, kad įstatymų leidėjui priėmus pakeitimus, įtvirtintus Projekte, būtų suteiktos lygios teisės ir socialinės garantijos visiems tėvams auginantiems vaikus iki dvejų metų. I) Siūlome pritarti įstatymo pataisoms ir panaikinti diskriminaciją suvienodinus pašalpų mokėjimo principą tėvams, auginantiems vieną vaiką ar dvynukus/trynukus iki dviejų metų ir tėvams, auginantiems du ne vienu metu gimusius vaikus iki 2-jų metų (pametinukus). II)Prašome, kad motinystės (tėvystės) pašalpa būtų mokama už kiekvieną neturintį 2-jų metų vaiką, vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis dveji metai, o auginant du ne vienu metu gimusius iki 2-jų metų vaikus (pametinukus) ir sutampant abiejų vaikų vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui, motinystės (tėvystės) pašalpa vienam iš tėvų būtų mokama už kiekvieną vaiką, tol, kol vaikams sueis 2-ji metai. III) Prašome motinystės (tėvystės) pašalpą už kiekvieną dviejų metų neturintį vaiką kompensuoti nuo 2008 m. sausio 1 d. iki datos, nuo kurios įsigalios Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas taip užtikrinant lygiateisiškumo principus visiems tėvams, auginantiems vaikus iki dvejų metų. Mes, žemiau pasirašę asmenys, raginame įstatymų leidėją kuo greičiau priimti aukščiau šioje peticijoje nurodytas Projekto nuostatas. Manome, kad tik įtvirtinus Projektą, bus panaikinta diskriminacija tėvų auginančius du ne vienu metu gimusius vaikus iki 2-jų metų (pametinukus) atžvilgiu, suvienodintas pašalpų mokėjimo principas bei įgyvendintas socialinis teisingumas. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=81]Peticijos aptarimas[/url]

„Išsaugokime Vilniaus „atogrąžų džiungles“

Lietuvos žaliųjų partija. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vytauto Didžiojo universitetas

Peticija dėl Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos išsaugojimo Mes, šią peticiją pasirašę piliečiai, reikalaujame, kad vykdant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sujungimą, būtų išsaugota LEU iki šiol priklausiusi vienintelė Vilniuje viešai prieinama oranžerija. Svarstant valstybės biudžetą, LR Seimas nusprendė skirti 91 tūkst. eurų oranžerijos perkėlimui iš Vilniaus į Kauną. Tačiau kaip transportavimas paveiks ypač vertingus, didžiulius augalus? Argi ši suma negalėtų būti skiriama oranžerijos išsaugojimui sostinėje? Norime atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į šio miestui, švietimo bendruomenei ir gamtą vertinantiems gyventojams reikšmingo objekto išsaugojimo svarbą. Joje sukaupta įspūdinga kone 800 skirtingų rūšių augalų kolekcija, kurioje rasite ne tik milžiniškus bananmedžius, palmes, bet ir ypač brangius prieskoninius augalus. Oranžerijoje galima susipažinti su Amerikos, Afrikos, Azijos, Australijos, Europos šiltų rajonų augalais, pamatyti nebūdingas Lietuvos klimatui augalų gyvenimo formas. Tai vieta, kurioje lankosi ne tik sostinės, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Moksleiviai bei studentai čia dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose ir atlieka tiriamuosius darbus. Be to, oranžerija funkcionuoja ir kaip erdvė fotosesijoms. Tikime, kad tikroji pažintis su gamta vyksta per pojūčius, o ne tik per knygas ar kompiuterių ekranus. Daugelis Europos šalių tokią patirtį vertina, didžiuojasi kelis šimtus metų skaičiuojančiomis oranžerijomis ir išnaudoja jas ugdymo procese, tad raginame ir Lietuvą neatsilikti nuo pasaulinės praktikos. Sostinėje, kur telkiasi švietimo institucijos, turi būti išsaugota ši atvira gamtos pažinimo erdvė. Lietuvos žaliųjų partija www.lzp.lt

„UŽ istorinio Alytaus aerodromo išsaugojimą“ (Pramonės zonos steigimui Pirmame Alytuje – NE!)

Kęstutis Urbanavičius. Adresuota: Prancūzijos Respublikos ambasadorei J. E. C. Lignieres-Counathe, LR Seimo nariams J. Sabatauskui, R. Šarknickui, LR ekonomikos ir inovacijų ministrui V. Sinkevičiui, LR vidaus reikalų viceministrui T. Tamulevičiui, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietu

Mes, žemiau pasirašiusieji, pareiškiame, kad istorinis, jau 80 metų veikiantis aerodromas, privalo būti išsaugotas Dzūkijos sostinėje, o pramoninės Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) steigimui turi būti parinkta kita vieta NE (!) Pirmame Alytuje, NE (!) šalia tankiai apgyvendintų miesto gatvių, NE (!) prie senųjų kapinių, t. y.: NE (!) dešiniakrančio Alytaus gyventojų pamėgtose laisvalaikio, Lietuvos ir kitų šalių aviatorių bei kt. bendruomeninių, visuomeninių organizacijų nuo 1939 m. ir dar ankščiau naudojamose teritorijose