Geriausios 14 psl.

Kreipimasis į LR Seimo narius „Už laisvą ir atsakingą psichologiją“ (137)

Iniciatyvinė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Mes, žemiau pasirašę profesionalūs Lietuvos psichologai, visuomenės veikėjai ir atsakingi piliečiai, prieštaraujame siūlomam psichologo veiklos reglamentavimui, tai yra Psichologo praktinės veiklos įstatymo projektui. Savo poziciją grindžiame šiais argumentais: 1. Šio įstatymo priėmimo poreikis ir tikslas nepagrįstas jokiais tyrimais, nėra objektyvių aplinkybių – statistinės ar kitokios informacijos apie skundų dėl nekokybiškų paslaugų tariamą gausą ar kitų įrodymų, kad nelicencijuojama veikla daro žalą. Dėl šios priežasties įstatymo rengėjų motyvus laikome abejotinais, o jų deklaruojamą tikslų įgyvendinimą - niekaip nepamatuojamu. 2. Tai perteklinis reguliavimas, nes psichologo veikla sveikatos apsaugos ir švietimo sistemoje jau yra reguliuojama. Organizacijų ir darbo/verslo psichologų darbas nesusijęs su visuomenės sveikata, tad jų veikla beveik niekur pasaulyje nėra reglamentuojama. Negana to, vadybininkai atlieka panašų darbą be jokio reglamentavimo (papildomų ženklių investicijų po studijų baigimo), todėl vien psichologų licencijavimas pažeis konkurenciją. Privačiai dirbančių psichologų veiklos reglamentavimą galima spręsti kitoms priemonėmis – pavyzdžiui, burtis į draugijas, kurti standartus atitinkančių ir gerai dirbančių psichologų sąrašus ir panašiai. 3. Įstatymo projekte numatytos mokestinės prievolės sukuria korupcinės veiklos prielaidų ir požymių bei interesų konfliktą. 4. Psichologų paslaugas bus brangesnės ir mažiau prieinamos, nes: a) įstatyme numatytos papildomos išlaidos (už narystę, licencijavimą, 1500 val. prižiūrimos praktikos, 50 val. supervizijų) privers psichologus didinti paslaugų įkainius. b) dėl papildomai sukurtų laiko ir kainos barjerų tapti praktikuojančiu psichologu bus daug sudėtingiau ir brangiau, reikės daugiau metų, todėl tam pasiryžusių skaičius tiktai mažės. c) dėl aukščiau minėtų priežasčių gali nunykti kai kurios psichologijos studijų programos (pavyzdžiui, organizacinės psichologijos, verslo psichologijos, teisės psichologijos), bus padaryta nepataisoma žala psichologijos mokslo raidai bei specialistų praktikų paruošimui Lietuvoje. 5. Bus nuvertintas aukštojo mokslo vaidmuo ruošiant psichologus, auginamas nepagrįstas nepasitikėjimas universitetinėmis bakalauro, magistro ir doktorantūros studijomis. Apibendrinant, manome, kad šis įstatymo projektas kaip psichologo veiklos reguliavimo priemonė riboja psichologų, kaip ūkio subjektų, laisvę. Esame įsitikinę, kad prievartinė visų psichologų narystė vienoje organizacijoje yra nepagrįsta ir pažeidžianti asmens teisę ir laisvę rinktis. Galiausiai, mūsų akimis, pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė yra neproporcinga, diskriminuojanti ir pažeidžianti visuomenės interesus, apribojanti psichologo paslaugų prieinamumą ir įperkamumą reikiama apimtimi. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių siūlome nutraukti šio Psichologo praktinės veiklos įstatymo projekto svarstymą ir nebeeikvoti Lietuvos Respublikos valstybinių žmogiškųjų bei kitų išteklių.

APGINKIM DIDVYRIO KAZIO ŠKIRPOS ALĖJĄ NUO PERVADINIMO ISTORINĖJE LIETUVOS SOSTINĖJE - VILNIUJE (468)

Astra. Adresuota: Vilniaus savivaldybės taryba, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR Prezidentas

Vilniaus savivaldybės taryba 2019-07-10 Renaldo Vaisbrodo, tarybos nario ir kartu LŽB (Lietuvos žydų bendruomenės) atsakingojo direktoriaus teikimu, svarstė ir balsavo, kad LAF (Lietuvių aktyvistų fronto) vienas iš įkūrėjų ir vadovas, pulkininkas Kazys Škirpa, net nebūdamas Lietuvoje, „GALIMAI“ prisidėjo prie Lietuvos žydų holokausto, todėl būtina PERVADINTI K. ŠKIRPOS VARDO ALĖJĄ į „Trispalvės“ alėją. Meras R. Šimašius tam pritarė, tildė oponuojančius, o jo margaspalvės „Laivės“ partijos nariai visaip tyčiojosi iš Lietuvos Didvyrio, pavadindami net „...mirusio šuns tampymu po asfaltą“ - žodžiai „Laisvės“ partijos nario Vaidoto Ilgiaus). Primename, kad Rusija tęsia šmeižto ir neigimo politiką prieš Lietuvos 1941 m. Birželio sukilimo reikšmę tolesniam Partizaniniam karui su SSSR bolševikais okupantais. ir teigia, kad Lietuva savo noru įstojo Į Sovietų Sąjungą. Šiemet net saliutus „išvaduotam“ Vilniui, Kaunui Maskvoje organizuoja (Estija dėl Talino „išvadavimo“ būsimų saliutų įteikė Rusijos ambasadoriui NOTĄ, o Lietuva???) Šią Rusijos šmeižto politiką remia ir Vilniaus savivaldybės tarybos pusė narių, ir LŽB vadovai. Tai - specialus Lietuvos žmonių supriešinimas ir antisemitizmo kurstymas, nes Lietuvos diplomatas, pulkininkas ir LAF NEPRISIDĖJO prie Vokiečių fašistų vykdyto holokausto visoje Europoje. Lietuviai kaip įmanydami gelbėjo žydus nuo sušaudymų. PRIMENAME, KAD: - #Škirpa pirmasis LK savanoris; - kad jo būrys pirmąsyk iškėlė Lietuvos trispalvę Gedimino bokšte; - kad buvo Seimo narys; - tapęs diplomatu gynė Lietuvos interesus daugiau nei leido tuometinės geopolitinės aplinkybės; - vienas iš LAF vadovų, pakėlusių 1941 birželio sukilimą; - liko iki pat gyvenimo galo tikinčiu Lietuvos valstybės idėja; - kad K.Škirpos alėjos Vilnelės pakrantės 1941 birželio sukilimo metu buvo aršių mūšių vietos, gėdingo sovietų pralaimėjimo liudininkės. ŠIŲ METŲ LIEPOS 24 DIENĄ. Vilniaus savivaldybės taryba PRIIMS SPRENDIMĄ NAIKINTI KAZIO ŠKIRPOS ATMINIMO ĮAMŽINIMĄ, Jie dar motyvuoja, kad savivaldybės peticiją šiuo klausimu pasirašė 600 Vilniaus piliečių. PRAŠAU VISŲ GEROS VALIOS VILNIAUS IR VISOS LIETUVOS ŽMONIŲ: IKI LIEPOS 24 D. PASIRAŠYTIKITE ŠIĄ PETICIJĄ IR PASAKYKIME VILNIAUS TARYBOS NARIAMS, KAD NUSTOTŲ NEIGTI SOVIETŲ OKUPACIJĄ , NUSTOTŲ NEIGTI LABAI SVARBIĄ VISŲ LIETUVOS DIPLOMATŲ ĮSTEIGTOS LAF REIKŠMĘ KOVOMS PRIEŠ SSSR OKUPACIJĄ, NUSTOTŲ NEIGTI KAZIO ŠKIRPOS 1941 m. BIRŽELIO SUKILIMO SVARBĄ LIETUVOS ŽMONIŲ NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOSE!!! PASIRAŠYKIME NE ŠIMTAIS, BET TŪKSTANČIAIS PARAŠŲ APGINKIM BANDOMĄ KLASTOTI GARBINGĄ LIETUVOS KOVŲ PRIEŠ SSSR OKUPACIJĄ ISTORIJĄ! AČIŪ, BRANGŪS LIETUVOS ŽMONĖS!

Būsima prievolė naujiems statomiems namams taikyti A klasės energinio naudingumo reikalavimus kaimo vietovėse yra perteklinė ir neteisinga (289)

Ričardas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerija

Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. numatyti taikyti A klasės energinio naudingumo reikalavimai naujai statomiems pastatams yra neteisingi ir pertekliniai LR gyventojų atžvilgiu, ypač kaimo vietovėse, nes: 1. Lietuvos gyventojų, ypač gyventojų gyvenančių kaimo vietovėje, pragyvenimo lygis smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos, todėl pasistatyti naują namą ir net pagal dabar esamus B klasės energinio naudingumo reikalavimus daugeliui yra per brangu. 2. Šiai prievolei nėra numatytas kompensavimo mechanizmas. Visi norime gyventi ekonomiškuose ir šiltuose namuose, bet tam reikia daug papildomų lėšų (ypač brangiai rekuperacijai, dvigubai daugiau šiltinimo medžiagų, brangesnių projektavimo darbų ir kitų išlaidų dėl reikalavimų A klasei). Europos valstybės skatina statyti šiltus ir ekonomiškus namus kompensuodamos gyventojams papildomai patirtas išlaidas. 3. Neteisinga, kad paprastiems žmonėms nebelieka pasirinkimo (Tarp B - A klasių), tik prievartinė prievolė, kuri naudinga elektros energijos tiekėjams, šiltinimo medžiagų pardavėjams ir kitiems susijusiems subjektams. Turtingi žmonės ir be šios prievolės statosi A ir aukštesnės klasės energinio naudingumo reikalavimus atitinkančius namus. 4. Dauguma kaimo vietovių, vienkiemių ir sodybų gyventojų statosi namus su kietu kuro šildymu ne tik todėl, kad kietas kuras yra pigiausia (kiti turi savą mišką), bet ir kad nori turėti ekologišką/natūralų namą su natūraliais ortraukiais, pečiais ir židiniais - ko A klasės energinio naudingumo reikalavimai neleidžia. 5. Kaimyninėje Lenkijoje, esančioje panašaus klimato regione, dar tik planuojama pereiti prie B energinio naudingumo klasės. Ši, gerokai ekonomiškai stipresnė šalis, laipsniškai eina prie ES direktyvų vykdymo. Pabaigai. Suprantamas valdininkų noras pulti vykdyti ES direktyvas, tausoti aplinką ir ekologiją, kad Lietuvoje namai būtų šilti, pasyvūs, ekonomiški... Tačiau šiuo atveju, kalbame ne apie miestų daugiaaukščių namų statytojus, namų kvartalus statančias bendroves, bet apie savo individualų namą ar sodybą norintį pasistatyti žmogų kaimo vietovėje. Manome, kad šiuo atveju Aplinkos ministerijai būtina atsižvelgti į gyventojų interesus ir juos ginti. PRAŠOME: 1. Atidėti privačių namų (vienbučių, dvibučių), esančių kaimo vietovėse, A klasės energinio naudingumo reikalavimus naujai statomiems pastatams iki 2020m. arba visai šią panaikinti prievolę. 2. Numatyti ir įgyvendinti kompensavimo mechanizmą gyventojams dėl papildomų investicijų reikalingų A klasės energinio naudingumo reikalavimams naujai statomiems pastatams. 3. Įgyvendinant pirmą punktą numatyti saugiklius dėl galimų piktnaudžiavimų. Pavyzdžiui taikyti naujai statomiems pastatams esantiems ne mažesniame kaip 20 arų dydžio sklype ir tik vienbučiams/dvibučiams.

Lietuva turi suteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą / Help Romuva in our effort to be recognized as an official religion in Lithuania (420)

Domantas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas (Seimas of the Republic of Lithuania ), Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Government of the Republic of Lithuania), Europos Žmogaus Teisių Teismas (European Court of Human Rights)

Lietuva turi suteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ (toliau – Romuva), kuri nuo 1967 m. skiria visas pajėgas lietuvių tapatybės stiprinimui, dar 2017 m. teisės aktais nustatyta tvarka pateikė Teisingumo ministerijai prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą tikėdama, kad Lietuva jau pribrendo tam, jog būtų įvykdytas istorinis teisingumas ir atiduota pagarba visiems tiems, kurie atnešė senąjį baltų tikėjimą iki šių laikų. Demokratiją mūsų šalyje užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 26 straipsnis pripažįsta žmogaus laisvę išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad religinė bendrija valstybės pripažįstama kaip kultūrinio, socialinio ir dvasinio palikimo dalis, o jos mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai, bendrija turi visuomenės palaikymą ir praeina 25 metai nuo bendrijos pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje. Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad Romuva visas šias Įstatyme nustatytas sąlygas atitinka. Nepaisant to, 2019 m. birželio 27 d. Seime vos šešių balsų persvara buvo priimtas sprendimas nesuteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso. Balsavimo rezultatus neabejotinai nulėmė ne tik išvakarėse Seimo nariams išplatintas kitos religijos atstovo (Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo G. Grušo) beprecedentinis priešiškas laiškas, bet ir Seimo narių pasisakymai, kurstantys religinę nesantaiką ir skleidžiantys šmeižtą apie Romuvą, be jokių įrodymų apkaltinant ją netgi ryšiais su KGB ir Kremliumi. Religinės nesantaikos kurstymą ir šmeižto skleidimą draudžia Lietuvos Konstitucija ir kiti teisės aktai, todėl kelia abejonių minėto Seimo sprendimo teisėtumas. Tai pabrėžė ir Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas Andrasas Korbanas-Arthenas viešai pareikšdamas nuomonę, kad Seimo sprendimas, paveiktas stipraus Romos katalikų bažnyčios spaudimo, reiškia ne tik didžiulį Lietuvos Konstitucijos pažeidimą, bet ir prieštarauja Europos sąjungos pamatinių teisių chartijai bei Jungtinių tautų visuotinių žmogaus teisių deklaracijai. Tuo remiantis, mes nesutinkame su Seimo sprendimu ir reikalaujame jį nedelsiant persvarstyti, kad būtų suteiktas valstybės pripažinimas Baltų religinei bendrijai „Romuva“ laikantis Lietuvos Respublikos religinių bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų. - - - - - Help Romuva in our effort to be recognized as an official religion in Lithuania The religious community of ancient Baltic faith “Romuva”, giving all efforts for the strengthening of Lithuanian identity since 1967, in 2017 appealed to the state in order to be accepted as a recognized religious community in hopes that Lithuania is ready for historical justice and for deference to those that carried the ancient Baltic faith into our times. The Constitution of the Republic of Lithuania guarantees the democracy in our country, and in the 26th article it affirms the religious freedom of faith and expression. The 6th article on religious communities states that a religious community is to be recognized by the state as a cultural, social and spiritual heritage if its teaching does not contradict the laws and moral values of the Republic of Lithuania, if the community has the support of society, and if it has been active for 25 years since its initial registration. The Ministry of Justice gave a verdict that Romuva fulfills all of the requirements above. In spite of that, on June 27th 2019 the parliament (Seimas), by a margin of 6 votes, arrived at a decision not to give the status of a recognized religious community to Romuva. The results of the vote were indubitably influenced and led astray not only by a hostile letter of a representative of another religion (the head of the Lithuanian conference of bishops, G. Grušas), but also by statements of some members of the parliament which induced religious enmity and slandered and accused Romuva, without any evidence, of having connections with the KGB and the Kremlin. The legitimacy of the decision of the Seimas is questionable, since the instigation of religious enmity and the spread of slander is prohibited by the Constitution of Lithuania and other juridical acts. This point has been stressed by the president of the European Congress of Ethnic Religions (ECER), Andras Corban-Arthen, who argued in his public letter that “the decision by the Seimas, under strong pressure from the Roman Catholic church, represents not only a gross violation of the Lithuanian Constitution, but also contravenes important treaties and agreements such as the Charter of Fundamental Rights of the European Union and the United Nations’ Universal Declaration of Human Rights“. On these grounds, we do not comply with the decision of the Seimas and we demand that it uphold the Constitution of the Republic of Lithuania and other international juridical acts, according to which Romuva must be accepted by the state as an officially-recognized religious community.

Prašome stabdyti Pagrindinio ugdymo „Lietuvių kalbos ir literatūros“ programą (129)

Lituanistai. Adresuota: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, Bendrojo ugdymo taryba, Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Seimas

Pasisakome prieš naująją Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti parengtą Pagrindinio ugdymo „Lietuvių kalbos ir literatūros“ programą, tiksliau – prieš literatūriniam ugdymui skirtą jos dalį (žr. http://www.upc.smm.lt/ugdymas/dokumentai/svarstomi/). Programoje literatūra susiaurinama iki kultūros istorijos žinių šaltinio ir tautinio pasakojimo perteikimo priemonės. Ji parengta neprofesionaliai, pristatomų literatūros reiškinių atranka atlikta remiantis vien siauromis politinėmis nuostatomis ir problemiškomis literatūrologinėmis hipotezėmis, nepaisant literatūros kaip meno rūšies specifikos ir mokinių amžiaus tarpsnių psichologijos. Programa siekiama suformuluoti ir įdiegti tokią literatūros koncepciją, kuri neturi sąlyčio taškų su šiandieninio mokinio ir mokytojo realybe. Programa parengta atmetant nepriklausomoje Lietuvoje sukauptą literatūrinio ugdymo patirtį, neįvykdžius edukologinių tyrimų, nesikonsultuojant su psichologais ir vaikų literatūros specialistais, ignoruojant didelės dalies pedagogų bendruomenės nuomonę. Programa nesudaro galimybių mokytojui dirbti pagal laisvojo ugdymo humanistinę paradigmą, kuri laikoma esmine Lietuvos švietimo reformos kryptimi. Mokytojai negalės siekti šiuolaikinių ugdymo tikslų, nes jų ir mokinių pasirinkimo laisvė yra tik deklaruojama, bet iš tiesų ugdymo turinys sudarytas neatsižvelgiant į diferencijavimo ir individualizavimo principus. Mokiniai liks nepažinę lietuvių ir pasaulinės literatūros specifikos bei įvairovės, geriausių jų amžių atitinkančių literatūros kūrinių. Taip žlugdomas mokinių ir mokytojų kūrybiškumas, neleidžiama mokiniams užmegzti savarankiško santykio su literatūra, įgyti produktyvių atidaus skaitymo, suvokimo, interpretavimo kompetencijų, gilaus ir lėtojo mokymosi gebėjimų. Pagal naująją programą būtų ugdomas fasadinis, atsiskaitomasis patriotizmas, o ne noras pažinti tradiciją ir įgūdžiai prasmingai, kuriant asmeninę vertę dalyvauti laisvos šalies literatūros procesuose. Prašome netvirtinti šios programos ir atkreipti dėmesį į lituanistikos padėtį visose ugdymo pakopose.

Už Gargždų parko medžių išsaugojimą! (614)

Viktoras. Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybei

Gargžduose planuojama sutvarkyti senąjį Gargždų parką. Gargždiškiai džiaugiasi dėmesiu ir investicijomis parkui, tačiau neramina planas iškirsti 220 (aut. patikslintas skaičius) sveikų, brandžių medžių vien dėl to, kad parke būtų įrengta nauja infrastruktūra. Reikalaujame nekirsti sveikų ir brandžių parko medžių vien dėl to, kad būtų nutiesti nauji takeliai ar įrengtos poilsio erdvės. Parke šimtamečiai medžiai privalo būti saugomi, o infrastruktūra pritaikyta prie dabar augančių brandžių medžių. Nepritariame sprendiniams, kurie nėra tvarūs žiūrint į ilgalaikę perspektyvą. Reikalaujame tvarkant parką vadovautis Želdynų įstatymu, šitaip siekiant išsaugoti esamus vertingus želdynus, prieš tai nustačius ir visuomenei pristačius išlikusią vertingąją dendrologinę struktūrą. Siūlome tobulinat Gargždų parko atnaujinimo projektą įgyvendinti šiuos sprendimus: 1. Kiekvienas brandus medis užtikrina biologinę įvairovę parke. Prieš patvirtinant galutinį Gargždų parko atnaujimo projektą prašome atlikti parko biologinės įvairovės tyrimą. Atlikus Gargždų senojo parko bioįvairovės tyrimą specialistų prašome įvertinti, kaip projekte planuojami pokyčiai pakeis parko vabzdžių, paukščių ir kitos floros bei faunos augimo ir gyvybės sąlygas. Taip pat prašome pagal gautus duomenis keisti parko želdynų naikinimo projektą. 2. Siūlome nekirsti sveikų medžių, o planuojamą infrastruktūrą derinti pagal brandžius sveikus medžius, taip išsaugant biologinę įvairovę parke. Tai neprieštarautų parko paveldosaugos principams. Brandžių medžių išsaugojimas vertingas ne tik dėl biologinės įvairovės, bet ir žmonių fiziniam bei emociniam komfortui palaikyti. Vertingi susiformavę medžiai urbanizuotose zonose Europoje yra griežtai saugomi ir nėra kertami pagal miesto pasamdytų dizainerių ar architektų pasiūlymuose suformuotus laikinus ekologiškai nereikšmingus aplinkotvarkos sprendimus. 3. Parke iškirtus 220 brandžių medžių bus padaryta žymi įtaka paukščiams. Jauni medeliai niekada visavertiškai nepakeis brandžių medžių. Daugelis paukščių rūšių tiesiog paliks senąjį Gargždų parką. Parke nebegirdėsime paukščių giesmių. Gargždų parke paukščių apskaitos nevykdytos. Siūlome įvertinti Gargždų parke gyvenančių ir perinčių paukščių įvairovę, įsitikinti ar parke negyvena, neperi saugomos paukščių rūšys ir visuomenei pateikti tyrimais pagrįstą informaciją bei medžių kirtimą planuoti ir atsižvelgiant į kirtimų poveikį paukščių buveinėms. 4. Per ilgą laikotarpį Gargždų parke susiformavo miesto parkams būdinga fauna, parke randamas faunos (paukščiai, vabzdžiai) ir floros kompleksas rodo parko gyvybingumą. Ženkliai praretinus medyną, sąlygos pasikeistų visiems parke augantiems medžiams ir čia įsikūrusiems gyvūnams, tad sunku numatyti, kaip tai paveiks dabar susiformavusį augalijos ir gyvūnų kompleksą, pasikeitus apšviestumui. Būtina su specialistų pagalba ir tyrimais įsitikinti ar Gargždų parke negyvena vabzdžiai, kurie yra įtraukti į Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000 bei Lietuvos Raudonąją knygą. Išsamesni parko brandžių medžių mikologiniai ir entomologiniai tyrimai leistų patvirtinti ir aprašyti kokie vabzdžiai turi savo buveines Gargždų parke ir ar planuojami pokyčiai nepablogins jų gyvenimo sąlygų. 5. Prašome priimti pasvertus ir atsakingus sprendimus, skirtus ne vien architektūrinei išmonei ar dizainui pademonstruoti, bet ir atsižvelgiant į tų sprendinių ekosisteminę reikšmę bei ilgalaikį jų poveikį pasaulinei klimato kaitai, o ypač Gargždų bei visos Lietuvos gyventojų gerovei ir sveikatai. Taip pat būtina racionaliai naudoti ES lėšas. Pasiūlymas užliejamoje parko teritorijoje įrengti vyšnių sodą ar sodinti juodalksnius - neracionalus. Toje vietoje nuolat būna potvyniai, o jaunus medelius kas kelerius metus pražudo Minijos upe judančios ledų sankaupos. 6. Klimato šiltėjimas yra viena aktualiausių problemų visame pasaulyje ir moksliškai įrodyta, kad prie jo sustabdymo labiausiai prisideda brandūs medžiai, o ne jaunuolynai, tad visose šalyse vis labiau yra vertinami tokie medžiai ir savivaldos ar valstybiniu lygiu juos stengiamasi išsaugoti. Europos bei kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse rekonstruojant miesto želdinius ar parkus prioritetu laikomas istoriškai susiformavusio gamtos karkaso išsaugojimas, o kiti sprendiniai yra taikomi prie jo, pirmiausiai dėl susiformavusios ekosistemos svarbos klimato kaitai ir ekologijai. Siūlome parko infrastruktūrą planuoti taip, kad būtų iškirsta kuo mažiau brandžių medžių. Taip būtų išvengta ir neracionalaus savivaldybės ar ES lėšų naudojimo vėliau vėl sodinant medžius (kurie gali neprigyti), įrengiant gėlynus bei vėliau juos prižiūrint. Kviečiame visuomenei pateikti išsamius medžių tyrimus susipažinimui, kad išpjauti numatyti medžiai netaptų beprasme auka ir kad nebūtų sugriauta galimai vertinga šios vietos ekosistemos pagrindu per daug dešimtmečių susiformavusi bioįvairovė. Seni medžiai dažnai būna vertingi ne tik patys savaime, bet ir dėl prieglobsčio suteikimo kitiems augalams, paukščiams, vabzdžiams, šikšnosparniams, kerpėms, grybams bei įvairiems mikroorganizmams. Gargždų parko rekonstrukcijos projekte numatyta iškirsti apie 220 medžius ten, kur bus tiesiami keliai ar įrengiami gėlynai, arba sodinami nauji medžiai. Kiekvieno medžio kirtimas turėtų būti pagrįstas jo kokybės ir būklės tyrimo išvada. 6. Apmaudu, kad brandūs medžiai buvo numatyti kirsti ne dėl savo prastos būklės, o dėl projekte numatytų pokyčių – takelių, inžinerinių tinklų ar naujai planuojamų įrengti gėlynų. Brandūs medžiai vertingi ne tik savo amžiumi ar apimtimis, bet ir todėl, kad yra įgiję atsparumą neigiamam miesto poveikiui: taršai, sausrai, pomedžių mindymui, žaladariams organizmams ir pan. Dalis naujai pasodintų medelių paprastai per pirmus penkerius metus žūsta, o išlikusieji atsparumą pasiekia tik po kelių dešimtmečių. Prašome įvertinti ir visuomenei pateikti pagrįstą parko medžių kirtimo planą, kuriame viešai bus matyti, kad medis bus nukirstas dėl pavojaus aplinkiniams ar blogos būklės.

Sugriežtinti bausmes nepilnamečiams už sunkius nusikaltimus! (587)

Jonas. Adresuota: LRS SEIMAS

Mane, kaip ir daugumą Lietuvos žmonių, sukrėtė siaubingas įvykis Jurbarke. Prieš keletą dienų buvo žiauriai sumušta nepilnametė mergaitė, kurią sužvėrėjęs bendraamžis, ketindamas išprievartauti, neatpažįstamai sužalojo. 16-metei buvo sukrėstos smegenys, sulaužytas žandikaulis, smarkiai pažeista trachėja, išmušti 6 dantys, sulaužyta nosis, buvo patirta ir sunki kaklo trauma. Spėkite, kas nutiko su sulaikytu nusikaltėliu? Jį po poros dienų paleido iš areštinės!!!! Taip, jis gali laisvai lankyti mokyklą ir bauginti baisaus įvykio liudininkus. Tai greičiausiai nulėmė motinos politikės pažintys ir puiki materialinė padėtis. Reikalauju, kad Seimas padarytų nors vieną naudingą darbą ir uždraustų ateityje sunkiais nusikaltimais įtariamus asmenis paleisti iš areštinės ir juos ten laikytų iki teismo. Plačiau apie įvykį https://www.delfi.lt/news/daily/crime/sukrecianti-sumustos-paaugles-istorija-su-pagalbos-sauksmu-seima-kreipesi-i-visuomene.d?id=81321062

Dėl laiko suteikimo PressJazz televizijai LRT (728)

Kazimieras. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Kazimieras Juraitis PressJazzTV Pareiškimas 2020 03 30  Š.m. kovo 26 d. 9 val 47 min. informacinis portalas "15 min." patalpino klaidinančią informaciją "Buvusio pretendento į prezidentus skleidžiamas melas: ne, karštas oras COVID-19 negydo"apie tai, kad karštas oras neva nenaikina virusinių susirgimų. Toks teiginys kenksmingas visuomenei savaime, nes virusinių susirgimų gydymas karščiu – tradicinė priemonė ne tik lietuvių, rusų, suomių tautose, bet net ir tarp Šiaurės Amerikos indėnų. Negana to, siekiant pakenkti Lietuvai ir jos visuomenei ir aiškiai manipuliuodamas savo išskirtine padėtimi, portalas "15 min." užblokavo jutube Kazimiero Juraičio su LT Anon videoreportažą, kuriame pašnekovai ramina visuomenę, karantino sąlygomis pateikdami nemokamų patarimų, kaip apsisaugoti nuo virusinių susirgimų: "Prasidėjo operacija Q Štormas – ES pabaiga 2020 03 22 Kazimieras Juraitis ir LTanon" https://www.youtube.com/watch?v=PaUjxXWSMLU&t=396s    Blokuojant ir nuslepiant nuo Lietuvos visuomenės jai itin naudingą videoreportažą ( apie ką liudija itin aukštas virš 215 tūkst. peržiūrų skaičius), portalas "15 min." sufalsifikavo skundo esmę: kaip skleidžiamos dezinformacijos įrodymą pateikė pačių su anoniminiais "ekspertais" pateiktą dezinformaciją (priedas Nr.1). Atliekant žurnalistinį tyrimą paaiškėjo, kad leidinys "15 min." priklauso farmacijos pramonės magnatui Margus Linnamäe Žiūrėti čia, nuo 9:16 min.: https://www.youtube.com/watch?v=cKHydlA477M&t=9s    kuris tiesiogiai suinteresuotas tuo, kad lietuvių visuomenė nesigydytų nemokamis tradicinėmis liaudiškomis priemonėmis, t.y. pirtimi, o pirktų jam priklausančius farmacijos pramonės gaminius. Tai – dezinformacinis išpuolis prieš Lietuvos valstybę ir jos visuomenę, siekiant sau asmeninės naudos. Todėl siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir viešąjį intersą, o taip pat užkardant panašaus pobūdžio dezinformacijos sklaidą, prašome: 1. Nedelsiant uždrausti informacinio portalo "15 min." sklaidą; 2.  Užsienio piliečiui Margus Linnamäe už korupciją, kenkimą Lietuvos valstybei ir jos visuomenei iškelti baudžiamąją bylą; 3. Atsižvelgiant į itin aukštus peržiūrų skaičius ir visuomenės poreikius, visuomeninei PressJazz televizijai suteikti laiko LRT. Pagarbiai,Kazimieras Juraitis +370 659 86238

Peticija LR Seimui ir LR Prezidentei prieš Klaipėdos Universiteto savarankiškumo atėmimą pagal naujai (2017-06-06) Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą pasiūlymą dėl Valstybinių Universitetų tinkl (212)

Darius. Adresuota: LR Seimas ir LR Prezidentė

Peticija LR Seimui ir LR Prezidentei prieš Klaipėdos Universiteto savarankiškumo atėmimą pagal naujai (2017-06-06) Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą pasiūlymą dėl Valstybinių Universitetų tinklo optimizavimo Šia peticija siekiame užkirsti kelią šių metų Birželio 6-tą dieną užregistruotam naujam pasiūlymui dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projekto (Nr. XIIIP-717) kuriame Klaipėdos Universitetas minimas tik kaip padalinys skirtas vykdyti veiklą su kitais pakankamą mokslo potencialą turinčiais universitetais ir mokslinių tyrimų institutais. Svarbu pabrėžti, kad kiek anksčiau (Gegužės 19d.) Vyriausybės priimtame ir Seimui pateiktame valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plane, Klaipėdoje turėjo išlikti savarankiškas universitetas, kuriame prioritetiškai būtų vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys. Taipogi, Klaipėdos Universitetas buvo minimas kaip vienas iš dviejų technologijų universitetų. Lyginant šiuos du scenarijus pastebima tendencija, kad tai yra visiškas Klaipėdos miesto ir regiono diskreditavimas bei akademines bendruomenės nuvertinimas ir sumenkinimas. Šie veiksmai išstumtų miestą į akademinį užribį. Prisiminkime, kad Lietuva - tai jūrinė Valstybė. Tačiau tokie valdžios taktiniai ėjimai vis labiau sudaro įspūdį kad yra formuojamas vieno miesto modulis šalyje. Kokia galima jūrinė valstybė be savarankiško Klaipėdos miesto universiteto? Tokiais sprendimais Lietuvos vakarų kraštas užuot stiprinamas yra stumiamas į provinciją. Faktai pamąstymui: • Tai paveiktų apie 4,2 tūkst. studentų • Nuskurstų kultūrinis, socialinis regiono gyvenimas • Atleidžiami darbuotojai taptų ,,atliekamais žmonėmis“ • Būtų žaidžiama su neturinčių galimybės persikelti į kitą miestą studentų likimais • Gali turėti neigiamą efektą ryšiams su uostu Klaipėdos Mero nuomonė: Tai visiškas Klaipėdos miesto ir regiono diskreditavimas – taip Seime užregistruotą naują pasiūlymą, pagal kurį Klaipėdos universitetas prarastų savarankiško universiteto statusą, vertina Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Naują pasiūlymą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai: frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša bei to paties komiteto narys Arūnas Gumuliauskas. Viename iš punktų siūloma Klaipėdoje ir Šiauliuose išlaikyti regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus, tačiau jie turi būti kitų universitetų padaliniais. Pagal kiek anksčiau Vyriausybės priimtą ir Seimui pateiktą valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, Klaipėdoje turėjo išlikti savarankiškas universitetas, kuriame prioritetiškai būtų vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys. Susiklosčiusią situaciją Klaipėdos meras aptarė susitikime su Klaipėdos universiteto rektoriumi prof. habil. dr. Eimučiu Juzeliūnu bei Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininku Arnoldu Šileika. „Toks siūlymas į šiukšlių dėžę meta viską, kas buvo diskutuota bendruomenėje, sukurta darbo grupėje ir kas buvo išguldyta į Vyriausybės pateiktą projektą Seimui. Tai ne tik miesto ir regiono diskreditavimas, bet ir akademinės bendruomenės nuvertinimas ir sumenkinimas, miesto stūmimas į akademinį užribį. Šis siūlymas parodo, kaip Klaipėda ir Klaipėdos regionas yra vertinamas Vilniuje. Liūdna ir gaila, kad šito vertinimo smaigalyje atsidūrė Klaipėdos universitetas. Panašu, kad kova tęsiasi – kovota su tabaku, alkoholiu, dabar pradedama kovoti su aukštuoju mokslu“, – sako Klaipėdos meras. Anot Klaipėdos universiteto rektoriaus E. Juzeliūno, Klaipėdos universiteto bendruomenė vienareikšmiškai pasisako už savarankiško, jūrinės specializacijos universiteto vystymą. Jūrinė specializacija suprantama ne siaurąja gamtos ir technologijų mokslų, bet plačiąja prasme, kuri taip pat aprėpia jūrinio komplekso ekonomiką ir vadybą, jūrinę rekreaciją ir turizmą, uostamiesčių socialinius, demografinius, sveikatos, kultūrinius tyrimus, Baltijos jūros regiono kalbas ir kultūras, jūrinio kraštovaizdžio planavimą ir architektūrą, jūrinių regionų tyrimus, povandeninę archeologiją, jūrinio kultūrinio paveldo apsaugą. Straipsnis iš: www.klaipeda.lt

Valstybinė parama gyvūnų prieglaudoms (274)

Urtė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Mes norime padėti beglobiams gyvūnams. Mūsų tikslas- valstybinė parama prieglaudoms bei gyventojų skatinimas ne pirkti, o pasiimti gyvūną iš prieglaudos, būti socialiai atsakingais ir empatiškais gyvūnų atžvilgiu. Šiuo metu prieglaudos laikosi tik iš surinktos paramos, dažna jų yra įklimpusi skolose, negali sumokėti algų darbuotojams ar nupirkti elementarių, gyvūnų išgelbėjimui ir priežiūrai, reikalingų variantų. Pasirašydami peticija, pritarsite įstatymų pataisoms, dėl paramos gyvūnų prieglaudoms suteikimo. Pakeiskime ateitį kartu "Laiminga uodega" kolektyvas