Švietimas 8 psl.

Dėl patalpų suteikimo Vilniaus Antakalnio progimnazijai adresu Antakalnio g. 33

Vaida Špokevčiūtė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės tarybai

Prašome, kad Vilniaus Antakalnio progimnazijai (kur mokosi 7-14 metų vaikai ir paaugliai) būtų suteiktos vienos patalpos Antakalnio g. 33 (dabar mokiniai mokosi net trijuose pasatuose Antakalnio g. 29, 31 ir 33), kur visi mokiniai galėtų mokytis viename saugiame pastate, būtų užtikrinami visi privalomą švietimą (bendrąjį ugdymą) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai (būtų užtikrintas tinkamas mokinių ugdymas - bendrojo ugdymo plano įgyvendinimas, užtikrintas mokinių saugumas (būtų atskirti nuo gimnazistų, sutelkta pagalbos specialistų komanda viename pastate) bei mokytųsi ne mažuose, o didesniuose kabinetuose (dabartiniuose mokiniai netelpa, o mokykla neturi higienos paso)). Pritariame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-15 sprendimui 1-115 „Dėl Vilniaus J.Lelevelio vidurinės mokyklos (struktūros) pertvarkos ir buveinės pakeitimo“, kuriuo manome yra tinkamai optimizuojamas mokyklų tinklas, taip, kaip buvo numatyta 2005 metais - https://www.vilnius.lt/vaktai2011/DefaultLite.aspx?Id=3&DocId=30153064. Dabartinės progimnazijos sąlygos mūsų tėvų ir mokytojų bendruomenės visiškai netenkina.

Už transporo lengvatas ištestinių studijų studentams

Valdemaras Petrutis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Kviečiu pasirašyti peticiją, dėl kurios Lietuvos Respublikos Seimas būtų įpareigotas persvarstyti Lietuvos Respublikos įstatymus bei priimtų įstatymų pataisas, kurių pasekoje ištestinių studijų studentam su Lietuvos studento pažymėjimu (LSP) būtų taikomos visos transporto lengvatos lygiai taip pat kaip ir dieninių studijų studentams.

Metas keisti direktorę

S.. Adresuota: Kazlų Rūdos švietimo skyrius

Kazlų Rūdoje esančioje Kazio Griniaus gimnazijoje jau daug metų nesikeitė direktorė. Atrodo,nieko blogo tame nėra, tačiau esama direktorė ne tik nepadeda vystytis gimnazijai, bet ir žemina jos lygį priimdama naujus nutarimus, kuriems nepritaria nei vienas mokinys vietoj to, kad priimtų naujus mokytojus, kurie galėtų išleisti senuosius į jau užtarnautą pensiją. Gimnazijos mokiniams į ekskursijas leidžiama vykti tik savaitgaliais arba atostogų dienomis, kas nėra teisinga, nes vargu ar muziejai dirbs savaitgaliais tiek, kad galėtum ne vieną aplankyti, o visi puikiai žino, baigę mokyklą patys į muziejus važiuoti laiko neras. Gimnazijoje vis rečiau vyksta kultūrinimuisi ar moksleivių pramogoms skirti renginiai, todėl kuo toliau, tuo mažiau gerų asociacijų jiems turi mokykla. Pagal naujas taisykles prastesni mokiniai yra laikinai perkeliami į kitas klases, nors nesunku suprasti, kad tai nepagerins jų pažymių ar tuo labiau lankomumo, moksleiviui nepatiks nauja aplinka, kiti bendraklasiai, net kiti mokytojai, todėl to laikotarpio metu jis suprasdamas, kad tai laikina, pasistengs išvengti to nelankydamas mokyklos. Gimnazijos moksleiviai tiki, kad pasikeitus direktorei, gimnazijoje atsirastų daug pokyčių į gerą ir nesinorėtų mokslus baigti svetimuose miestuose.

Męs prieš nemokamą moksla pabėgeliams Lietuvoje

M. Galatiltis. Adresuota: Lietuvos švietimo ministerija

Męs prieš nemokamą moksla pabėgeliams Lietuvoje. Penktadienį Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) metu buvo diskutuojama dėl pabėgėlių studijų universitetuose galimybių. Rektoriai vienbalsiai sutarė – Lietuvoje jie galės studijuoti nemokamai. http://www.delfi.lt/news/daily/education/pabegeliams-dovana-is-lietuvos-universitetu.d?id=69107718

Ilgesniems mokslo metams- ne!

Moksleivė A.. Adresuota: Švietimo ministerija

"Mokslo metų ilginimui- ne"- taip mano daugelis Lietuvos moksleivių. Mokslo metų ilginimas nėra reikalingas ir naudingas nei moksleiviams, nei švietimo sistemai. Mokslo metų trukmę Lietuvoje norima padaryti, kaip vakarų Europos šalių, nors ji jau dabar yra tokia pati (5-8 klasių moksleivių Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje mokslo metai trunka apie 175 dienas). Vakarų Europos moksleiviai taip pat turi daugiau atostogų per mokslo metus, taip pat kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui Prancūzijoje galioja namų darbus ribojantis įstatymas. Kita dar svarbesnė problema susijusi su mokslo metų ilginimu yra tai, kad Lietuvos švietimo planas, sistema nėra pritaikyta ilgesniems mokslo metams. Kiekvienais metais visą kursą baigiame viena- dviem savaitėmis anksčiau. Paskutinė savaitę kai kurie išvis nebeina į mokyklą, o tie, kurie ateina, visą savaitę sėdi pamokose, kuriose nieko neveikia. Ir tai vyksta vadinamaisiais " per trumpais" mokslo metais. Kas bus, kai mokslo metai bus ilgesni? Žinoma, Mokslo ministerija žada, jog penktadienį bus trumpesnės pamokos, bet jos toks pažadas nieko nepakeis...Visvien kiekviena mokykla nuspręs savarankiškai, o jei ir nutiktų toks stebuklas kaip trumpesnės pamokos, tą dieną moksleiviai būtų apkrauti begale namų darbų. O dar visi bando skatinti ir populiarinti neformalųjį ugdymą, kuris daugeliu atvejų būna dar naudingesnis moksleivio ateičiai. Paprasčiausiai jam nebelieka laiko, nes jį visą užima mokykla, kurioje suteiktos žinios dabartinių studentų yra apibūdinamos kaip bendras išsilavinimas. Nenuostabu, kodėl Lietuva yra šalis, kur išsilavinimas 100%, bet jaunimo nedarbas irgi didelis. Mokslo metų ilginimas tikrai nebūtinas.

Patyčioms mokyklose – NE!

Lietuvos mokinių parlamentas, Lietuvos moksleivių sąjunga. Adresuota: Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija

Prasivardžiavimas, šaipymasis, apkalbos, įžeidžiantys komentarai, žinutės… Ar susidūrėte su patyčiomis savo mokykloje? Kartais jos gali atrodyti panašios į draugiškus pašmaikštavimus ar patraukimus per dantį – kuo jos skiriasi nuo pajuokavimo? Kai juokaujama, linksma būna abiems, o tyčiojantis linksma tik vienam vaikui – kitas tuo metu jaučiasi labai įskaudintas. Ar žinojote, kad kad net du iš trijų Lietuvos mokinių yra susidūrę su patyčiomis – iš kitų tyčiojosi patys arba buvo tyčiotasi iš jų, o dėl priekabių mokyklose į „Vaikų liniją“ per metus paskambina daugiau nei 2000 vaikų? Patyčios nėra ta patirtis, kuri padeda vaikui būti tvirtesniam ir užsigrūdinti. Tyrimai rodo, kad patyčios gali sukelti daug įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių neigiamų padarinių ne tik vaikams, iš kurių tyčiojamasi, bet ir tiems, kurie tyčiojasi ar stebi patyčias – nuo suprastėjusių pažymių, pamokų nelankymo iki savižudybės. Mes manome, kad patyčių mokyklose turi nebelikti, todėl raginame Švietimo ir mokslo ministeriją imtis visų reikalingų priemonių, kad per artimiausius metus ne kas ketvirtoje, kaip yra šiuo metu, bet visose Lietuvos mokyklose būtų įdiegtos rimtos patyčių prevencijos programos. O taip pat surasti lėšų tam, kad jos veiktų nuolatos ir nebūtų nutraukiamos.

DĖL ŽVAINIŲ (IMBARĖS SEN., KRETINGOS R. SAV.) KAPINYNO IR PILKAPYNO (GAIDŽIO KALNO) SALANTŲ REGIONINIAME PARKE SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO VISUOMENĖS REIMĖMS

Salantiškis. Adresuota: Kretingos rajono savivaldybė

Žvainių kapinynas (senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV504) randasi šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Žvainių kaime (Imbarės seniūnija), Salantų regioniniame parke. Kapinynas įrengtas Salanto slėnyje stūksančios Gaidžio kalnu vadinamos moreninės kalvos šiaurinėje dalyje. Šiaurinė ir šiaurės rytinė dalis sunaikinta XX a. I pusėje kasant žvyrą ir akmenis. Vakarinėje dalyje stove neogotikinė koplyčia. Į pietus yra Žvainių pilkapynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus objekto kodas – 13015; senas registro kodas – A443P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1529) ir apeiginis akmuo, nuo kurių kapinyną skiria akmenų pylimas. 1972 m. kapinynas paskelbtas vietinės reikšmės archeologijos paminklu, o nuo 1997 m. patenka į valstybės saugomo kultūros paminklo Žvainių pilkapių teritorijos šiaurinę dalį. 1988 m. skulptoriaus Viliaus Orvido pastangomis atstatant neogotikinę koplyčią, šiaurinė ir šiaurės rytinė kapinyno vieta (neatsižvelgiant į paveldosauginius reikalavimus) buvo apsodinta eglėmis, pietinė dalis apsodinta ąžuolais. Kapinyne natūraliai išaugo kiti menkaverčiai aukštaūgiai medžiai ir krūmai. Į teritoriją Viliaus Orvido pastangomis buvo suvežti menkaverčiai akmenkalių supjaustyti akmenys. Užsodintų ir savaime išaugusių aukštaūgių medžių ir krūmų šaknys ardo istoriškai svarbų kapinyno ir pilkapyno sluoksnius. Taip pat užgožia kapinyno ir pilkapyno bei neogotikinės koplyčios vaizdus iš Salantų miesto ir kelių Kretinga-Salantai, Darbėnai-Salantai. Kapinynas ir pilkapynas neteko pirmykščio vaizdo (senovėje nebūdavo apaugę medžiais ir krūmais) ir panoramos. LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. I-733 įpareigoja kultūros paveldo objekto valdytojus (šiuo atveju Kretingos rajono savivaldybė) prižiūrėti teritoriją, šalinti savaime užagančius augalus, genėti medžius. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, siekiant, kad tinkamai būtų saugomas kultūros paveldas ir atkurtas pirmykštis kapinyno ir pilkapyno (Gaidžio kalno) vaizdas, kad teritorija būtų pritaikyta visuomenės reikmėms, Mes žemiau pasirašiusieji, pasisakome, kad teritorijoje būtų iškirsti užsodinti ir savaime išaugę aukštaūgiai medžiai ir menkaverčiai krūmai ir išvežti menkaverčiai akmenkalių supjaustyti akmenys.

Įamžinkime 1990 m. suteiktą rekordinę paramą Nepriklausomybei

Lietuvos laisvės fondas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Peticija „Lietuvos laisvės fondas” 1990-ieji buvo kertiniai metai Lietuvos kelyje Nepriklausomybės atkūrimo link. Kremliaus valdžiai nepripažinus Kovo 11-osios Akto ir paskelbus ekonominę blokadą, organizacijos Vakaruose „Tradition, Family and Property” įkūrėjas ir lyderis prof. Plinio Correa de Oliveira inicijavo paramą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui. Buvo parengta peticija, kurią „TFP” savanorių dėka pasirašė 5,2 milijono žmonių 26-iose pasaulio šalyse. Parašų rinkimo kampanija pareikalavo netgi savanorių aukų – rinkdami parašus du savanoriai žuvo autoavarijoje. Ši peticija buvo pristatyta tuometiniam Lietuvos vadovui prof. Vytautui Landsbergiui, ir nugabenta į Kremlių SSRS vadovui Michailui Gorbačiovui. Po kurio laiko ši Peticija pateko į Gineso rekordų knygą kaip daugiausiai parašų žmonijos istorijoje surinkusi peticija. Tuomet Lietuvai tai buvo ypač svarbi parama iš Vakarų. Parama, kuri kovoje už Nepriklausomybę buvo svarbi žinia, jog turime palaikymą ir esame ne vieni. Deja, tenka pripažinti, jog šis kilnus bei itin reikšmingas įvykis ne tik nebuvo įamžintas, bet ir visiškai nugrimzdo užmarštin. Šiandien ne tik jaunas, bet ir vyresnis žmogus apie šį žygdarbį išgirsta pirmą kartą. Dėl šios priežasties iniciatyvinės grupės pastangomis buvo įkurtas „Lietuvos Laisvės Fondas”, kuris sieks priminti šio įvykio svarbą Lietuvai bei Lietuvos žmonėms. Mes, pasirašantieji šią peticiją, palaikome „Lietuvos laisvės fondo” idėją bei išreiškiame paramą šio įvykio įamžinimui, pastatant paminklą arba memorialinę lentą Vilniaus miesto centre.

Stop mokinių atostogų trumpinimui

T.M.. Adresuota: Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos seimas

Švietimo ir mokslo ministerija planuoja sutrumpinti mokinių vasaros atostogas net 2 savaitėms.

Dėl saugomo paveldo (Žaliakalnis, Pelėdų kalnas, A. Mackevičiaus 27) objekto teritorinio vientisumo ir paskirties

Sigita Saulėnienė. Adresuota: Kauno kolegija Justino Vienožinskio menų fakultetas

Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas įsikūręs Kaune, vaizdingoje Žaliakalnio vietoje (žinomoje Pelėdų kalno pavadinimu). Pastatų kompleksas, kurį sudaro Kauno meno mokyklos pagrindinis pastatas, pirmoji M.K. Čiurlionio galerija, sargų namelis, keramikos dirbtuvės, dailės studijoms skirti pastatai, įrašytas į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą bei į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Nuo 1922 m. iki 1940 m. čia veikė vienintelė dailės mokykla Lietuvoje ir M. K. Čiurlionio kūrinių laikinoji galerija. Pelėdų kalnas simboliškai buvo ir yra meno centras, kuriame mokomasi meno subtilybių, rengiamos parodos, plenerai, simpoziumai, konkursai, tarptautinės konferencijos, meniniai edukaciniai projektai ir pan. Studentai ugdomi aplinkoje, skatinančioje ir puoselėjančioje kūrybiškumą, turi išskirtinę galimybę lavinti meninį ir formuoti estetinį skonį. Šiuo metu iškilo pavojus šio kultūros paveldo komplekso, kuris randasi A. Mackevičiaus g. 27, teritoriniam vientisumui, nes savininkai, įsigiję uždaros akcinės bendrovės „GLIPTIKA“ pastatą (buvusi „PRAKTIKA“), nori formuoti žemės sklypą apie šį pastatą, kas negrįžtamai padarytų įtaką saugomo kultūros paveldo objekto vientisumui ir paskirčiai. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, siekiant išlaikyti unikalios Kauno vietos teritorinį vientisumą, Mes, žemiau pasirašiusieji, pasisakome prieš bet kokius sprendimus ar veiksmus, kurie padarytų neigiamą įtaką saugomo paveldo objekto vientisumui ir paskirčiai.