Švietimas 8 psl.

Iškovojom nepriklausomybę, iškovosim saugų ir orų gyvenimą

S. Petrulaitytė. Adresuota: Švietimo ministrui

Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinę atstovybę susibūrusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ birželio 17 d. Švietimo ir mokslo ministerijai įteikė šiuos reikalavimus: iki 2014 m. rugsėjo 1 d.: 1. Atkurti mokinio krepšelio dydį, buvusį iki 2009 m. (3774 Lt, šiuo metu – 3348 Lt); 2. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams; 3. Atkurti bazinę mėnesio algą (BMA), buvusią iki 2009 m. (128 Lt, šiuo metu – 122 Lt); 4. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų 1,5 metų vaikų grupes sumažinti iki 10, o 3-7 metų – iki 15 vaikų, bendrojo ugdymo mokyklų pradinėse klasėse maksimalų mokinių skaičių sumažinti iki 20-22, 5-8 klasių mokinių maksimalų skaičių sumažinti iki 24-26, o 9-12 klasėse – iki 22-24 mokinių; 5. Pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį; 6. Iki 2015 m. rugsėjo 1 d. sudaryti palankias sąlygas mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų. Prašome atkreipti dėmesį į padėtį visose ugdymo įstaigose ir išreikšti pritarimą minėtiems reikalavimams.

Prašome stabdyti Pagrindinio ugdymo „Lietuvių kalbos ir literatūros“ programą

Lituanistai už demokratinį ugdymą. Adresuota: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, Bendrojo ugdymo taryba, Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Seimas

Pasisakome prieš naująją Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti parengtą Pagrindinio ugdymo „Lietuvių kalbos ir literatūros“ programą, tiksliau – prieš literatūriniam ugdymui skirtą jos dalį (žr. http://www.upc.smm.lt/ugdymas/dokumentai/svarstomi/). Programoje literatūra susiaurinama iki kultūros istorijos žinių šaltinio ir tautinio pasakojimo perteikimo priemonės. Ji parengta neprofesionaliai, pristatomų literatūros reiškinių atranka atlikta remiantis vien siauromis politinėmis nuostatomis ir problemiškomis literatūrologinėmis hipotezėmis, nepaisant literatūros kaip meno rūšies specifikos ir mokinių amžiaus tarpsnių psichologijos. Programa siekiama suformuluoti ir įdiegti tokią literatūros koncepciją, kuri neturi sąlyčio taškų su šiandieninio mokinio ir mokytojo realybe. Programa parengta atmetant nepriklausomoje Lietuvoje sukauptą literatūrinio ugdymo patirtį, neįvykdžius edukologinių tyrimų, nesikonsultuojant su psichologais ir vaikų literatūros specialistais, ignoruojant didelės dalies pedagogų bendruomenės nuomonę. Programa nesudaro galimybių mokytojui dirbti pagal laisvojo ugdymo humanistinę paradigmą, kuri laikoma esmine Lietuvos švietimo reformos kryptimi. Mokytojai negalės siekti šiuolaikinių ugdymo tikslų, nes jų ir mokinių pasirinkimo laisvė yra tik deklaruojama, bet iš tiesų ugdymo turinys sudarytas neatsižvelgiant į diferencijavimo ir individualizavimo principus. Mokiniai liks nepažinę lietuvių ir pasaulinės literatūros specifikos bei įvairovės, geriausių jų amžių atitinkančių literatūros kūrinių. Taip žlugdomas mokinių ir mokytojų kūrybiškumas, neleidžiama mokiniams užmegzti savarankiško santykio su literatūra, įgyti produktyvių atidaus skaitymo, suvokimo, interpretavimo kompetencijų, gilaus ir lėtojo mokymosi gebėjimų. Pagal naująją programą būtų ugdomas fasadinis, atsiskaitomasis patriotizmas, o ne noras pažinti tradiciją ir įgūdžiai prasmingai, kuriant asmeninę vertę dalyvauti laisvos šalies literatūros procesuose. Prašome netvirtinti šios programos ir atkreipti dėmesį į lituanistikos padėtį visose ugdymo pakopose.

ATVIRAS LAIŠKAS KTU rektoriui prof. Petrui Baršauskui

KTUG 3B klasės tėvai. Adresuota: KTU rektorius prof. Petras Baršauskas

ATVIRAS LAIŠKAS KTU rektoriui prof. Petrui Baršauskui LR Švietimo ir mokslo ministrui prof. Dainiui Pavalkiui ir visiems neabejingiems Gerbiamieji Vadovai, Mes, žemiau pasirašiusieji Kauno technologijos universiteto gimnazijos (toliau – KTUG arba Gimnazija) gimnazistų tėvai, esame labai susirūpinę paskutiniais įvykiais Gimnazijoje, būtent KTUG įkūrėjo gerb. Bronislovo Burgio pasitraukimu iš užimamų pareigų. Mūsų neįtikino viešai pateikiama informacija apie „seniai brendusį sprendimą“, lyg tarp kitko užsimenant apie tam tikrą epizodą, neva neturėjusį esminės įtakos priimtam sprendimui. Būtent pastarąjį epizodą, kurio tiesioginiai dalyviai yra mūsų vaikai ir mes, šiame atvirame laiške norėtume pakomentuoti plačiau: Norėtumėme pažymėti, kad į KTUG visi gimnazistai įstojo nieko neverčiami, absoliučiai skaidriai išlaikydami tam tikrus egzaminus (mokslo lyderių turnyrus), remdamiesi vien tik savo žiniomis ir sugebėjimais. Kiekvienas gimnazistas, įstojęs į KTUG ir gimnazisto tėvai nieko neverčiami pasirašė viešai skelbiamas moksleivių (elgesio) taisykles, kurių 4 punktas nurodo, jog „gimnazistai negali gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti, vartoti narkotikų“. Taip pat minėtose taisyklėse nurodoma, jog „visiems gimnazijos bendruomenės nariams (moksleiviams, jų tėvams, mokytojams, administracijai) diegiama samprata, kad niekas gimnazijoje neturėtų būti baudžiamas – nusipelnęs bausmės pats turi palikti gimnaziją“. Taigi, mūsų vaikai, pasirinkę KTUG, įsipareigojo laikytis tam tikrų elgesio ir etikos normų, o tėvai, savo ruožtu, prisiėmė atsakomybę už savo vaikų elgesį ir įsipareigojo diegti jiems principus ir vertybes, kurias puoselėja Gimnazija. Kadangi mūsų vaikai KTUG mokosi jau ne vienerius metus, galime užtikrintai teigti, kad laisvės ir demokratijos atmosfera Gimnazijoje, teikianti prioritetą mokslui, netoleruojanti patyčių ir žalingų įpročių, pilnai atitinka mūsų vaikų ir mūsų interesus ir mes, žemiau pasirašę gimnazijos bendruomenės nariai, reiškiame visokeriopą paramą KTUG darbuotojų kolektyvui ir asmeniškai B. Burgiui, sukūrusiems tokią Gimnaziją su jos atmosfera, - juk savaime suprantama, kad tik mokslus baigę laisvi jauni žmonės gali prisidėti prie mūsų visų atkurtos jaunos Valstybės klestėjimo. Vienok, vertindami laisvę ir teises, kurias suteikė Gimnazija, negalime pamiršti įsipareigojimų laikytis priimtų taisyklių. Mūsų vaikai ir mes nesame linkę palaikyti tokį vaikų elgesį, kuris aiškiai prasilenkia tiek su rašytinėmis mokyklos taisyklėmis, tiek su etinėmis ar moralinėmis normomis. Iki šiol KTUG tai nebuvo toleruojama, tačiau paskutinai įvykiai verčia tuo abejoti. Iš tiesų, LR Švietimo ir mokslo ministerija nėra patvirtinusi taisyklių apie tai, kad rūkantis, alkoholį ar narkotikus vartojantis moksleivis privalo būti pašalintas iš mokymo įstaigos, tačiau LR Švietimo įstatymo 46 str. „Mokinio teisės ir pareigos“ 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai teigiama: „Mokinys privalo: sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų; lankyti mokyklą, stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų“. KTUG moksleivių taisyklėse su ypatinga Gimnazijos demokratijos dvasia užsimenama, kad taisykles pažeidęs gimnazistas turi pats palikti Gimnaziją. Kaip dabar žinoma, viena Gimnazijos III klasės mokinė ekskursijos metu užsirūkė viešoje vietoje (Vilniaus Gedimimo pr.), taip akivaizdžiai pažeisdama KTUG moksleivių taisykles. Deja, pastaroji mokinė ir jos tėvai, kaip matyti, nėra linkę laikytis pačių pasirašytų moksleivių taisyklių ir Gimnazijos nepaliko. Negana to, minėtos gimnazistės tėvai apskundė Gimnazijos direktorių valstybinėms institucijoms, vyksta auditas, o prieš Direktorių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kreipiamės į KTU Rektorių prof. P. Baršauską: ar nuo šiol vaikams, kurie pažeidė labai aiškias taisykles, bus duotas ženklas, kad galima nesilaikyti jokios tvarkos, tereikia turėti gerą teisininką ir užnugarį? Ar nuo šiol viena pagrindinių KTUG vertybių mūsų vaikams taps „apsukrumas“. Kur yra taisyklių nesilaikymo riba? Ar užsirūkymas klasėje vertas pasmerkimo? O gal brendžiuko pilstymas klasėje, kaip tai darė Seimo salėje vienas praėjusios kadencijos Seimo narys, gal jau nuo šiol taps norma? O gal eilinės „dozės“ susileidimas mokykloje irgi nieko bloga? Juk viskas prasideda nuo mažų dalykų ... Kreipiamės į LR Švietimo ir mokslo ministrą prof. D. Pavalkį: ar Lietuvos mokyklose toleruosime mažareikšmius dalykus ir lauksime kol, neduokdie, atsitiks tokie įvykiai, kaip neseniai Estijoje, anksčiau Suomijoje ir kartas nuo karto vyksta JAV, kai mokyklose šaudoma koviniais ginklais? Gimnazistams ir jų tėvams nėra žodžių išreikšti apmaudo dėl priežasčių, kurios sudarė sąlygas KTUG įkūrėjui palikti savo įkurtą Gimnaziją tokiu būdu. Mes visapusiškai palaikome doc. Bronislovą Burgį sunkioje kovoje prieš iškilusius iššūkius. Mums būtų didelė garbė ir nuostabus pavyzdys gimnazistams, jeigu gerb. Bronislovas Burgis įrodytų Tiesą (kuri gali būti tik viena). Labai prašome KTU Rektorių informuoti KTUG gimnazistų tėvus apie numatomą direktoriaus kandidatūrą ir suteikti galimybę dalyvauti direktoriaus rinkimuose. Atskirai kreipiamės į moksleivių taisykles pažeidusios KTUG III klasės gimnazistės tėvelius: mes nesame prieš Jus nusistatę asmeniškai, kaip ir prieš Jūsų dukrą nėra nusistatę mūsų vaikai, tačiau manome, kad visa ši istorija nuėjo per toli, jei Gimnazijos įkūrėjas dėl to nelemto įvykio turėjo atsistatydinti (kaip vienos iš priežasčių), juolab mums nesuprantamos pradėto ikiteisminio tyrimo priežastys. Kviestume artėjančių šv. Kalėdų proga siekti visų pusių susitaikymo ir pasitikti artėjančias šventes atvira širdimi, pamiršus abipuses nuoskaudas.

SVEIKAS VAIKAS DARŽELYJE

Aktyvių tėvų judėjimas. Adresuota: Alytaus miesto savivaldybės taryba ir AMS vyriausiasis gydytojas

Mes siekiame, kad Alytaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose būtų laikomasi LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 75:2010 „ĮSTAIGA, VYKDANTI IKIMOKYKLINIO IR (AR) PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMĄ. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ , patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313. Sveikas vaikas darželyje- mūsų tikslas ir siekiamybė. Norime, kad vaikai būtų sveiki, laimingi, būtų ugdomi, lavinami, užsiimtų popamokine veikla, žaistų su bendraamžiais. Tačiau realybė dažnai būna kitokia, dažnai darželyje paliekame vaikus su klausimu- „kiek šįkart eis?..“ Alytaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra didelė problema... Tėvai į darželius veda vaikus, turinčius užkrečiamų-infekcinių ligų požymių, motyvuodami tuo, kad „neturi kur palikti“, „sloga-ne liga“, „viskas gerai, kol išskyros iš nosies ne žalios“, „nieks neduoda nedarbingumo“ ir t.t., o darželiai tokius vaikus priima, nes nenori prarasti krepšelių, pyktis su tėvais, o kaip žinia, virusas, būnant toje pačioje patalpoje, dalinantis žaislais plinta ir plinta greitai, vienas tam virusui atsparesnis, kitas- ne... Paprasta sloga dažnam komplikuojasi į bronchitą, todėl esant tokiai situacijai, vaikai darželyje nėra SAUGŪS. Mes paranojiškai nebijome ligų, bet manome, kad įstatymų, vidaus tvarkos taisyklių turėtų laikytis tiek LR piliečiai, tiek švietimo įstaigų darbuotojai, juk būnant tarp sveikų tikimybė užsikrėsti yra mažesnė, nei sveikiems būnant tarp sergančių. Todėl kreipiamės į Alytaus miesto savivaldybės tarybą, Alytaus miesto savivaldybės gydytoją, prašome užtikrinti, kad Jums pavaldžiose įstaigose būtų laikomasi Lietuvos respublikoje galiojančių įstatymų. 95-jame aukščiau nurodytos HN 75:2010 punkte teigiama: „Draudžiama priimti sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, kosti, yra išskyrų iš nosies ir kt.) vaikus, taip pat turinčius utėlių ar glindų“, tačiau Alytaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose, šio punkto nesilaikoma, kaip nesilaikoma ir „96. Vaikui sunegalavus įstaigoje, jis izoliuojamas iki atvykstant tėvams“- vaikai mūsų ugdymo įstaigose laikomi kartu s visa grupe, kol tėvai juos pasiimi, kartais net iki darbo pabaigos. Darželių vadovai atsakomybės dėl šių punktų nepriima, kaip neprisiima ir asmeninės atsakomybės už darželių vidaus taisykles, kuriose yra išdėstyti tokie punktai (pavyzdys konkretaus darželio): „58. Vaikai į lopšelio darželio grupes priimami sveiki ir švarūs. Draudžiama atvesti sergančius vaikus (sloguojančius, kosinčius, turinčius temperatūros, viduriuojančius, nešvariais drabužiais). Negalima nešti į įstaigą vaistų. 59. Vaikui susirgus, ar įvykus nelaimingam atsitikimui, auklėtoja informuoja sveikatos priežiūros specialistę, vadovus ir nedelsiant kviečiami vaiko tėvai, jiems nesant kreipiamasi į artimiausią gydymo įstaigą. Vaiką lydi auklėtoja, ar kitas vadovo paskirtas asmuo“. Šiandien situacija tikrai kitokia-užkrečiamų ligų požymių turintys vaikai yra ne tik vedami, bet ir priimami į grupes, kuriose būna kartu su sveikais, taip tikrai nevykdoma užkrečiamų ligų prevencija ir nesirūpinama vaiko gerove, o ir pažeidinėjamos vidaus tvarkos taisyklės, higienos normos reikalavimai. Atvedę sveikus vaikus į darželį, mes suvokiame, kad nebus taip, kad jie nesirgs, neužsikrės infekcinėmis ligomis, susirgti galima lankantis bet kur, tačiau darželis yra ta vieta, kur HN turėtų būti laikomasi, kur neturėtų būti kosinčių ir sloguojančių (išskyrus tam tikrus atvejus- astmą, alergiją ir pan.), juk gyvename teisinėje valstybėje. Todėl prašome palaikyti mūsų kreipimąsi. Ir užtikrinti HN 75:2010 reikalavimų vykdymą ir darželių vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi juose. Už SVEIKĄ VAIKĄ DARŽELYJE!!!!

Už Lietuvos mokyklose nutrauktą rusų kalbos mokomąjį dalyką

G. Dvelytė. Adresuota: Lietuvos respublika

Mes, Lietuvos piliečiai, turime labai gražią kalbą ir kultūrą. Didžią istoriją ir nuo rusijos gniaužtų atsigaunančią valstybę.Ši tauta atnešė alkoholizmą, sakydama, kad girtą liaudį lengviau valdyti. Į mūsų kalbą įskiepijo savo ,,žargoną" . Atnešė ir naujus papročius, tokius, kaip ,,muša, nes myli". Šiandien mūsų vaikai mato kiekvieną rusijos ėjimą prieš Ukrainą. Žino apie teroristinius išpuolius ir masiškai pralietą nekaltų žmonių kraują... Deja, daugumai iš mūsų tai mažai ką reiškią. Nuskambėjus pirmąjam skambučiui, moksleiviai sugrįš į klases ir į rusų kalbos pamokas.Jiems sakys, kad ,,rusija - didi šalis, turinti gražią kalbą ir įdomią kultūrą. Šiek tiek nedorą praeitį, bet juk kiekviena tauta turi savo minusų"... Bet mes kalbame ne tik apie praeitį, mus, kaip Lietuvos piliečius, jaudina tai, kas vyksta dabar, ir tai, kas bus rytoj. Nežinome ko tikėtis, esant rusijos kaimynais. Visas pasaulis bijo karo, o grėsmė priklauso nuo vienos valstybės rankų. Mūsų atžaloms rusų kalba nėra vienintelis susisiekimo būdas. Šiomis dienomis vyrauja anglų kalba.Ji - pagrindinė. Daugiau negu pusėje šalies mokyklų nėra pasirinkimo tarp trečiųjų kalbų.O moksleiviai retai kada išreiškia savo nuomonę. ŽMONĖS, NELIKITE ABEJINGI. PASIRAŠYKITE ŠITĄ PETICIJĄ NE DĖL MANĘS AR SAVĘS. PADARYKITE TAI DĖL SAVO VALSTYBĖS, DĖL SAVO TAUTOS. PADARYKIME TAI VISI: VARDAN GERESNIO RYTOJAUS.

Rusų kalbos pamokoms - NE

G. Dvelytė. Adresuota: Lietuvos respublika

Šia peticija yra siekiama atkreipti Lietuvos piliečių dėmesį į rusų kalbos pamokas ir tai, kad jos nėra būtinos jaunųjų moksleivių ugdymui.

NE- nau­joms Alytaus miesto savivaldybės "Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se" taisyklėms

Rūta Bielskienė. Adresuota: Alytaus miesto savivaldybė

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pri­ėmė nau­jas Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­les,įsigaliojusias 2014m. ko­vo 3-iąją. Jo­se nu­ma­to­mos mo­kes­čių leng­va­tos mi­nė­tas įstai­gas lan­kan­tiems vai­kams, ko­kiais at­ve­jais mo­kes­čiai ne­mo­ka­mi. Pa­kei­tus tai­syk­les mies­to biu­dže­te per me­tus bus su­tau­po­ma apie 200 tūkst. li­tų. Da­bar mė­ne­si­nis mo­kes­tis už vie­ną vai­ką lop­še­lio gru­pė­je yra 160 li­tų, dar­že­lio gru­pė­je – 176 li­tai. Tiek ten­ka mo­kė­ti, jei vai­kas lan­ko vi­sas mė­ne­sio die­nas. Mo­kes­tis ski­ria­mas mi­ty­bos ir ūki­nėms iš­lai­doms pa­deng­ti. Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­lė­se nu­ma­to­mos leng­va­tos ug­dy­ti­niams šio­se įstai­go­se: Pa­gal anks­tes­nes tai­syk­les mo­kes­tis už ne­lan­ky­tas die­nas bu­vo ne­skai­čiuo­ja­mas ir ne­mo­ka­mas dėl vai­ko li­gos ir sa­vai­tę po jos, dėl gy­dy­mo­si sa­na­to­ri­jo­je, tė­vų mo­ka­mų ir ne­mo­ka­mų, bro­lių ar se­se­rų atos­to­gų, vie­no iš tė­vų li­gos me­tu, žie­mos lai­ko­tar­piu, jei oro tem­pe­ra­tū­ra že­mes­nė nei 20 laips­nių šal­čio ir vai­kai mi­nė­tų įstai­gų ne­lan­ko, kai vie­nas iš tė­vų iš­vy­kęs į ne­aki­vaiz­di­nio mo­ky­mo­si se­si­ją, kai tė­vai ne­ve­da vai­ko į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gą dėl as­me­ni­nių prie­žas­čių ne dau­giau kaip pen­kias die­nas, jei vie­nam iš tė­vų nu­sta­ty­tas ne­įga­lu­mas ar­ba au­gi­na­mas ne­įga­lu­mą tu­rin­tis vai­kas. Nuo mo­kes­čio įstai­gų di­rek­to­riai at­lei­džia vai­kus iš so­cia­li­nę pa­šal­pą gau­nan­čių, so­cia­li­nės ri­zi­kos, be­dar­bių šei­mų. Prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo gru­pių vai­kus įstai­gų va­do­vai nuo mo­kes­čio at­lei­džia, jei­gu jiems pa­skir­tas ne­mo­ka­mas mai­ti­ni­mas ar įstai­gas lan­kan­tiems vai­kams nu­sta­ty­tas ne­įga­lu­mas. Va­do­vau­jan­tis anks­tes­nė­mis tai­syk­lė­mis, mo­kes­tis 50 proc. ma­ži­na­mas šei­moms, iš­sky­rus at­ve­jus, kai šei­mos už glo­bo­ja­mus vai­kus gau­na pa­šal­pas, jei vai­kas tu­ri vie­ną iš tė­vų, vie­nam vai­kui, jei lop­še­lį-dar­že­lį ar mo­kyk­lą-dar­že­lį lan­ko du vai­kai iš tos pa­čios šei­mos, šei­ma au­gi­na tris ir dau­giau vai­kų, kai vie­nas iš tė­vų yra be­dar­bis ir ne­gau­na be­dar­bio pa­šal­pos, jei vai­kas au­ga moks­lei­vių ar stu­den­tų šei­mo­je, ku­rio­je vie­nas iš tė­vų mo­ko­si die­ni­nia­me sky­riu­je ir jei tė­vas ar mo­ti­na at­lie­ka tik­rą­ją ka­ro tar­ny­bą. Mies­to ta­ry­bai pa­kei­tus Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­les, leng­va­tos ne­be­bus tai­ko­mos vai­kams, kai vie­nas iš tė­vų iš­vy­kęs į ne­aki­vaiz­di­nio mo­ky­mo­si se­si­ją, tė­vų ne­mo­ka­mų, bro­lių ar se­se­rų atos­to­gų, vie­no iš tė­vų li­gos me­tu, kai vie­nas iš tė­vų tu­ri ne­įga­lu­mą ar au­gi­na vai­ką in­va­li­dą ar kai tė­vai ne­ve­da vai­ko į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gą dėl as­me­ni­nių prie­žas­čių ne dau­giau kaip pen­kias die­nas. Taip pat mo­kes­čio leng­va­tų ne­be­ga­li­ma ti­kė­tis sa­vai­tei po vai­ko li­gos ar jo gy­dy­mo­si sa­na­to­ri­jo­je lai­ko­tar­piu. Vi­sais šiais iš­var­dy­tais at­ve­jais tė­vams teks mo­kė­ti už lop­še­li­nu­kus ir dar­že­li­nu­kus. 50 proc. mo­kes­čio leng­va­tą pra­ra­do vai­kai iš šei­mų, ku­rio­se yra vie­nas iš tė­vų, kai vie­nas iš tė­vų yra be­dar­bis ir ne­gau­na be­dar­bio pa­šal­pos. Taip pat vai­kai iš moks­lei­vių ar stu­den­tų šei­mų, ku­rio­se vie­nas iš tė­vų mo­ko­si die­ni­nia­me sky­riu­je. Mi­nė­ta leng­va­ta taip pat ne­tai­ko­ma ir kai tė­vas ar mo­ti­na at­lie­ka tik­rą­ją ka­ro tar­ny­bą. Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­lė­se nu­ma­ty­tos leng­va­tos iki šiol sa­vi­val­dy­bei per me­tus kai­na­vo apie 1 mln. 300 tūkst. li­tų. Su­siau­ri­nus leng­va­tų ga­vė­jų ra­tą ma­žų­jų aly­tiš­kių są­skai­ta mies­to biu­dže­tas per me­tus su­tau­pys maž­daug 200 tūkst. li­tų. REIKALAUJAME sugrąžinti iki 2014.03.03 galiojusias Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­les, biudžeto "skyles" lopyti ne vaikų sąskaita, o sprendžiant bedarbystės mažinimo klausimus.

Atnaujinti karybos (ginkluotės) dėstymą mokyklose

E.Ilgevič. Adresuota: Lietuvos Respublikos švietimo Ministras

Šia peticija noriu atkreipti žmonių dėmėsį į tai, jog verta grąžinti karybos (ginkluotės) dėstymą mokyklose ir kitose švietimo įstaigose.[/b]

Nepritariame naujai rengiamam Tarybos sprendimui dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano 2014-2015 metams patvirtinimo

Tomas Jankūnas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams

Vilniaus miesto taryba, likus metams iki Vilniaus mokyklų tinklo pertvarkos pabaigos, vėl rengia, svarsto ir ruošiasi tvirtinti naują bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planą 2014-2015 metams. Tai daroma neatlikus ankstesnių planų įvertinimo, o tai yra numatyta Tarybos sprendimuose ( https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30206365), neatsiklausus visų bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių nuomonės apie būtinybę rengti naują tinklo pertvarkos planą. Naujame plane, nepaisant iki šiol pertvarkytų mokyklų bendruomenių, kurios vykdo valstybinę švietimo politiką nuomonės, vėl kaitaliojamas bendrojo ugdymo mokyklų tipų išdėstymas Vilniaus mieste. Siekis optimizuoti mokyklas tampa niekinis, nes sudaromos prielaidos vienas mokyklas laikyti pustuštes, o kitas perpildytas. Darbo grupėje, kuri rengė plano projektą, nebuvo mokyklų bendruomenių atstovų: nei mokinių, nei tėvų, nei mokytojų, nei direktorių ( https://www.vilnius.lt/index.php?1243390490 ). Susidaro nuomonė, kad valstybinę švietimo politiką laiku įgyvendinusios mokyklos apsikvailino prieš tas, kurios šiai politikai priešinosi ir tebesipriešina. Skaudžiausia yra tai, kad šių mokyklų bendruomenėms bloginamos mokyklų komplektavimo sąlygos, nesudaromos lygios galimybės visiems vaikams mokytis normaliose patalpose. Taip pat kyla pagrįstas klausimas, kodėl nebuvo paklausta mokyklų bendruomenių dėl naujai dėliojamo mokyklų tinklo ir iki šiol pertvarkoje nedalyvavusių mokyklų tipų nustatymo. Nesilaikant nuoseklumo formuojant Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, leidžiant rastis neegzistuojantiems (ilgosioms gimnazijoms mieste) mokyklų tipams, nesudaromos prielaidos lygiaverčiai persiskirstyti mokinių skaičiui tarp mokyklų, kai kurioms mokykloms sudaromos išskirtinės sąlygos. Likus metams iki tinklo pertvarkos, rengiamas naujas Vilniaus miesto mokyklų tinklo pertvarkos planas negali būti tvirtinamas, nes neatitinka viso miesto švietimo bendruomenės interesų, nes blogina visų miesto vaikų ugdymo sąlygas, o tai prieštarauja plano iškeltiems tikslams ir uždaviniams. Mes taip pat manome, kad privalo būti užbaigtas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo reforma iki 2015 m. bei nebeturėtų būti kaitaliojami su tai susiję teisės aktai (LRV nutarimas dėl tinklo taisyklių kūrimo, Švietimo įstatymo pakeitimas dėl mokyklų tipo ir pan.). Mokyklų tinklo pertvarkos pabaiga jau buvo nukelta iš 2012 į 2015 metus. Aktų kaitaliojimas žlugdo švietimo bendruomenės pasitikėjimą švietimo sėkme, supriešina mokyklų bendruomenes ir neleidžia susikoncentruoti ties sėkmingu vaikų ugdymu. SPRENDIMO PROJEKTAS, KURIAM NEPRITARIAME: [url=https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30237060]https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30237060[/url]

Už draudžiančių sustoti ir stovėti kelio ženklų panaikinimą MKIC stovėjimo aikštelėje Vilniuje

V. Ramanauskas. Adresuota: Kelių priežiūros tarnyba Vilniuje; Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos; Vilniaus miesto savivaldybė

2013 m. rudenį, Vilniuje esančioje Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (toliau - [b] MKIC [/b]) automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastatyti [b] sustoti ir stovėti draudžiantys kelio ženklai [/b] (draudžiantys statyti automobilius lygiagrečiai šaligatviui). Kadangi MKIC automobilių stovejimo aikšelė ir taip nėra didelė, taip pat aiškiai nebuvo suplanuotas laisvų vietų skaičius pagal numatomą asmenų lankymąsi mokslinės komunikacijos ir informacijos centre, stovejimą draudžiantys ženklai dar labiau pablogina parkavimo situaciją. Didelę dalį automobilių stovėjimo aikštelėje užima statybininkų automobiliai, kurie iš esmės ir yra nepatenkinti, kad MKIC lankytojų automobiliai parkuojami lygiagrečiai šaligatviui, o tai esą apsunkina galimybę pravažiuoti (manau, kad įvažiavimas į statybvietę taip pat turėtų būti atskiras - iš tiesų toks ir egzistuoja iš kitos pusės, tačiau dėl nežinomų priežasčių juo nėra naudojamasi). Tačiau [b] statybininkai nėra MKIC lankytojai [/b], todėl manau, kad jų automobiliai turi būti statomi kitur (statybvietėje), o ne MKIC automobilių stovėjimo aikštelėje. Kadangi nuo Saulėtekio al. pusės apie 1/3 automobilių stovėjimo aikštelės užima studentų, gyvenančių bendrabučiuose, palikti automobiliai, todėl stovėti draudžiantys ženklai nėra adekvatus sprendimas spręsti parkavimo klausimą MKIC aikštelėje.