Švietimas 7 psl.

Dėl mokytojos Loretos Raudytės likimo Žemaitės gimnazijoje

Gabija Būtaitė. Adresuota: Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Telšių rajono savivaldybė

Loreta Raudytė dirba Žemaitės gimnazijoje jau 20 metų. Per visus šiuos metus nebuvo kilę jokių incidentų, mokytoja su mokiniais diskutuodavo įvairiomis temomis ir leisdavo pareikšti savo nuomonę. Didžioji dalis Žemaitės gimnazijos mokinių apibūdina šią mokytoją kaip pačią geriausią ir nuoširdžiausią mokykloje. Informacija apie homoseksualumą, kuri buvo paskleista dešimtokų pamokoje - didžiausia, tačiau vienintelė mokytojos klaida per visą jos mokytojavimo istoriją. Mes šios mokytojos neteisiname, tačiau manome, kad dėl nesusipratimo kalčiausia ta organizacija, kuri leido platinti lankstinukus su nepatikrinta ir netikslia informacija, kuri galbūt ir suklaidino mokytoją.Taip pat pastebime, kad katalikų bažnyčioje homoseksualumas yra vis dar laikomas nuodėme, todėl mokytoja turėjo teisę tikybos pamokoje išreikšti bažnyčios poziciją, tik galbūt pasirinkti daug švelnesnį šios pozicijos pristatymo būdą. Manome, kad dėl šios klaidos mokytoja neturėtų būti pašalinta iš darbo ir jai šioje demokratinėje visuomenėje turėtų būti palikta galimybė pasitaisyti ir pasimokyti iš savo klaidų. Mokytojos atleidimas Žemaitės gimnazijos mokinių bendruomenei būtų skaudus praradimas. Todėl pasisakome prieš jį.

Dėl žemės ūkio sektoriaus universiteto ateities

Aleksandro Stulginskio universiteto absolventų klubas "ASU Alumni". Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Lietuvos žemės, miškų, vandens, maisto ūkio verslui, kaimo plėtrai bei šalies regionams atstovaujančių ūkio subjektų, institucijų ir asmenų KREIPIMASIS į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę Mes, pasirašiusieji šį kreipimąsi, tarp jų Aleksandro Stulginskio universiteto Alumni klubas, atstovaujantis 50 tūkst. šios aukštosios mokyklos (anksčiau Lietuvos žemės ūkio akademijos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto) absolventams, suprasdami pokyčių būtinumą ir tai, kad šalies aukštojo mokslo pertvarka ir tolesnė jo raida yra lemtingoje kryžkelėje, kartu suvokiame ir didelę savo moralinę atsakomybę prieš ateities kartas, atkreipiame J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentės, Seimo, Vyriausybės ir visuomenės dėmesį į tai, kad norėdami išlikti modernia, save gerbiančia, savarankiška savitos nacionalinės kultūros ir savimonės Europos ir pasaulio valstybe, turime išsaugoti vieną svarbiausių to savarankiškumo vertybių – išvystytą, modernų, šiuolaikiniais moksliniais pagrindais tvarkomą šalies žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkį, kaimo plėtrą, subalansuotą gamtinių išteklių naudojimą, gamtinę bioįvairovę, vaizdingą landšaftą, nacionalinį paveldą bei kitas gamtines, istorines ir dvasines vertybes kaip vieningą visumą. Visa tai deramai gali atlikti tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai eruditai, išugdyti atitinkamoje Alma Mater dvasioje. Tai dar beveik prieš šimtmetį puikiai suprato tautos ir valstybės Nepriklausomybės akto signatarai ir Lietuvos šviesuomenė, sunkiausiais šaliai nepriteklių ir išorinės grėsmės laikais radę politinės valios ir išteklių įsteigti Lietuvos žemės ūkio akademiją, kaip būsimo modernaus, šviesaus ir išvystyto kaimo garantą. Tai buvo tikrai labai nuoširdi ir nesavanaudiška valstybės duoklė tautos kalbos, kultūros, nacionalinės savimonės lopšiui – Lietuvos kaimui. Dėl objektyvumo reikėtų pažymėti, kad žemės ūkis ir Lietuvos kaimas neliko skolingas valstybei ir per visus sunkmečius padėjo jai atsistoti ant kojų, tačiau per tą šimtmetį patyrė daugybę transformacijų, socialinių ir ekonominių sukrėtimų, trėmimus, pogrindžio kovas, visa naikinančią kolektyvizaciją ir nelengvą laisvo valstiečio ūkių atkūrimą. Nepaisant visų sunkumų, Lietuvos kaimas visada užtikrino tautai didesnį ar mažesnį, bet nuosavą duonos kąsnį. Tik žemės ūkis ir su juo susijusi pramonė neseniai praėjusios ekonominės krizės metais vieninteliai užtikrino šaliai daugiau nei 2 mlrd. Lt teigiamą prekybinį saldo ir buvo pagrindinis šalies ekonominio progreso variklis. Deja, jau kelerius metus, priešingai ES vykdomai kaimo plėtros politikai, Lietuvos žemės ūkis ir kaimas patyrė vienus iš didžiausių per savo istoriją socialinių sukrėtimų. Daugelis miestelių ir kaimo gyvenviečių nyksta, nes gyventojai liko be darbo, mokyklų, medicinos punktų, kultūros įstaigų, policijos ir kitos socialinės infrastruktūros. Švietimo ir aukštojo mokslo ministerijai iš žemės ūkio ministerijos buvo perduota daugiau nei 110 mln. Lt, skirtų žemės ūkio mokyklų išlaikymui, kurios po šio perskirstymo baigia sunykti. Praktiškai beveik nerengiama labai reikalingų žemės ūkiui žemesnės ir viduriniosios grandies žemės, miškų ir vandens ūkio specialistų, kai kitose švietimo ir mokymo grandyse rengiami specialistai ne šalies poreikiams, bet „eksportui“. Būdami labai susirūpinę dėl šiuo metu Lietuvoje prasidėjusios būtinos, bet deramai neišdiskutuotos mokslo ir studijų tinklo pertvarkos, kuri vykdoma realiai nedalyvaujant Lietuvos kaimo inteligentijai, verslui, ūkininkams, pramonės atstovams, poveikio, atkreipiame dėmesį, kad:  Lietuvos žemės ūkio sektoriaus modernų vystymąsi ir konkurencingumą globalioje rinkoje lemia aukštos kvalifikacijos specialistai ir mokslo rezultatais grįstos inovacijos.  Pasaulinės tendencijos rodo, kad maisto poreikis pasaulyje 2050 m. bus beveik dvigubai didesnis, o klimato kaita, riboti dirbamosios žemės ir vandens ištekliai, siekis našiai ir išteklius tausojamai gaminti konkurencingą aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produkciją skatins naujų augalų ir gyvūnų veislių kūrimą, precizinių technologijų, inovatyvių trąšų, paslaugų ir priemonių naudojimą.  Ypač aktualu tampa siekti ekosistemų tvarumo, kaimo vietovių ir regionų darnaus ekonominio ir socialinio vystymosi. Tam reikia naujų kompetencijų ir labai aukštos kvalifikacijos, gebančių modeliuoti į ateitį, universitetinio išsilavinimo specialistų.  Šiandien katastrofiškai sumažėjus kaimo mokyklų skaičiui, vaikai valandų valandas keliauja į mokyklas ir atgal mokykliniais autobusais, todėl neturi pakankamai laiko mokytis ir gauti adekvatų miesto vaikams išsilavinimą, negali sėkmingai konkuruoti su miestų vaikais stodami į aukštąsias mokyklas, nors poreikis žemės ūkio profesijoms yra aukštesnis nei kituose šalies ūkio sektoriuose.  Lietuvos kaime nemažėja jaunų žmonių emigracija į užsienį. Tik sudarydami sąlygas kaimo jaunimui įgyti žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio bei kaimo plėtros specialybes, paskatinsime juos pasilikti kaimo vietovėse, perimti tėvų ar kurti savo verslą, plėtoti kaimo socialinę infrastruktūrą, padėsime išsaugoti kaimo identitetą, užtikrinsime kaimo gyvybingumą ir tvarumą. Tik jaunų, verslių žmonių padedami išlaikysime tai, kas Lietuvoje svarbiausia. Tai yra tai, ką vadiname savo, lietuvių tautos, išlikimu. Tai, kuo šiandien esame gyvi, kuo džiaugiamės ir didžiuojamės. Tai žemės ūkio verslas, kalba, tradicijos ir papročiai. Pastebime, kad Lietuvoje dėl profesinių žemės ūkio mokyklų sujungimo su bendrojo profilio profesinėmis mokyklomis ir profesinio rengimo centrais žemės, miškų, vandens ūkio aukštos kvalifikacijos darbininkų rengimas tapo antraeiliu dalyku ir jų parengiama vis mažiau. Todėl manome, kad Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) sujungus su kitais universitetais, tokia pati situacija susiklostytų ir rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktus naujausius tyrimus, 2021–2024 m. žemės ūkio, miškų ir kaimo plėtros sektoriui vidutiniškai kasmet reikės apie 900 aukštos kvalifikacijos universitetinio išsilavinimo specialistų. Aleksandro Stulginskio universitetas yra pagrindinis specializuotas šio sektoriaus specialistų rengėjas. Jame studijuoja apie 4.5 tūkst. studentų. Pasaulyje pastebima tendencija, kad specializuoti žemės ūkio universitetai yra konkurencingi, užima aukštas pozicijas universitetų reitinguose. Pavyzdžiui, panašaus dydžio Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas pasaulio QS reitinge yra 4-as žemės ūkio ir miškininkystės srityje, tokio pat dydžio Estijos gyvybės mokslų universitetas –- QS reitinguose yra pirmajame šimtuke. Žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio verslo bei kaimo plėtros pažangai būtinos specializuotos žemės ūkio mokslo žinios bei inovacijos. Proveržį skatinančioms žinioms kurti ir inovacijoms įgyvendinti žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio versle bei kaimo plėtroje yra įkurtas integruotas mokslo, studijų ir verslo centras „Slėnis Nemunas“. Jo programai įgyvendinti 2011–2015 m. iš ES fondų ASU investuota daugiau nei 30 mln. eurų, modernizuota visa akademinė infrastruktūra, sukurtos šiuolaikinės specializuotos laboratorijos, skirtos mokslo tyrimams ir specializuotoms žemės, miško, biosistemų, kaimo plėtros studijoms. Remdamiesi išdėstytais argumentais, pabrėžiame, kad:  Lietuvai ir jos žemės ūkio sektoriui būtina vystyti ASU kaip atskirą, savarankišką, specializuotą žemės ūkio, miško, vandens ūkio ir maisto bei kaimo plėtros sektoriaus universitetą, glaudžiai bendradarbiaujantį moksliniuose projektuose ir rengiant aukštų kompetencijų specialistus, sujungiant Universiteto mokslines pajėgas su pasaulio stipriausiais šios srities universitetais, Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigomis ir socialiniais partneriais. Šis unikalias specializuotas studijų programas turintis, mokymosi visą gyvenimą paslaugas teikiantis ir specifinėje, tik Lietuvai būdingoje gamtinėje, klimatinėje ir geografinėje aplinkoje mokslinius tyrimus plėtojantis ir modernias žemės ūkio technologijas kuriantis ir vienintelis šalyje žemės, miškų, vandens ūkio ir kaimo plėtros specialistus rengiantis Aleksandro Stulginskio universitetas neturėtų būti jungiamas į kito, negiminingo, tolimų mokslinių interesų universiteto sudėtį, bet turi būti vystomas kaip atskiras, savarankiškas, specializuotas sektorinis universitetas. Po peticija pasirašyti kviečiame ne tik Aleksandro Stulginskio universiteto (anksčiau Lietuvos žemės ūkio akademijos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto) absolventus, studentus, jų artimuosius, bet ir visus šalies žemės ūkiui, agroverslui, kaimo išsaugojimui bei emigracijos problemai neabejingus žmones. =============================================================================================== Skirk 2 proc. peticijos.lt! Kodas: 303036232 ===============================================================================================

Dėl etnologijos studijų sugrąžinimo į aukštąsias mokyklas

Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos pirmininkė Rūta Čėsnienė. Adresuota: Į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, Lietuvos Respublikos Seimo na

Pažymėtina, kad etninės kultūros išmanymas yra itin svarbus formuojant etninę tapatybę, ugdant patriotiškumą ir pilietinę savivoką. Apie valstybės rūpestį etnine kultūra liudija ir priimtas ,,Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas“ (1999) bei ,,Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir pagrindų įstatymas“ (1997). Prašome studijų klasifikatoriuje į humanitarinių mokslų grupę įrašyti Etnologijos studijų kryptį, kuri LR Švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-222 buvo pripažinta atskira studijų kryptimi, išskiriant etnologiją ir folkloristiką. Siūlome, kad Etnologijos pirmosios pakopos studijų programoms būtų skiriamas tikslinis valstybės finansavimas. Kadangi vertiname tautos istorinę ir kultūrinę atmintį, manome, kad etnologijos studijos Lietuvai yra būtinos. Etnologijos studijos, skatindamos kultūrinės tapatybės savivoką, padeda ugdyti atsakomybę už savo kraštą bei giluminį suvokimą apie būtinas socialines būsenas - laisvę, demokratiją, pilietiškumą, kurios yra ir valstybės pagrindas. Universitetuose pastebimas komercinio aspekto prioritetas prieš vertybinį gali tapti pražūtingu ne tik švietimui, bet ir tautai bei valstybei.

SUSTABDYKIME VILNIAUS SENAMIESČIO MOKYKLOS REORGANIZACIJĄ !

Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenės narys Žilvinas Radavičius. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė, LR Seimas, LR Prezidentūra, LR Vyriausybė, Žmogaus teisių gynimo organizacijos, visuomenės veikėjai ir organizacijos, žiniasklaida, piliečiai.

Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkui Povilui Urbšiui, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Eugenijui Jovaišai, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui, Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui, Vilniaus miesto savivaldybės merui Remigijui Šimašiui, Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, Kultūros ir Sporto departamento direktoriui Algimantui Pakalniškiui, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei, Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Valerijui Simulik PRAŠYMAS DĖL TARPININKAVIMO SIEKIANT SUSTABDYTI VILNIAUS SENAMIESČIO MOKYKLOS REORGANIZACIJĄ 2017 m. kovo 9 d. Nr. Vilnius Lietuvos rusų visuomeninių organizacijų lyderiai Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenė Lietuvos rusų bendruomenė, atstovaujama žemiau pasirašiusiųjų rusų visuomeninių organizacijų lyderių, kreipiasi į Jus prašydama: • Sustabdyti 2017 m. vasario 22 d. Vilniaus savivaldybės Tarybos sprendimo reorganizuoti Vilniaus Senamiesčio mokyklą, prijungiant ją prie Vilniaus Liepkalnio pagrindinės mokyklos, vykdymą, grįžtant prie pirminio mokyklų reorganizavimo Bendrajame 2016-2020 metų plane numatyto varianto. • Leisti Vilniaus Senamiesčio mokyklai 2017/2018 mokslo metais toliau formuoti klases, kas suteiks galimybę išsaugoti mokyklos prestižą ir papildyti ją naujais mokiniais, kurių srautą prognozuoja Vilniaus miesto savivaldybė, bei iš turimų Vilniaus Senamiesčio mokyklos rezervų (šioje mokykloje veikia priešmokyklinio ugdymo grupė). • Mokyklų tinklo reorganizaciją vykdyti atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 45 straipsnį: „...piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai. Tautinėms bendrijoms valstybė teikia paramą” ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo 44 straipsnį, numatantį mokyklos, pagalbos įstaigos pabaigą ir pertvarkymą: “Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras”. • Sudaryti specialią, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės vadovaujamą Darbo grupę, siekiant sustabdyti Vilniaus Senamiesčio mokyklos reorganizavimą ir kvalifikuotai spręsti dėl švietimo reformos iškilusias problemas. Vilniaus Senamiesčio mokyklos ir Lietuvos rusų bendruomenės kategoriškai prieštarauja šios švietimo įstaigos reorganizacijai ją prijungiant prie Vilniaus Liepkalnio pagrindinės mokyklos, nes visapusiškai Vilniaus Senamiesčio mokykla yra geresnė. Ši mokykla yra taip pat ir rusų, lietuvių inteligentijos kultūros židinys. Vilniaus Senamiesčio mokyklos moksleivių tėvų ir moksleivių atsisakymą vesti savo vaikus į Vilniaus Liepkalnio pagrindinę mokyklą patys tėvai pareiškė Bendruomenės aerofilmavimo-protesto akcijoje, vykusioje 2017 01 09, Vilniaus Senamiesčio mokyklos protesto vakaronėje "Mokykla-mūsų namai!", vykusioje 2017 01 27, 2017 01 11, 2017 02 01, 2017 02 21 piketuose prie Vilniaus miesto savivaldybės, pasipriešinimas Senamiesčio mokyklai buvo parodytas ir Vilniaus miesto savivaldybės Taryboje 2016 12 21, 2017 02 01, 2017 02 22. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba nesiskaito su mūsų nuomone. Vilniaus miesto savivaldybė teisiškai gali atidaryti arba uždaryti bet kokią mokyklą, tačiau Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenė, kaip senbuviai, privalo turėti pasirinkimo teisę nuspręsti, kur turi vykti ugdymo procesas. Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokinių ir personalo iškėlimas į juos netenkinančias sąlygas kitos, galimai lietuviškos, mokyklos naudai yra Žmogaus teisių pažeidimas. Analizuodamos susidariusią situaciją, mūsų bendruomenės turi įvairių pasiūlymų, kaip išspręsti susidariusias problemas, liečiančias ne tik Vilniaus Senamiesčio ir Liepkalnio pagrindinę, bet ir kitas ne tik pustuštes, bet ir perpildytas ne tik tautinių mažumų, bet ir lietuviškas mokyklas. Vienas iš jų - Vilniaus Senamiesčio mokykloje, kurios patalpose kartu su nuomininkės Vilniaus tarptautinės Meridiano mokyklos mokiniais mokosi apie 330 mokinių, atidaryti lietuviškas klases ir didinti priešmokyklinio ugdymo grupę. Pagarbiai,

Prieš mokslo metų ilginimą

A.V. Adresuota: Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerija

Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijai Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei PETICIJA Prieš mokslo metų ilginimą Pasirašydami šią peticiją, išreiškiame nepasitenkinimą Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos noru ilginti mokslo metus, o tuo pačiu ir trumpinti atostogas. Manome, kad tai nėra priemonė gerinti mokymosi rezultatus ir geresnius pažymius. Abejonių kelia ŠM ministerijos teiginys: “Lietuva nelyderiauja pagal mokinių pasiekimus tarp geriausiųjų šalių”. Ar tai yra argumentas/pretekstas, kodėl reikėtų ilginti mokslo metus? Ar jūs bandote mumis rungtis tarpusavy, tarp šalių? Auginkime ne robotus, o žmones. Tuo pačiu abejojame, kad pratęsus mokslo metų trukmę, mokymosi kokybės kreivė kils. Veikiau tik kris. (Kaip pavyzdį galima imti Jungtinę Karalystę, kurioje mokymosi metai ilgesni, bet motyvacija mokytis dingsta žymiai ankščiau). Jei “mokymosi kokybė” – kertinis klausimas, tada verčiau prašome atsižvelgti kaip ir ko yra mokomi mokiniai, o ne skaičiuoti mokymosi dienas. Prašome dar sykį apsvarstyti sprendimą. Ačiū!

Mokslo metų ilginimas

Nepatenkintas moksleivis. Adresuota: Lietuvos respublikos mokslo ir švietimo ministerija

Daugelio moksleivių nepasitenkinimu, prašome neilginti mokslo metų.

STOP Atostogų ilginimui

Supykęs ant Pitrėninės. Adresuota: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

Mokslo metai jau buvo pailginti 1 savaitė (t.y. 5-7 dienomis). Bet švietimo ir mokslo ministrei to neužtenka pagal jos paskaičiavimus Lietuvos mokiniai mokosi per daug ir trumpai palyginus su kitomis ES valstybėmis, mes atostogas turime ilgiausias, o mokomės daugiausia. Bet šis apstraktus skaičius, kad Lietuvių atostogos ilgesnės yra netiesa ES šalyse vasaros atostogos trumpesnės, BET pvz.: Jungtinės Karalystės mokiniai per Kalėdas atostogauja tris savaitės, o Lietuvos 1. Jei norite pasinagrinėti visas JK atostogų datas: https://www.schoolholidayseurope.eu/school-holidays-2017-uk.html (ANGLIŠKAI) Jei norite pasinagrinėti visas Lietuvos mokinių atostogų datas: http://www.sdachas.lm.lt/wp-content/uploads/2016/06/MOKINIU_ATOSTOGOS_2016-2017.pdf Straipsnis apie mokslo metų ilginimą: http://www.delfi.lt/news/daily/education/ministre-lietuvoje-mokiniai-atostogauja-per-daug.d?id=73927622 P.s. Yra ir kitas būdas išspresti problemą be mokslo metų ilginimo. Tiesiog nuo 7-8 klasės panaikinti "nereikalingas" pamokas. Pvz.: muzika, dailė, technologijos, tikyba (ar etika) ir žmogaus saugą taip pat galima panaikinti ir klasės valandėlės, (jei mokyklose tokios yra). P.s.s. Estijoje yra lygiai tokia pati atostogų tvarka: https://www.schoolholidayseurope.eu/choose-a-country/estonia.html (ANGLIŠKAI)

Trumpesnėms mokinių atostogoms NE!

Nenoriu skelbtis. . Adresuota: Lietuvos Vyriausybė

Trumpesnėms mokinių atostogoms sakom ne!

Dėl priedų mokyklų psichologams už darbą su specialiųjų poreikių vaikais.

Jūratė Kniūkštienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

Švietimo ir mokslo ministro 2017 m.sausio 17 d. Nr. XIII-198 dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinime“: "Tarnybinių atlyginimų ir tarifinių atlygių koeficientų didinimas darbuotojams, dirbantiems su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, darbuotojų, kuriems didinamas atitinkamas tarnybinio atlyginimo arba tarifinio atlygio koeficientas, pareigų sąraše nėra paminėti mokyklų psichologai. Sąraše paminėti Pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai, dirbantys su specialiųjų poreikių vaikais, kuriems nustatomas 15–20 procentų priedai. Taip pat papildomi procentų tarnybinio atlyginimo priedai mokami bendrojo lavinimo mokyklų specialiesiems pedagogams, logopedams, mokytojams. Bendrojo lavinimo mokyklų vadovui arba vadovo pavaduotojui, atsakingam už darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, taip pat tarnybinio atlyginimo koeficientas didinamas iki 5 procentų. Paminėti visi darbuotojai, dirbantys su specialiųjų poreikių vaikais, išskyrus mokyklų psichologai. Mokyklų psichologų nuomone, 15 - 20 procentų tarnybinių atlyginimų priedus turėtų gauti ir psichologai, dirbantys mokyklose. Mokykloje dirbančių psichologų funkcijos :  Vertina specialiųjų poreikių gebėjimus, rašo išvadas bei rekomendacijas (kai kuriose mokyklose psichologai vertina vaikų gebėjimus su WISC-III testu);  Dalyvauja mokyklų VGK komisijoje;  Konsultuoja specialiųjų poreikių vaikus;  Veda socialinių įgūdžių užsiėmimus spec. poreikių vaikams;  Konsultuoja specialiųjų poreikių vaikų šeimas;  Konsultuoja pedagogus, dirbančius su specialiųjų poreikių vaikais;  Skaito pranešimus, veda seminarus apie specialiuosius vaikų poreikius, sutrikimus ir pan.  Atlieka tyrimus apie specialiųjų poreikių vaikų psichinę savijautą mokykloje ir pan. Lietuvos mokyklų psichologai kreipiasi į visas atsakingas valdžios institucijas reikalaudami papildomų procentų tarnybinio atlyginimo priedų už darbą su specialiųjų poreikių vaikais.

Prieš Panevėžio dailės mokyklos ir Panevėžio muzikos mokyklos sujungimą.

Agnė Fedaravičiūtė. Adresuota: Panevėžio miesto savivaldybė

Prieš mokyklų sujungimą. Tai buvo svarstoma ne kartą, bet ši idėja buvo atmesta. Kiekviena iš šių mokyklų nenori prarasti savo identiteto, mažinti etatų ir griauti bendruomenių. Panevėžio dailės mokykla turi puikią reputaciją, mokiniai čia jaučiasi kaip antruose namuose. Muzika ir dailė yra skirtingos meno rūšys ir jos neturėtų būti maišomos. Palaikykite mokytojus ir mokinius!