Švietimas 7 psl.

Metas keisti direktorę

S.. Adresuota: Kazlų Rūdos švietimo skyrius

Kazlų Rūdoje esančioje Kazio Griniaus gimnazijoje jau daug metų nesikeitė direktorė. Atrodo,nieko blogo tame nėra, tačiau esama direktorė ne tik nepadeda vystytis gimnazijai, bet ir žemina jos lygį priimdama naujus nutarimus, kuriems nepritaria nei vienas mokinys vietoj to, kad priimtų naujus mokytojus, kurie galėtų išleisti senuosius į jau užtarnautą pensiją. Gimnazijos mokiniams į ekskursijas leidžiama vykti tik savaitgaliais arba atostogų dienomis, kas nėra teisinga, nes vargu ar muziejai dirbs savaitgaliais tiek, kad galėtum ne vieną aplankyti, o visi puikiai žino, baigę mokyklą patys į muziejus važiuoti laiko neras. Gimnazijoje vis rečiau vyksta kultūrinimuisi ar moksleivių pramogoms skirti renginiai, todėl kuo toliau, tuo mažiau gerų asociacijų jiems turi mokykla. Pagal naujas taisykles prastesni mokiniai yra laikinai perkeliami į kitas klases, nors nesunku suprasti, kad tai nepagerins jų pažymių ar tuo labiau lankomumo, moksleiviui nepatiks nauja aplinka, kiti bendraklasiai, net kiti mokytojai, todėl to laikotarpio metu jis suprasdamas, kad tai laikina, pasistengs išvengti to nelankydamas mokyklos. Gimnazijos moksleiviai tiki, kad pasikeitus direktorei, gimnazijoje atsirastų daug pokyčių į gerą ir nesinorėtų mokslus baigti svetimuose miestuose.

Męs prieš nemokamą moksla pabėgeliams Lietuvoje

M. Galatiltis. Adresuota: Lietuvos švietimo ministerija

Męs prieš nemokamą moksla pabėgeliams Lietuvoje. Penktadienį Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) metu buvo diskutuojama dėl pabėgėlių studijų universitetuose galimybių. Rektoriai vienbalsiai sutarė – Lietuvoje jie galės studijuoti nemokamai. http://www.delfi.lt/news/daily/education/pabegeliams-dovana-is-lietuvos-universitetu.d?id=69107718

Ilgesniems mokslo metams- ne!

Moksleivė A.. Adresuota: Švietimo ministerija

"Mokslo metų ilginimui- ne"- taip mano daugelis Lietuvos moksleivių. Mokslo metų ilginimas nėra reikalingas ir naudingas nei moksleiviams, nei švietimo sistemai. Mokslo metų trukmę Lietuvoje norima padaryti, kaip vakarų Europos šalių, nors ji jau dabar yra tokia pati (5-8 klasių moksleivių Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje mokslo metai trunka apie 175 dienas). Vakarų Europos moksleiviai taip pat turi daugiau atostogų per mokslo metus, taip pat kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui Prancūzijoje galioja namų darbus ribojantis įstatymas. Kita dar svarbesnė problema susijusi su mokslo metų ilginimu yra tai, kad Lietuvos švietimo planas, sistema nėra pritaikyta ilgesniems mokslo metams. Kiekvienais metais visą kursą baigiame viena- dviem savaitėmis anksčiau. Paskutinė savaitę kai kurie išvis nebeina į mokyklą, o tie, kurie ateina, visą savaitę sėdi pamokose, kuriose nieko neveikia. Ir tai vyksta vadinamaisiais " per trumpais" mokslo metais. Kas bus, kai mokslo metai bus ilgesni? Žinoma, Mokslo ministerija žada, jog penktadienį bus trumpesnės pamokos, bet jos toks pažadas nieko nepakeis...Visvien kiekviena mokykla nuspręs savarankiškai, o jei ir nutiktų toks stebuklas kaip trumpesnės pamokos, tą dieną moksleiviai būtų apkrauti begale namų darbų. O dar visi bando skatinti ir populiarinti neformalųjį ugdymą, kuris daugeliu atvejų būna dar naudingesnis moksleivio ateičiai. Paprasčiausiai jam nebelieka laiko, nes jį visą užima mokykla, kurioje suteiktos žinios dabartinių studentų yra apibūdinamos kaip bendras išsilavinimas. Nenuostabu, kodėl Lietuva yra šalis, kur išsilavinimas 100%, bet jaunimo nedarbas irgi didelis. Mokslo metų ilginimas tikrai nebūtinas.

Patyčioms mokyklose – NE!

Lietuvos mokinių parlamentas, Lietuvos moksleivių sąjunga. Adresuota: Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija

Prasivardžiavimas, šaipymasis, apkalbos, įžeidžiantys komentarai, žinutės… Ar susidūrėte su patyčiomis savo mokykloje? Kartais jos gali atrodyti panašios į draugiškus pašmaikštavimus ar patraukimus per dantį – kuo jos skiriasi nuo pajuokavimo? Kai juokaujama, linksma būna abiems, o tyčiojantis linksma tik vienam vaikui – kitas tuo metu jaučiasi labai įskaudintas. Ar žinojote, kad kad net du iš trijų Lietuvos mokinių yra susidūrę su patyčiomis – iš kitų tyčiojosi patys arba buvo tyčiotasi iš jų, o dėl priekabių mokyklose į „Vaikų liniją“ per metus paskambina daugiau nei 2000 vaikų? Patyčios nėra ta patirtis, kuri padeda vaikui būti tvirtesniam ir užsigrūdinti. Tyrimai rodo, kad patyčios gali sukelti daug įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių neigiamų padarinių ne tik vaikams, iš kurių tyčiojamasi, bet ir tiems, kurie tyčiojasi ar stebi patyčias – nuo suprastėjusių pažymių, pamokų nelankymo iki savižudybės. Mes manome, kad patyčių mokyklose turi nebelikti, todėl raginame Švietimo ir mokslo ministeriją imtis visų reikalingų priemonių, kad per artimiausius metus ne kas ketvirtoje, kaip yra šiuo metu, bet visose Lietuvos mokyklose būtų įdiegtos rimtos patyčių prevencijos programos. O taip pat surasti lėšų tam, kad jos veiktų nuolatos ir nebūtų nutraukiamos.

DĖL ŽVAINIŲ (IMBARĖS SEN., KRETINGOS R. SAV.) KAPINYNO IR PILKAPYNO (GAIDŽIO KALNO) SALANTŲ REGIONINIAME PARKE SUTVARKYMO IR PRITAIKYMO VISUOMENĖS REIMĖMS

Salantiškis. Adresuota: Kretingos rajono savivaldybė

Žvainių kapinynas (senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV504) randasi šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Žvainių kaime (Imbarės seniūnija), Salantų regioniniame parke. Kapinynas įrengtas Salanto slėnyje stūksančios Gaidžio kalnu vadinamos moreninės kalvos šiaurinėje dalyje. Šiaurinė ir šiaurės rytinė dalis sunaikinta XX a. I pusėje kasant žvyrą ir akmenis. Vakarinėje dalyje stove neogotikinė koplyčia. Į pietus yra Žvainių pilkapynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus objekto kodas – 13015; senas registro kodas – A443P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1529) ir apeiginis akmuo, nuo kurių kapinyną skiria akmenų pylimas. 1972 m. kapinynas paskelbtas vietinės reikšmės archeologijos paminklu, o nuo 1997 m. patenka į valstybės saugomo kultūros paminklo Žvainių pilkapių teritorijos šiaurinę dalį. 1988 m. skulptoriaus Viliaus Orvido pastangomis atstatant neogotikinę koplyčią, šiaurinė ir šiaurės rytinė kapinyno vieta (neatsižvelgiant į paveldosauginius reikalavimus) buvo apsodinta eglėmis, pietinė dalis apsodinta ąžuolais. Kapinyne natūraliai išaugo kiti menkaverčiai aukštaūgiai medžiai ir krūmai. Į teritoriją Viliaus Orvido pastangomis buvo suvežti menkaverčiai akmenkalių supjaustyti akmenys. Užsodintų ir savaime išaugusių aukštaūgių medžių ir krūmų šaknys ardo istoriškai svarbų kapinyno ir pilkapyno sluoksnius. Taip pat užgožia kapinyno ir pilkapyno bei neogotikinės koplyčios vaizdus iš Salantų miesto ir kelių Kretinga-Salantai, Darbėnai-Salantai. Kapinynas ir pilkapynas neteko pirmykščio vaizdo (senovėje nebūdavo apaugę medžiais ir krūmais) ir panoramos. LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. I-733 įpareigoja kultūros paveldo objekto valdytojus (šiuo atveju Kretingos rajono savivaldybė) prižiūrėti teritoriją, šalinti savaime užagančius augalus, genėti medžius. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, siekiant, kad tinkamai būtų saugomas kultūros paveldas ir atkurtas pirmykštis kapinyno ir pilkapyno (Gaidžio kalno) vaizdas, kad teritorija būtų pritaikyta visuomenės reikmėms, Mes žemiau pasirašiusieji, pasisakome, kad teritorijoje būtų iškirsti užsodinti ir savaime išaugę aukštaūgiai medžiai ir menkaverčiai krūmai ir išvežti menkaverčiai akmenkalių supjaustyti akmenys.

Įamžinkime 1990 m. suteiktą rekordinę paramą Nepriklausomybei

Lietuvos laisvės fondas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Peticija „Lietuvos laisvės fondas” 1990-ieji buvo kertiniai metai Lietuvos kelyje Nepriklausomybės atkūrimo link. Kremliaus valdžiai nepripažinus Kovo 11-osios Akto ir paskelbus ekonominę blokadą, organizacijos Vakaruose „Tradition, Family and Property” įkūrėjas ir lyderis prof. Plinio Correa de Oliveira inicijavo paramą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui. Buvo parengta peticija, kurią „TFP” savanorių dėka pasirašė 5,2 milijono žmonių 26-iose pasaulio šalyse. Parašų rinkimo kampanija pareikalavo netgi savanorių aukų – rinkdami parašus du savanoriai žuvo autoavarijoje. Ši peticija buvo pristatyta tuometiniam Lietuvos vadovui prof. Vytautui Landsbergiui, ir nugabenta į Kremlių SSRS vadovui Michailui Gorbačiovui. Po kurio laiko ši Peticija pateko į Gineso rekordų knygą kaip daugiausiai parašų žmonijos istorijoje surinkusi peticija. Tuomet Lietuvai tai buvo ypač svarbi parama iš Vakarų. Parama, kuri kovoje už Nepriklausomybę buvo svarbi žinia, jog turime palaikymą ir esame ne vieni. Deja, tenka pripažinti, jog šis kilnus bei itin reikšmingas įvykis ne tik nebuvo įamžintas, bet ir visiškai nugrimzdo užmarštin. Šiandien ne tik jaunas, bet ir vyresnis žmogus apie šį žygdarbį išgirsta pirmą kartą. Dėl šios priežasties iniciatyvinės grupės pastangomis buvo įkurtas „Lietuvos Laisvės Fondas”, kuris sieks priminti šio įvykio svarbą Lietuvai bei Lietuvos žmonėms. Mes, pasirašantieji šią peticiją, palaikome „Lietuvos laisvės fondo” idėją bei išreiškiame paramą šio įvykio įamžinimui, pastatant paminklą arba memorialinę lentą Vilniaus miesto centre.

Stop mokinių atostogų trumpinimui

T.M.. Adresuota: Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos seimas

Švietimo ir mokslo ministerija planuoja sutrumpinti mokinių vasaros atostogas net 2 savaitėms.

Dėl saugomo paveldo (Žaliakalnis, Pelėdų kalnas, A. Mackevičiaus 27) objekto teritorinio vientisumo ir paskirties

Sigita Saulėnienė. Adresuota: Kauno kolegija Justino Vienožinskio menų fakultetas

Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas įsikūręs Kaune, vaizdingoje Žaliakalnio vietoje (žinomoje Pelėdų kalno pavadinimu). Pastatų kompleksas, kurį sudaro Kauno meno mokyklos pagrindinis pastatas, pirmoji M.K. Čiurlionio galerija, sargų namelis, keramikos dirbtuvės, dailės studijoms skirti pastatai, įrašytas į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą bei į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Nuo 1922 m. iki 1940 m. čia veikė vienintelė dailės mokykla Lietuvoje ir M. K. Čiurlionio kūrinių laikinoji galerija. Pelėdų kalnas simboliškai buvo ir yra meno centras, kuriame mokomasi meno subtilybių, rengiamos parodos, plenerai, simpoziumai, konkursai, tarptautinės konferencijos, meniniai edukaciniai projektai ir pan. Studentai ugdomi aplinkoje, skatinančioje ir puoselėjančioje kūrybiškumą, turi išskirtinę galimybę lavinti meninį ir formuoti estetinį skonį. Šiuo metu iškilo pavojus šio kultūros paveldo komplekso, kuris randasi A. Mackevičiaus g. 27, teritoriniam vientisumui, nes savininkai, įsigiję uždaros akcinės bendrovės „GLIPTIKA“ pastatą (buvusi „PRAKTIKA“), nori formuoti žemės sklypą apie šį pastatą, kas negrįžtamai padarytų įtaką saugomo kultūros paveldo objekto vientisumui ir paskirčiai. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, siekiant išlaikyti unikalios Kauno vietos teritorinį vientisumą, Mes, žemiau pasirašiusieji, pasisakome prieš bet kokius sprendimus ar veiksmus, kurie padarytų neigiamą įtaką saugomo paveldo objekto vientisumui ir paskirčiai.

Psichologinis smurtas Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje?

Mag. A. Pečiulis, B. Buinevičienė, V. Bastakienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir Lietuvos Respublikos Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetas

Psichologinis smurtas Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje? Mūsų senoji, numylėta „Šimkinė", kurios dvasia lydi visą likusį gyvenimą, šildo prisiminimais, traukia grįžti per atostogas su koncertais, rečitaliais, o ir šiaip: aplankyti, apkabinti, prie arbatos puodelio pasikalbėti su savo mokytojais, tais, kurie nuoširdžiai dirbo, dalindamiesi savo unikalia, per ilgus pedagoginio darbo metus sukaupta patirtimi ir skiepydami meilę muzikai ir žmogui. Tik kodėl vis mažiau į šiuos namus traukia? Nors jie gražėja, modernėja ir atsinaujina, nežinia, kur dingsta šiluma ir bendravimo džiaugsmas. Net sovietmečio konservatorijoje, kai žmogaus įtarinėjimai, tikrinimai ir persekiojimai buvo gyvenimo realybė, pedagogo kompetencijomis niekas neabejojo. Pedagogai savo ruožtu neabejojo mokinių gebėjimais. Gal todėl tiek daug laisvai mąstančių asmenybių, kūrybingų ir individualių menininkų išugdė konservatorija! Greta meninių įgūdžių buvo skatinamas ne tik profesinis ambicingumas, bet ir puoselėjama pagarba ŽMOGUI: dėstytojui, budėtojai, instrumentų meistrui, bibliotekininkei, valytojai, moksleiviui. Buvome vyresni ir jaunesni kolegos, mokėmės iš vyresnių, sėmėmės iš jų profesinės ir gyvenimiškos patirties. Gerbėme vieni kitus, nepaisydami amžiaus, užimamos padėties. Toks buvo išskirtinis konservatorijos bruožas. Nerimą kelia išgirdus senųjų konservatorijos pedagogų išsakytas mintis, širdyje darosi tuščia ir skaudu. Nejaugi palaipsniui su naujom auditorijom ir dažų kvapais išsitrina S. Šimkaus kūrybinė dvasia? Gal didžio kūrėjo meilę mokiniams, mokinių pagarbą mokytojams, gyvavusį didžiulį entuziazmą kažkas skandina užmarštin? Kas vyksta šioje mokykloje? Mokykla tampa įstaiga, kur vyrauja autokratija, intrigos ir šantažas? Keistas mokyklos administracijos požiūris į pedagogus. Viešai skleidžiamos paskalos apie „prastus“ ir „nusenusius“ koncertmeisterius bei mokytojus, kuriais norima atsikratyti, yra tiesa? Savotiškas administracijos požiūris ir į mokyklos profesinę organizaciją. Ar ignoruoti, stengtis pakenkti ir trukdyti jai dirbti yra būtinas kelias, juolab, kad DK 23 str. 1 d., 35 str. 2 d. draudžia tai daryti? Dabar gi laikai pasikeitę. Esame laisva šalis. Žmogaus teisės ir pagarba žmogui – ką jau bekalbėti apie ilgametį kolegą – turėtų tapti moralinių vertybių pagrindu. Bet, pasak mokytojų, tarp pedagogų tvyro nepasitikėjimas vieni kitais, nerimas ir įtampa, kurios apogėjumi tapo paskutiniai visus sukrėtę įvykiai. Šviesios atminties mokytojos Zitos Žilinskienės istorija sukėlė daug klausimų, į kuriuos nėra atsakymų. O kažkas turėtų atsakyti. Kodėl silpnos sveikatos vyresnio amžiaus mokytojai, neseniai palaidojusiai artimiausią žmogų – savo vyrą, jau kitą savaitę administracija surengė pamokų patikrą? Kodėl mokyklos vadovai perdavė mokytoją Zitą Žilinskienę į prokuratūros rankas – ar toks sunkus ir nepataisomas bei institucijos viduje neišsprendžiamas klausimas buvo pataisytas mokinio pažymys elektroniniame dienyne, kad reikėtų viešai tai įvardinti klastote – nusikaltimu, kurį tirti turi valstybės institucijos? Mokytoja Zita, kuri turėjo būti teisiama pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnį, t. y., dokumentų klastojimą, mirė visiškai pašlijus ir taip silpnai jos sveikatai taip ir nesulaukusi teismo proceso. Apkaltinta, bet neišteisinta. Ir tai ne viskas. Mokyklos administracija buvo suplanavusi iš naujo peratestuoti mokytoją Zitą Žilinskienę dėl jos turimos kvalifikacinės kategorijos, apie tai paskelbė metodinių grupių susirinkimuose. Mokytojai Zitai tai turėjo didelį pshichologinį poveikį. Tik po švietimo ministerijos atstovo išaiškinimo mokyklos vadovams, jog vertinamas pedagogo trejų metų darbas (bet ne vienerių), mokyklos administracija šių veiksmų atsisakė. Šie (ir, beje, ne tik šie) dabartinės mokyklos vadovės ir administracijos poelgiai buvo įvertinti mokytojos Zitos Žilinskienės artimųjų – jie uždraudė mokyklos vadovams dalyvauti laidotuvėse. Mes, kurie mokėmės šioje konservatorijoje, kurie gerbėme ir gerbiame mus išugdžiusius pedagogus, kviečiame visus išreikšti savo nuomonę apie teisingumą ir žmogiškumą. Esame įsitikinę, kad šiandien konservatorijoje tvyro laisvai šaliai ir menininkus ugdančiai institucijai nebūdinga įtarumo, nepasitikėjimo ir baimės atmosfera, kurios terpėje negali būti ugdomas teisingas ir tvirtos moralės žmogus. Manome, kad mokyklos vadovai savo veiksmais rodo nepagarbą ilgamečiams, atsidavusiu darbu pagarbos nusipelniusiems garbaus amžiaus mokytojams. Smerkiame direktorės L. Jonavičienės elgesį naudojant nusikaltėlių pasauliui priskiriamas priemones, kurios šiuo atveju buvo panaudotos sprendžiant paprastas mokyklos vidaus problemas. Manome, kad mokyklos direktorė prarado moralinį autoritetą bei pasitikėjimą ir turėtų pati atsistatydinti iš Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos direktorės pareigų. To direktorei nepadarius, prašome Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją ir Lietuvos Respublikos Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetą imtis atitinkamų veiksmų mokyklos vadovą pakeisti. Šią peticiją pasirašydami išreiškiame susirūpinimą nederamu moraliniu mokyklos klimatu ir kviečiame pasirašyti buvusius mokinius, muzikų bendruomenės narius, pilietiškus mokytojus.

Konferencijos „Kultūrinio ugdymo būtinybė ir galimybės: aktualios jungtys“ dalyvių KREIPIMASIS

teatro mokytojų asociasija "MENOFORMOS". Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė

2014 12 08 Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ centre yra atviras, kūrybingas ir atsakingas žmogus. Kūrybiškumas yra viena iš vertybių, kuria grindžiama visa Lietuvos pažanga ateinantiems penkiolikai metų. Kūrybiškumas taip pat itin akcentuojamas ir Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje, kituose teisės aktuose, kuriais remiantis Lietuvoje organizuojamas švietimo procesas.Vadinasi, Švietimo sistema turi ieškoti būdų, kaip į ugdymo procesą integruoti vietinės kultūros suformuotą meninį ugdymą, kuris nuo vaikystės ugdytų estetinius, socio-emocinius, socio-kultūrinius ir kognityvinius įgūdžius. Meninis ugdymas ir ugdymas menu sudaro prielaidas visapusiškai asmenybės raidai, saviraiškai ir aktyviai integracijai į visuomeninį gyvenimą. Teatrinio ugdymo praktika mokykloje rodo efektyvų teatro metodų panaudojimą ugdant kūrybingą, pasitikintį, pasižymintį inovatyviu mąstymu jauną žmogų. Teatro pamokos jau yra tapusios bendrojo ugdymo sudedamąją dalimi, o nuo 2015-ųjų metų teatro kaip pasirenkamojo dalyko egzamino pažymys tampa stojamojo balo į aukštąsias mokyklas dalimi. Vis dėlto, dramos metodai dar nėra pripažįstami lygiaverčia udgymo priemone kaip muzika ir dailė. Valstybė neskiria pakankamai dėmesio kultūriniam ugdymui Lietuvos mokyklose, mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, mokinių įtraukimui. Lietuvos edukologijos universitetas ir Klaipėdos universtitetas parengė ne vieną teatro edukologų laidą, galinčią efektyviai taikyti teatro metodus ugdymo procese. Tačiau šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose iš viso dirba tik 115 teatro pedagogų (2014 m. UPC duomenys), nes savo biudžetą skaičiuojančios mokyklos nėra pasirengusios jų įdarbinti. Siūlome švietimo politikos formuotojams ir vykdytojams sudaryti geresnes sąlygas teatrinio ugdymo plėtrai, nes tai yra būdas išugdyti tokią jaunąją kartą, kuri kurtų ir puoselėtų klestinčią, pilietišką, socialiai atsakingą ir kūrybišką Lietuvą. Todėl besibaigant 2014 –iesiems metams, kurie buvo paskelbti teatro metais, prašome: - Svarstyti būtinybę didinti biudžeto lėšas teatro pedagogikos plėtrai šalyje, sudarant sąlygas kiekvienai Lietuvos mokyklai turėti teatro pedagogo etatą. - Tarpininkauti rekomenduojant ugdymo įstaigų administracijoms sudaryti galimybę moksleiviams nuo I-os klasės alternatyviai rinktis muzikos, dailės, teatro ar šokio dalykus, kuriuos dėstytų parengti specialistai. Šiuo metu dailė ir muzika dažniausiai yra privalomi, o šokis ir teatras laisvai pasirenkami arba jie iš viso nesiūlomi. - Tarpininkauti viešinant teatro mokomąjį dalyką ugdymo įstaigų vadovų lygmenyje, pateikiant tyrimus ir teigiamus pavyzdžius, kaip teatro edukologija prisideda prie kultūrinio udgymo šalyje. - Tarpininkauti didinant biudžeto lėšas taikomiesiems moksliniams tyrimams teatro edukologijos ir metodologijos srityje. Šiuolaikinė teatrinė pedagogika galėtų būti vienas pamatinių profesorės Meilės Lukšienės aprašytos tautinės mokyklos ramsčių, jeigu kartu sudarysime reikiamas sąlygas priimti 21 amžiaus visuomenės iššūkius. Tam turi būti skiriamas didelis dėmesys ir dešimteriopai didesnė atsakomybė. Lietuvos edukologijos universitetas Klaipėdos universitetas Asociacija “Meno formos” VšĮ „Ateities visuomenės institutas“