Švietimas 9 psl.

Psichologinis smurtas Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje?

Mag. A. Pečiulis, B. Buinevičienė, V. Bastakienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir Lietuvos Respublikos Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetas

Psichologinis smurtas Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje? Mūsų senoji, numylėta „Šimkinė", kurios dvasia lydi visą likusį gyvenimą, šildo prisiminimais, traukia grįžti per atostogas su koncertais, rečitaliais, o ir šiaip: aplankyti, apkabinti, prie arbatos puodelio pasikalbėti su savo mokytojais, tais, kurie nuoširdžiai dirbo, dalindamiesi savo unikalia, per ilgus pedagoginio darbo metus sukaupta patirtimi ir skiepydami meilę muzikai ir žmogui. Tik kodėl vis mažiau į šiuos namus traukia? Nors jie gražėja, modernėja ir atsinaujina, nežinia, kur dingsta šiluma ir bendravimo džiaugsmas. Net sovietmečio konservatorijoje, kai žmogaus įtarinėjimai, tikrinimai ir persekiojimai buvo gyvenimo realybė, pedagogo kompetencijomis niekas neabejojo. Pedagogai savo ruožtu neabejojo mokinių gebėjimais. Gal todėl tiek daug laisvai mąstančių asmenybių, kūrybingų ir individualių menininkų išugdė konservatorija! Greta meninių įgūdžių buvo skatinamas ne tik profesinis ambicingumas, bet ir puoselėjama pagarba ŽMOGUI: dėstytojui, budėtojai, instrumentų meistrui, bibliotekininkei, valytojai, moksleiviui. Buvome vyresni ir jaunesni kolegos, mokėmės iš vyresnių, sėmėmės iš jų profesinės ir gyvenimiškos patirties. Gerbėme vieni kitus, nepaisydami amžiaus, užimamos padėties. Toks buvo išskirtinis konservatorijos bruožas. Nerimą kelia išgirdus senųjų konservatorijos pedagogų išsakytas mintis, širdyje darosi tuščia ir skaudu. Nejaugi palaipsniui su naujom auditorijom ir dažų kvapais išsitrina S. Šimkaus kūrybinė dvasia? Gal didžio kūrėjo meilę mokiniams, mokinių pagarbą mokytojams, gyvavusį didžiulį entuziazmą kažkas skandina užmarštin? Kas vyksta šioje mokykloje? Mokykla tampa įstaiga, kur vyrauja autokratija, intrigos ir šantažas? Keistas mokyklos administracijos požiūris į pedagogus. Viešai skleidžiamos paskalos apie „prastus“ ir „nusenusius“ koncertmeisterius bei mokytojus, kuriais norima atsikratyti, yra tiesa? Savotiškas administracijos požiūris ir į mokyklos profesinę organizaciją. Ar ignoruoti, stengtis pakenkti ir trukdyti jai dirbti yra būtinas kelias, juolab, kad DK 23 str. 1 d., 35 str. 2 d. draudžia tai daryti? Dabar gi laikai pasikeitę. Esame laisva šalis. Žmogaus teisės ir pagarba žmogui – ką jau bekalbėti apie ilgametį kolegą – turėtų tapti moralinių vertybių pagrindu. Bet, pasak mokytojų, tarp pedagogų tvyro nepasitikėjimas vieni kitais, nerimas ir įtampa, kurios apogėjumi tapo paskutiniai visus sukrėtę įvykiai. Šviesios atminties mokytojos Zitos Žilinskienės istorija sukėlė daug klausimų, į kuriuos nėra atsakymų. O kažkas turėtų atsakyti. Kodėl silpnos sveikatos vyresnio amžiaus mokytojai, neseniai palaidojusiai artimiausią žmogų – savo vyrą, jau kitą savaitę administracija surengė pamokų patikrą? Kodėl mokyklos vadovai perdavė mokytoją Zitą Žilinskienę į prokuratūros rankas – ar toks sunkus ir nepataisomas bei institucijos viduje neišsprendžiamas klausimas buvo pataisytas mokinio pažymys elektroniniame dienyne, kad reikėtų viešai tai įvardinti klastote – nusikaltimu, kurį tirti turi valstybės institucijos? Mokytoja Zita, kuri turėjo būti teisiama pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnį, t. y., dokumentų klastojimą, mirė visiškai pašlijus ir taip silpnai jos sveikatai taip ir nesulaukusi teismo proceso. Apkaltinta, bet neišteisinta. Ir tai ne viskas. Mokyklos administracija buvo suplanavusi iš naujo peratestuoti mokytoją Zitą Žilinskienę dėl jos turimos kvalifikacinės kategorijos, apie tai paskelbė metodinių grupių susirinkimuose. Mokytojai Zitai tai turėjo didelį pshichologinį poveikį. Tik po švietimo ministerijos atstovo išaiškinimo mokyklos vadovams, jog vertinamas pedagogo trejų metų darbas (bet ne vienerių), mokyklos administracija šių veiksmų atsisakė. Šie (ir, beje, ne tik šie) dabartinės mokyklos vadovės ir administracijos poelgiai buvo įvertinti mokytojos Zitos Žilinskienės artimųjų – jie uždraudė mokyklos vadovams dalyvauti laidotuvėse. Mes, kurie mokėmės šioje konservatorijoje, kurie gerbėme ir gerbiame mus išugdžiusius pedagogus, kviečiame visus išreikšti savo nuomonę apie teisingumą ir žmogiškumą. Esame įsitikinę, kad šiandien konservatorijoje tvyro laisvai šaliai ir menininkus ugdančiai institucijai nebūdinga įtarumo, nepasitikėjimo ir baimės atmosfera, kurios terpėje negali būti ugdomas teisingas ir tvirtos moralės žmogus. Manome, kad mokyklos vadovai savo veiksmais rodo nepagarbą ilgamečiams, atsidavusiu darbu pagarbos nusipelniusiems garbaus amžiaus mokytojams. Smerkiame direktorės L. Jonavičienės elgesį naudojant nusikaltėlių pasauliui priskiriamas priemones, kurios šiuo atveju buvo panaudotos sprendžiant paprastas mokyklos vidaus problemas. Manome, kad mokyklos direktorė prarado moralinį autoritetą bei pasitikėjimą ir turėtų pati atsistatydinti iš Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos direktorės pareigų. To direktorei nepadarius, prašome Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją ir Lietuvos Respublikos Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetą imtis atitinkamų veiksmų mokyklos vadovą pakeisti. Šią peticiją pasirašydami išreiškiame susirūpinimą nederamu moraliniu mokyklos klimatu ir kviečiame pasirašyti buvusius mokinius, muzikų bendruomenės narius, pilietiškus mokytojus.

Konferencijos „Kultūrinio ugdymo būtinybė ir galimybės: aktualios jungtys“ dalyvių KREIPIMASIS

teatro mokytojų asociasija "MENOFORMOS". Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė

2014 12 08 Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ centre yra atviras, kūrybingas ir atsakingas žmogus. Kūrybiškumas yra viena iš vertybių, kuria grindžiama visa Lietuvos pažanga ateinantiems penkiolikai metų. Kūrybiškumas taip pat itin akcentuojamas ir Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje, kituose teisės aktuose, kuriais remiantis Lietuvoje organizuojamas švietimo procesas.Vadinasi, Švietimo sistema turi ieškoti būdų, kaip į ugdymo procesą integruoti vietinės kultūros suformuotą meninį ugdymą, kuris nuo vaikystės ugdytų estetinius, socio-emocinius, socio-kultūrinius ir kognityvinius įgūdžius. Meninis ugdymas ir ugdymas menu sudaro prielaidas visapusiškai asmenybės raidai, saviraiškai ir aktyviai integracijai į visuomeninį gyvenimą. Teatrinio ugdymo praktika mokykloje rodo efektyvų teatro metodų panaudojimą ugdant kūrybingą, pasitikintį, pasižymintį inovatyviu mąstymu jauną žmogų. Teatro pamokos jau yra tapusios bendrojo ugdymo sudedamąją dalimi, o nuo 2015-ųjų metų teatro kaip pasirenkamojo dalyko egzamino pažymys tampa stojamojo balo į aukštąsias mokyklas dalimi. Vis dėlto, dramos metodai dar nėra pripažįstami lygiaverčia udgymo priemone kaip muzika ir dailė. Valstybė neskiria pakankamai dėmesio kultūriniam ugdymui Lietuvos mokyklose, mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, mokinių įtraukimui. Lietuvos edukologijos universitetas ir Klaipėdos universtitetas parengė ne vieną teatro edukologų laidą, galinčią efektyviai taikyti teatro metodus ugdymo procese. Tačiau šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose iš viso dirba tik 115 teatro pedagogų (2014 m. UPC duomenys), nes savo biudžetą skaičiuojančios mokyklos nėra pasirengusios jų įdarbinti. Siūlome švietimo politikos formuotojams ir vykdytojams sudaryti geresnes sąlygas teatrinio ugdymo plėtrai, nes tai yra būdas išugdyti tokią jaunąją kartą, kuri kurtų ir puoselėtų klestinčią, pilietišką, socialiai atsakingą ir kūrybišką Lietuvą. Todėl besibaigant 2014 –iesiems metams, kurie buvo paskelbti teatro metais, prašome: - Svarstyti būtinybę didinti biudžeto lėšas teatro pedagogikos plėtrai šalyje, sudarant sąlygas kiekvienai Lietuvos mokyklai turėti teatro pedagogo etatą. - Tarpininkauti rekomenduojant ugdymo įstaigų administracijoms sudaryti galimybę moksleiviams nuo I-os klasės alternatyviai rinktis muzikos, dailės, teatro ar šokio dalykus, kuriuos dėstytų parengti specialistai. Šiuo metu dailė ir muzika dažniausiai yra privalomi, o šokis ir teatras laisvai pasirenkami arba jie iš viso nesiūlomi. - Tarpininkauti viešinant teatro mokomąjį dalyką ugdymo įstaigų vadovų lygmenyje, pateikiant tyrimus ir teigiamus pavyzdžius, kaip teatro edukologija prisideda prie kultūrinio udgymo šalyje. - Tarpininkauti didinant biudžeto lėšas taikomiesiems moksliniams tyrimams teatro edukologijos ir metodologijos srityje. Šiuolaikinė teatrinė pedagogika galėtų būti vienas pamatinių profesorės Meilės Lukšienės aprašytos tautinės mokyklos ramsčių, jeigu kartu sudarysime reikiamas sąlygas priimti 21 amžiaus visuomenės iššūkius. Tam turi būti skiriamas didelis dėmesys ir dešimteriopai didesnė atsakomybė. Lietuvos edukologijos universitetas Klaipėdos universitetas Asociacija “Meno formos” VšĮ „Ateities visuomenės institutas“

Iškovojom nepriklausomybę, iškovosim saugų ir orų gyvenimą

S. Petrulaitytė. Adresuota: Švietimo ministrui

Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinę atstovybę susibūrusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ birželio 17 d. Švietimo ir mokslo ministerijai įteikė šiuos reikalavimus: iki 2014 m. rugsėjo 1 d.: 1. Atkurti mokinio krepšelio dydį, buvusį iki 2009 m. (3774 Lt, šiuo metu – 3348 Lt); 2. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams; 3. Atkurti bazinę mėnesio algą (BMA), buvusią iki 2009 m. (128 Lt, šiuo metu – 122 Lt); 4. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų 1,5 metų vaikų grupes sumažinti iki 10, o 3-7 metų – iki 15 vaikų, bendrojo ugdymo mokyklų pradinėse klasėse maksimalų mokinių skaičių sumažinti iki 20-22, 5-8 klasių mokinių maksimalų skaičių sumažinti iki 24-26, o 9-12 klasėse – iki 22-24 mokinių; 5. Pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį; 6. Iki 2015 m. rugsėjo 1 d. sudaryti palankias sąlygas mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų. Prašome atkreipti dėmesį į padėtį visose ugdymo įstaigose ir išreikšti pritarimą minėtiems reikalavimams.

Prašome stabdyti Pagrindinio ugdymo „Lietuvių kalbos ir literatūros“ programą

Lituanistai už demokratinį ugdymą. Adresuota: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, Bendrojo ugdymo taryba, Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Seimas

Pasisakome prieš naująją Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti parengtą Pagrindinio ugdymo „Lietuvių kalbos ir literatūros“ programą, tiksliau – prieš literatūriniam ugdymui skirtą jos dalį (žr. http://www.upc.smm.lt/ugdymas/dokumentai/svarstomi/). Programoje literatūra susiaurinama iki kultūros istorijos žinių šaltinio ir tautinio pasakojimo perteikimo priemonės. Ji parengta neprofesionaliai, pristatomų literatūros reiškinių atranka atlikta remiantis vien siauromis politinėmis nuostatomis ir problemiškomis literatūrologinėmis hipotezėmis, nepaisant literatūros kaip meno rūšies specifikos ir mokinių amžiaus tarpsnių psichologijos. Programa siekiama suformuluoti ir įdiegti tokią literatūros koncepciją, kuri neturi sąlyčio taškų su šiandieninio mokinio ir mokytojo realybe. Programa parengta atmetant nepriklausomoje Lietuvoje sukauptą literatūrinio ugdymo patirtį, neįvykdžius edukologinių tyrimų, nesikonsultuojant su psichologais ir vaikų literatūros specialistais, ignoruojant didelės dalies pedagogų bendruomenės nuomonę. Programa nesudaro galimybių mokytojui dirbti pagal laisvojo ugdymo humanistinę paradigmą, kuri laikoma esmine Lietuvos švietimo reformos kryptimi. Mokytojai negalės siekti šiuolaikinių ugdymo tikslų, nes jų ir mokinių pasirinkimo laisvė yra tik deklaruojama, bet iš tiesų ugdymo turinys sudarytas neatsižvelgiant į diferencijavimo ir individualizavimo principus. Mokiniai liks nepažinę lietuvių ir pasaulinės literatūros specifikos bei įvairovės, geriausių jų amžių atitinkančių literatūros kūrinių. Taip žlugdomas mokinių ir mokytojų kūrybiškumas, neleidžiama mokiniams užmegzti savarankiško santykio su literatūra, įgyti produktyvių atidaus skaitymo, suvokimo, interpretavimo kompetencijų, gilaus ir lėtojo mokymosi gebėjimų. Pagal naująją programą būtų ugdomas fasadinis, atsiskaitomasis patriotizmas, o ne noras pažinti tradiciją ir įgūdžiai prasmingai, kuriant asmeninę vertę dalyvauti laisvos šalies literatūros procesuose. Prašome netvirtinti šios programos ir atkreipti dėmesį į lituanistikos padėtį visose ugdymo pakopose.

ATVIRAS LAIŠKAS KTU rektoriui prof. Petrui Baršauskui

KTUG 3B klasės tėvai. Adresuota: KTU rektorius prof. Petras Baršauskas

ATVIRAS LAIŠKAS KTU rektoriui prof. Petrui Baršauskui LR Švietimo ir mokslo ministrui prof. Dainiui Pavalkiui ir visiems neabejingiems Gerbiamieji Vadovai, Mes, žemiau pasirašiusieji Kauno technologijos universiteto gimnazijos (toliau – KTUG arba Gimnazija) gimnazistų tėvai, esame labai susirūpinę paskutiniais įvykiais Gimnazijoje, būtent KTUG įkūrėjo gerb. Bronislovo Burgio pasitraukimu iš užimamų pareigų. Mūsų neįtikino viešai pateikiama informacija apie „seniai brendusį sprendimą“, lyg tarp kitko užsimenant apie tam tikrą epizodą, neva neturėjusį esminės įtakos priimtam sprendimui. Būtent pastarąjį epizodą, kurio tiesioginiai dalyviai yra mūsų vaikai ir mes, šiame atvirame laiške norėtume pakomentuoti plačiau: Norėtumėme pažymėti, kad į KTUG visi gimnazistai įstojo nieko neverčiami, absoliučiai skaidriai išlaikydami tam tikrus egzaminus (mokslo lyderių turnyrus), remdamiesi vien tik savo žiniomis ir sugebėjimais. Kiekvienas gimnazistas, įstojęs į KTUG ir gimnazisto tėvai nieko neverčiami pasirašė viešai skelbiamas moksleivių (elgesio) taisykles, kurių 4 punktas nurodo, jog „gimnazistai negali gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti, vartoti narkotikų“. Taip pat minėtose taisyklėse nurodoma, jog „visiems gimnazijos bendruomenės nariams (moksleiviams, jų tėvams, mokytojams, administracijai) diegiama samprata, kad niekas gimnazijoje neturėtų būti baudžiamas – nusipelnęs bausmės pats turi palikti gimnaziją“. Taigi, mūsų vaikai, pasirinkę KTUG, įsipareigojo laikytis tam tikrų elgesio ir etikos normų, o tėvai, savo ruožtu, prisiėmė atsakomybę už savo vaikų elgesį ir įsipareigojo diegti jiems principus ir vertybes, kurias puoselėja Gimnazija. Kadangi mūsų vaikai KTUG mokosi jau ne vienerius metus, galime užtikrintai teigti, kad laisvės ir demokratijos atmosfera Gimnazijoje, teikianti prioritetą mokslui, netoleruojanti patyčių ir žalingų įpročių, pilnai atitinka mūsų vaikų ir mūsų interesus ir mes, žemiau pasirašę gimnazijos bendruomenės nariai, reiškiame visokeriopą paramą KTUG darbuotojų kolektyvui ir asmeniškai B. Burgiui, sukūrusiems tokią Gimnaziją su jos atmosfera, - juk savaime suprantama, kad tik mokslus baigę laisvi jauni žmonės gali prisidėti prie mūsų visų atkurtos jaunos Valstybės klestėjimo. Vienok, vertindami laisvę ir teises, kurias suteikė Gimnazija, negalime pamiršti įsipareigojimų laikytis priimtų taisyklių. Mūsų vaikai ir mes nesame linkę palaikyti tokį vaikų elgesį, kuris aiškiai prasilenkia tiek su rašytinėmis mokyklos taisyklėmis, tiek su etinėmis ar moralinėmis normomis. Iki šiol KTUG tai nebuvo toleruojama, tačiau paskutinai įvykiai verčia tuo abejoti. Iš tiesų, LR Švietimo ir mokslo ministerija nėra patvirtinusi taisyklių apie tai, kad rūkantis, alkoholį ar narkotikus vartojantis moksleivis privalo būti pašalintas iš mokymo įstaigos, tačiau LR Švietimo įstatymo 46 str. „Mokinio teisės ir pareigos“ 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai teigiama: „Mokinys privalo: sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų; lankyti mokyklą, stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų“. KTUG moksleivių taisyklėse su ypatinga Gimnazijos demokratijos dvasia užsimenama, kad taisykles pažeidęs gimnazistas turi pats palikti Gimnaziją. Kaip dabar žinoma, viena Gimnazijos III klasės mokinė ekskursijos metu užsirūkė viešoje vietoje (Vilniaus Gedimimo pr.), taip akivaizdžiai pažeisdama KTUG moksleivių taisykles. Deja, pastaroji mokinė ir jos tėvai, kaip matyti, nėra linkę laikytis pačių pasirašytų moksleivių taisyklių ir Gimnazijos nepaliko. Negana to, minėtos gimnazistės tėvai apskundė Gimnazijos direktorių valstybinėms institucijoms, vyksta auditas, o prieš Direktorių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kreipiamės į KTU Rektorių prof. P. Baršauską: ar nuo šiol vaikams, kurie pažeidė labai aiškias taisykles, bus duotas ženklas, kad galima nesilaikyti jokios tvarkos, tereikia turėti gerą teisininką ir užnugarį? Ar nuo šiol viena pagrindinių KTUG vertybių mūsų vaikams taps „apsukrumas“. Kur yra taisyklių nesilaikymo riba? Ar užsirūkymas klasėje vertas pasmerkimo? O gal brendžiuko pilstymas klasėje, kaip tai darė Seimo salėje vienas praėjusios kadencijos Seimo narys, gal jau nuo šiol taps norma? O gal eilinės „dozės“ susileidimas mokykloje irgi nieko bloga? Juk viskas prasideda nuo mažų dalykų ... Kreipiamės į LR Švietimo ir mokslo ministrą prof. D. Pavalkį: ar Lietuvos mokyklose toleruosime mažareikšmius dalykus ir lauksime kol, neduokdie, atsitiks tokie įvykiai, kaip neseniai Estijoje, anksčiau Suomijoje ir kartas nuo karto vyksta JAV, kai mokyklose šaudoma koviniais ginklais? Gimnazistams ir jų tėvams nėra žodžių išreikšti apmaudo dėl priežasčių, kurios sudarė sąlygas KTUG įkūrėjui palikti savo įkurtą Gimnaziją tokiu būdu. Mes visapusiškai palaikome doc. Bronislovą Burgį sunkioje kovoje prieš iškilusius iššūkius. Mums būtų didelė garbė ir nuostabus pavyzdys gimnazistams, jeigu gerb. Bronislovas Burgis įrodytų Tiesą (kuri gali būti tik viena). Labai prašome KTU Rektorių informuoti KTUG gimnazistų tėvus apie numatomą direktoriaus kandidatūrą ir suteikti galimybę dalyvauti direktoriaus rinkimuose. Atskirai kreipiamės į moksleivių taisykles pažeidusios KTUG III klasės gimnazistės tėvelius: mes nesame prieš Jus nusistatę asmeniškai, kaip ir prieš Jūsų dukrą nėra nusistatę mūsų vaikai, tačiau manome, kad visa ši istorija nuėjo per toli, jei Gimnazijos įkūrėjas dėl to nelemto įvykio turėjo atsistatydinti (kaip vienos iš priežasčių), juolab mums nesuprantamos pradėto ikiteisminio tyrimo priežastys. Kviestume artėjančių šv. Kalėdų proga siekti visų pusių susitaikymo ir pasitikti artėjančias šventes atvira širdimi, pamiršus abipuses nuoskaudas.

SVEIKAS VAIKAS DARŽELYJE

Aktyvių tėvų judėjimas. Adresuota: Alytaus miesto savivaldybės taryba ir AMS vyriausiasis gydytojas

Mes siekiame, kad Alytaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose būtų laikomasi LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 75:2010 „ĮSTAIGA, VYKDANTI IKIMOKYKLINIO IR (AR) PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMĄ. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ , patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313. Sveikas vaikas darželyje- mūsų tikslas ir siekiamybė. Norime, kad vaikai būtų sveiki, laimingi, būtų ugdomi, lavinami, užsiimtų popamokine veikla, žaistų su bendraamžiais. Tačiau realybė dažnai būna kitokia, dažnai darželyje paliekame vaikus su klausimu- „kiek šįkart eis?..“ Alytaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra didelė problema... Tėvai į darželius veda vaikus, turinčius užkrečiamų-infekcinių ligų požymių, motyvuodami tuo, kad „neturi kur palikti“, „sloga-ne liga“, „viskas gerai, kol išskyros iš nosies ne žalios“, „nieks neduoda nedarbingumo“ ir t.t., o darželiai tokius vaikus priima, nes nenori prarasti krepšelių, pyktis su tėvais, o kaip žinia, virusas, būnant toje pačioje patalpoje, dalinantis žaislais plinta ir plinta greitai, vienas tam virusui atsparesnis, kitas- ne... Paprasta sloga dažnam komplikuojasi į bronchitą, todėl esant tokiai situacijai, vaikai darželyje nėra SAUGŪS. Mes paranojiškai nebijome ligų, bet manome, kad įstatymų, vidaus tvarkos taisyklių turėtų laikytis tiek LR piliečiai, tiek švietimo įstaigų darbuotojai, juk būnant tarp sveikų tikimybė užsikrėsti yra mažesnė, nei sveikiems būnant tarp sergančių. Todėl kreipiamės į Alytaus miesto savivaldybės tarybą, Alytaus miesto savivaldybės gydytoją, prašome užtikrinti, kad Jums pavaldžiose įstaigose būtų laikomasi Lietuvos respublikoje galiojančių įstatymų. 95-jame aukščiau nurodytos HN 75:2010 punkte teigiama: „Draudžiama priimti sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, kosti, yra išskyrų iš nosies ir kt.) vaikus, taip pat turinčius utėlių ar glindų“, tačiau Alytaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose, šio punkto nesilaikoma, kaip nesilaikoma ir „96. Vaikui sunegalavus įstaigoje, jis izoliuojamas iki atvykstant tėvams“- vaikai mūsų ugdymo įstaigose laikomi kartu s visa grupe, kol tėvai juos pasiimi, kartais net iki darbo pabaigos. Darželių vadovai atsakomybės dėl šių punktų nepriima, kaip neprisiima ir asmeninės atsakomybės už darželių vidaus taisykles, kuriose yra išdėstyti tokie punktai (pavyzdys konkretaus darželio): „58. Vaikai į lopšelio darželio grupes priimami sveiki ir švarūs. Draudžiama atvesti sergančius vaikus (sloguojančius, kosinčius, turinčius temperatūros, viduriuojančius, nešvariais drabužiais). Negalima nešti į įstaigą vaistų. 59. Vaikui susirgus, ar įvykus nelaimingam atsitikimui, auklėtoja informuoja sveikatos priežiūros specialistę, vadovus ir nedelsiant kviečiami vaiko tėvai, jiems nesant kreipiamasi į artimiausią gydymo įstaigą. Vaiką lydi auklėtoja, ar kitas vadovo paskirtas asmuo“. Šiandien situacija tikrai kitokia-užkrečiamų ligų požymių turintys vaikai yra ne tik vedami, bet ir priimami į grupes, kuriose būna kartu su sveikais, taip tikrai nevykdoma užkrečiamų ligų prevencija ir nesirūpinama vaiko gerove, o ir pažeidinėjamos vidaus tvarkos taisyklės, higienos normos reikalavimai. Atvedę sveikus vaikus į darželį, mes suvokiame, kad nebus taip, kad jie nesirgs, neužsikrės infekcinėmis ligomis, susirgti galima lankantis bet kur, tačiau darželis yra ta vieta, kur HN turėtų būti laikomasi, kur neturėtų būti kosinčių ir sloguojančių (išskyrus tam tikrus atvejus- astmą, alergiją ir pan.), juk gyvename teisinėje valstybėje. Todėl prašome palaikyti mūsų kreipimąsi. Ir užtikrinti HN 75:2010 reikalavimų vykdymą ir darželių vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi juose. Už SVEIKĄ VAIKĄ DARŽELYJE!!!!

Už Lietuvos mokyklose nutrauktą rusų kalbos mokomąjį dalyką

G. Dvelytė. Adresuota: Lietuvos respublika

Mes, Lietuvos piliečiai, turime labai gražią kalbą ir kultūrą. Didžią istoriją ir nuo rusijos gniaužtų atsigaunančią valstybę.Ši tauta atnešė alkoholizmą, sakydama, kad girtą liaudį lengviau valdyti. Į mūsų kalbą įskiepijo savo ,,žargoną" . Atnešė ir naujus papročius, tokius, kaip ,,muša, nes myli". Šiandien mūsų vaikai mato kiekvieną rusijos ėjimą prieš Ukrainą. Žino apie teroristinius išpuolius ir masiškai pralietą nekaltų žmonių kraują... Deja, daugumai iš mūsų tai mažai ką reiškią. Nuskambėjus pirmąjam skambučiui, moksleiviai sugrįš į klases ir į rusų kalbos pamokas.Jiems sakys, kad ,,rusija - didi šalis, turinti gražią kalbą ir įdomią kultūrą. Šiek tiek nedorą praeitį, bet juk kiekviena tauta turi savo minusų"... Bet mes kalbame ne tik apie praeitį, mus, kaip Lietuvos piliečius, jaudina tai, kas vyksta dabar, ir tai, kas bus rytoj. Nežinome ko tikėtis, esant rusijos kaimynais. Visas pasaulis bijo karo, o grėsmė priklauso nuo vienos valstybės rankų. Mūsų atžaloms rusų kalba nėra vienintelis susisiekimo būdas. Šiomis dienomis vyrauja anglų kalba.Ji - pagrindinė. Daugiau negu pusėje šalies mokyklų nėra pasirinkimo tarp trečiųjų kalbų.O moksleiviai retai kada išreiškia savo nuomonę. ŽMONĖS, NELIKITE ABEJINGI. PASIRAŠYKITE ŠITĄ PETICIJĄ NE DĖL MANĘS AR SAVĘS. PADARYKITE TAI DĖL SAVO VALSTYBĖS, DĖL SAVO TAUTOS. PADARYKIME TAI VISI: VARDAN GERESNIO RYTOJAUS.

Rusų kalbos pamokoms - NE

G. Dvelytė. Adresuota: Lietuvos respublika

Šia peticija yra siekiama atkreipti Lietuvos piliečių dėmesį į rusų kalbos pamokas ir tai, kad jos nėra būtinos jaunųjų moksleivių ugdymui.

NE- nau­joms Alytaus miesto savivaldybės "Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se" taisyklėms

Rūta Bielskienė. Adresuota: Alytaus miesto savivaldybė

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pri­ėmė nau­jas Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­les,įsigaliojusias 2014m. ko­vo 3-iąją. Jo­se nu­ma­to­mos mo­kes­čių leng­va­tos mi­nė­tas įstai­gas lan­kan­tiems vai­kams, ko­kiais at­ve­jais mo­kes­čiai ne­mo­ka­mi. Pa­kei­tus tai­syk­les mies­to biu­dže­te per me­tus bus su­tau­po­ma apie 200 tūkst. li­tų. Da­bar mė­ne­si­nis mo­kes­tis už vie­ną vai­ką lop­še­lio gru­pė­je yra 160 li­tų, dar­že­lio gru­pė­je – 176 li­tai. Tiek ten­ka mo­kė­ti, jei vai­kas lan­ko vi­sas mė­ne­sio die­nas. Mo­kes­tis ski­ria­mas mi­ty­bos ir ūki­nėms iš­lai­doms pa­deng­ti. Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­lė­se nu­ma­to­mos leng­va­tos ug­dy­ti­niams šio­se įstai­go­se: Pa­gal anks­tes­nes tai­syk­les mo­kes­tis už ne­lan­ky­tas die­nas bu­vo ne­skai­čiuo­ja­mas ir ne­mo­ka­mas dėl vai­ko li­gos ir sa­vai­tę po jos, dėl gy­dy­mo­si sa­na­to­ri­jo­je, tė­vų mo­ka­mų ir ne­mo­ka­mų, bro­lių ar se­se­rų atos­to­gų, vie­no iš tė­vų li­gos me­tu, žie­mos lai­ko­tar­piu, jei oro tem­pe­ra­tū­ra že­mes­nė nei 20 laips­nių šal­čio ir vai­kai mi­nė­tų įstai­gų ne­lan­ko, kai vie­nas iš tė­vų iš­vy­kęs į ne­aki­vaiz­di­nio mo­ky­mo­si se­si­ją, kai tė­vai ne­ve­da vai­ko į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gą dėl as­me­ni­nių prie­žas­čių ne dau­giau kaip pen­kias die­nas, jei vie­nam iš tė­vų nu­sta­ty­tas ne­įga­lu­mas ar­ba au­gi­na­mas ne­įga­lu­mą tu­rin­tis vai­kas. Nuo mo­kes­čio įstai­gų di­rek­to­riai at­lei­džia vai­kus iš so­cia­li­nę pa­šal­pą gau­nan­čių, so­cia­li­nės ri­zi­kos, be­dar­bių šei­mų. Prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo gru­pių vai­kus įstai­gų va­do­vai nuo mo­kes­čio at­lei­džia, jei­gu jiems pa­skir­tas ne­mo­ka­mas mai­ti­ni­mas ar įstai­gas lan­kan­tiems vai­kams nu­sta­ty­tas ne­įga­lu­mas. Va­do­vau­jan­tis anks­tes­nė­mis tai­syk­lė­mis, mo­kes­tis 50 proc. ma­ži­na­mas šei­moms, iš­sky­rus at­ve­jus, kai šei­mos už glo­bo­ja­mus vai­kus gau­na pa­šal­pas, jei vai­kas tu­ri vie­ną iš tė­vų, vie­nam vai­kui, jei lop­še­lį-dar­že­lį ar mo­kyk­lą-dar­že­lį lan­ko du vai­kai iš tos pa­čios šei­mos, šei­ma au­gi­na tris ir dau­giau vai­kų, kai vie­nas iš tė­vų yra be­dar­bis ir ne­gau­na be­dar­bio pa­šal­pos, jei vai­kas au­ga moks­lei­vių ar stu­den­tų šei­mo­je, ku­rio­je vie­nas iš tė­vų mo­ko­si die­ni­nia­me sky­riu­je ir jei tė­vas ar mo­ti­na at­lie­ka tik­rą­ją ka­ro tar­ny­bą. Mies­to ta­ry­bai pa­kei­tus Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­les, leng­va­tos ne­be­bus tai­ko­mos vai­kams, kai vie­nas iš tė­vų iš­vy­kęs į ne­aki­vaiz­di­nio mo­ky­mo­si se­si­ją, tė­vų ne­mo­ka­mų, bro­lių ar se­se­rų atos­to­gų, vie­no iš tė­vų li­gos me­tu, kai vie­nas iš tė­vų tu­ri ne­įga­lu­mą ar au­gi­na vai­ką in­va­li­dą ar kai tė­vai ne­ve­da vai­ko į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gą dėl as­me­ni­nių prie­žas­čių ne dau­giau kaip pen­kias die­nas. Taip pat mo­kes­čio leng­va­tų ne­be­ga­li­ma ti­kė­tis sa­vai­tei po vai­ko li­gos ar jo gy­dy­mo­si sa­na­to­ri­jo­je lai­ko­tar­piu. Vi­sais šiais iš­var­dy­tais at­ve­jais tė­vams teks mo­kė­ti už lop­še­li­nu­kus ir dar­že­li­nu­kus. 50 proc. mo­kes­čio leng­va­tą pra­ra­do vai­kai iš šei­mų, ku­rio­se yra vie­nas iš tė­vų, kai vie­nas iš tė­vų yra be­dar­bis ir ne­gau­na be­dar­bio pa­šal­pos. Taip pat vai­kai iš moks­lei­vių ar stu­den­tų šei­mų, ku­rio­se vie­nas iš tė­vų mo­ko­si die­ni­nia­me sky­riu­je. Mi­nė­ta leng­va­ta taip pat ne­tai­ko­ma ir kai tė­vas ar mo­ti­na at­lie­ka tik­rą­ją ka­ro tar­ny­bą. Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­lė­se nu­ma­ty­tos leng­va­tos iki šiol sa­vi­val­dy­bei per me­tus kai­na­vo apie 1 mln. 300 tūkst. li­tų. Su­siau­ri­nus leng­va­tų ga­vė­jų ra­tą ma­žų­jų aly­tiš­kių są­skai­ta mies­to biu­dže­tas per me­tus su­tau­pys maž­daug 200 tūkst. li­tų. REIKALAUJAME sugrąžinti iki 2014.03.03 galiojusias Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­les, biudžeto "skyles" lopyti ne vaikų sąskaita, o sprendžiant bedarbystės mažinimo klausimus.

Atnaujinti karybos (ginkluotės) dėstymą mokyklose

E.Ilgevič. Adresuota: Lietuvos Respublikos švietimo Ministras

Šia peticija noriu atkreipti žmonių dėmėsį į tai, jog verta grąžinti karybos (ginkluotės) dėstymą mokyklose ir kitose švietimo įstaigose.[/b]