Švietimas 9 psl.

Prieš fiksuoto mokesčio už studijas įvedimą nuo 2015 metų

G. Adomavičiūtė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Nuo 2015 m. ketinama įvesti fiksuotą mokestį už studijas visiems studentams. Visų pirma, tokiu būdu yra pažeidžiama Konstitucija, kurioje laiduojamas nemokamas mokslas gerai besimokantiems studentams. Taip pat yra skatinama emigracija ir "protų nutekėjimas" į kraštus, tokius kaip Škotija, kuri užtikrina nemokamą mosklą ES piliečiams. Valstybė tokiu gestu visiškai panaikina studentų bei moksleivių motyvaciją ir konkurenciją, lemiančią aukštesnių rezultatų siekimą valstybiniuose egzaminuose bei universitetuose, siekiant rotacijos būdu pereiti į nemokamą vietą. Grįžtame į viduramžius, kai aukštasis mokslas buvo prieinamas tik elitui. Ar mes ir toliau skatinsime jaunimo emigraciją ir Lietuvos aukštojo mokslo smukdymą?

Dėl neteisingo Švietimo ir mokslo ministro pasisakymo

R. Mikalonytė. Adresuota: Lietuvos edukologijos universiteto Studentų atstovybė

Peticija Dėl neteisingo Švietimo ir mokslo ministro pasisakymo LR Prezidentūrai LR Seimo nariams LR Vyriausybei LR Švietimo ir mokslo ministrui Mes, Lietuvos edukologijos universiteto studentai, norime pareikšti nuomonę dėl Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio viešai išsakytų minčių apie Lietuvos edukologijos universitetą ir kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas. LEU, kaip ir kitų aukštųjų mokyklų studentai, garsėja mokslo, kultūros, meno, sporto pasiekimais. Stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas stojamojo balo vidurkis yra pakankamai aukštas. Statistiniai duomenys rodo, kad dauguma studentų sėkmingai įsidarbina. Visos studijų programos yra įvertintos ekspertų ir akredituotos. Lietuvos edukologijos universitetas yra didžiausia ir svarbiausia Lietuvoje mokytojus ruošianti aukštoji mokykla. Ministro pasisakymai menkina tiek universitetą, tiek mūsų – būsimųjų pedagogų – ir visos mokytojų bendruomenės įvaizdį visuomenėje. Ministro neigiami pasisakymai apie pedagogus nuvertina mokytojo, kaip mokslo šviesos skleidėjo, taurų darbą. Todėl ministro išsakyti žodžiai apie mūsų universitetą žeidžia mus, studentus, kaip šios akademinės bendruomenės narius. Pritariame savo universiteto vadovybės pozicijai. Padėsime išsaugoti valstybės švietėjų kalvę! Lietuvos edukologija nebus nužudyta! Lietuvos edukologijos universitetas buvo, yra ir bus! Kreipiamės į Jus prašydami užbaigti negražius žaidimus su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Kviečiame Jus kartu su akademine bendruomene apginti vienintelį specializuotą mokytojus rengiantį universitetą.

Kauno rajono savivaldybės sprendimui - ne!

Ikimokyklinių įstaigų auklėtinių tėveliai. Adresuota: Kauno rajono savivaldybės administracija

Kauno rajono gyventojai, kurių vaikai lanko ikimokyklines įstaigas nesutinka su Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimu dėl: 1.Daugiavaikių šeimų, t.y. tėvų auginančių tris ir daugiau vaikų, lengvatų netaikymu, patvirtinta Kauno rajono savivaldybės 2013 m. birželio27 d. posėdžio nutartimi Nr. TS‐259.  2.Mokesčio už ugdymo sąlygų, edukacinių aplinkų gerinimą ir už priemones, skirtas vaikų pažinimo kompetencijai ugdyti dydžiu 3.Lėšų gautų iš Mokesčio už ugdymo sąlygų, edukacinių aplinkų gerinimą ir už priemones, skirtas vaikų pažinimo kompetencijai ugdyti paskirstymu  50 proc. švietimo įstaigai ir 50 proc. savivaldybės biudžetui. 

Už vasaros atostogas

A.R.. Adresuota: Svietimas

Už vasaros atostogas, sklinda kalbos kad į mokyklą reikės eiti birželio mėnesį, kai visi pradinukai ir penktokai galės atostogauti ir džiauktis vasara o mes turėsim eit į mokyklą. Pasirasykite kad taip neatsitiktu!

UŽ kaimiškosios Bategolos mokyklos išlikimą!

Eilinis politinis detektyvas krizės padaže: prisidengusi taupymo ir gerų ketinimų motyvais, Jonavos rajono savivaldybė pageidauja reorganizuoti Batėgalos pagrindinę mokyklą: perkelti pradines klases į greta esančio vaikų darželio patalpas, vyresnių klasių moksleivius vežioti autobusais į Kulvos gyvenvietės mokyklą, o į atlaisvintas patalpas, atitinkamai jas pritaikius, atkelti Jonavos rajono vaikų globos namų auklėtinius, kurių nebetalpina esamas pastatas. Ketinimai iš pažiūros dvejonių nekelia ir mero Bronislovo Liutkaus išdėstyti grumentai skamba įtikinamai: mokytojų kvalifikacija nepakankama, patalpos šaltos ir reikalingos remonto, vaikų skaičius nuolat mažėja, mokykla finansiškai neišsilaiko ir per porą ateinančių metų numirs savaime. Žodžiu visiems bus geriau jeigu Batėgaloje veiks globos namai, o vietiniai ir aplinkinių gyvenviečių moksleiviai valdišku transportu kasdien važinės į analogišką mokyklą Kulvoje. Situacija atrodė visiškai aiški, tačiau nuvažiavome į Batėgalą viskuo įsitikinti patys ir išklausyti antrosios pusės. Batėgalos kaimas įsikūręs atviroje, vaizdingoje vietovėje, 1995 m. statybos mokykla netikėtai didelė, jos aplinka jauki ir miestiečio akiai neįprastai erdvi. Atvažiavome iš anksto nesusitarę ir atėjome ne per paradinį įėjimą. Vaikai mus maloniai palydėjo iki direktorės pavaduotojos kabineto. Netrukus su būreliu mokyklos kolektyvo gėrėme arbatą valgykloje. Turbūt nenuostabu, kad išgirdome visiškai priešingą istorijos versiją. Iš 21 dirbančios mokytojos tik viena turi aukštesnįjį išsilavinimą – 3 studijuoja III-iame ar IV-ame kursuose (nebaigtas aukštasis), o likusios įgiję aukštąjį išsilavinimą ar net studijuoja magistrantūroje. Dviejų klasių (III-IV ir V-VI) mokytojos dirba su jungtinėmis klasėmis (pagal šiuo metu galiojančius įstatymus tokiose klasėse negali būti daugiau kaip 15 vaikų), 7 pedagogės (fizikos, matematikos, chemijos, geografijos, biologijos ir kt.) atvažiuoja iš Jonavos. Mokyklos patalpos išties šiltos, šildomos elektra autonomiškai, iš vietinės katilinės, einamieji remontai daromi kasmet, sienos nei iš tolo nepanašios į griūvančias. 2008 m. parengtas ir patvirtintas mokyklos renovacijos projektas, laukiama tolesnių savivaldybės sprendimų dėl projekto finansavimo. Natūraliai kyla klausimas – jeigu Švietimo skyrius mokyklos situaciją vertina kaip nepatenkinamą, kodėl tad į ją buvo investuojama? Ar projektavimo darbams skirtas lėšas (140 tūkst, iš kurių apie 70% jau sumokėta) ketinama išminusuoti iš planuojamo reorganizavimo kaštų? Šiuo metu mokyklą lanko 81 mokinys, iš jų 9 turi spec. poreikių, taigi, tiek pedagogų laiko, tiek ir finansavimo prasme, jie skaičiuotini kaip 18 mokinių (ir „mokinio krepšelių“). Dalis vaikų mokyklos turimais dviem autobusiukais suvežami iš penkių aplinkinių kaimų 3 km spinduliu aplink Batėgalą. Ateinantį rugsėjį laukiama mažesnio mokinių skaičiaus, tačiau mokyklos kolektyvas nemano, kad tai tendencija ir tikisi, kad artimiausioje ateityje kaimo vaikų gretas papildys naujakurių šeimų vaikai. Tuo tarpu dabartinių „mokinių krepšelių“ pakanka, kad mokykla išsilaikytų be savivaldybės paramos. Mokykla įsiskolinimų neturi, todėl nei mokinių tėvai, nei patys mokytojai nesuvokia, kodėl ją reikia uždaryti. Jei mokykla būtų reorganizuota, Batėgalos ir aplinkinių gyvenviečių vaikus tektų leisti į kitas mokyklas – už 9 km esančią Kulvą arba Kauno rajoną, Lapes (12 km). Pirmuoju atveju Kulvos mokyklos biudžetas pasipildytų mokinių krepšeliais ir tenykščią mokyklą būtų galima renovuoti iš jos pačios lėšų, kadangi savivaldybė to daryti neketina. Antruoju atveju išloštų Kauno rajonas, kadangi kartu su vaikais į kaimyninį rajoną „išvažiuotų“ ir pinigai – „mokinio krepšelis“, o tuo Jonavos savivaldybė nesuinteresuota. Pasak mokyklos darbuotojų, dauguma tėvų rinktųsi Lapes, kurių mokykla yra moderni, itin gerai aprūpinta ir turi gerą reputaciją, todėl kaži ar toks savivaldybės manevras papildytų Kulvos mokyklos biudžetą pakankamai, kad pastaroji „susiremontuotų savaime“ ir tam nereiktų skirti lėšų iš biudžeto. Tad kur šioje istorijoje kriminalas, paklausite? Paskaičiuokime: Batėgalos mokyklos renovacijos projektas iš esmės parengtas. Adaptuoti jį globos namų reikmėms didelių išlaidų nereikėtų. Dabartinė pastato būklė yra gera – didės investicijos nebūtinos. Patalpų pradinei mokyklai trūkumą galima išspręsti savivaldybės lėšomis įrengiant palėpę darželio pastate. Taigi, reorganizavimo veiksmų ir fantazijos nevaržo iš valstybės biudžeto tam numatytas milij000000nas litų. Ar dar kyla klausimų? Tautos prisikėlimo partijos (TPP) Jonavos skyriaus atstovams ir Jonavoje nuo mažens užaugusiam Seimo nariui Ligitui Kernagiui, apsilankiusiems ir Jonavos rajono savivaldybėje, ir Batėgalos mokykloje, dėl mokyklos išlikimo svarbos klausimų nekilo. Mokykla Batėgaloje yra ne tik švietimo, bet ir kultūros židinys – čia vyksta kaimo kultūrinis gyvenimas: veikia viešoji biblioteka, repetuoja moterų vokalinis ansamblis, nuolat organizuojami kaimo renginiai. Tam mokykla turi didelę aktų salę bei sporto salę, kurioje savo laisvalaikį leidžia jaunimas (rengiamos sporto varžybos, vyksta futbolo treniruotės, yra treniruokliai). Beje, Kulvos mokykla ir sporto, ir kultūrinėms reikmėms teturi vieną salę. Tad kodėl naikinti išsilaikantį ir socialiai bei kultūriškai svarbų objektą, o ne „prikelti iš numirusių“ vieną iš apleistų Jonavos rajono pastatų, priklausančių savivaldybei, kuriuos būtų galima skirti globos namams? Pagaliau kodėl neįsiklausius į Batėgalos bendruomenės pasiūlymą globos namus steigti vaikų darželio pastate pastarąjį išplėtus? Batėgalos bendruomenė, skirtingai nuo Ruklos, kurioje taip pat buvo svarstytas globos namų atkėlimo klausimas, tokiam sprendimui iš esmės neprieštarauja, tačiau nenori, kad globos namai užimtų mokyklos patalpas. Sutikite, nedaug logikos vietoje dabartinio 81 vaiko didžiulėse (apie 1260 m2) mokyklos patalpose įkurdinti keturias globos namų šeimas, kuriose gali būti po 12 vaikų (taigi, iš viso iki 48 vaikų). Be to, tie patys globos namų auklėtiniai, drauge su kitais Batėgalos vaikais, turės lankyti mokyklą, kurią norima iškelti į keturis ar penkiskart mažesnį (apie 250 m2) vaikų darželio pastatą, jo palėpėje papildomai įrengus porą klasių. Šioje istorijoje yra ir dar vienas – viešumo ir skaidrumo – momentas. Mokyklos bendruomenė apie planuojamą reorganizavimą sužinojo turbūt paskutinė iš gandų 2008 m. gruodį, ir greičiausiai būtų nespėjusi nei sumirksėti, kaip Tarybos verdiktas būtų priimtas, jeigu nebūtų ėmęsi desperatiškai belstis į mero ir komitetų, į seimo narių ir partijų skyrių duris. Pats meras, matyt dėl didelio užimtumo, nei karto taip ir nebuvo atvykęs į vietą įvertinti esamos situacijos. Mokykloje lankęsi savivaldybės skyrių atstovai ir vicemeras kalbėjo apie galimybę įkurti Batėgaloje globos namus, bet nei puse žodžio neužsiminė apie mokyklos uždarymą. Batėgalos mokyklos klausimas, kartu su visu rajono antikriziniu planu, turėjo būti svarstomas tarybos posėdyje 2009 m. sausio 26 d. (pirmadienį). Tą dar penktadienį patvirtino pats meras Bronislovas Liutkus, tačiau susirinkusiems į posėdį suinteresuotoms šalims, svečiams ir žurnalistams teko nusivilti – aštrusis klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas ir atidėtas neapibrėžtam laikui, nes jam „nebuvo tinkamai pasiruošta“... Seimo narys Ligitas Kernagis, kurio pagalbos kovojat su Jonavos savivaldybe paprašė Batėgalos mokyklos pedagogai, iškėlė Batėgalos mokyklos išlikimo idėjos palaikymą Seime ir, sulaukęs pritarimo, inicijavo Seimo narių kreipimąsi į Jonavos rajono savivaldybės tarybą. Taigi, viltis mokyklai išlikti įgavo realaus pagrindo, juo labiau, kad ir vietos valdžios pareigūnų tarpe yra mąstančių pozityviai. Be abejo kam nors būtinai kils pavydi mintis, kad TPP arba Ligitas Kernagis tokiais žygiais siekia „pigaus populiarumo”, bet kažkas juk turi ginti viešąjį interesą, tiesa? Tai kodėl to „pigaus populiarumo“ negali vaikytis pati savivalda? O kitos instancijos, į kurias kreipėsi mokyklos bendruomenė? Ligitas Kernagis mokyklos kolektyvui „rožinio rytojaus“ nežadėjo, kaip kad rašoma „Lietuvos Ryto“ publikacijoje 2009 vasario 10 d. Atvirkščiai – mokyklos kolektyvą nuteikė, kad per artimiausius dvejus metus realios materialinės paramos renovacijai vargu ar galima tikėtis, tačiau mokyklos pastangas išlikti pažadėjo remti, ir savo pažadą tęsėjo. Batėgalos ir kitoms panašaus likimo mokykloms belieka palinkėti susitelkti, išsijuosus darbuotis, tobulėti ir ieškoti alternatyvių papildomo finansavimo galimybių ES fonduose, o tūlam finansininkui-ekonomistui verta priminti – mažų gyvenviečių mokyklos atlieka be galo svarbią socialinę funkciją: uždarius mokyklą galima tikėtis bendruomenės dvasinio-kultūrinio degradavimo – liaudiškai tariant, tokie kaimai prasigeria. Kaime be ateities nenorės nei kurtis, nei likti jaunos šeimos – jie tiesiog pasmerkiami lėtai mirčiai. Miręs mokesčių mokėtojas, savo ruožtu, reiškia prarastas pajamas į biudžetą, taigi, ilguoju laikotarpiu toks sprendimas taip pat neracionalus ir ekonominiu požiūriu. Išsaugokime lietuviškąjį kaimą, kad žemė turėtų savo tikrąjį savininką, kad žmonėms būtų gera gyventi savo gimtinėje. TPP Jonavos skyrius ir Seimo narys Ligitas Kernagis

Pilnos moksleivių vasaros atostogos

Kotryna K.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtusi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (Birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos tris.Nemanau,kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos,į kurias tikrai dauguma nori vykti,dalyvauti,tačiau negali ,nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka,šia peticiją,kad mokslo metų pabaiga pasibaigtų gegužės mėn.pabaigoje,galbūt į tai atkreips dėmesį LR švietimo ministerija .

Studijų krepšeliui ne

S.Virkutis. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Vyriausybė siekia kuo skubiau įgyvendinti aukštojo mokslo reformą, kitaip rugsėjį pirmakursių gretos gali būti retos kaip niekada. Bet ar tai teisinga? Siūlome atidėti krepšelio įvedimo klausimą iki 2010 metų, esame visiškai tam nepasiruošę. Reforma numato, jog geriausiai vidurines mokyklas baigę abiturientai turėtų teisę į valstybės finansuojamą krepšelį ir galėtų jį "atnešti" į universitetą. Ši suma lyg neliečiamybės statusas apsaugotų studentą nuo įmokų už studijas visus ketverius metus, kol šis gautų bakalauro laipsnį. Valstybės finansuojamiems krepšeliams Vyriausybė nuo ateinančio rugsėjo skiria 51 mln. litų. Kiti studentai turėtų mokėti visą studijų kainą. Visiem aisku jog brandos egzaminuose labai svarbus faktorius yra sėkmė. Su tokiomis reformomis gali buti uzvertos i universitetus dideliai daugumai protingų jaunuolių. Seimas, vyriausybė turi tarnauti žmogui, todėl turi paisyti mūsų norų. Mes norime neskubotai, gerai apgalvotų ir įvertintų sprendimų. Nežlugdykite Lietuvos jaunimo, tuo pačiu ir pačios LIETUVOS!!

Už papildomas atostogas

Laura. Adresuota: Švietimui

Aš esu gimnazistė ir žinau kaip yra sunku mokytis todėl noriu ir kreipiuosi i visos Lietuvos moksleivius pasisakyti už tai ,kad mums reikia daugiau atostogų nes jei mes patys nieko nedarysim už mus niekas nieko nepadarys.

Už prailgintas grupes pradinių klasių mokiniams

J. Žukauskienė. Adresuota: Švietimo ir mokslo ministerija

Kadangi tėveliai dirba iki 17 - 18 val., o pradinėse klasėse besimokantys mokiniai (ypatingai pirmokai, antrokai) per maži savarankiškai grįžti ar būti namuose, kviečiu visus pasirašyti už prailgintas grupes mokyklose, kur jie galėtų būti prižiūrimi ir saugūs iki darbo pabaigos. Iš anksto dėkoju.

Prieš beprotišką studentų apmokestinimą

Lietuvos studentai, apmokestinimo laikas atėjo. Dar neseniai daugelis mūsų vylėsi, kad nepakeliami mokesčiai už nereformuotas studijas nebus įvesti. Tačiau tai buvo tik naivi iliuzija. Naujoji Vyriausybė ir jos Švietimo ministras jokios vilties nepalieka. Galutinis sprendimas dėl apmokestinimo jau priimtas. Mokesčiai sieks nuo 2000 iki 40000 Lt per metus. Lieka tik rinktis: klusniai susitaikyti su mokesčiais ir tempti engiamo vergo naštą arba pakilti į lemiamą mūšį už savo teises ir orumą. Nebegalima tiesiog stebėti iš šalies. Studente, apsispręsk ir būk su tais, kurie nesileis žeminami ir apiplėšiami ir kurie iškelta galva kovos iki galo. Registruokis rengiamoms protesto akcijoms už teisingą reformą - prieš bankininkų ir Švietimo ministro suokalbį - ir nepasiduok be kovos. Parašyk TAIP!!! adresu [email protected] (laiške parašyk ir savo MIESTĄ).