Švietimas 9 psl.

Dėl Kauno Centriniui knygynui iškilusios grėsmės

Monika Staugaitytė, Gabrielle Emily Aidulis. Adresuota: Kauno miesto savivaldybė

Kauno miesto savivaldybė ruošiasi išnuomoti Kauno Centrinio knygyno patalpas, taip keldama grėsmę šiai Kauno kultūros vertybei. Savivaldybė skelbia, jog vieninteliam Lietuvoje rimtam nepriklausomam knygynui reikia atsinaujinti, jį išnuomojant komercinio knygyno savininkams, įrengiant jame kavinę ar žaidimų aikštelę, o tai yra abejotinai suderinama su pagrindine knygyno funkcija - šviesti, formuoti visuomenės pasaulėžiūrą ir pasaulėvoką kultūros kontekste. Atsižvelgdami į Vilniaus Centrinio knygyno likimą, kuriame šiuo metu įrengta blyninė, taip pat į kažkada privatizuotus, o vėliau sunaikintus tokius Kauno miesto simbolius, kaip kavinė „Tulpė" ir restoranas „Metropolis", nenorime, jog to paties likimo sulauktų ir Kauno Centrinis kygynas. Jis pasižymi autentišku interjeru, kuriam yra iškilęs pavojus išnykti, todėl neturėtumėm leisti sunaikinti vieno iš seniausių Kauno simbolių, juolab, jog Kaunas 2015 metais įtrauktas į UNESCO kūrybinių miestų sąrašą ir paskelbtas dizaino miestu. http://kauno.diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones-kauno-diena/simbolio-likimas-740743 http://kauno.diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones-kauno-diena/simbolio-likimas-ii-741777

Už naujas knygas bibliotekose!

Mantas Civilka. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas; Lietuvos Respublikos Vyriausybė; Lietuvos Respublikos finansų ministerija; Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Manai, kad daugelis knygų Lietuvos bibliotekose yra suskaitytos arba vienetinės? Pritari, kad būtina atnaujinti bibliotekų fondus? Nori skaityti tai, kas svarbu dabar? Prisidėk prie peticijos ir išreikšk savo pilietinę valią! Savo kultūrą saugančiai ir vystančiai valstybei būtina, kad aktualiausios ir naujausios knygos būtų iškart prieinamos skaitytojams ir išsaugotos ateities kartoms. Šiuo metu didžiąją dalį bibliotekų knygų fondų sudaro iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išleistos knygos. • Vienam Lietuvos gyventojui skiriama 0,69 €, Estijoje – 1,34 €, Skandinavijos šalyse – 11 €. • 1000 gyventojų Lietuvoje tenka 100 knygų, minimali IFLA rekomendacija – 200 knygų. Laisvė rinktis informaciją – demokratinės visuomenės bruožas, demokratijos įgyvendinimo sąlyga. Biblioteka – tavo įrankis informacijos laisvei. Skurdus bibliotekos leidinių fondas – tavo laisvės ir teisės į informaciją, išsimokslinimo, kūrybiškumo, asmenybės augimo ribojimas. Reikalauk savo teisės į informaciją, pasirašyk peticiją ir ateik į biblioteką. Gauk tai, kas yra būtina, gaukite tai, kas tau priklauso. Nelik abejingas – tik skaitanti visuomenė yra sąmoninga visuomenė!

Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos išlikimas

J. Jablonskienė. Adresuota: Kauno miesto savivaldybei

Mes, žemiau pasirašiusieji, kategoriškai nesutinkame, kad, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų 2016–2020 metų priemonių planu, Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinė mokykla pagrindinė mokykla būtų reorganizuojama prijungiant prie Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos - daugiafunkcio centro. Daugelis bendruomenės narių esame baigę šią mokyklą ir pagarbiai vertiname Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos indėlį asmeniniame gyvenime bei karjeroje. Norime užtikrinti savo vaikams ir anūkams galimybę pasinaudoti LR Konstitucijos ir Švietimo įstatymo teise mokytis pagal gyvenamąją vietą tėvų pasirinktoje mokykloje.

Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos išlikimas

Kristina Šilingienė. Adresuota: Kauno m. savivaldybei

Mes, žemiau pasirašiusieji, kategoriškai nesutinkame, kad, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų 2016–2020 metų priemonių planu, Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla būtų reorganizuojama prijungiant prie Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos. Daugelis bendruomenės narių esame baigę šią mokyklą ir pagarbiai vertiname Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos indėlį asmeniniame gyvenime bei karjeroje. Norime užtikrinti savo vaikams ir anūkams galimybę pasinaudoti LR Konstitucijos ir Švietimo įstatymo teise mokytis pagal gyvenamąją vietą tėvų pasirinktoje (šiuo atveju – Kauno „Žiburio“ pagrindinėje) mokykloje. Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos kolektyvo veikla telkia rajono gyventojus bendrauti ir bendradarbiauti su jaunesniąja karta, kurti besimokantį ir vieningą gimtąjį Kauną.

Dėl patalpų suteikimo Vilniaus Antakalnio progimnazijai adresu Antakalnio g. 33

Vaida Špokevčiūtė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės tarybai

Prašome, kad Vilniaus Antakalnio progimnazijai (kur mokosi 7-14 metų vaikai ir paaugliai) būtų suteiktos vienos patalpos Antakalnio g. 33 (dabar mokiniai mokosi net trijuose pasatuose Antakalnio g. 29, 31 ir 33), kur visi mokiniai galėtų mokytis viename saugiame pastate, būtų užtikrinami visi privalomą švietimą (bendrąjį ugdymą) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai (būtų užtikrintas tinkamas mokinių ugdymas - bendrojo ugdymo plano įgyvendinimas, užtikrintas mokinių saugumas (būtų atskirti nuo gimnazistų, sutelkta pagalbos specialistų komanda viename pastate) bei mokytųsi ne mažuose, o didesniuose kabinetuose (dabartiniuose mokiniai netelpa, o mokykla neturi higienos paso)). Pritariame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-15 sprendimui 1-115 „Dėl Vilniaus J.Lelevelio vidurinės mokyklos (struktūros) pertvarkos ir buveinės pakeitimo“, kuriuo manome yra tinkamai optimizuojamas mokyklų tinklas, taip, kaip buvo numatyta 2005 metais - https://www.vilnius.lt/vaktai2011/DefaultLite.aspx?Id=3&DocId=30153064. Dabartinės progimnazijos sąlygos mūsų tėvų ir mokytojų bendruomenės visiškai netenkina.

Už transporo lengvatas ištestinių studijų studentams

Valdemaras Petrutis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Kviečiu pasirašyti peticiją, dėl kurios Lietuvos Respublikos Seimas būtų įpareigotas persvarstyti Lietuvos Respublikos įstatymus bei priimtų įstatymų pataisas, kurių pasekoje ištestinių studijų studentam su Lietuvos studento pažymėjimu (LSP) būtų taikomos visos transporto lengvatos lygiai taip pat kaip ir dieninių studijų studentams.

Metas keisti direktorę

S.. Adresuota: Kazlų Rūdos švietimo skyrius

Kazlų Rūdoje esančioje Kazio Griniaus gimnazijoje jau daug metų nesikeitė direktorė. Atrodo,nieko blogo tame nėra, tačiau esama direktorė ne tik nepadeda vystytis gimnazijai, bet ir žemina jos lygį priimdama naujus nutarimus, kuriems nepritaria nei vienas mokinys vietoj to, kad priimtų naujus mokytojus, kurie galėtų išleisti senuosius į jau užtarnautą pensiją. Gimnazijos mokiniams į ekskursijas leidžiama vykti tik savaitgaliais arba atostogų dienomis, kas nėra teisinga, nes vargu ar muziejai dirbs savaitgaliais tiek, kad galėtum ne vieną aplankyti, o visi puikiai žino, baigę mokyklą patys į muziejus važiuoti laiko neras. Gimnazijoje vis rečiau vyksta kultūrinimuisi ar moksleivių pramogoms skirti renginiai, todėl kuo toliau, tuo mažiau gerų asociacijų jiems turi mokykla. Pagal naujas taisykles prastesni mokiniai yra laikinai perkeliami į kitas klases, nors nesunku suprasti, kad tai nepagerins jų pažymių ar tuo labiau lankomumo, moksleiviui nepatiks nauja aplinka, kiti bendraklasiai, net kiti mokytojai, todėl to laikotarpio metu jis suprasdamas, kad tai laikina, pasistengs išvengti to nelankydamas mokyklos. Gimnazijos moksleiviai tiki, kad pasikeitus direktorei, gimnazijoje atsirastų daug pokyčių į gerą ir nesinorėtų mokslus baigti svetimuose miestuose.

Męs prieš nemokamą moksla pabėgeliams Lietuvoje

M. Galatiltis. Adresuota: Lietuvos švietimo ministerija

Męs prieš nemokamą moksla pabėgeliams Lietuvoje. Penktadienį Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) metu buvo diskutuojama dėl pabėgėlių studijų universitetuose galimybių. Rektoriai vienbalsiai sutarė – Lietuvoje jie galės studijuoti nemokamai. http://www.delfi.lt/news/daily/education/pabegeliams-dovana-is-lietuvos-universitetu.d?id=69107718

Ilgesniems mokslo metams- ne!

Moksleivė A.. Adresuota: Švietimo ministerija

"Mokslo metų ilginimui- ne"- taip mano daugelis Lietuvos moksleivių. Mokslo metų ilginimas nėra reikalingas ir naudingas nei moksleiviams, nei švietimo sistemai. Mokslo metų trukmę Lietuvoje norima padaryti, kaip vakarų Europos šalių, nors ji jau dabar yra tokia pati (5-8 klasių moksleivių Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje mokslo metai trunka apie 175 dienas). Vakarų Europos moksleiviai taip pat turi daugiau atostogų per mokslo metus, taip pat kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui Prancūzijoje galioja namų darbus ribojantis įstatymas. Kita dar svarbesnė problema susijusi su mokslo metų ilginimu yra tai, kad Lietuvos švietimo planas, sistema nėra pritaikyta ilgesniems mokslo metams. Kiekvienais metais visą kursą baigiame viena- dviem savaitėmis anksčiau. Paskutinė savaitę kai kurie išvis nebeina į mokyklą, o tie, kurie ateina, visą savaitę sėdi pamokose, kuriose nieko neveikia. Ir tai vyksta vadinamaisiais " per trumpais" mokslo metais. Kas bus, kai mokslo metai bus ilgesni? Žinoma, Mokslo ministerija žada, jog penktadienį bus trumpesnės pamokos, bet jos toks pažadas nieko nepakeis...Visvien kiekviena mokykla nuspręs savarankiškai, o jei ir nutiktų toks stebuklas kaip trumpesnės pamokos, tą dieną moksleiviai būtų apkrauti begale namų darbų. O dar visi bando skatinti ir populiarinti neformalųjį ugdymą, kuris daugeliu atvejų būna dar naudingesnis moksleivio ateičiai. Paprasčiausiai jam nebelieka laiko, nes jį visą užima mokykla, kurioje suteiktos žinios dabartinių studentų yra apibūdinamos kaip bendras išsilavinimas. Nenuostabu, kodėl Lietuva yra šalis, kur išsilavinimas 100%, bet jaunimo nedarbas irgi didelis. Mokslo metų ilginimas tikrai nebūtinas.

Patyčioms mokyklose – NE!

Lietuvos mokinių parlamentas, Lietuvos moksleivių sąjunga. Adresuota: Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija

Prasivardžiavimas, šaipymasis, apkalbos, įžeidžiantys komentarai, žinutės… Ar susidūrėte su patyčiomis savo mokykloje? Kartais jos gali atrodyti panašios į draugiškus pašmaikštavimus ar patraukimus per dantį – kuo jos skiriasi nuo pajuokavimo? Kai juokaujama, linksma būna abiems, o tyčiojantis linksma tik vienam vaikui – kitas tuo metu jaučiasi labai įskaudintas. Ar žinojote, kad kad net du iš trijų Lietuvos mokinių yra susidūrę su patyčiomis – iš kitų tyčiojosi patys arba buvo tyčiotasi iš jų, o dėl priekabių mokyklose į „Vaikų liniją“ per metus paskambina daugiau nei 2000 vaikų? Patyčios nėra ta patirtis, kuri padeda vaikui būti tvirtesniam ir užsigrūdinti. Tyrimai rodo, kad patyčios gali sukelti daug įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių neigiamų padarinių ne tik vaikams, iš kurių tyčiojamasi, bet ir tiems, kurie tyčiojasi ar stebi patyčias – nuo suprastėjusių pažymių, pamokų nelankymo iki savižudybės. Mes manome, kad patyčių mokyklose turi nebelikti, todėl raginame Švietimo ir mokslo ministeriją imtis visų reikalingų priemonių, kad per artimiausius metus ne kas ketvirtoje, kaip yra šiuo metu, bet visose Lietuvos mokyklose būtų įdiegtos rimtos patyčių prevencijos programos. O taip pat surasti lėšų tam, kad jos veiktų nuolatos ir nebūtų nutraukiamos.