Švietimas 9 psl.

TAMO savivalė

A.. Adresuota: UAB Tavo Mokykla

Nuo Sausio 20 TAMO sistemoje buvo apmokestintas vidurkių palyginimas, kuris iki šiol buvo visą laiką prieinamas, tai reiškia TAMO nori užsidirbti iš mokyklų duomenų, nors jie neturi teisės prašyti sumokėti už mokyklos duomenis.

Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos išlikimui ir ateičiai - TAIP!

Inesa. Adresuota: Alytaus miesto ir rajono gyventojai

Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos išlikimui ir ateičiai - TAIP! Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos bendruomenė yra sunerimusi dėl savo mokyklos likimo. Vadovaujantis svarstymui teikiamu Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo tobulinimo 2016–2020 m. bendrojo plano projektu, nuo 2019 m. rugsėjo 1-osios inicijuojamas Vidzgirio pagrindinės mokyklos likvidavimas. Mūsų bendruomenei ši planuojamo projekto nuostata yra nesuprantama, nepamatuota, nesprendžianti mokyklų tinklo pertvarkos iš esmės. Numatomo plano pakeitimas buvo priimtas paskubomis, su niekuo nepasitarus ir neišdiskutavus su švietimo ir mokyklos bendruomenėmis, nežinant kai kuriems miesto tarybos ar komitetų nariams. Vidzgirio mikrorajono gyventojų susisiekimas su mokykla. Vidzgirio pagrindinė mokykla yra įsikūrusi mokiniams patogioje vietoje – mikrorajono centre. Likvidavus mokyklą, iš bendruomenės bus atimta galimybė rinktis arčiausiai esančią ugdymo įstaigą, kurią vaikai gali pasiekti savarankiškai, tėvai bus priversti vežti vaikus į toliau esančias ugdymo įstaigas, tikimybė vaikams savarankiškai pasiekti mokyklą sumažės. Mokyklos infrastruktūra. Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos pastatas renovuotas, mokykla turi atnaujintą, standartus atitinkantį sporto aikštyną (stadioną), kabinetai ir kitos erdvės atitinka mokinių ugdymosi poreikius, įstaiga nuolat atnaujina IKT bazę, įkūrė ir pritaikė erdves mokinių poilsiui ir laisvalaikiui. Nuolat tobulina ir atnaujina ugdymosi aplinką. Mokykla yra atvira bendruomenei ir jos veikloms, renginiams. Mokinių skaičius mokykloje. Mokykloje sukomplektuota 12 klasių, priešmokyklinio ugdymo grupė, veikia 2 pailgintos darbo dienos grupės. Mokinių skaičius mokykloje mažėja, tai turime pripažinti, tačiau tai nulėmė per daugelį metų miesto valdančiųjų priimti sprendimai, mokyklų tinklo pertvarka ir reorganizavimas vyksta nuo 2005 metų. Tuomet mokykla pradėjo kovoti su jos reorganizavimo, uždarymo grėsmėmis, su tuo susijusiais gandais, todėl kai kurie tėvai nesiryžta rinktis mokyklos dėl nuolatinės įtampos. Ją toliau kelia laikinumo ir nepastovumo jausmas, baimė, kad vaikams reikės pakeisti ugdymo įstaigą, mokytoją. Į susidariusią situaciją labai skaudžiai reaguoja mokiniai, jų tėvai – visa mokyklos bendruomenė, susidūrusi su nežinomybe dėl mokyklos likimo. Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome, kad būtų stabdomas neišdiskutuotas, jokiais konkrečiais argumentais nepagrįstas sprendimo projektas. Norime, kad būtų laikomasi anksčiau patvirtinto plano, kuriame buvo numatoma mokyklos reorganizavimo į progimnaziją galimybė, bet ne likvidavimas. Daugelis bendruomenės narių esame baigę šią mokyklą ir pagarbiai vertiname Vidzgirio pagrindinės mokyklos įtaką asmeniniam gyvenimui bei karjerai. Norime užtikrinti savo vaikams ir vaikaičiams galimybę pasinaudoti LR Konstitucijos ir Švietimo įstatymo teise mokytis pagal gyvenamąją vietą tėvų pasirinktoje mokykloje, nepatiriant nuolatinio streso dėl numatomo jos uždarymo.

Išsaugokime katalikišką Šv. Mato gimnaziją

R.Kapčiūniene. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno savivaldybė

Mes, žemiau pasirašiusieji Šv. Mato gimnazijos bendruomenės nariai, reikalaujame, kad Kauno savivaldybė pratęstų panaudos sutartį ir Šv. Mato gimnazija galėtų veikti ir tęsti katalikišką ugdymą.

Už teisingą mokyklų finansavimą

L.. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas,LR Vyriausybė

Mes, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos aštuntokai, projekto ,,Pažink valstybę“ dalyviai, manome, kad mūsų rajone netinkamai finansuojama mokyklų ugdymo aplinka. Galvojame, jog neteisinga, kad nuo 2009 metų mokyklų ugdymo aplinkai bei kitų biudžetinių įstaigų darbo užmokesčiui skiriama tik 11,5 mėn. biudžete numatytų finansavimo lėšų, o likusią dalį (0,5 mėn.) lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, įstaigos turi sutaupyti. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str., reikalaujame teisingo biudžeto paskirstymo mokykloms bei kitoms rajono biudžetinėms įstaigoms.

KAUNO GEDIMINO SPORTO IR SVEIKATINIMO GIMNAZIJOS BENDRUOMENĖS PETICIJA DĖL MOKYKLŲ SUJUNGIMŲ

Tėvų. Adresuota: Kauno savivaldybė, Kauno švietimo skyrius

KAUNO GEDIMINO SPORTO IR SVEIKATINIMO GIMNAZIJOS BENDRUOMENĖS PETICIJA DĖL NEPRITARIMO „KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2016 M. VASARIO 23 D. SPRENDIMO NR. T-81 „DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016-2020 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO PROJEKTUI Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų projektą, prie mūsų gimnazijos nuo 2018-08-31 numatyta prijungti Kauno Antano Smetonos gimnaziją. Jungtinė mokykla vadintųsi „Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija,vykdanti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas“. Siekdami apginti savarankiškos, savitos, įgyvendinančios sporto ir sveikatos ugdymo sampratą, ilgosios gimnazijos statusą, nepritariame Antano Smetonos gimnazijos prijungimui prie mūsų gimnazijos.

Už konstitucinę teisę į valstybinę mokyklą

Iniciatyva. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Jūsų Ekscelencija, Kreipiamės į Jus išreikšdami didžiulį susirūpinimą dėl Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintų principų ir teisių ignoravimo ir norime atkreipti Jūsų dėmesį į nerimą keliančias tendencijas, kai Seimo nariai nesislėpdami užsiima lobizmu, kišimusi į vietos savivaldos klausimus, o Vyriausybės vadovas atvirai pasisako už vienos religinės bendruomenės interesus bei smukdo pasitikėjimą valstybe, viešai menkindamas savivaldybės reputaciją. Kaip žinia, Vilniaus Pilaitė yra išskirtinis Lietuvos mikrorajonas, kuriame pirmokai 2017 metais sudarė daugiau nei 1 proc. visų Lietuvos pirmokų ir esama vienintelė progimnazija nesugeba jų sutalpinti. Mums rūpi, jog šiame sparčiai besiplečiančiame rajone visi gyventojai turėtų sąlygas gauti visiems prieinamą ir nediskriminuojantį ikimokyklinį bei mokyklinį ugdymą. Tai, kas Konstitucijoje yra įtvirtinta kaip prievolė. Džiaugėmės, kai aktyvių Pilaitės gyventojų pastangomis buvo pasirūpinta, jog vieninteliame mokyklai tinkamame valstybinės žemės sklype buvo nutarta kuo greičiau pastatyti naują mokyklą ir sumažinti įtampą. Tačiau Savivaldybei paskelbus apie savo planus, į tą patį sklypą pretenzijas ir norą statyti nevalstybinę katalikišką mokyklą pareiškė Vilniaus Arkivyskupija. Nepaisant to, kad Vilniaus m. savivaldybė jau pradėjo parengiamuosius darbus, tačiau mokyklos statybos ir statuso klausimas buvo iškeltas LR Seimo Švietimo ir mokslo komitete, kurio daugumos sprendimu buvo nutarta kreiptis į LR Vyriausybę (kurios vadovas viešai jau išsakė savo palaikymą Arkivyskupijos planams), ir rekomenduoti sklypą paskirti katalikiškai privačiai mokyklai. Tai nėra vien lokalus vieno miesto vieno mikrorajono vienos mokyklos klausimas, nes akivaizdžiai ignoruojami ar net pažeidžiami Konstitucijos principai bei dvasia: * Lietuvos Respublikoje nėra valstybinės religijos ir valstybės turtas turėtų tarnauti visos visuomenės reikmėms; * ugdymo įstaigų plėtra yra savivaldos kompetencija, todėl Seimo narių ar Vyriausybės kišimasis į tai negali būti toleruojamas; * valstybinės žemės sklypo perdavimas konfesinei organizacijai, kai yra stygius vietinių pasaulietinių mokyklų, prieštarautų Konstitucijos dvasiai; * aukščiausių valstybės vadovų ir Seimo narių vienos iš tradicinių religinių bendruomenių protegavimas, reiškiant nepasitikėjimą savivalda, yra netoleruotinas; * tik pasaulietinė valstybinė mokykla užtikrina tikėjimo (ar netikėjimo) pasirinkimo laisvę ir įvairovę per Konstitucijoje įtvirtintus principus; * tokie valdžios pareigūnų ir Vilniaus arkivyskupijos veiksmai skaldo ir priešina Pilaitės bendruomenę. Todėl prašome Jūsų pagalbos ir palaikymo užtikrinant: * Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą pasaulietinės valdžios ir religijos atskyrimo principą; * aukščiausiosios įstatymo leidžiamosios ir vykdomosios valdžių nesikišimą į Konstitucijoje įtvirtintą savivaldybės teisę pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikti laisvai ir savarankiškai; * galimybę vaikų tėvams leisti savo vaikus į pasaulietinę mokyklą, kurioje užtikrinamos tikėjimo ar netikėjimo pasirinkimo laisvė, garantuojama Konstitucijos. Peticiją pasirašiusieji

LEU Alumnų kreipimasis dėl švietimo ir aukštojo mokslo reformų

A.Kiveris. Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, LR ŠMM

Lietuvos edukologijos universiteto studentų, akademikų, profesorių, docentų, dėstytojų, lektorių, esamų ir buvusių darbuotojų, alumnų KREIPIMASIS Vilnius, 2017 m. lapkričio 29 d. Mes, Lietuvos edukologijos universiteto (toliau – LEU / Universitetas) bendruomenė, rengdami taip reikalingus Lietuvos mokyklai pedagogus – Lietuvos ateities kūrėjus, išreiškiame didžiulį nerimą dėl, mūsų nuomone, chaotiškų ir vis iš naujo pradedamų Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo reformų, blaškymosi keičiant jaunosios kartos ugdymo turinį ir priemones, neatsakingai mažinant beveik visų specialybių pedagogų rengimą. Šį nerimą išreiškia ir LEU alumnų bendruomenė, taip pat įvairios švietimo ir pedagogų institucijos. Pastaruoju metu LEU patyrė skaudžių smūgių, kai Lietuvos švietimo vadovai nutarė nebeskirti valstybinių vietų lietuvių kalbos, anglų kalbos, istorijos, biologijos, geografijos, muzikos ir kitų dalykų mokytojams rengti. Daromas didžiulis administracinis ir emocinis spaudimas dėl ateities, darbo sąlygų, turimos materialinės bazės Vilniuje išskaidymo ir net naikinimo. Universitetas, pasitelkus įvairius „išmaniuosius ekspertus“, yra kaltinamas tuo, kad abiturientai nesirenka pedagogo profesijos (nors valstybinių studijų vietų tam net neskirta), kad absolventai emigruoja, kad mažai parengiama mokslo daktarų (nors jų priimama tiek, kiek valstybė numatė doktorantūrai vietų). Esame kaltinami ir tuo, kad LEU studijų kryptys dubliuoja VU kryptis, nors, pavyzdžiui, LEU priėmimo taisyklėse 2017 m. buvo numatytos 29 pedagogikos krypties programos ir nė vienos tokios krypties programos VU priėmime nebuvo. Pagaliau esame kalti, kad pedagogų korpusas sensta, kad neparengiame mokytojų vyrų ir t.t. Derėtų prisiminti, kad LEU ištakos siekia 1935 metus, kai Klaipėdoje buvo įkurtas Respublikos pedagoginis institutas, o hitlerininkams užgrobus šį kraštą, 1939 m. buvo perkeltas į Panevėžį, vėliau,Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, – į Vilnių, kur galiausiai 1960 m. buvo suformuotas ir plėtojamas pedagogų rengimo centras Vilniaus Žvėryno rajone. Čia buvo pastatyti mokomieji auditoriniai ir laboratoriniai korpusai, įrengtos memorialinės vardinės M. Lukšienės, A. Šapokos, M. Reinio, A. Ramanausko-Vanago, prof. J. Liaugmino, V. Rajecko, J. Laužiko ir kitų iškilių asmenybių auditorijos bei kabinetai, įsteigtas Pedagogų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo centras, įrengta keletas sporto salių, stadionas, oranžerija, pastatyti bendrabučiai studentams ir butai dėstytojams. Taip pat atmintina, kad stiprinant materialinę bazę dar 1990 m. atkurtosios Nepriklausomos Lietuvos vyriausybė perdavė uždaromos aukštosios partinės mokyklos patalpas Universitetui. Pastaruoju metu Universitetas atidarė specialų vaikų darželį, skirtą atlikti mokomąją praktiką ir tyrimus būsimiems ikimokyklinio ugdymo pedagogams, suplanavo pradinių klasių mokyklą. Panaudojant Europos Sąjungos paramą, visi Universiteto pastatai buvo rekonstruoti, renovuoti, kai kurie pritaikyti neįgaliesiems. LEU bibliotekos rekonstrukcijai išleista bemaž 7 mln. eurų, dabar gi išgirdome, kad jos įrengimui bei modernizavimui, kitiems baigiamiesiems darbams ateinančiais metais visai nebus skirta lėšų. Niekas nepaneigs, kad LEU indėlis į švietimo veiklą visuomenėje yra įtaigus ir didelės apimties, tačiau kai kurių švietimo vadovų pastangomis ir toliau formuojama neigiama nuomonė apie Universitetą. Sunku tikėtis, kad kas nors iš šių vadovų atsiprašytų ir paskatintų mus tolesnei veiklai. LEU bendruomenė, atsižvelgdama į susidariusią sudėtingą demografinę Lietuvos padėtį ir mažėjantį abiturientų skaičių, dar 2015 m. pati, niekieno neraginama, kreipėsi į Vytauto Didžiojo universitetą, kviesdama konsolidacijos proceso. Manome, kad šis procesas vyksta sėkmingai, yra parengtas jungimosi planas, etapai, teikiamas svarstyti naujasis Statuto projektas, numatyta VDU Edukologijos akademijos Vilniuje steigimo eiga. Tačiau lieka nesuprantamos Ministerijos pastangos neskirti valstybinių studijų vietų mokytojams rengti, pastangos išskaidyti ir sunaikinti LEU materialinę bazę, sugriaunant esamą jo infrastruktūrą ar ją padalijant tarp Vilniaus ir Kauno universitetų, net nesusimąstant, kad, tokiu atveju, didesnė dalis mokslo daktarų, profesorių rinksis ne blaškymąsi po Lietuvos miestus, bet emigruos. Akivaizdu, kad LEU kaip seniausios Lietuvoje pedagogus rengiančios institucijos išskaidymas ar jos likvidavimas, suprantant ir žinant, jog į LEU pastatus ir žemę jau seniai yra nusižiūrėję Lietuvos statybų verslo magnatai, pažeis viešąjį interesą, sukels dideles neigiamas pasekmes nacionaliniam saugumui, suardys 8 dešimtmečius kurtą, nuolat tobulintą taikant tarptautinę patirtį pedagogų rengimo sistemą Lietuvoje. Jausdami didelę atsakomybę visuomenei, imamės iniciatyvos ir valstybės valdymo institucijoms keliame šiuos reikalavimus: 1. Nedelsiant sustabdyti sistemingai vykdomą nuolatinį LEU niekinimą bei menkinimą ir chaotiškai vykdomą švietimo ir mokslo reformą. 2. Užtikrinti, kad valstybės ir LEU pastangomis sukurta pedagogų rengimui ir kvalifikacijos kėlimui (perkvalifikavimui) reikalinga infrastruktūra – studentų miestelis Vilniaus Žvėryno rajone, nebūtų naikinamas ar išskaidomas. Ši infrastruktūra turi būti išsaugota Edukologijos akademijos statusu, skiriant jai deramą finansavimą, atnaujinant ir ją sustiprinant, nepriklausomai nuo institucinio LEU pokyčio, jį jungiant su kokiu kitu universitetu. 3. Visiems švietimo sistemos darbuotojams sudaryti sąlygas kelti savo kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienio šalyse, tinkamai apmokant komandiruotes. Sudaryti sąlygas jiems, kaip ir išėjusiems į pensiją darbuotojams, dėl profesijos ypatumų (psichologinis, fizinis ir emocinis stresas, didelis informacinis ir fizinis krūvis, aukštas triukšmo lygis ir kt.) kartą per metus neatlygintinai arba lengvatinėmis sąlygomis gauti sveikatinimo paslaugas reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose. 4. Užtikrinti, kad mokytojas, dėstytojas, švietimo darbuotojas, nepriklausomai nuo jo pedagoginio vardo ar kvalifikacinės kategorijos, gautų orią senatvės pensiją, kurią sudarytų mažiausiai trys minimalaus pragyvenimo dydžiai (MPD), susiejant ją su MPD kitimu. 5. Nedelsiant iš naujo apsvarstyti krizės metu sumažintų švietimo darbuotojų atlyginimų dydžius, didinant juos 30 procentų, o per artimiausius metus – iki 2020 m., padidinti atlyginimus 50 procentų. Taip pat nedelsiant peržiūrėti švietimo sistemos darbuotojų teikiamų paslaugų įkainius, sunorminant jų darbo krūvius švietimo įstaigose, nepaliekant įvairių landų galimoms manipuliacijoms ar švietimo vadovų įnoriams. Kviečiame drąsiai ir atsakingai įvertinti minimų procesų grėsmes ir priimti deramus, neatidėliojamus ir efektyvius sprendimus ateities kartų labui! Kviečiame ir prašome visus LEU alumnus, visus švietimo darbuotojus ir visus, kurie nėra abejingi Lietuvos švietimo sistemos pertvarkai, paremti šį mūsų kreipimąsi ir jį pasirašyti.

LSU DARBUOTOJŲ PAREIŠKIMAS DĖL LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETO NAIKINIMO

Lietuvos. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR švietimo ir mokslo ministerija

Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, kreipiamės į Lietuvos valstybės vadovus ir socialinei, ekonominei bei kultūrinei pažangai neabejingus žmones. Kreipiamės, nes jaučiame moralinę ir akademinę atsakomybę už visos Lietuvos ir visų amžiaus grupių žmonių gyvenimo gerovės plėtrą per sportą ir fizinį ugdymą, fizinį aktyvumą ir rekreaciją. Kreipiamės, nes esame įsipareigoję tęsti tradicijas tų Lietuvos sporto universiteto kūrėjų, kurie negailėjo pastangų, kad jau daugiau kaip aštuonis dešimtmečius ši institucija būtų svarbus sporto mokslo centras ir kūno kultūros bei sporto vertybių, tradicijų puoselėtoja, tinkamai tarnaujanti Lietuvos žmonėms. Daugybė įžymių mokslininkų, pasaulyje garsių trenerių, mokytojų ir visuomenės veikėjų baigė šį universitetą. Nemažai Lietuvos sporto universiteto auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionais bei prizininkais. Tarp jų – Europos bokso čempionas A. Šocikas, olimpinio aukso medalio laimėtojas ir pasaulio čempionas krepšininkas M. Paulauskas, olimpinių žaidynių laimėtojai krepšininkai V. Chomičius, R. Kurtinaitis, disko metikas V. Alekna, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojai bei prizininkai – lengvaatletė A. Skujytė, irkluotoja D. Vištartaitė-Karalienė, disko metikas A. Gudžius ir kt. Jais didžiavomės, didžiuojamės ir didžiuosimės, jie yra ne vienos kartos žmonių gyvenimo idealas. Kreipiamės, nes mus tą daryti įpareigoja ir 1000 metų brandinta Europos universitetų darnios plėtros išmintis. Jos esmė – universitetų mokslo ir studijų naujų, išskirtinių idėjų kūrimas, patikrinimas ir pritaikymas turi būti nepriklausomas nuo bet kokios politinės ideologijos ar ekonominės galios. Tai labai aiškiai teigiama didžiojoje Europos universitetų chartijoje, kuri yra mažo ar didelio universiteto, studento ar dėstytojo, rektoriaus ar administracijos darbuotojo, politiko ar piliečio elgsenos standartas. Jau daugybę metų žmonija supranta, kad universitetų autonomija priimant ne tik mokslo, studijų plėtros, bet ir valdymo sprendimus – stipriausias gero mokslo tarnavimo žmonėms garantas. Mums sunku patikėti, kad Lietuvos sporto universitetas, jau nuo 1934 metų palaikomas Lietuvos valstybės vadovų ir šalies žmonių bei rodantis tobulėjimo pastangas ir realią kaitą, dabar prarastų valstybės vadovų pasitikėjimą ir būtų naikinamas, o ne toliau tobulinamas ir puoselėjamas. Neįsivaizduojame, kad be Lietuvos sporto universiteto galima siekti dar aukštesnių sporto mokslo ir studijų standartų, kurie svarbūs ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visai šalies visuomenei. Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, prašome Lietuvos valstybės vadovų ir visų šalies žmonių įsiklausyti į pagrindinį mūsų argumentą – LSU panaikinimas ar prijungimas prie kito „didelio“, su sporto vertybėmis nesusijusio universiteto neabejotinai sulėtins visų sporto ir fizinio ugdymo, fizinio aktyvumo ir rekreacijos mokslo pasiekimų sklaidą Lietuvos žmonėms. Remdamiesi pasaulio universitetų patirtimi teigiame, kad Lietuvos sporto universitetą prijungus prie kito „didelio“ universiteto sunku tikėtis, jog išliks sporto mokslo ir sporto studijų Lietuvai reikalinga apimtis, pavyzdžiui, daugiau kaip 30 sporto šakų trenerių rengimas. Pasaulio patirtis rodo, kad tik sporto universitetuose yra rengiami sporto treneriai, o klasikinių universitetų fakultetuose plėtojamas bendrasis sporto mokslas, nesigilinant į sporto šakas. Kitaip tariant, nebus LSU, nebus ir atskirų sporto šakų trenerių. Tai būtų milžiniška žala sporto plėtrai Lietuvoje. Beveik visos pažangios Europos šalys – Norvegija, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Lenkija, Latvija ir kt. – turi sporto universitetus. Neteko girdėti apie Europoje naikinamus sporto universitetus, o kad jie steigiami ir plėtojami – pavyzdžių labai daug. Deja, Lietuvoje skubotai jungiant universitetus gali būti išsklaidytas sporto mokslo potencialas, prarasta ilgalaikėmis tradicijomis ir šiuolaikiniu mokslu grįsta trenerių, kitų sporto bei su juo susijusių specialistų rengimo sistema. Tai greitai pajustų visa šalies visuomenė. Jei būtų panaikintas LSU, neabejotinai sportui talentingas jaunimas papildytų ir taip gausias emigrantų gretas. Dabar kaip niekad itin svarbios sporto, judesių ir fizinio aktyvumo mokslo vertybės. Tai gana jauno mokslo vertybės, kurias stengiamasi labai subtiliai „auginti“. Štai kodėl tam labai gerai tarnauja laisvi nepriklausomi nuo kitų „senų mokslų“ sporto universitetai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad sportas ir fizinis aktyvumas stiprina ne tik žmogaus kūno, bet ir proto, jausmų / emocijų sveikatą, gerina žmonių savijautą ir sutaupo apie 10 proc. gydymui skirtų lėšų. Nepaisant pasaulio mokslininkų įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra svarbus žmogaus gerovės garantas, daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, žmonių fizinis aktyvumas yra nepakankamas (tik apie 10 proc. žmonių yra pakankamai fiziškai aktyvūs). Todėl Europos ir pasaulio šalys susirūpino sporto ir fizinio aktyvumo plėtra, o šių šalių sporto universitetai yra ne tik gerbiami, bet ir puoselėjami. Taigi dabar Lietuvai ypač reikalingas sporto universitetas. LSU darbuotojai, gerbdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangas siekti studijų ir mokslo kokybės, reiškia susirūpinimą, kad „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonėse“ siūloma „reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto“, o „plėtoti specializuotas menų aukštąsias mokyklas – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus dailės akademiją“. Lietuvos sporto universiteto darbuotojams visiškai nesuprantama, kodėl ignoruojama šaliai svarbi sporto mokslo plėtra. LSU darbuotojai yra ypač susirūpinę Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu reorganizuoti LSU jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kai tuo tarpu dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto pasiūlymų yra aiškiai nurodyta steigti struktūrinius padalinius / centrus. LSU darbuotojai mano, kad LSU sporto mokslo potencialas gali būti išskaidytas įvairiuose LSMU padaliniuose. O tai reikštų sporto mokslo išnykimą. LSU darbuotojai nerimauja dėl ŠMM chaotiškų neapgalvotų veiksmų, pavyzdžiui, prieš kelias dienas „Kaune buvo kuriamas vienas universitetas“, dabar pateikiamas kitas optimizavimo planas. Be to, LSU Taryba ir Senatas yra įsteigę derybinę grupę, kuri ieško glaudesnio bendradarbiavimo ir su kitais Kauno universitetais. Anot tarptautinių MOSTA ekspertų išvadų, LSU mokslingumas yra tarp pačių geriausių Lietuvos universitetų, LSU studijų programos yra ir rentabilios, ir patrauklios. Mūsų universitete sukuriama daugiau negu 90 proc. Lietuvos sporto mokslo produkcijos, kurios kiekis ir kokybė reikšmingai išaugo per pastaruosius 10 metų. Šiuo metu LSU studijų programos yra akredituotos, o studijų programa „Treniravimo sistemos“ patenka į 10 pasirenkamiausių studijų sąrašą. Lietuvos sporto universitetas siekia likti autonomišku sporto universitetu, kuriame būtų konsoliduotas visos Lietuvos sporto mokslo ir studijų potencialas. Šį siekį palaiko Universiteto darbuotojai ir daugybė LSU socialinių partnerių. Šiuo pareiškimu nepritariame skubotiems ir neskaidriems Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmams rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas, vengiant dialogo su universitetais ir visiškai neatsižvelgiant į socialinių partnerių lūkesčius. Kviečiame visus Lietuvos pažangai neabejingus žmones pasirašyti šį pareiškimą. Jei ir nebus lemta, kad būtumėme išgirsti, kartu su Jumis būsime atlikę vieną iš svarbiausių pilietinių pareigų – netylėjome ir apmąstę parodėme pažangesnį, mūsų nuomone, šiam laikmečiui sporto ir sporto mokslo plėtros kelią.

Peticija LR Seimui ir LR Prezidentei prieš Klaipėdos Universiteto savarankiškumo atėmimą pagal naujai (2017-06-06) Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą pasiūlymą dėl Valstybinių Universitetų tinkl

Darius. Adresuota: LR Seimas ir LR Prezidentė

Peticija LR Seimui ir LR Prezidentei prieš Klaipėdos Universiteto savarankiškumo atėmimą pagal naujai (2017-06-06) Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą pasiūlymą dėl Valstybinių Universitetų tinklo optimizavimo Šia peticija siekiame užkirsti kelią šių metų Birželio 6-tą dieną užregistruotam naujam pasiūlymui dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projekto (Nr. XIIIP-717) kuriame Klaipėdos Universitetas minimas tik kaip padalinys skirtas vykdyti veiklą su kitais pakankamą mokslo potencialą turinčiais universitetais ir mokslinių tyrimų institutais. Svarbu pabrėžti, kad kiek anksčiau (Gegužės 19d.) Vyriausybės priimtame ir Seimui pateiktame valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plane, Klaipėdoje turėjo išlikti savarankiškas universitetas, kuriame prioritetiškai būtų vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys. Taipogi, Klaipėdos Universitetas buvo minimas kaip vienas iš dviejų technologijų universitetų. Lyginant šiuos du scenarijus pastebima tendencija, kad tai yra visiškas Klaipėdos miesto ir regiono diskreditavimas bei akademines bendruomenės nuvertinimas ir sumenkinimas. Šie veiksmai išstumtų miestą į akademinį užribį. Prisiminkime, kad Lietuva - tai jūrinė Valstybė. Tačiau tokie valdžios taktiniai ėjimai vis labiau sudaro įspūdį kad yra formuojamas vieno miesto modulis šalyje. Kokia galima jūrinė valstybė be savarankiško Klaipėdos miesto universiteto? Tokiais sprendimais Lietuvos vakarų kraštas užuot stiprinamas yra stumiamas į provinciją. Faktai pamąstymui: • Tai paveiktų apie 4,2 tūkst. studentų • Nuskurstų kultūrinis, socialinis regiono gyvenimas • Atleidžiami darbuotojai taptų ,,atliekamais žmonėmis“ • Būtų žaidžiama su neturinčių galimybės persikelti į kitą miestą studentų likimais • Gali turėti neigiamą efektą ryšiams su uostu Klaipėdos Mero nuomonė: Tai visiškas Klaipėdos miesto ir regiono diskreditavimas – taip Seime užregistruotą naują pasiūlymą, pagal kurį Klaipėdos universitetas prarastų savarankiško universiteto statusą, vertina Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Naują pasiūlymą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai: frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša bei to paties komiteto narys Arūnas Gumuliauskas. Viename iš punktų siūloma Klaipėdoje ir Šiauliuose išlaikyti regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus, tačiau jie turi būti kitų universitetų padaliniais. Pagal kiek anksčiau Vyriausybės priimtą ir Seimui pateiktą valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, Klaipėdoje turėjo išlikti savarankiškas universitetas, kuriame prioritetiškai būtų vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys. Susiklosčiusią situaciją Klaipėdos meras aptarė susitikime su Klaipėdos universiteto rektoriumi prof. habil. dr. Eimučiu Juzeliūnu bei Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininku Arnoldu Šileika. „Toks siūlymas į šiukšlių dėžę meta viską, kas buvo diskutuota bendruomenėje, sukurta darbo grupėje ir kas buvo išguldyta į Vyriausybės pateiktą projektą Seimui. Tai ne tik miesto ir regiono diskreditavimas, bet ir akademinės bendruomenės nuvertinimas ir sumenkinimas, miesto stūmimas į akademinį užribį. Šis siūlymas parodo, kaip Klaipėda ir Klaipėdos regionas yra vertinamas Vilniuje. Liūdna ir gaila, kad šito vertinimo smaigalyje atsidūrė Klaipėdos universitetas. Panašu, kad kova tęsiasi – kovota su tabaku, alkoholiu, dabar pradedama kovoti su aukštuoju mokslu“, – sako Klaipėdos meras. Anot Klaipėdos universiteto rektoriaus E. Juzeliūno, Klaipėdos universiteto bendruomenė vienareikšmiškai pasisako už savarankiško, jūrinės specializacijos universiteto vystymą. Jūrinė specializacija suprantama ne siaurąja gamtos ir technologijų mokslų, bet plačiąja prasme, kuri taip pat aprėpia jūrinio komplekso ekonomiką ir vadybą, jūrinę rekreaciją ir turizmą, uostamiesčių socialinius, demografinius, sveikatos, kultūrinius tyrimus, Baltijos jūros regiono kalbas ir kultūras, jūrinio kraštovaizdžio planavimą ir architektūrą, jūrinių regionų tyrimus, povandeninę archeologiją, jūrinio kultūrinio paveldo apsaugą. Straipsnis iš: www.klaipeda.lt

Dėl mokyklinio lietuvių kalbos kurso privalomos literatūros sąrašo plėtimo

Konradas. Adresuota: Švietimo Ministerija

Prašome į mokyklinio lietuvių kalbos kurso privalomos literatūros sąrašą įtraukti Luko Petrausko romaną "Akiniai nuo mėnulio". Tai yra vienas svarbiausių 21 a. Lietuvos literatūros kūrinių.