Švietimas 5 psl.

KAUNO GEDIMINO SPORTO IR SVEIKATINIMO GIMNAZIJOS BENDRUOMENĖS PETICIJA DĖL MOKYKLŲ SUJUNGIMŲ

Tėvų komitetas. Adresuota: Kauno savivaldybė, Kauno švietimo skyrius

KAUNO GEDIMINO SPORTO IR SVEIKATINIMO GIMNAZIJOS BENDRUOMENĖS PETICIJA DĖL NEPRITARIMO „KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2016 M. VASARIO 23 D. SPRENDIMO NR. T-81 „DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016-2020 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO PROJEKTUI Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų projektą, prie mūsų gimnazijos nuo 2018-08-31 numatyta prijungti Kauno Antano Smetonos gimnaziją. Jungtinė mokykla vadintųsi „Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija,vykdanti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas“. Siekdami apginti savarankiškos, savitos, įgyvendinančios sporto ir sveikatos ugdymo sampratą, ilgosios gimnazijos statusą, nepritariame Antano Smetonos gimnazijos prijungimui prie mūsų gimnazijos.

Už konstitucinę teisę į valstybinę mokyklą

Iniciatyva „Už valstybinę mokyklą Pilaitėje“. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Jūsų Ekscelencija, Kreipiamės į Jus išreikšdami didžiulį susirūpinimą dėl Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintų principų ir teisių ignoravimo ir norime atkreipti Jūsų dėmesį į nerimą keliančias tendencijas, kai Seimo nariai nesislėpdami užsiima lobizmu, kišimusi į vietos savivaldos klausimus, o Vyriausybės vadovas atvirai pasisako už vienos religinės bendruomenės interesus bei smukdo pasitikėjimą valstybe, viešai menkindamas savivaldybės reputaciją. Kaip žinia, Vilniaus Pilaitė yra išskirtinis Lietuvos mikrorajonas, kuriame pirmokai 2017 metais sudarė daugiau nei 1 proc. visų Lietuvos pirmokų ir esama vienintelė progimnazija nesugeba jų sutalpinti. Mums rūpi, jog šiame sparčiai besiplečiančiame rajone visi gyventojai turėtų sąlygas gauti visiems prieinamą ir nediskriminuojantį ikimokyklinį bei mokyklinį ugdymą. Tai, kas Konstitucijoje yra įtvirtinta kaip prievolė. Džiaugėmės, kai aktyvių Pilaitės gyventojų pastangomis buvo pasirūpinta, jog vieninteliame mokyklai tinkamame valstybinės žemės sklype buvo nutarta kuo greičiau pastatyti naują mokyklą ir sumažinti įtampą. Tačiau Savivaldybei paskelbus apie savo planus, į tą patį sklypą pretenzijas ir norą statyti nevalstybinę katalikišką mokyklą pareiškė Vilniaus Arkivyskupija. Nepaisant to, kad Vilniaus m. savivaldybė jau pradėjo parengiamuosius darbus, tačiau mokyklos statybos ir statuso klausimas buvo iškeltas LR Seimo Švietimo ir mokslo komitete, kurio daugumos sprendimu buvo nutarta kreiptis į LR Vyriausybę (kurios vadovas viešai jau išsakė savo palaikymą Arkivyskupijos planams), ir rekomenduoti sklypą paskirti katalikiškai privačiai mokyklai. Tai nėra vien lokalus vieno miesto vieno mikrorajono vienos mokyklos klausimas, nes akivaizdžiai ignoruojami ar net pažeidžiami Konstitucijos principai bei dvasia: * Lietuvos Respublikoje nėra valstybinės religijos ir valstybės turtas turėtų tarnauti visos visuomenės reikmėms; * ugdymo įstaigų plėtra yra savivaldos kompetencija, todėl Seimo narių ar Vyriausybės kišimasis į tai negali būti toleruojamas; * valstybinės žemės sklypo perdavimas konfesinei organizacijai, kai yra stygius vietinių pasaulietinių mokyklų, prieštarautų Konstitucijos dvasiai; * aukščiausių valstybės vadovų ir Seimo narių vienos iš tradicinių religinių bendruomenių protegavimas, reiškiant nepasitikėjimą savivalda, yra netoleruotinas; * tik pasaulietinė valstybinė mokykla užtikrina tikėjimo (ar netikėjimo) pasirinkimo laisvę ir įvairovę per Konstitucijoje įtvirtintus principus; * tokie valdžios pareigūnų ir Vilniaus arkivyskupijos veiksmai skaldo ir priešina Pilaitės bendruomenę. Todėl prašome Jūsų pagalbos ir palaikymo užtikrinant: * Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą pasaulietinės valdžios ir religijos atskyrimo principą; * aukščiausiosios įstatymo leidžiamosios ir vykdomosios valdžių nesikišimą į Konstitucijoje įtvirtintą savivaldybės teisę pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikti laisvai ir savarankiškai; * galimybę vaikų tėvams leisti savo vaikus į pasaulietinę mokyklą, kurioje užtikrinamos tikėjimo ar netikėjimo pasirinkimo laisvė, garantuojama Konstitucijos. Peticiją pasirašiusieji

LEU Alumnų kreipimasis dėl švietimo ir aukštojo mokslo reformų

A.Kiveris. Adresuota: Lietuvos Respublikos prezidentė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, LR ŠMM

Lietuvos edukologijos universiteto studentų, akademikų, profesorių, docentų, dėstytojų, lektorių, esamų ir buvusių darbuotojų, alumnų KREIPIMASIS Vilnius, 2017 m. lapkričio 29 d. Mes, Lietuvos edukologijos universiteto (toliau – LEU / Universitetas) bendruomenė, rengdami taip reikalingus Lietuvos mokyklai pedagogus – Lietuvos ateities kūrėjus, išreiškiame didžiulį nerimą dėl, mūsų nuomone, chaotiškų ir vis iš naujo pradedamų Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo reformų, blaškymosi keičiant jaunosios kartos ugdymo turinį ir priemones, neatsakingai mažinant beveik visų specialybių pedagogų rengimą. Šį nerimą išreiškia ir LEU alumnų bendruomenė, taip pat įvairios švietimo ir pedagogų institucijos. Pastaruoju metu LEU patyrė skaudžių smūgių, kai Lietuvos švietimo vadovai nutarė nebeskirti valstybinių vietų lietuvių kalbos, anglų kalbos, istorijos, biologijos, geografijos, muzikos ir kitų dalykų mokytojams rengti. Daromas didžiulis administracinis ir emocinis spaudimas dėl ateities, darbo sąlygų, turimos materialinės bazės Vilniuje išskaidymo ir net naikinimo. Universitetas, pasitelkus įvairius „išmaniuosius ekspertus“, yra kaltinamas tuo, kad abiturientai nesirenka pedagogo profesijos (nors valstybinių studijų vietų tam net neskirta), kad absolventai emigruoja, kad mažai parengiama mokslo daktarų (nors jų priimama tiek, kiek valstybė numatė doktorantūrai vietų). Esame kaltinami ir tuo, kad LEU studijų kryptys dubliuoja VU kryptis, nors, pavyzdžiui, LEU priėmimo taisyklėse 2017 m. buvo numatytos 29 pedagogikos krypties programos ir nė vienos tokios krypties programos VU priėmime nebuvo. Pagaliau esame kalti, kad pedagogų korpusas sensta, kad neparengiame mokytojų vyrų ir t.t. Derėtų prisiminti, kad LEU ištakos siekia 1935 metus, kai Klaipėdoje buvo įkurtas Respublikos pedagoginis institutas, o hitlerininkams užgrobus šį kraštą, 1939 m. buvo perkeltas į Panevėžį, vėliau,Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, – į Vilnių, kur galiausiai 1960 m. buvo suformuotas ir plėtojamas pedagogų rengimo centras Vilniaus Žvėryno rajone. Čia buvo pastatyti mokomieji auditoriniai ir laboratoriniai korpusai, įrengtos memorialinės vardinės M. Lukšienės, A. Šapokos, M. Reinio, A. Ramanausko-Vanago, prof. J. Liaugmino, V. Rajecko, J. Laužiko ir kitų iškilių asmenybių auditorijos bei kabinetai, įsteigtas Pedagogų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo centras, įrengta keletas sporto salių, stadionas, oranžerija, pastatyti bendrabučiai studentams ir butai dėstytojams. Taip pat atmintina, kad stiprinant materialinę bazę dar 1990 m. atkurtosios Nepriklausomos Lietuvos vyriausybė perdavė uždaromos aukštosios partinės mokyklos patalpas Universitetui. Pastaruoju metu Universitetas atidarė specialų vaikų darželį, skirtą atlikti mokomąją praktiką ir tyrimus būsimiems ikimokyklinio ugdymo pedagogams, suplanavo pradinių klasių mokyklą. Panaudojant Europos Sąjungos paramą, visi Universiteto pastatai buvo rekonstruoti, renovuoti, kai kurie pritaikyti neįgaliesiems. LEU bibliotekos rekonstrukcijai išleista bemaž 7 mln. eurų, dabar gi išgirdome, kad jos įrengimui bei modernizavimui, kitiems baigiamiesiems darbams ateinančiais metais visai nebus skirta lėšų. Niekas nepaneigs, kad LEU indėlis į švietimo veiklą visuomenėje yra įtaigus ir didelės apimties, tačiau kai kurių švietimo vadovų pastangomis ir toliau formuojama neigiama nuomonė apie Universitetą. Sunku tikėtis, kad kas nors iš šių vadovų atsiprašytų ir paskatintų mus tolesnei veiklai. LEU bendruomenė, atsižvelgdama į susidariusią sudėtingą demografinę Lietuvos padėtį ir mažėjantį abiturientų skaičių, dar 2015 m. pati, niekieno neraginama, kreipėsi į Vytauto Didžiojo universitetą, kviesdama konsolidacijos proceso. Manome, kad šis procesas vyksta sėkmingai, yra parengtas jungimosi planas, etapai, teikiamas svarstyti naujasis Statuto projektas, numatyta VDU Edukologijos akademijos Vilniuje steigimo eiga. Tačiau lieka nesuprantamos Ministerijos pastangos neskirti valstybinių studijų vietų mokytojams rengti, pastangos išskaidyti ir sunaikinti LEU materialinę bazę, sugriaunant esamą jo infrastruktūrą ar ją padalijant tarp Vilniaus ir Kauno universitetų, net nesusimąstant, kad, tokiu atveju, didesnė dalis mokslo daktarų, profesorių rinksis ne blaškymąsi po Lietuvos miestus, bet emigruos. Akivaizdu, kad LEU kaip seniausios Lietuvoje pedagogus rengiančios institucijos išskaidymas ar jos likvidavimas, suprantant ir žinant, jog į LEU pastatus ir žemę jau seniai yra nusižiūrėję Lietuvos statybų verslo magnatai, pažeis viešąjį interesą, sukels dideles neigiamas pasekmes nacionaliniam saugumui, suardys 8 dešimtmečius kurtą, nuolat tobulintą taikant tarptautinę patirtį pedagogų rengimo sistemą Lietuvoje. Jausdami didelę atsakomybę visuomenei, imamės iniciatyvos ir valstybės valdymo institucijoms keliame šiuos reikalavimus: 1. Nedelsiant sustabdyti sistemingai vykdomą nuolatinį LEU niekinimą bei menkinimą ir chaotiškai vykdomą švietimo ir mokslo reformą. 2. Užtikrinti, kad valstybės ir LEU pastangomis sukurta pedagogų rengimui ir kvalifikacijos kėlimui (perkvalifikavimui) reikalinga infrastruktūra – studentų miestelis Vilniaus Žvėryno rajone, nebūtų naikinamas ar išskaidomas. Ši infrastruktūra turi būti išsaugota Edukologijos akademijos statusu, skiriant jai deramą finansavimą, atnaujinant ir ją sustiprinant, nepriklausomai nuo institucinio LEU pokyčio, jį jungiant su kokiu kitu universitetu. 3. Visiems švietimo sistemos darbuotojams sudaryti sąlygas kelti savo kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienio šalyse, tinkamai apmokant komandiruotes. Sudaryti sąlygas jiems, kaip ir išėjusiems į pensiją darbuotojams, dėl profesijos ypatumų (psichologinis, fizinis ir emocinis stresas, didelis informacinis ir fizinis krūvis, aukštas triukšmo lygis ir kt.) kartą per metus neatlygintinai arba lengvatinėmis sąlygomis gauti sveikatinimo paslaugas reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigose. 4. Užtikrinti, kad mokytojas, dėstytojas, švietimo darbuotojas, nepriklausomai nuo jo pedagoginio vardo ar kvalifikacinės kategorijos, gautų orią senatvės pensiją, kurią sudarytų mažiausiai trys minimalaus pragyvenimo dydžiai (MPD), susiejant ją su MPD kitimu. 5. Nedelsiant iš naujo apsvarstyti krizės metu sumažintų švietimo darbuotojų atlyginimų dydžius, didinant juos 30 procentų, o per artimiausius metus – iki 2020 m., padidinti atlyginimus 50 procentų. Taip pat nedelsiant peržiūrėti švietimo sistemos darbuotojų teikiamų paslaugų įkainius, sunorminant jų darbo krūvius švietimo įstaigose, nepaliekant įvairių landų galimoms manipuliacijoms ar švietimo vadovų įnoriams. Kviečiame drąsiai ir atsakingai įvertinti minimų procesų grėsmes ir priimti deramus, neatidėliojamus ir efektyvius sprendimus ateities kartų labui! Kviečiame ir prašome visus LEU alumnus, visus švietimo darbuotojus ir visus, kurie nėra abejingi Lietuvos švietimo sistemos pertvarkai, paremti šį mūsų kreipimąsi ir jį pasirašyti.

LSU DARBUOTOJŲ PAREIŠKIMAS DĖL LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETO NAIKINIMO

Lietuvos sporto universitetas. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR švietimo ir mokslo ministerija

Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, kreipiamės į Lietuvos valstybės vadovus ir socialinei, ekonominei bei kultūrinei pažangai neabejingus žmones. Kreipiamės, nes jaučiame moralinę ir akademinę atsakomybę už visos Lietuvos ir visų amžiaus grupių žmonių gyvenimo gerovės plėtrą per sportą ir fizinį ugdymą, fizinį aktyvumą ir rekreaciją. Kreipiamės, nes esame įsipareigoję tęsti tradicijas tų Lietuvos sporto universiteto kūrėjų, kurie negailėjo pastangų, kad jau daugiau kaip aštuonis dešimtmečius ši institucija būtų svarbus sporto mokslo centras ir kūno kultūros bei sporto vertybių, tradicijų puoselėtoja, tinkamai tarnaujanti Lietuvos žmonėms. Daugybė įžymių mokslininkų, pasaulyje garsių trenerių, mokytojų ir visuomenės veikėjų baigė šį universitetą. Nemažai Lietuvos sporto universiteto auklėtinių tapo olimpinių žaidynių nugalėtojais, pasaulio ir Europos čempionais bei prizininkais. Tarp jų – Europos bokso čempionas A. Šocikas, olimpinio aukso medalio laimėtojas ir pasaulio čempionas krepšininkas M. Paulauskas, olimpinių žaidynių laimėtojai krepšininkai V. Chomičius, R. Kurtinaitis, disko metikas V. Alekna, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojai bei prizininkai – lengvaatletė A. Skujytė, irkluotoja D. Vištartaitė-Karalienė, disko metikas A. Gudžius ir kt. Jais didžiavomės, didžiuojamės ir didžiuosimės, jie yra ne vienos kartos žmonių gyvenimo idealas. Kreipiamės, nes mus tą daryti įpareigoja ir 1000 metų brandinta Europos universitetų darnios plėtros išmintis. Jos esmė – universitetų mokslo ir studijų naujų, išskirtinių idėjų kūrimas, patikrinimas ir pritaikymas turi būti nepriklausomas nuo bet kokios politinės ideologijos ar ekonominės galios. Tai labai aiškiai teigiama didžiojoje Europos universitetų chartijoje, kuri yra mažo ar didelio universiteto, studento ar dėstytojo, rektoriaus ar administracijos darbuotojo, politiko ar piliečio elgsenos standartas. Jau daugybę metų žmonija supranta, kad universitetų autonomija priimant ne tik mokslo, studijų plėtros, bet ir valdymo sprendimus – stipriausias gero mokslo tarnavimo žmonėms garantas. Mums sunku patikėti, kad Lietuvos sporto universitetas, jau nuo 1934 metų palaikomas Lietuvos valstybės vadovų ir šalies žmonių bei rodantis tobulėjimo pastangas ir realią kaitą, dabar prarastų valstybės vadovų pasitikėjimą ir būtų naikinamas, o ne toliau tobulinamas ir puoselėjamas. Neįsivaizduojame, kad be Lietuvos sporto universiteto galima siekti dar aukštesnių sporto mokslo ir studijų standartų, kurie svarbūs ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visai šalies visuomenei. Mes, Lietuvos sporto universiteto darbuotojai, prašome Lietuvos valstybės vadovų ir visų šalies žmonių įsiklausyti į pagrindinį mūsų argumentą – LSU panaikinimas ar prijungimas prie kito „didelio“, su sporto vertybėmis nesusijusio universiteto neabejotinai sulėtins visų sporto ir fizinio ugdymo, fizinio aktyvumo ir rekreacijos mokslo pasiekimų sklaidą Lietuvos žmonėms. Remdamiesi pasaulio universitetų patirtimi teigiame, kad Lietuvos sporto universitetą prijungus prie kito „didelio“ universiteto sunku tikėtis, jog išliks sporto mokslo ir sporto studijų Lietuvai reikalinga apimtis, pavyzdžiui, daugiau kaip 30 sporto šakų trenerių rengimas. Pasaulio patirtis rodo, kad tik sporto universitetuose yra rengiami sporto treneriai, o klasikinių universitetų fakultetuose plėtojamas bendrasis sporto mokslas, nesigilinant į sporto šakas. Kitaip tariant, nebus LSU, nebus ir atskirų sporto šakų trenerių. Tai būtų milžiniška žala sporto plėtrai Lietuvoje. Beveik visos pažangios Europos šalys – Norvegija, Švedija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Lenkija, Latvija ir kt. – turi sporto universitetus. Neteko girdėti apie Europoje naikinamus sporto universitetus, o kad jie steigiami ir plėtojami – pavyzdžių labai daug. Deja, Lietuvoje skubotai jungiant universitetus gali būti išsklaidytas sporto mokslo potencialas, prarasta ilgalaikėmis tradicijomis ir šiuolaikiniu mokslu grįsta trenerių, kitų sporto bei su juo susijusių specialistų rengimo sistema. Tai greitai pajustų visa šalies visuomenė. Jei būtų panaikintas LSU, neabejotinai sportui talentingas jaunimas papildytų ir taip gausias emigrantų gretas. Dabar kaip niekad itin svarbios sporto, judesių ir fizinio aktyvumo mokslo vertybės. Tai gana jauno mokslo vertybės, kurias stengiamasi labai subtiliai „auginti“. Štai kodėl tam labai gerai tarnauja laisvi nepriklausomi nuo kitų „senų mokslų“ sporto universitetai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad sportas ir fizinis aktyvumas stiprina ne tik žmogaus kūno, bet ir proto, jausmų / emocijų sveikatą, gerina žmonių savijautą ir sutaupo apie 10 proc. gydymui skirtų lėšų. Nepaisant pasaulio mokslininkų įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra svarbus žmogaus gerovės garantas, daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos, žmonių fizinis aktyvumas yra nepakankamas (tik apie 10 proc. žmonių yra pakankamai fiziškai aktyvūs). Todėl Europos ir pasaulio šalys susirūpino sporto ir fizinio aktyvumo plėtra, o šių šalių sporto universitetai yra ne tik gerbiami, bet ir puoselėjami. Taigi dabar Lietuvai ypač reikalingas sporto universitetas. LSU darbuotojai, gerbdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangas siekti studijų ir mokslo kokybės, reiškia susirūpinimą, kad „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonėse“ siūloma „reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto“, o „plėtoti specializuotas menų aukštąsias mokyklas – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus dailės akademiją“. Lietuvos sporto universiteto darbuotojams visiškai nesuprantama, kodėl ignoruojama šaliai svarbi sporto mokslo plėtra. LSU darbuotojai yra ypač susirūpinę Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu reorganizuoti LSU jungimo būdu, jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kai tuo tarpu dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto pasiūlymų yra aiškiai nurodyta steigti struktūrinius padalinius / centrus. LSU darbuotojai mano, kad LSU sporto mokslo potencialas gali būti išskaidytas įvairiuose LSMU padaliniuose. O tai reikštų sporto mokslo išnykimą. LSU darbuotojai nerimauja dėl ŠMM chaotiškų neapgalvotų veiksmų, pavyzdžiui, prieš kelias dienas „Kaune buvo kuriamas vienas universitetas“, dabar pateikiamas kitas optimizavimo planas. Be to, LSU Taryba ir Senatas yra įsteigę derybinę grupę, kuri ieško glaudesnio bendradarbiavimo ir su kitais Kauno universitetais. Anot tarptautinių MOSTA ekspertų išvadų, LSU mokslingumas yra tarp pačių geriausių Lietuvos universitetų, LSU studijų programos yra ir rentabilios, ir patrauklios. Mūsų universitete sukuriama daugiau negu 90 proc. Lietuvos sporto mokslo produkcijos, kurios kiekis ir kokybė reikšmingai išaugo per pastaruosius 10 metų. Šiuo metu LSU studijų programos yra akredituotos, o studijų programa „Treniravimo sistemos“ patenka į 10 pasirenkamiausių studijų sąrašą. Lietuvos sporto universitetas siekia likti autonomišku sporto universitetu, kuriame būtų konsoliduotas visos Lietuvos sporto mokslo ir studijų potencialas. Šį siekį palaiko Universiteto darbuotojai ir daugybė LSU socialinių partnerių. Šiuo pareiškimu nepritariame skubotiems ir neskaidriems Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmams rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas, vengiant dialogo su universitetais ir visiškai neatsižvelgiant į socialinių partnerių lūkesčius. Kviečiame visus Lietuvos pažangai neabejingus žmones pasirašyti šį pareiškimą. Jei ir nebus lemta, kad būtumėme išgirsti, kartu su Jumis būsime atlikę vieną iš svarbiausių pilietinių pareigų – netylėjome ir apmąstę parodėme pažangesnį, mūsų nuomone, šiam laikmečiui sporto ir sporto mokslo plėtros kelią.

Peticija LR Seimui ir LR Prezidentei prieš Klaipėdos Universiteto savarankiškumo atėmimą pagal naujai (2017-06-06) Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą pasiūlymą dėl Valstybinių Universitetų tinkl

Darius Montvilas. Adresuota: LR Seimas ir LR Prezidentė

Peticija LR Seimui ir LR Prezidentei prieš Klaipėdos Universiteto savarankiškumo atėmimą pagal naujai (2017-06-06) Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą pasiūlymą dėl Valstybinių Universitetų tinklo optimizavimo Šia peticija siekiame užkirsti kelią šių metų Birželio 6-tą dieną užregistruotam naujam pasiūlymui dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projekto (Nr. XIIIP-717) kuriame Klaipėdos Universitetas minimas tik kaip padalinys skirtas vykdyti veiklą su kitais pakankamą mokslo potencialą turinčiais universitetais ir mokslinių tyrimų institutais. Svarbu pabrėžti, kad kiek anksčiau (Gegužės 19d.) Vyriausybės priimtame ir Seimui pateiktame valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plane, Klaipėdoje turėjo išlikti savarankiškas universitetas, kuriame prioritetiškai būtų vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys. Taipogi, Klaipėdos Universitetas buvo minimas kaip vienas iš dviejų technologijų universitetų. Lyginant šiuos du scenarijus pastebima tendencija, kad tai yra visiškas Klaipėdos miesto ir regiono diskreditavimas bei akademines bendruomenės nuvertinimas ir sumenkinimas. Šie veiksmai išstumtų miestą į akademinį užribį. Prisiminkime, kad Lietuva - tai jūrinė Valstybė. Tačiau tokie valdžios taktiniai ėjimai vis labiau sudaro įspūdį kad yra formuojamas vieno miesto modulis šalyje. Kokia galima jūrinė valstybė be savarankiško Klaipėdos miesto universiteto? Tokiais sprendimais Lietuvos vakarų kraštas užuot stiprinamas yra stumiamas į provinciją. Faktai pamąstymui: • Tai paveiktų apie 4,2 tūkst. studentų • Nuskurstų kultūrinis, socialinis regiono gyvenimas • Atleidžiami darbuotojai taptų ,,atliekamais žmonėmis“ • Būtų žaidžiama su neturinčių galimybės persikelti į kitą miestą studentų likimais • Gali turėti neigiamą efektą ryšiams su uostu Klaipėdos Mero nuomonė: Tai visiškas Klaipėdos miesto ir regiono diskreditavimas – taip Seime užregistruotą naują pasiūlymą, pagal kurį Klaipėdos universitetas prarastų savarankiško universiteto statusą, vertina Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Naują pasiūlymą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai: frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša bei to paties komiteto narys Arūnas Gumuliauskas. Viename iš punktų siūloma Klaipėdoje ir Šiauliuose išlaikyti regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus, tačiau jie turi būti kitų universitetų padaliniais. Pagal kiek anksčiau Vyriausybės priimtą ir Seimui pateiktą valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, Klaipėdoje turėjo išlikti savarankiškas universitetas, kuriame prioritetiškai būtų vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys. Susiklosčiusią situaciją Klaipėdos meras aptarė susitikime su Klaipėdos universiteto rektoriumi prof. habil. dr. Eimučiu Juzeliūnu bei Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininku Arnoldu Šileika. „Toks siūlymas į šiukšlių dėžę meta viską, kas buvo diskutuota bendruomenėje, sukurta darbo grupėje ir kas buvo išguldyta į Vyriausybės pateiktą projektą Seimui. Tai ne tik miesto ir regiono diskreditavimas, bet ir akademinės bendruomenės nuvertinimas ir sumenkinimas, miesto stūmimas į akademinį užribį. Šis siūlymas parodo, kaip Klaipėda ir Klaipėdos regionas yra vertinamas Vilniuje. Liūdna ir gaila, kad šito vertinimo smaigalyje atsidūrė Klaipėdos universitetas. Panašu, kad kova tęsiasi – kovota su tabaku, alkoholiu, dabar pradedama kovoti su aukštuoju mokslu“, – sako Klaipėdos meras. Anot Klaipėdos universiteto rektoriaus E. Juzeliūno, Klaipėdos universiteto bendruomenė vienareikšmiškai pasisako už savarankiško, jūrinės specializacijos universiteto vystymą. Jūrinė specializacija suprantama ne siaurąja gamtos ir technologijų mokslų, bet plačiąja prasme, kuri taip pat aprėpia jūrinio komplekso ekonomiką ir vadybą, jūrinę rekreaciją ir turizmą, uostamiesčių socialinius, demografinius, sveikatos, kultūrinius tyrimus, Baltijos jūros regiono kalbas ir kultūras, jūrinio kraštovaizdžio planavimą ir architektūrą, jūrinių regionų tyrimus, povandeninę archeologiją, jūrinio kultūrinio paveldo apsaugą. Straipsnis iš: www.klaipeda.lt

Dėl mokyklinio lietuvių kalbos kurso privalomos literatūros sąrašo plėtimo

Konradas Stonkus. Adresuota: Švietimo Ministerija

Prašome į mokyklinio lietuvių kalbos kurso privalomos literatūros sąrašą įtraukti Luko Petrausko romaną "Akiniai nuo mėnulio". Tai yra vienas svarbiausių 21 a. Lietuvos literatūros kūrinių.

Dėl mokytojos Loretos Raudytės likimo Žemaitės gimnazijoje

Gabija Būtaitė. Adresuota: Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Telšių rajono savivaldybė

Loreta Raudytė dirba Žemaitės gimnazijoje jau 20 metų. Per visus šiuos metus nebuvo kilę jokių incidentų, mokytoja su mokiniais diskutuodavo įvairiomis temomis ir leisdavo pareikšti savo nuomonę. Didžioji dalis Žemaitės gimnazijos mokinių apibūdina šią mokytoją kaip pačią geriausią ir nuoširdžiausią mokykloje. Informacija apie homoseksualumą, kuri buvo paskleista dešimtokų pamokoje - didžiausia, tačiau vienintelė mokytojos klaida per visą jos mokytojavimo istoriją. Mes šios mokytojos neteisiname, tačiau manome, kad dėl nesusipratimo kalčiausia ta organizacija, kuri leido platinti lankstinukus su nepatikrinta ir netikslia informacija, kuri galbūt ir suklaidino mokytoją.Taip pat pastebime, kad katalikų bažnyčioje homoseksualumas yra vis dar laikomas nuodėme, todėl mokytoja turėjo teisę tikybos pamokoje išreikšti bažnyčios poziciją, tik galbūt pasirinkti daug švelnesnį šios pozicijos pristatymo būdą. Manome, kad dėl šios klaidos mokytoja neturėtų būti pašalinta iš darbo ir jai šioje demokratinėje visuomenėje turėtų būti palikta galimybė pasitaisyti ir pasimokyti iš savo klaidų. Mokytojos atleidimas Žemaitės gimnazijos mokinių bendruomenei būtų skaudus praradimas. Todėl pasisakome prieš jį.

Dėl žemės ūkio sektoriaus universiteto ateities

Aleksandro Stulginskio universiteto absolventų klubas "ASU Alumni". Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Lietuvos žemės, miškų, vandens, maisto ūkio verslui, kaimo plėtrai bei šalies regionams atstovaujančių ūkio subjektų, institucijų ir asmenų KREIPIMASIS į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę Mes, pasirašiusieji šį kreipimąsi, tarp jų Aleksandro Stulginskio universiteto Alumni klubas, atstovaujantis 50 tūkst. šios aukštosios mokyklos (anksčiau Lietuvos žemės ūkio akademijos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto) absolventams, suprasdami pokyčių būtinumą ir tai, kad šalies aukštojo mokslo pertvarka ir tolesnė jo raida yra lemtingoje kryžkelėje, kartu suvokiame ir didelę savo moralinę atsakomybę prieš ateities kartas, atkreipiame J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentės, Seimo, Vyriausybės ir visuomenės dėmesį į tai, kad norėdami išlikti modernia, save gerbiančia, savarankiška savitos nacionalinės kultūros ir savimonės Europos ir pasaulio valstybe, turime išsaugoti vieną svarbiausių to savarankiškumo vertybių – išvystytą, modernų, šiuolaikiniais moksliniais pagrindais tvarkomą šalies žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkį, kaimo plėtrą, subalansuotą gamtinių išteklių naudojimą, gamtinę bioįvairovę, vaizdingą landšaftą, nacionalinį paveldą bei kitas gamtines, istorines ir dvasines vertybes kaip vieningą visumą. Visa tai deramai gali atlikti tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai eruditai, išugdyti atitinkamoje Alma Mater dvasioje. Tai dar beveik prieš šimtmetį puikiai suprato tautos ir valstybės Nepriklausomybės akto signatarai ir Lietuvos šviesuomenė, sunkiausiais šaliai nepriteklių ir išorinės grėsmės laikais radę politinės valios ir išteklių įsteigti Lietuvos žemės ūkio akademiją, kaip būsimo modernaus, šviesaus ir išvystyto kaimo garantą. Tai buvo tikrai labai nuoširdi ir nesavanaudiška valstybės duoklė tautos kalbos, kultūros, nacionalinės savimonės lopšiui – Lietuvos kaimui. Dėl objektyvumo reikėtų pažymėti, kad žemės ūkis ir Lietuvos kaimas neliko skolingas valstybei ir per visus sunkmečius padėjo jai atsistoti ant kojų, tačiau per tą šimtmetį patyrė daugybę transformacijų, socialinių ir ekonominių sukrėtimų, trėmimus, pogrindžio kovas, visa naikinančią kolektyvizaciją ir nelengvą laisvo valstiečio ūkių atkūrimą. Nepaisant visų sunkumų, Lietuvos kaimas visada užtikrino tautai didesnį ar mažesnį, bet nuosavą duonos kąsnį. Tik žemės ūkis ir su juo susijusi pramonė neseniai praėjusios ekonominės krizės metais vieninteliai užtikrino šaliai daugiau nei 2 mlrd. Lt teigiamą prekybinį saldo ir buvo pagrindinis šalies ekonominio progreso variklis. Deja, jau kelerius metus, priešingai ES vykdomai kaimo plėtros politikai, Lietuvos žemės ūkis ir kaimas patyrė vienus iš didžiausių per savo istoriją socialinių sukrėtimų. Daugelis miestelių ir kaimo gyvenviečių nyksta, nes gyventojai liko be darbo, mokyklų, medicinos punktų, kultūros įstaigų, policijos ir kitos socialinės infrastruktūros. Švietimo ir aukštojo mokslo ministerijai iš žemės ūkio ministerijos buvo perduota daugiau nei 110 mln. Lt, skirtų žemės ūkio mokyklų išlaikymui, kurios po šio perskirstymo baigia sunykti. Praktiškai beveik nerengiama labai reikalingų žemės ūkiui žemesnės ir viduriniosios grandies žemės, miškų ir vandens ūkio specialistų, kai kitose švietimo ir mokymo grandyse rengiami specialistai ne šalies poreikiams, bet „eksportui“. Būdami labai susirūpinę dėl šiuo metu Lietuvoje prasidėjusios būtinos, bet deramai neišdiskutuotos mokslo ir studijų tinklo pertvarkos, kuri vykdoma realiai nedalyvaujant Lietuvos kaimo inteligentijai, verslui, ūkininkams, pramonės atstovams, poveikio, atkreipiame dėmesį, kad:  Lietuvos žemės ūkio sektoriaus modernų vystymąsi ir konkurencingumą globalioje rinkoje lemia aukštos kvalifikacijos specialistai ir mokslo rezultatais grįstos inovacijos.  Pasaulinės tendencijos rodo, kad maisto poreikis pasaulyje 2050 m. bus beveik dvigubai didesnis, o klimato kaita, riboti dirbamosios žemės ir vandens ištekliai, siekis našiai ir išteklius tausojamai gaminti konkurencingą aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produkciją skatins naujų augalų ir gyvūnų veislių kūrimą, precizinių technologijų, inovatyvių trąšų, paslaugų ir priemonių naudojimą.  Ypač aktualu tampa siekti ekosistemų tvarumo, kaimo vietovių ir regionų darnaus ekonominio ir socialinio vystymosi. Tam reikia naujų kompetencijų ir labai aukštos kvalifikacijos, gebančių modeliuoti į ateitį, universitetinio išsilavinimo specialistų.  Šiandien katastrofiškai sumažėjus kaimo mokyklų skaičiui, vaikai valandų valandas keliauja į mokyklas ir atgal mokykliniais autobusais, todėl neturi pakankamai laiko mokytis ir gauti adekvatų miesto vaikams išsilavinimą, negali sėkmingai konkuruoti su miestų vaikais stodami į aukštąsias mokyklas, nors poreikis žemės ūkio profesijoms yra aukštesnis nei kituose šalies ūkio sektoriuose.  Lietuvos kaime nemažėja jaunų žmonių emigracija į užsienį. Tik sudarydami sąlygas kaimo jaunimui įgyti žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio bei kaimo plėtros specialybes, paskatinsime juos pasilikti kaimo vietovėse, perimti tėvų ar kurti savo verslą, plėtoti kaimo socialinę infrastruktūrą, padėsime išsaugoti kaimo identitetą, užtikrinsime kaimo gyvybingumą ir tvarumą. Tik jaunų, verslių žmonių padedami išlaikysime tai, kas Lietuvoje svarbiausia. Tai yra tai, ką vadiname savo, lietuvių tautos, išlikimu. Tai, kuo šiandien esame gyvi, kuo džiaugiamės ir didžiuojamės. Tai žemės ūkio verslas, kalba, tradicijos ir papročiai. Pastebime, kad Lietuvoje dėl profesinių žemės ūkio mokyklų sujungimo su bendrojo profilio profesinėmis mokyklomis ir profesinio rengimo centrais žemės, miškų, vandens ūkio aukštos kvalifikacijos darbininkų rengimas tapo antraeiliu dalyku ir jų parengiama vis mažiau. Todėl manome, kad Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) sujungus su kitais universitetais, tokia pati situacija susiklostytų ir rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktus naujausius tyrimus, 2021–2024 m. žemės ūkio, miškų ir kaimo plėtros sektoriui vidutiniškai kasmet reikės apie 900 aukštos kvalifikacijos universitetinio išsilavinimo specialistų. Aleksandro Stulginskio universitetas yra pagrindinis specializuotas šio sektoriaus specialistų rengėjas. Jame studijuoja apie 4.5 tūkst. studentų. Pasaulyje pastebima tendencija, kad specializuoti žemės ūkio universitetai yra konkurencingi, užima aukštas pozicijas universitetų reitinguose. Pavyzdžiui, panašaus dydžio Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas pasaulio QS reitinge yra 4-as žemės ūkio ir miškininkystės srityje, tokio pat dydžio Estijos gyvybės mokslų universitetas –- QS reitinguose yra pirmajame šimtuke. Žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio verslo bei kaimo plėtros pažangai būtinos specializuotos žemės ūkio mokslo žinios bei inovacijos. Proveržį skatinančioms žinioms kurti ir inovacijoms įgyvendinti žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio versle bei kaimo plėtroje yra įkurtas integruotas mokslo, studijų ir verslo centras „Slėnis Nemunas“. Jo programai įgyvendinti 2011–2015 m. iš ES fondų ASU investuota daugiau nei 30 mln. eurų, modernizuota visa akademinė infrastruktūra, sukurtos šiuolaikinės specializuotos laboratorijos, skirtos mokslo tyrimams ir specializuotoms žemės, miško, biosistemų, kaimo plėtros studijoms. Remdamiesi išdėstytais argumentais, pabrėžiame, kad:  Lietuvai ir jos žemės ūkio sektoriui būtina vystyti ASU kaip atskirą, savarankišką, specializuotą žemės ūkio, miško, vandens ūkio ir maisto bei kaimo plėtros sektoriaus universitetą, glaudžiai bendradarbiaujantį moksliniuose projektuose ir rengiant aukštų kompetencijų specialistus, sujungiant Universiteto mokslines pajėgas su pasaulio stipriausiais šios srities universitetais, Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigomis ir socialiniais partneriais. Šis unikalias specializuotas studijų programas turintis, mokymosi visą gyvenimą paslaugas teikiantis ir specifinėje, tik Lietuvai būdingoje gamtinėje, klimatinėje ir geografinėje aplinkoje mokslinius tyrimus plėtojantis ir modernias žemės ūkio technologijas kuriantis ir vienintelis šalyje žemės, miškų, vandens ūkio ir kaimo plėtros specialistus rengiantis Aleksandro Stulginskio universitetas neturėtų būti jungiamas į kito, negiminingo, tolimų mokslinių interesų universiteto sudėtį, bet turi būti vystomas kaip atskiras, savarankiškas, specializuotas sektorinis universitetas. Po peticija pasirašyti kviečiame ne tik Aleksandro Stulginskio universiteto (anksčiau Lietuvos žemės ūkio akademijos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto) absolventus, studentus, jų artimuosius, bet ir visus šalies žemės ūkiui, agroverslui, kaimo išsaugojimui bei emigracijos problemai neabejingus žmones. =============================================================================================== Skirk 2 proc. peticijos.lt! Kodas: 303036232 ===============================================================================================

Dėl etnologijos studijų sugrąžinimo į aukštąsias mokyklas

Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos pirmininkė Rūta Čėsnienė. Adresuota: Į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Lietuvos Respublikos Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, Lietuvos Respublikos Seimo na

Pažymėtina, kad etninės kultūros išmanymas yra itin svarbus formuojant etninę tapatybę, ugdant patriotiškumą ir pilietinę savivoką. Apie valstybės rūpestį etnine kultūra liudija ir priimtas ,,Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas“ (1999) bei ,,Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir pagrindų įstatymas“ (1997). Prašome studijų klasifikatoriuje į humanitarinių mokslų grupę įrašyti Etnologijos studijų kryptį, kuri LR Švietimo ir mokslo ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-222 buvo pripažinta atskira studijų kryptimi, išskiriant etnologiją ir folkloristiką. Siūlome, kad Etnologijos pirmosios pakopos studijų programoms būtų skiriamas tikslinis valstybės finansavimas. Kadangi vertiname tautos istorinę ir kultūrinę atmintį, manome, kad etnologijos studijos Lietuvai yra būtinos. Etnologijos studijos, skatindamos kultūrinės tapatybės savivoką, padeda ugdyti atsakomybę už savo kraštą bei giluminį suvokimą apie būtinas socialines būsenas - laisvę, demokratiją, pilietiškumą, kurios yra ir valstybės pagrindas. Universitetuose pastebimas komercinio aspekto prioritetas prieš vertybinį gali tapti pražūtingu ne tik švietimui, bet ir tautai bei valstybei.

SUSTABDYKIME VILNIAUS SENAMIESČIO MOKYKLOS REORGANIZACIJĄ !

Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenės narys Žilvinas Radavičius. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė, LR Seimas, LR Prezidentūra, LR Vyriausybė, Žmogaus teisių gynimo organizacijos, visuomenės veikėjai ir organizacijos, žiniasklaida, piliečiai.

Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkui Povilui Urbšiui, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Eugenijui Jovaišai, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui, Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui, Vilniaus miesto savivaldybės merui Remigijui Šimašiui, Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, Kultūros ir Sporto departamento direktoriui Algimantui Pakalniškiui, Vilniaus miesto savivaldybės Tarybai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei, Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Valerijui Simulik PRAŠYMAS DĖL TARPININKAVIMO SIEKIANT SUSTABDYTI VILNIAUS SENAMIESČIO MOKYKLOS REORGANIZACIJĄ 2017 m. kovo 9 d. Nr. Vilnius Lietuvos rusų visuomeninių organizacijų lyderiai Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenė Lietuvos rusų bendruomenė, atstovaujama žemiau pasirašiusiųjų rusų visuomeninių organizacijų lyderių, kreipiasi į Jus prašydama: • Sustabdyti 2017 m. vasario 22 d. Vilniaus savivaldybės Tarybos sprendimo reorganizuoti Vilniaus Senamiesčio mokyklą, prijungiant ją prie Vilniaus Liepkalnio pagrindinės mokyklos, vykdymą, grįžtant prie pirminio mokyklų reorganizavimo Bendrajame 2016-2020 metų plane numatyto varianto. • Leisti Vilniaus Senamiesčio mokyklai 2017/2018 mokslo metais toliau formuoti klases, kas suteiks galimybę išsaugoti mokyklos prestižą ir papildyti ją naujais mokiniais, kurių srautą prognozuoja Vilniaus miesto savivaldybė, bei iš turimų Vilniaus Senamiesčio mokyklos rezervų (šioje mokykloje veikia priešmokyklinio ugdymo grupė). • Mokyklų tinklo reorganizaciją vykdyti atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 45 straipsnį: „...piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai. Tautinėms bendrijoms valstybė teikia paramą” ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo 44 straipsnį, numatantį mokyklos, pagalbos įstaigos pabaigą ir pertvarkymą: “Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras”. • Sudaryti specialią, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės vadovaujamą Darbo grupę, siekiant sustabdyti Vilniaus Senamiesčio mokyklos reorganizavimą ir kvalifikuotai spręsti dėl švietimo reformos iškilusias problemas. Vilniaus Senamiesčio mokyklos ir Lietuvos rusų bendruomenės kategoriškai prieštarauja šios švietimo įstaigos reorganizacijai ją prijungiant prie Vilniaus Liepkalnio pagrindinės mokyklos, nes visapusiškai Vilniaus Senamiesčio mokykla yra geresnė. Ši mokykla yra taip pat ir rusų, lietuvių inteligentijos kultūros židinys. Vilniaus Senamiesčio mokyklos moksleivių tėvų ir moksleivių atsisakymą vesti savo vaikus į Vilniaus Liepkalnio pagrindinę mokyklą patys tėvai pareiškė Bendruomenės aerofilmavimo-protesto akcijoje, vykusioje 2017 01 09, Vilniaus Senamiesčio mokyklos protesto vakaronėje "Mokykla-mūsų namai!", vykusioje 2017 01 27, 2017 01 11, 2017 02 01, 2017 02 21 piketuose prie Vilniaus miesto savivaldybės, pasipriešinimas Senamiesčio mokyklai buvo parodytas ir Vilniaus miesto savivaldybės Taryboje 2016 12 21, 2017 02 01, 2017 02 22. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba nesiskaito su mūsų nuomone. Vilniaus miesto savivaldybė teisiškai gali atidaryti arba uždaryti bet kokią mokyklą, tačiau Vilniaus Senamiesčio mokyklos bendruomenė, kaip senbuviai, privalo turėti pasirinkimo teisę nuspręsti, kur turi vykti ugdymo procesas. Vilniaus Senamiesčio mokyklos mokinių ir personalo iškėlimas į juos netenkinančias sąlygas kitos, galimai lietuviškos, mokyklos naudai yra Žmogaus teisių pažeidimas. Analizuodamos susidariusią situaciją, mūsų bendruomenės turi įvairių pasiūlymų, kaip išspręsti susidariusias problemas, liečiančias ne tik Vilniaus Senamiesčio ir Liepkalnio pagrindinę, bet ir kitas ne tik pustuštes, bet ir perpildytas ne tik tautinių mažumų, bet ir lietuviškas mokyklas. Vienas iš jų - Vilniaus Senamiesčio mokykloje, kurios patalpose kartu su nuomininkės Vilniaus tarptautinės Meridiano mokyklos mokiniais mokosi apie 330 mokinių, atidaryti lietuviškas klases ir didinti priešmokyklinio ugdymo grupę. Pagarbiai,