Švietimas 17 psl.

Aukštasis mokslas turi būti nemokamas

Brigita. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Ketvirtadienį (2008-06-26) seimas nusprendė kad už aukštajį mokslą reiks mokėti tiems kurių semestro įvertinimas mažesnis nei 8 (aštuoni balai dešimties balų vertinimo skalėje). Ar tai lengva? Ne. Turėti bent aštuonis tikrai nėra lengva. Apie ka galvoja Lietuvos seimas? Apie šviesesnę ateitį? Kam? Sau? Ar valdžia bent kada pagalvoja apie paprastu žmones kurie dirba pardavėjais ar valytojais? Apie mamas su vaikais likusias be vyro, kai alga siekia 584Lt (tai minimumas atskaičius mokesčius). Kaip tokiai mamai išleisti savo vaikus į mokslą? Nupirkti sąsiuvinius, kitas mokyklines priemones? O ką čia jau ir kalbėti apie aukštajį įsilavinimą, apie jį vaikai gali pasvajoti. O seimūnai? Koks jų gyvenimas? Gyvena kaip K.Brazauskienė pasakė: "Lūšnelėje už 4 milijonus". Kaip per TV kalbėjo vienas seimūnas: "Aš manau 1 milijonas litų tinkama alga"(83333Lt per mėnesį). Kam mes mokame mokesčius? Kad jie gyventų kaip karaliai, o mes dirbtume kaip vergai? Na čia galėčiau rašyti ir rašyti, bet... Labai norėčiau kad pasirašytumėte šioje peticijoje, kad aukštasis mokslas būtų nemokamas.

ALKOHOLIS NARKOTIKAS

V.Gustaitis. Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

1975 m. Pasaulio Sveikatos Organizacijos 28 sesija pripažino alkoholį narkotiku.Kadangi valstybė leidžia gaminti ir pardevinėti šį legalų narkotika , tai privalo ir ruošti vyresnių klasių mokinius mokyklose, kaip vartoti alkoholi, išugdytų narkotiku vartojimo kultūrą, paaiškintų kad linksmintis galima ir be alkholio ir pan. SEIMAS PRIVALO PALAIPSNIUI UZDRAUSTI VISISKAI ALKOHOLIO GAMYBA,PREKYBA. O JEI TAI NEIMANOMA ATSIZVELGIANT I VISUOMENES REAKCIJA, TAI VALSTYBE TURI RUOSTI PILIECIUS GYVENIMUI. IR TURI DALINAI PRISIIMTI ATSAKOMYBE UZ PILIECIUS TAPUSIAIS ALKOHOLIKAIS

Chemijos VBE 4.2 uždavinys

Justas. Adresuota: Nacionalinis egzaminų centras

Mes, š. m. abiturientai, manome, kad 2008 m. pagrindinės egzaminų sesijos chemijos valstybinio brandos egzamino užduoties 4.2 uždavinyje pateikti duomenys yra klaidinantys, jais remiantis teisingai išspręsti uždavinį nėra įmanoma. Minėtojo uždavinio sąlyga nurodo, kad yra duotas marmuro gabaliukas, kuris kaitinamas 900°C temperatūroje, ir kandidatų prašo, naudojantis pateiktu grafiku, apskaičiuoti priemaišų masės dalį marmure procentais. Duotajame grafike yra pavaizduotas marmuro masės pokytis dėl kalcio karbonato skilimo. Sudarydami užduotį rengėjai, matyt, tikėjosi, jog kandidatai spręs šį uždavinį laikydami, kad marmuro gabalėlio masės pokytį lemia iš indo pasišalinęs anglies (IV) oksidas. Tačiau tokią išvadą padaryti trukdė grafiko „y" ašyje įvardinta „Marmuro masė" (o ne „Marmuro gabaliuko masė"). Marmuras reakcijos metu skyla ir dėl to jo masė mažėja, reakcijos metu susidaro du junginiai. Nė vieno iš šių junginių chemiškai negalima pavadinti marmuru, todėl peršasi išvada, jog grafike pavaizduotas masės mažėjimas vyksta būtent dėl šių junginių susidarymo: marmure esantis CaCO3 skyla į CaOir CO2, jų masės jau negalima įskaičiuoti į marmuro masę, o iš marmuro lieka tik neskylanti dalis – priemaišos. Dėl tos priežasties kai kurie kandidatai pagrįstai mąstė, kad iš 20 g marmuro gabalėlio likę 12,5 g ir yra ieškomos priemaišos. Deja, sprendžiant tokiu būdu gaunamas neteisingas atsakymas. Tokios dviprasmybės būtų išvengta, jeigu grafike vietoj „Marmuro masės" būtų įvardinta "Marmuro gabalėlio masė" ar pan. Teigti, kad sąlygoje jau yra įvardintas „marmuro gabaliukas" ir kad kandidatai turėjo sutapatinti grafike pavartotą „marmuro masės" sąvoka su sąlygoje pateiktąją „marmuro gabaliuko masės" sąvoka, nėra korektiška. Chemijos brandos egzaminų programoje nenurodyta, kad moksleiviai turi žinoti, kaip praktiškai atrodo marmuro skilimas, todėl kandidatai galėjo daryti prielaidą, jog grafike pateiktas ne viso marmuro gabalėlio (t. y. CaCO3 + priemaišos + CaO) masės pokytis, o tik marmuro (t. y. CaCO3 + priemaišos). Dėl klaidinančių uždavinio duomenų nemaža dalis laikiusių egzaminą gavo neteisingus atsakymus, prarado taškų, o tai atsilieps galutiniam jų įvertinimui. Prašome įskaityti uždavinį visiems kandidatams, laikiusiems chemijos VBE 2008m.

Pilietinės akcijos „ PASAKYKIME RASIZMUI IR SMURTUI – NE! “

Klaipėdos. Adresuota: Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje

[b]Klaipėdos Gedminų pagrindinė mokykla , bendradarbiaudama su Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti bei šalies mokyklų Tolerancijos ugdymo centrais, inicijuoja kreipimąsi į visuomenę[/b] Su nerimu ir susirūpinimu stebime didėjančius rasizmo, tautinės neapykantos ir smurto protrūkius mūsų šalyje. Neapykanta kitai rasei ar nacijai, smurtas prieš asmenį pamina demokratines vertybes, žmogaus laisves ir prigimtines teises. Ksenofobija, antisemitizmas, rasizmas, agresija žemina tautinį orumą mūsų šalyje. Mes einame į pasaulį, pasaulis eina į mus, todėl šių dienų gėdingi rasistiniai išpuoliai, psichologinis ir fizinis smurtas - žingsnis atgal į istorinę praeitį, kai visuomenės pasyvumas ir abejingumas leido iškilti totalitariniams režimams, vykdžiusiems nusikaltimus prieš žmoniją. Mes, šalies mokyklų Tolerancijos ugdymo centrai, kreipiamės į visus geros valios žmones – šalies piliečius, vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas, masinės informacijos priemones: pasmerkime nepakantumo ir rasinės neapykantos veiksmus bei smurtą, išreikšdami savo pilietinę valią akcijoje „PASAKYKIME RASIZMUI IR SMURTUI - NE!“

valstybinis anglu kalbos brandos egzaminas 2008

Ugne. Adresuota: Nacionalinis egzaminų centras

Egzaminų organizatoriams ir vykdytojams PETICIJA Dėl valstybinio anglų kalbos brandos egzamino 2008- 06- 04 Šių metų birželio 4 dieną vyko valstybinis anglų kalbos brandos egzaminas, kurį laikė 14 tūkstančių 570 abitirientų. Nors egzaminas vyko sklandžiai, tačiau kai kurios užduotys ir jų formuluotės buvo pateiktos dviprasmiškai. Ketvirtoje egzamino dalyje (Writing paper), antroje užduotyje (Part 2) užduotis buvo suformuluota neaiškiai: The place I like to go to- gramatiškai suprantama kaip vieta, kurią aš mėgstu lankyti, ir prašoma apibūdinti vietovę ir paaiškinti, kodėl man ji patinka, ir pateikti 3 priežastis (Describe the place and explain, why you like it give 3 reasons.). Viskas lyg ir suprantama, bet kadangi prašoma parašyti straipsnį tarptautiniam studentų žurnalui (You have been asked to write a composition for an international student magazine which offers holidays as prizes.), kurio skaitytojas gali laimėti atostogas, tai atsiranda dvejonių apie užduoties formuluotę: yra prašoma apibūdinti vietovę ir paaiškinti, kodėl man ji patinka, bet skaitytojas masinamas laimėti atostogas, todėl galima suprasti, kad reikia apibūdinti vietovę, į kurią norėtum nuvykti. Kita vertus, anglų kalboje egzistuoja labai konkreti gramatinė formuluotė „The place I would like to go to“, reiškianti vietą, kurią norėčiau aplankyti, nes joje niekada nebuvau. Nors mokykliniame anglų kalbos brandos egzamine pateikiama gramatiškai teisinga ir aiški formuluotė (What places would you like to visit? Why?). Todėl šioje situacijoje iškyla klausimas, kaip teisingai suprasti egzamino užduotį? Kadangi anglų kalba nėra gimtoji kalba, reikia užduotis formuluoti aiškiai, o jos gramatinė struktūra turėtų būti vienareikšmė ir nekelianti jokių dvejonių. Todėl prašytume atsižvelgti į esamą situaciją ir dvejopai suprastas rašinių formuluotes vertinti kaip teisingas.

Praktinės užduotys mokykloje

V.Vaitkevičius. Adresuota: Švietimo ministerija

Turbūt pastebejote, kad daugelyje mokyklų visiškai, arba tik retkarčiais atliekami įvairiausi tyrimai, eksperimentai, skrodimai ir t.t. Juk tai ką išmokote per fiziką, matematiką, biologiją, chemiją nepakanka vien teorinių užduočių, reikia ir praktinių. Padarykime tvarką ir išlyginkime lygybę tarp Lietuvos ir pažengusių valstybių mokinių apšvietimo. Padarykime, kad teorinis išsilavinimas būtų lygus praktiniam išsilavinimui!!!

Saugokime savo sveikata universitetuose

R.. Adresuota: Sveikatos reikalų komitetas ir Švietimo,mokslo ir kultūros komitetas

Kaip žinome daugelyje universitetų chemijos laboratorijose nėra tinkamų sąlygų dirbt studentams, šia peticija norečiau atkreipti dėmesį į jaunų žmonių sveikatą ir darbą laboratorijose be tinkamų apsaugos priemonių, kurių nesuteikia universiteto valdžia, dirbama su medžiagom kurios nuodingos ir pan., plinta per orą ar per odą, o patikimomis žiniomis universitetuose nėra net akinių ar spec. drabužių. Dirbama su kenksmingomis medžiagomis ir visiškai nesirūpinama studentų sveikata, turiu žinių, kad nevienas susirges po universitetinių laboratorijų. Prašau susirūpinti savo sveikata ir atkreipti visuomenės dėmesį į esama tvarką.

PRIEŠ JAUNIMO PLĖŠIMĄ

Nerijus. Adresuota: Seimas, Konstitucinis Teismas, Vyriausybė

MOKESTIS UŽ STUDIJAS 2'000 – 40'000 LT PER METUS!!! TAI JAU NUSPRĘSTA! D tai nusprendė Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga ir bankininkai! D tai nusprendė Vyriausybė ir Rektoriai! D toks yra Konstitucinio Teismo antikonstitucinis nurodymas! Tai mokestis ne už reformą, bet vietoj reformos! REIKALAUK Konstitucinio Teismo atsakomybės! PRIVERSK bankininkus atsitraukti! Reforma gali ir turi būti kitokia! MITINGAS BUS! Parašyk ATEISIU el. paštu [email protected] JEI MŪSŲ DAUG, MES LAIMĖSIM Organizuoja piliečių grupė "Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje" Nerijus Stasiulis, VU studentas

Ne

D.Zokaitytė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija

Kodėl mes neturime teisės rinktis kokioje mokykloje mokytis? Padarius Palangos Baltijos vidurinę mokyklą 10-mete, mokinys bus priverstas eiti į gimnaziją, nesvarbu jis nori to ar ne. Arba galima rinktis važiuoti į kitus miestus.. Dauguma Baltijos mokyklos mokinių norėtų pasilikti čia, tačiau miesto valdžia apie tai negalvoja. Mes, mokiniai mokysimės ir norime rinktis, o ne miesto valdžia. Jei Palangos Baltijos vid. mokykla taps dešimtmete, mes neturėsime rinktis kur mokytis.

Daugiau laisvalaikio mokiniams

Aurelija. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Aš, Lietuvos moksleivė, norėčiau, kad mokykloje "atmestų" visas nebūtinas pamokas. Pvz.: tikyba, etninė kultūra... Juk mokiniai ir taip turi mažai laisvo laiko, o per jį dar ir papildomai mokytis reikia. Norvegijoje mokiniams mokytis daug lengviau, nes jiems yra tik pagrindinės pamokos. Ir dar pvz.: mokiniai 5 klasėje mokosi dar tik daugybą ir jiems to pilnai užtenka. Manau moksleiviams tikrai atsirastų ką veikti laisvu laiku. Vien dėl to, kad dabar XXI amžius, nebūtina mokinių apkrauti visokiomis nereikalingomis pamokomis. Būčiau dėkinga, jei turėčiau daugiau laisvo laiko.