Švietimas 14 psl.

NE- nau­joms Alytaus miesto savivaldybės "Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se" taisyklėms

Rūta. Adresuota: Alytaus miesto savivaldybė

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pri­ėmė nau­jas Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­les,įsigaliojusias 2014m. ko­vo 3-iąją. Jo­se nu­ma­to­mos mo­kes­čių leng­va­tos mi­nė­tas įstai­gas lan­kan­tiems vai­kams, ko­kiais at­ve­jais mo­kes­čiai ne­mo­ka­mi. Pa­kei­tus tai­syk­les mies­to biu­dže­te per me­tus bus su­tau­po­ma apie 200 tūkst. li­tų. Da­bar mė­ne­si­nis mo­kes­tis už vie­ną vai­ką lop­še­lio gru­pė­je yra 160 li­tų, dar­že­lio gru­pė­je – 176 li­tai. Tiek ten­ka mo­kė­ti, jei vai­kas lan­ko vi­sas mė­ne­sio die­nas. Mo­kes­tis ski­ria­mas mi­ty­bos ir ūki­nėms iš­lai­doms pa­deng­ti. Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­lė­se nu­ma­to­mos leng­va­tos ug­dy­ti­niams šio­se įstai­go­se: Pa­gal anks­tes­nes tai­syk­les mo­kes­tis už ne­lan­ky­tas die­nas bu­vo ne­skai­čiuo­ja­mas ir ne­mo­ka­mas dėl vai­ko li­gos ir sa­vai­tę po jos, dėl gy­dy­mo­si sa­na­to­ri­jo­je, tė­vų mo­ka­mų ir ne­mo­ka­mų, bro­lių ar se­se­rų atos­to­gų, vie­no iš tė­vų li­gos me­tu, žie­mos lai­ko­tar­piu, jei oro tem­pe­ra­tū­ra že­mes­nė nei 20 laips­nių šal­čio ir vai­kai mi­nė­tų įstai­gų ne­lan­ko, kai vie­nas iš tė­vų iš­vy­kęs į ne­aki­vaiz­di­nio mo­ky­mo­si se­si­ją, kai tė­vai ne­ve­da vai­ko į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gą dėl as­me­ni­nių prie­žas­čių ne dau­giau kaip pen­kias die­nas, jei vie­nam iš tė­vų nu­sta­ty­tas ne­įga­lu­mas ar­ba au­gi­na­mas ne­įga­lu­mą tu­rin­tis vai­kas. Nuo mo­kes­čio įstai­gų di­rek­to­riai at­lei­džia vai­kus iš so­cia­li­nę pa­šal­pą gau­nan­čių, so­cia­li­nės ri­zi­kos, be­dar­bių šei­mų. Prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo gru­pių vai­kus įstai­gų va­do­vai nuo mo­kes­čio at­lei­džia, jei­gu jiems pa­skir­tas ne­mo­ka­mas mai­ti­ni­mas ar įstai­gas lan­kan­tiems vai­kams nu­sta­ty­tas ne­įga­lu­mas. Va­do­vau­jan­tis anks­tes­nė­mis tai­syk­lė­mis, mo­kes­tis 50 proc. ma­ži­na­mas šei­moms, iš­sky­rus at­ve­jus, kai šei­mos už glo­bo­ja­mus vai­kus gau­na pa­šal­pas, jei vai­kas tu­ri vie­ną iš tė­vų, vie­nam vai­kui, jei lop­še­lį-dar­že­lį ar mo­kyk­lą-dar­že­lį lan­ko du vai­kai iš tos pa­čios šei­mos, šei­ma au­gi­na tris ir dau­giau vai­kų, kai vie­nas iš tė­vų yra be­dar­bis ir ne­gau­na be­dar­bio pa­šal­pos, jei vai­kas au­ga moks­lei­vių ar stu­den­tų šei­mo­je, ku­rio­je vie­nas iš tė­vų mo­ko­si die­ni­nia­me sky­riu­je ir jei tė­vas ar mo­ti­na at­lie­ka tik­rą­ją ka­ro tar­ny­bą. Mies­to ta­ry­bai pa­kei­tus Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­les, leng­va­tos ne­be­bus tai­ko­mos vai­kams, kai vie­nas iš tė­vų iš­vy­kęs į ne­aki­vaiz­di­nio mo­ky­mo­si se­si­ją, tė­vų ne­mo­ka­mų, bro­lių ar se­se­rų atos­to­gų, vie­no iš tė­vų li­gos me­tu, kai vie­nas iš tė­vų tu­ri ne­įga­lu­mą ar au­gi­na vai­ką in­va­li­dą ar kai tė­vai ne­ve­da vai­ko į iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gą dėl as­me­ni­nių prie­žas­čių ne dau­giau kaip pen­kias die­nas. Taip pat mo­kes­čio leng­va­tų ne­be­ga­li­ma ti­kė­tis sa­vai­tei po vai­ko li­gos ar jo gy­dy­mo­si sa­na­to­ri­jo­je lai­ko­tar­piu. Vi­sais šiais iš­var­dy­tais at­ve­jais tė­vams teks mo­kė­ti už lop­še­li­nu­kus ir dar­že­li­nu­kus. 50 proc. mo­kes­čio leng­va­tą pra­ra­do vai­kai iš šei­mų, ku­rio­se yra vie­nas iš tė­vų, kai vie­nas iš tė­vų yra be­dar­bis ir ne­gau­na be­dar­bio pa­šal­pos. Taip pat vai­kai iš moks­lei­vių ar stu­den­tų šei­mų, ku­rio­se vie­nas iš tė­vų mo­ko­si die­ni­nia­me sky­riu­je. Mi­nė­ta leng­va­ta taip pat ne­tai­ko­ma ir kai tė­vas ar mo­ti­na at­lie­ka tik­rą­ją ka­ro tar­ny­bą. Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­lė­se nu­ma­ty­tos leng­va­tos iki šiol sa­vi­val­dy­bei per me­tus kai­na­vo apie 1 mln. 300 tūkst. li­tų. Su­siau­ri­nus leng­va­tų ga­vė­jų ra­tą ma­žų­jų aly­tiš­kių są­skai­ta mies­to biu­dže­tas per me­tus su­tau­pys maž­daug 200 tūkst. li­tų. REIKALAUJAME sugrąžinti iki 2014.03.03 galiojusias Mo­kes­čio už tei­kia­mą ne­for­ma­lų­jį švie­ti­mą mies­to lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se nu­sta­ty­mo tai­syk­les, biudžeto "skyles" lopyti ne vaikų sąskaita, o sprendžiant bedarbystės mažinimo klausimus.

Atnaujinti karybos (ginkluotės) dėstymą mokyklose

E.Ilgevič. Adresuota: Lietuvos Respublikos švietimo Ministras

Šia peticija noriu atkreipti žmonių dėmėsį į tai, jog verta grąžinti karybos (ginkluotės) dėstymą mokyklose ir kitose švietimo įstaigose.[/b]

Nepritariame naujai rengiamam Tarybos sprendimui dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano 2014-2015 metams patvirtinimo

Tomas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams

Vilniaus miesto taryba, likus metams iki Vilniaus mokyklų tinklo pertvarkos pabaigos, vėl rengia, svarsto ir ruošiasi tvirtinti naują bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planą 2014-2015 metams. Tai daroma neatlikus ankstesnių planų įvertinimo, o tai yra numatyta Tarybos sprendimuose ( https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30206365), neatsiklausus visų bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių nuomonės apie būtinybę rengti naują tinklo pertvarkos planą. Naujame plane, nepaisant iki šiol pertvarkytų mokyklų bendruomenių, kurios vykdo valstybinę švietimo politiką nuomonės, vėl kaitaliojamas bendrojo ugdymo mokyklų tipų išdėstymas Vilniaus mieste. Siekis optimizuoti mokyklas tampa niekinis, nes sudaromos prielaidos vienas mokyklas laikyti pustuštes, o kitas perpildytas. Darbo grupėje, kuri rengė plano projektą, nebuvo mokyklų bendruomenių atstovų: nei mokinių, nei tėvų, nei mokytojų, nei direktorių ( https://www.vilnius.lt/index.php?1243390490 ). Susidaro nuomonė, kad valstybinę švietimo politiką laiku įgyvendinusios mokyklos apsikvailino prieš tas, kurios šiai politikai priešinosi ir tebesipriešina. Skaudžiausia yra tai, kad šių mokyklų bendruomenėms bloginamos mokyklų komplektavimo sąlygos, nesudaromos lygios galimybės visiems vaikams mokytis normaliose patalpose. Taip pat kyla pagrįstas klausimas, kodėl nebuvo paklausta mokyklų bendruomenių dėl naujai dėliojamo mokyklų tinklo ir iki šiol pertvarkoje nedalyvavusių mokyklų tipų nustatymo. Nesilaikant nuoseklumo formuojant Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, leidžiant rastis neegzistuojantiems (ilgosioms gimnazijoms mieste) mokyklų tipams, nesudaromos prielaidos lygiaverčiai persiskirstyti mokinių skaičiui tarp mokyklų, kai kurioms mokykloms sudaromos išskirtinės sąlygos. Likus metams iki tinklo pertvarkos, rengiamas naujas Vilniaus miesto mokyklų tinklo pertvarkos planas negali būti tvirtinamas, nes neatitinka viso miesto švietimo bendruomenės interesų, nes blogina visų miesto vaikų ugdymo sąlygas, o tai prieštarauja plano iškeltiems tikslams ir uždaviniams. Mes taip pat manome, kad privalo būti užbaigtas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo reforma iki 2015 m. bei nebeturėtų būti kaitaliojami su tai susiję teisės aktai (LRV nutarimas dėl tinklo taisyklių kūrimo, Švietimo įstatymo pakeitimas dėl mokyklų tipo ir pan.). Mokyklų tinklo pertvarkos pabaiga jau buvo nukelta iš 2012 į 2015 metus. Aktų kaitaliojimas žlugdo švietimo bendruomenės pasitikėjimą švietimo sėkme, supriešina mokyklų bendruomenes ir neleidžia susikoncentruoti ties sėkmingu vaikų ugdymu. SPRENDIMO PROJEKTAS, KURIAM NEPRITARIAME: [url=https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30237060]https://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30237060[/url]

Už draudžiančių sustoti ir stovėti kelio ženklų panaikinimą MKIC stovėjimo aikštelėje Vilniuje

V.. Adresuota: Kelių priežiūros tarnyba Vilniuje; Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos; Vilniaus miesto savivaldybė

2013 m. rudenį, Vilniuje esančioje Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (toliau - [b] MKIC [/b]) automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastatyti [b] sustoti ir stovėti draudžiantys kelio ženklai [/b] (draudžiantys statyti automobilius lygiagrečiai šaligatviui). Kadangi MKIC automobilių stovejimo aikšelė ir taip nėra didelė, taip pat aiškiai nebuvo suplanuotas laisvų vietų skaičius pagal numatomą asmenų lankymąsi mokslinės komunikacijos ir informacijos centre, stovejimą draudžiantys ženklai dar labiau pablogina parkavimo situaciją. Didelę dalį automobilių stovėjimo aikštelėje užima statybininkų automobiliai, kurie iš esmės ir yra nepatenkinti, kad MKIC lankytojų automobiliai parkuojami lygiagrečiai šaligatviui, o tai esą apsunkina galimybę pravažiuoti (manau, kad įvažiavimas į statybvietę taip pat turėtų būti atskiras - iš tiesų toks ir egzistuoja iš kitos pusės, tačiau dėl nežinomų priežasčių juo nėra naudojamasi). Tačiau [b] statybininkai nėra MKIC lankytojai [/b], todėl manau, kad jų automobiliai turi būti statomi kitur (statybvietėje), o ne MKIC automobilių stovėjimo aikštelėje. Kadangi nuo Saulėtekio al. pusės apie 1/3 automobilių stovėjimo aikštelės užima studentų, gyvenančių bendrabučiuose, palikti automobiliai, todėl stovėti draudžiantys ženklai nėra adekvatus sprendimas spręsti parkavimo klausimą MKIC aikštelėje.

Prieš fiksuoto mokesčio už studijas įvedimą nuo 2015 metų

G.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Nuo 2015 m. ketinama įvesti fiksuotą mokestį už studijas visiems studentams. Visų pirma, tokiu būdu yra pažeidžiama Konstitucija, kurioje laiduojamas nemokamas mokslas gerai besimokantiems studentams. Taip pat yra skatinama emigracija ir "protų nutekėjimas" į kraštus, tokius kaip Škotija, kuri užtikrina nemokamą mosklą ES piliečiams. Valstybė tokiu gestu visiškai panaikina studentų bei moksleivių motyvaciją ir konkurenciją, lemiančią aukštesnių rezultatų siekimą valstybiniuose egzaminuose bei universitetuose, siekiant rotacijos būdu pereiti į nemokamą vietą. Grįžtame į viduramžius, kai aukštasis mokslas buvo prieinamas tik elitui. Ar mes ir toliau skatinsime jaunimo emigraciją ir Lietuvos aukštojo mokslo smukdymą?

Dėl neteisingo Švietimo ir mokslo ministro pasisakymo

R.. Adresuota: Lietuvos edukologijos universiteto Studentų atstovybė

Peticija Dėl neteisingo Švietimo ir mokslo ministro pasisakymo LR Prezidentūrai LR Seimo nariams LR Vyriausybei LR Švietimo ir mokslo ministrui Mes, Lietuvos edukologijos universiteto studentai, norime pareikšti nuomonę dėl Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio viešai išsakytų minčių apie Lietuvos edukologijos universitetą ir kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas. LEU, kaip ir kitų aukštųjų mokyklų studentai, garsėja mokslo, kultūros, meno, sporto pasiekimais. Stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas stojamojo balo vidurkis yra pakankamai aukštas. Statistiniai duomenys rodo, kad dauguma studentų sėkmingai įsidarbina. Visos studijų programos yra įvertintos ekspertų ir akredituotos. Lietuvos edukologijos universitetas yra didžiausia ir svarbiausia Lietuvoje mokytojus ruošianti aukštoji mokykla. Ministro pasisakymai menkina tiek universitetą, tiek mūsų – būsimųjų pedagogų – ir visos mokytojų bendruomenės įvaizdį visuomenėje. Ministro neigiami pasisakymai apie pedagogus nuvertina mokytojo, kaip mokslo šviesos skleidėjo, taurų darbą. Todėl ministro išsakyti žodžiai apie mūsų universitetą žeidžia mus, studentus, kaip šios akademinės bendruomenės narius. Pritariame savo universiteto vadovybės pozicijai. Padėsime išsaugoti valstybės švietėjų kalvę! Lietuvos edukologija nebus nužudyta! Lietuvos edukologijos universitetas buvo, yra ir bus! Kreipiamės į Jus prašydami užbaigti negražius žaidimus su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Kviečiame Jus kartu su akademine bendruomene apginti vienintelį specializuotą mokytojus rengiantį universitetą.

Kauno rajono savivaldybės sprendimui - ne!

Ikimokyklinių. Adresuota: Kauno rajono savivaldybės administracija

Kauno rajono gyventojai, kurių vaikai lanko ikimokyklines įstaigas nesutinka su Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimu dėl: 1.Daugiavaikių šeimų, t.y. tėvų auginančių tris ir daugiau vaikų, lengvatų netaikymu, patvirtinta Kauno rajono savivaldybės 2013 m. birželio27 d. posėdžio nutartimi Nr. TS‐259.  2.Mokesčio už ugdymo sąlygų, edukacinių aplinkų gerinimą ir už priemones, skirtas vaikų pažinimo kompetencijai ugdyti dydžiu 3.Lėšų gautų iš Mokesčio už ugdymo sąlygų, edukacinių aplinkų gerinimą ir už priemones, skirtas vaikų pažinimo kompetencijai ugdyti paskirstymu  50 proc. švietimo įstaigai ir 50 proc. savivaldybės biudžetui. 

Už vasaros atostogas

A.R.. Adresuota: Svietimas

Už vasaros atostogas, sklinda kalbos kad į mokyklą reikės eiti birželio mėnesį, kai visi pradinukai ir penktokai galės atostogauti ir džiauktis vasara o mes turėsim eit į mokyklą. Pasirasykite kad taip neatsitiktu!

UŽ kaimiškosios Bategolos mokyklos išlikimą!

Tautos. Adresuota: Jonavos rajono savivaldybė

Eilinis politinis detektyvas krizės padaže: prisidengusi taupymo ir gerų ketinimų motyvais, Jonavos rajono savivaldybė pageidauja reorganizuoti Batėgalos pagrindinę mokyklą: perkelti pradines klases į greta esančio vaikų darželio patalpas, vyresnių klasių moksleivius vežioti autobusais į Kulvos gyvenvietės mokyklą, o į atlaisvintas patalpas, atitinkamai jas pritaikius, atkelti Jonavos rajono vaikų globos namų auklėtinius, kurių nebetalpina esamas pastatas. Ketinimai iš pažiūros dvejonių nekelia ir mero Bronislovo Liutkaus išdėstyti grumentai skamba įtikinamai: mokytojų kvalifikacija nepakankama, patalpos šaltos ir reikalingos remonto, vaikų skaičius nuolat mažėja, mokykla finansiškai neišsilaiko ir per porą ateinančių metų numirs savaime. Žodžiu visiems bus geriau jeigu Batėgaloje veiks globos namai, o vietiniai ir aplinkinių gyvenviečių moksleiviai valdišku transportu kasdien važinės į analogišką mokyklą Kulvoje. Situacija atrodė visiškai aiški, tačiau nuvažiavome į Batėgalą viskuo įsitikinti patys ir išklausyti antrosios pusės. Batėgalos kaimas įsikūręs atviroje, vaizdingoje vietovėje, 1995 m. statybos mokykla netikėtai didelė, jos aplinka jauki ir miestiečio akiai neįprastai erdvi. Atvažiavome iš anksto nesusitarę ir atėjome ne per paradinį įėjimą. Vaikai mus maloniai palydėjo iki direktorės pavaduotojos kabineto. Netrukus su būreliu mokyklos kolektyvo gėrėme arbatą valgykloje. Turbūt nenuostabu, kad išgirdome visiškai priešingą istorijos versiją. Iš 21 dirbančios mokytojos tik viena turi aukštesnįjį išsilavinimą – 3 studijuoja III-iame ar IV-ame kursuose (nebaigtas aukštasis), o likusios įgiję aukštąjį išsilavinimą ar net studijuoja magistrantūroje. Dviejų klasių (III-IV ir V-VI) mokytojos dirba su jungtinėmis klasėmis (pagal šiuo metu galiojančius įstatymus tokiose klasėse negali būti daugiau kaip 15 vaikų), 7 pedagogės (fizikos, matematikos, chemijos, geografijos, biologijos ir kt.) atvažiuoja iš Jonavos. Mokyklos patalpos išties šiltos, šildomos elektra autonomiškai, iš vietinės katilinės, einamieji remontai daromi kasmet, sienos nei iš tolo nepanašios į griūvančias. 2008 m. parengtas ir patvirtintas mokyklos renovacijos projektas, laukiama tolesnių savivaldybės sprendimų dėl projekto finansavimo. Natūraliai kyla klausimas – jeigu Švietimo skyrius mokyklos situaciją vertina kaip nepatenkinamą, kodėl tad į ją buvo investuojama? Ar projektavimo darbams skirtas lėšas (140 tūkst, iš kurių apie 70% jau sumokėta) ketinama išminusuoti iš planuojamo reorganizavimo kaštų? Šiuo metu mokyklą lanko 81 mokinys, iš jų 9 turi spec. poreikių, taigi, tiek pedagogų laiko, tiek ir finansavimo prasme, jie skaičiuotini kaip 18 mokinių (ir „mokinio krepšelių“). Dalis vaikų mokyklos turimais dviem autobusiukais suvežami iš penkių aplinkinių kaimų 3 km spinduliu aplink Batėgalą. Ateinantį rugsėjį laukiama mažesnio mokinių skaičiaus, tačiau mokyklos kolektyvas nemano, kad tai tendencija ir tikisi, kad artimiausioje ateityje kaimo vaikų gretas papildys naujakurių šeimų vaikai. Tuo tarpu dabartinių „mokinių krepšelių“ pakanka, kad mokykla išsilaikytų be savivaldybės paramos. Mokykla įsiskolinimų neturi, todėl nei mokinių tėvai, nei patys mokytojai nesuvokia, kodėl ją reikia uždaryti. Jei mokykla būtų reorganizuota, Batėgalos ir aplinkinių gyvenviečių vaikus tektų leisti į kitas mokyklas – už 9 km esančią Kulvą arba Kauno rajoną, Lapes (12 km). Pirmuoju atveju Kulvos mokyklos biudžetas pasipildytų mokinių krepšeliais ir tenykščią mokyklą būtų galima renovuoti iš jos pačios lėšų, kadangi savivaldybė to daryti neketina. Antruoju atveju išloštų Kauno rajonas, kadangi kartu su vaikais į kaimyninį rajoną „išvažiuotų“ ir pinigai – „mokinio krepšelis“, o tuo Jonavos savivaldybė nesuinteresuota. Pasak mokyklos darbuotojų, dauguma tėvų rinktųsi Lapes, kurių mokykla yra moderni, itin gerai aprūpinta ir turi gerą reputaciją, todėl kaži ar toks savivaldybės manevras papildytų Kulvos mokyklos biudžetą pakankamai, kad pastaroji „susiremontuotų savaime“ ir tam nereiktų skirti lėšų iš biudžeto. Tad kur šioje istorijoje kriminalas, paklausite? Paskaičiuokime: Batėgalos mokyklos renovacijos projektas iš esmės parengtas. Adaptuoti jį globos namų reikmėms didelių išlaidų nereikėtų. Dabartinė pastato būklė yra gera – didės investicijos nebūtinos. Patalpų pradinei mokyklai trūkumą galima išspręsti savivaldybės lėšomis įrengiant palėpę darželio pastate. Taigi, reorganizavimo veiksmų ir fantazijos nevaržo iš valstybės biudžeto tam numatytas milij000000nas litų. Ar dar kyla klausimų? Tautos prisikėlimo partijos (TPP) Jonavos skyriaus atstovams ir Jonavoje nuo mažens užaugusiam Seimo nariui Ligitui Kernagiui, apsilankiusiems ir Jonavos rajono savivaldybėje, ir Batėgalos mokykloje, dėl mokyklos išlikimo svarbos klausimų nekilo. Mokykla Batėgaloje yra ne tik švietimo, bet ir kultūros židinys – čia vyksta kaimo kultūrinis gyvenimas: veikia viešoji biblioteka, repetuoja moterų vokalinis ansamblis, nuolat organizuojami kaimo renginiai. Tam mokykla turi didelę aktų salę bei sporto salę, kurioje savo laisvalaikį leidžia jaunimas (rengiamos sporto varžybos, vyksta futbolo treniruotės, yra treniruokliai). Beje, Kulvos mokykla ir sporto, ir kultūrinėms reikmėms teturi vieną salę. Tad kodėl naikinti išsilaikantį ir socialiai bei kultūriškai svarbų objektą, o ne „prikelti iš numirusių“ vieną iš apleistų Jonavos rajono pastatų, priklausančių savivaldybei, kuriuos būtų galima skirti globos namams? Pagaliau kodėl neįsiklausius į Batėgalos bendruomenės pasiūlymą globos namus steigti vaikų darželio pastate pastarąjį išplėtus? Batėgalos bendruomenė, skirtingai nuo Ruklos, kurioje taip pat buvo svarstytas globos namų atkėlimo klausimas, tokiam sprendimui iš esmės neprieštarauja, tačiau nenori, kad globos namai užimtų mokyklos patalpas. Sutikite, nedaug logikos vietoje dabartinio 81 vaiko didžiulėse (apie 1260 m2) mokyklos patalpose įkurdinti keturias globos namų šeimas, kuriose gali būti po 12 vaikų (taigi, iš viso iki 48 vaikų). Be to, tie patys globos namų auklėtiniai, drauge su kitais Batėgalos vaikais, turės lankyti mokyklą, kurią norima iškelti į keturis ar penkiskart mažesnį (apie 250 m2) vaikų darželio pastatą, jo palėpėje papildomai įrengus porą klasių. Šioje istorijoje yra ir dar vienas – viešumo ir skaidrumo – momentas. Mokyklos bendruomenė apie planuojamą reorganizavimą sužinojo turbūt paskutinė iš gandų 2008 m. gruodį, ir greičiausiai būtų nespėjusi nei sumirksėti, kaip Tarybos verdiktas būtų priimtas, jeigu nebūtų ėmęsi desperatiškai belstis į mero ir komitetų, į seimo narių ir partijų skyrių duris. Pats meras, matyt dėl didelio užimtumo, nei karto taip ir nebuvo atvykęs į vietą įvertinti esamos situacijos. Mokykloje lankęsi savivaldybės skyrių atstovai ir vicemeras kalbėjo apie galimybę įkurti Batėgaloje globos namus, bet nei puse žodžio neužsiminė apie mokyklos uždarymą. Batėgalos mokyklos klausimas, kartu su visu rajono antikriziniu planu, turėjo būti svarstomas tarybos posėdyje 2009 m. sausio 26 d. (pirmadienį). Tą dar penktadienį patvirtino pats meras Bronislovas Liutkus, tačiau susirinkusiems į posėdį suinteresuotoms šalims, svečiams ir žurnalistams teko nusivilti – aštrusis klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas ir atidėtas neapibrėžtam laikui, nes jam „nebuvo tinkamai pasiruošta“... Seimo narys Ligitas Kernagis, kurio pagalbos kovojat su Jonavos savivaldybe paprašė Batėgalos mokyklos pedagogai, iškėlė Batėgalos mokyklos išlikimo idėjos palaikymą Seime ir, sulaukęs pritarimo, inicijavo Seimo narių kreipimąsi į Jonavos rajono savivaldybės tarybą. Taigi, viltis mokyklai išlikti įgavo realaus pagrindo, juo labiau, kad ir vietos valdžios pareigūnų tarpe yra mąstančių pozityviai. Be abejo kam nors būtinai kils pavydi mintis, kad TPP arba Ligitas Kernagis tokiais žygiais siekia „pigaus populiarumo”, bet kažkas juk turi ginti viešąjį interesą, tiesa? Tai kodėl to „pigaus populiarumo“ negali vaikytis pati savivalda? O kitos instancijos, į kurias kreipėsi mokyklos bendruomenė? Ligitas Kernagis mokyklos kolektyvui „rožinio rytojaus“ nežadėjo, kaip kad rašoma „Lietuvos Ryto“ publikacijoje 2009 vasario 10 d. Atvirkščiai – mokyklos kolektyvą nuteikė, kad per artimiausius dvejus metus realios materialinės paramos renovacijai vargu ar galima tikėtis, tačiau mokyklos pastangas išlikti pažadėjo remti, ir savo pažadą tęsėjo. Batėgalos ir kitoms panašaus likimo mokykloms belieka palinkėti susitelkti, išsijuosus darbuotis, tobulėti ir ieškoti alternatyvių papildomo finansavimo galimybių ES fonduose, o tūlam finansininkui-ekonomistui verta priminti – mažų gyvenviečių mokyklos atlieka be galo svarbią socialinę funkciją: uždarius mokyklą galima tikėtis bendruomenės dvasinio-kultūrinio degradavimo – liaudiškai tariant, tokie kaimai prasigeria. Kaime be ateities nenorės nei kurtis, nei likti jaunos šeimos – jie tiesiog pasmerkiami lėtai mirčiai. Miręs mokesčių mokėtojas, savo ruožtu, reiškia prarastas pajamas į biudžetą, taigi, ilguoju laikotarpiu toks sprendimas taip pat neracionalus ir ekonominiu požiūriu. Išsaugokime lietuviškąjį kaimą, kad žemė turėtų savo tikrąjį savininką, kad žmonėms būtų gera gyventi savo gimtinėje. TPP Jonavos skyrius ir Seimo narys Ligitas Kernagis

Pilnos moksleivių vasaros atostogos

Kotryna. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtusi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (Birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos tris.Nemanau,kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos,į kurias tikrai dauguma nori vykti,dalyvauti,tačiau negali ,nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka,šia peticiją,kad mokslo metų pabaiga pasibaigtų gegužės mėn.pabaigoje,galbūt į tai atkreips dėmesį LR švietimo ministerija .